Baudžiamoji byla Nr. 2K-53-697/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58863-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsniu, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per dvejus metus šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – trejų metų laisvės atėmimu ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistosios S. G. nukentėjusiajam R. L. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu S. G. nuteista laisvės atėmimu:
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš S. D. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,M“ – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,M“ – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,D“ – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V. V. –trejiems metams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V. V. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,J“ – vieneriems metams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,J“ – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš O. M. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš O. M. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš P. B. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš P. B. – dešimčiai mėnesių;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš R. L. – vieneriems metams keturiems mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš G. V. – vieneriems metams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš UAB,,N“ – dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, S. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per dvejus metus šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą: P. B. 2500 Eur, S. D. 1303 Eur, UAB,,J“ 6500 Eur, UAB,,D“ 2000 Eur, J. V. 10 358 Eur, H. V. 3500 Eur, R. L. 6500 Eur.
Iš nuteistosios S. G. priteista: P. B. 2500 Eur turtinei žalai atlyginti, S. D. 1303 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB,,J“ 6500 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB,,D“ 2000 Eur turtinei žalai atlyginti, J. V. 10 358 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, H. V. 3500 Eur turtinei žalai atlyginti, R. L. 6500 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistosios S. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos: J. ir V. V. 1000 Eur, R. L. 500 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. S. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 2 dalį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos teismų nuosprendžiuose, šioje nutartyje nekartojamos, kadangi kasacinis skundas paduotas tik dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmių bendrinimo pagal du nuosprendžius.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesubendrino pagal du nuosprendžius S. G. paskirtų bausmių, šią klaidą ištaisė ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis. Į paskirtą bausmę įskaitė pagal 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį. Taip pat, paskyręs galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, apeliacinės instancijos teismas panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir išdėstė motyvus, kad pirmosios instancijos teismas bet kokiu atveju nepagrįstai S. G. taikė BK 75 straipsnio nuostatas, formaliai vertindamas baudžiamosios bylos aplinkybes ir nuteistąją apibūdinančius duomenis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį. Kasatorė nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nepakankamai išsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, jų objektyviai neįvertino, nesivadovavo teismų praktika.
3.2. Pagal teismų praktiką, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kaltininko ir nukentėjusiojo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).
3.3. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos, kuriose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.
3.4. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, išdėstė pakankamus motyvus, kurie atitiko teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>), ir pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Ta aplinkybė, kad kasatorei jau buvo taikytos šio baudžiamojo įstatymo nuostatos, nereiškia draudimo dar kartą jas taikyti. Ypač svarbu tai, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos jos sveikatos būklei, socialiniams ryšiams, ji neturės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Todėl šiuo atveju turėtų būti įvertintas ir protingumo principas. Kasatorės įsitikinimu, jos asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, teigiami socialiniai ryšiai, santykinai mažas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas patvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m. spalio mėn. – 2017 m.) galiojo jos teisinę padėtį lengvinanti BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija. Aktualiu nagrinėjamai bylai laikotarpiu teismų praktikoje dažnai buvo taikomas BK 75 straipsnis, net ir tada, kai buvo pasikėsinta į žmogaus gyvybę ir sveikatą, tačiau dažniausiai bausmės vykdymas buvo atidedamas finansinio pobūdžio bylose, pernelyg nesureikšminant nusikaltimo sunkumo ir neatmetant galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju yra visi teisiniai aspektai ir pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
3.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžius, netinkamai apskaičiavo paskirtos bausmės dalį, t. y. pridėdamas prie paskirtos bausmės dar vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Netinkamai įskaitė dalį jau atliekamos bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą. Toks skaičiavimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju reikia vadovautis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytais bausmių skyrimo motyvais ir atliktais skaičiavimais.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino BK 75 straipsnio taikymą, išdėstydamas išsamius savo sprendimo motyvus, įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai S. G. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ir motyvuotai paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 40 MGL dydžio baudą.
