Teikimas Nr. T-331-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14997-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.13.1; 2.5.18
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,
Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus atstovei Jurgitai Buzūnienei,
nuteistajam M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. K.
Teismas
n u s t a t ė :
M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 7 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, M. K. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, M. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu skirtos pareigos: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma probuojamajam M. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teikime nurodoma, kad M. K. priežiūrą Probacijos tarnyba vykdo nuo 2024 m. spalio 31 d. 2024 m. lapkričio 6 d. asmuo pasirašytinai supažindintas su probacijos ir intensyvios priežiūros sąlygomis, jų vykdymo tvarka, teisine atsakomybe už vengimą jas vykdyti. Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. priskirta elektroninio stebėjimo įranga. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2027 m. spalio 28 d.
M. K. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie probacijos laikotarpiu pradėtus ikiteisminiu tyrimus negauta, administracine tvarka nebaustas, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, gydėsi priklausomybės ligas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
M. K. nevykdė probacijos sąlygų, kadangi 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. sausio 20 d., 2025 m. vasario 20 d. jam buvo nustatytas neblaivumas. 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, buvo paskirta papildoma probacijos sąlyga – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos gydytis priklausomybės ligas, kai probuojamasis sutinka. Tačiau nuteistasis ir toliau nevykdė probacijos sąlygų, nes 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. liepos 9 d., 2025 m. liepos 18 d. jam buvo nustatytas neblaivumas. Be to, asmuo 2025 m. liepos 10 d., 2025 m. liepos 11 d. nustatytu laiku nebuvo namuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, probacijos tarnyba siūlo M. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. liepos 18 d. vyko pas asmenį, nes su juo nepavyko susisiekti telefonu. Apsilankymo metu jam buvo nustatytas neblaivumas. Asmuo baigė Minesotos programą, gali tęsti gydymą dėl priklausomybės.
Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Paaiškino, kad šiuo metu yra užsiregistravęs pas psichiatrą, kad jam būtų išrašyti vaistai. Baigė Minesotos programą, dabar nusprendė gydytis medikamentais. Minesotos programoje dalyvavo aktyviai, daug ką išmoko. Grįžus po programos, neturėjo darbo, todėl vėl pradėjo vartoti alkoholį. Šiuo metu ieškosi darbo, nuo 2025 m. liepos 18 d. nevartoja alkoholio. Nustatytu laiku buvo namuose.
Prokurorė siūlė teikimą atmesti.
Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis nustato teismo prerogatyvą spręsti nuteisto asmens bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo klausimą.
Iš teismui pateikto probacijos tarnybos teikimo medžiagos matyti, kad M. K. 2024 m. spalio 31 d. įtraukta į Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus registrą, 2024 m. lapkričio 6 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už administracinių nusižengimų darymą, jam taikomas elektroninis stebėjimas. M. K. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie probacijos laikotarpiu pradėtus ikiteisminiu tyrimus negauta, administracine tvarka nebaustas, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, gydėsi priklausomybės ligas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
Tačiau nustatyta, kad probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką padidėjo (2024 m. gruodžio 23 d. rizika buvo 73 balai, 2025 m. liepos 15 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta 90 balų rizika). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje Probacijos įstatymo 30 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindas – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos augimas, nustatytas pagrįstai.
Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. nesilaikė jam nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. sausio 20 d., 2025 m. vasario 20 d. jam buvo nustatytas neblaivumas. 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, buvo paskirta papildoma probacijos sąlyga – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos gydytis priklausomybės ligas, kai probuojamasis sutinka. Nuteistasis gydėsi priklausomybės ligas, nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. liepos 8 d. gydėsi Minesotos programoje ir ją sėkmingai baigė. Tačiau nuteistasis ir toliau nevykdė probacijos sąlygų, nes 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. liepos 9 d., 2025 m. liepos 18 d. jam buvo nustatytas neblaivumas. M. K. probacijos sąlygų pažeidimų pobūdis rodo, kad visi jie kyla iš jo priklausomybės alkoholiui ir yra sąlygoti nesakingo alkoholio vartojimo, to neneigia ir pats nuteistasis.
Kita vertus, pažymėtina, kad būtina sąlyga, kuriai esant yra teisinis pagrindas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą - nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Aplinkybę, jog probacijos tikslas nebus pasiektas iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, probacijos tarnyba grindžia užfiksuotais teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimais, menka nuteistojo motyvacija vykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis po papildomos pareigos jam skyrimo tris kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors aplinkybės, kad M. K. ir po papildomos pareigos skyrimo toliau pažeidinėja probacijos sąlygas, be to, alkoholį vartojo praėjus vos dienai po gydymosi priklausomybės ligų centre, vertinamos neigiamai, tačiau pažymėtina, kad M. K. nurodė, jog jis supranta savo turimą priklausomybę, kreipėsi dėl medikamentinio gydymo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suvokia ir pripažįsta turimą priklausomybę alkoholiui, savanoriškai kreipėsi dėl gydymo, kas rodo rimtą nuteistojo nusiteikimą spręsti savo problemą. Taigi, akivaizdu, kad probacija nuteistajam yra veiksminga ir probacijos tikslas dar gali būti pasiektas. Teismo posėdžio nuteistasis taip pat pripažino turintis alkoholio vartojimo problemą, o tokio nuteistojo elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į tai, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo su teikimu probacijos tarnyba į teismą kreipiamasi pirmą kartą, probacijos laikotarpis dar tęsis ilgiau nei du metus. Nuteistasis po papildomos pareigos gydytis priklausomybės ligas tris kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės iš esmės nepateisina nuteistojo elgesio ir formaliai sudaro pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, įvertinus M. K. padarytų teismo įpareigojimo pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, šių pažeidimų pobūdis šiuo atveju taip pat neleidžia teigti, kad dėl jų nuteistąjį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis priežiūros metu nepadarė naujų nusikalstamų veikų, registruojasi Užimtumo tarnyboje, bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, baigė elgesio pataisos programą ir teigia ateityje daugiau probacijos pažeidimų nedarysiantis.
Taigi, įvertinus visą pateiktą medžiagą, nuteistajam galimai supratus savo netinkamą elgesį bei esant pasiryžimui iki probacijos pabaigos tinkamai vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesyje dar nėra tokio piktybiško teismo paskirtų įpareigojimų ir kitų probacijos sąlygų nevykdymo ar piktybinio įstatymų imperatyvų nepaisymo. Siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, užtikrinant probuojamojo asmens resocializaciją tapti visaverčiu visuomenės nariu bei saugumo pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į probuojamojo gyvenimo sąlygas, socialinius įgūdžius, ryšius, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, dedamas pastangas keisti gyvenimo būdą, turimus ateities planus, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pagrindais nuteistojo pasiųsti realiam arešto bausmės atlikimui.
Tuo pačiu teismas dar kartą papildomai atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai, tiksliai vykdyti visas probacijos sąlygas, teismo jam paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir bendradarbiauti su bausmės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos pareigūnais, nes, priešingu atveju, ši institucija turi teisę ir kartu pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 1–3 dalimis,
n u t a r i a :
atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