5. Nukentėjusysis S. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Realios laisvės atėmimo bausmės taikymas sietinas su nuteistosios veikų didele apimtimi. Pasirinkti itin antihumaniški metodai išvilioti pinigus. Buvo pasinaudota fizinių asmenų bėdomis, dideliais turtiniais praradimais. Jais remdamasi nuteistoji siūlydavo išgalvotą teisinę pagalbą. Panašių duomenų apie nukentėjusiųjų gyvenime ir darbo veikloje ištikusius sunkumus rinkimas rodo nuteistosios atkaklų tikslą – gauti pinigų. Tų veikų sistema nusako nuteistosios pavojingumą visuomenei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejų metų terminui, nepasiektų bausmės tikslų – nesulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepaveiktų ir tokią bausmę atlikus laikytis įstatymų bei vėl nenusikalsti (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktai).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios S. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 63, 75 straipsnių nuostatų taikymo
7. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal du nuosprendžius paskirtas bausmes, netinkamai apskaičiavo bausmės dalį, prie paskirtos bausmės pridėdamas dar vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat netinkamai įskaitė dalį jau atliekamos bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą. Šie argumentai nepagrįsti.
8. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).
9. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai subendrino skundžiamu 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ir ankstesniu 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Taip pat teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pridėdamas dalį (vienerius metus šešis mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, ir išdėstė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad parinkta pridedamos subendrintos bausmės, paskirtos už 15 nusikalstamų veikų (10 sukčiavimų ir 5 dokumentų klastojimus), dalis – vieneri metai šeši mėnesiai – nėra per didelė. Taip pat į bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis, kaip tai ir nustatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje.
10. Nuteistoji kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistoji teigia, kad jos asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, teigiami socialiniai ryšiai, santykinai mažas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas patvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, o reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos jos sveikatos būklei, socialiniams ryšiams, ji neturės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.
11. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).
12. BK 75 straipsnio taikymo klausimu nagrinėjamoje byloje pasisakė abiejų instancijų teismai ir dėl šio įstatymo taikymo priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, iš esmės akcentavo tai, kad S. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra aukštojo išsilavinimo, dirbanti, ištekėjusi, vidutinio amžiaus, turėjo operaciją, turi ir kitų ligų. Apeliacinės instancijos teismas panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą pirmiausia dėl to, kad, paskyrus S. G. didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, neliko formalių sąlygų taikyti šį įstatymą. Tačiau, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti S. G. bausmės vykdymą buvo nepagrįstas. Žemesnės instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad S. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra aukštojo išsilavinimo, dirba, turi sveikatos problemų, nors ir svarbios, nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas, be to, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistosios nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Be to, S. G. padarė 15 nusikalstamų veikų, iš kurių 10 yra sukčiavimai (vienas kvalifikuotas), siekiant apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą (pinigus). Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar daromi spontaniškai, tai patvirtina jų darymo intensyvumas, t. y. nusikalstamos veikos buvo daromos net trejus metus, tai tik patvirtina didesnį nuteistosios pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jos gyvenime. S. G. praeityje buvo teista už analogiško nusikaltimo padarymą, t. y. kvalifikuotą sukčiavimą (sunkų nusikaltimą), kurio metu nukentėjo daugiau nei dvidešimt asmenų (nagrinėjamoje byloje nukentėjo vienuolika juridinių ir fizinių asmenų). Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sukčiavimai ir kitų žmonių apgaudinėjimas yra jos pasirinktas gyvenimo būdas, siekiant neteisėtai praturtėti, pasipelnant iš kitų asmenų patiklumo ir turimų finansinių ar kitokio pobūdžio problemų, t. y. pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu. Šioje byloje nuteistoji padarė didesnę nei 35 000 Eur turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, byloje taip pat nėra duomenų, kad S. G. būtų atlyginusi ankstesniu nuosprendžiu nukentėjusiesiems padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nebuvo įvertinta, jog nuteistoji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino, o siekdama sušvelninti savo veiksmų pavojingumą teigė, jog iš dalies dėl prarastų pinigų yra kalti patys nukentėjusieji. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindama kritiškai ir suvokdama tai kaip elementarų pragyvenimo šaltinį. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
13. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistosios asmenybe. Apeliacinės instancijos teismo išdėstytos išvados ir argumentai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo iš esmės eliminuoja ir galimybę taikyti naująją – nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), kuri, be kita ko, nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau vėlgi šioje įstatymo redakcijoje, kaip ir ankstesnėse, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro kasatorė. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai (tarp jų ir tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos jos sveikatos būklei, socialiniams ryšiams, ji neturės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą) nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistosios asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.
14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti nuteistosios S. G. kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
