Byla Nr. T-207-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00028-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 16 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam D. M. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 6 metams.
Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 27 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 27 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam taikytinas, atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2025 m. gruodžio 27 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl lygtinis paleidimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo, 2025 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-335 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, kad jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. T. pateikė skundą dėl Komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, jog įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įvertinus pateiktą medžiagą, nekyla abejonių dėl teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau D. M. šiuo metu tiesiog elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Komisijos nutarime akcentuojamas nuteistojo D. M. turimas aukštasis išsilavinimas, jo darbinė veikla, stiprus socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, drausminių nuobaudų neturėjimas, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, šioms aplinkybėms nutarime suteiktas pernelyg išskirtinis dėmesys. Tiek iš nutarimo, tiek ir iš 2025 m. balandžio 1 d. socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbine veikla ir stabiliomis pajamomis egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau visa tai nesustabdė jo nuo nusikaltimų darymo. Todėl yra pagrindas abejoti, ar minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos ir leidžiančios daryti išvadą, jog D. M. jau pasiruošęs savo gyvenimiškų tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis būdamas laisvėje gavo stabilių ir pakankamai didelį darbo užmokestį, tačiau jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, jog nuteistasis, siekdamas lengvos finansinės naudos, vis tiek įvykdė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą ir buvo nuteistas. Komisijos nutarime visiškai neatsižvelgta ir į tai, ar yra reali galimybė nuteistojo atžvilgiu užtikrinti sėkmingą probaciją. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados ir Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jo su Lietuva nesiejo nei socialiniai, nei ekonominiai ryšiai. D. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, turėdamas leidimą laikinai ten gyventi. Socialinio tyrimo išvados duomenimis yra pateikta kažkokia sutartis dėl buto nuomos Alytaus mieste, kurią galimai pasirašiusi jo sutuoktinė, tačiau visiškai nėra aišku, ar minėtame būste būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, o nuomotojas, sužinojęs apie intensyvios priežiūros įrenginių buvimą bute, sutarties nenutrauktų, bei ar tokiu atveju būtų galimybė vykdyti nuteistojo probaciją Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji D. M. neatlikta bausmės dalis yra 3 metai 8 mėnesiai 3 dienos. Nors, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, neatliktos bausmės trukmės santykis su visa paskirtos bausmės trukme nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau jis negali būti ir visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo realiai patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Visų nuteistąjį D. M. charakterizuojančių duomenų visuma, prokuroro manymu, šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad iki šiol patirti suvaržymai nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką, siekiant, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikaltimų.
Komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimas patvirtintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo D. M. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina Komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kurias įvertino Komisija, taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Komisija įvertino, jog D. M. nuteistas pirmą kartą, anksčiau nusikalstamas elgesys nebuvo fiksuojamas, jam nėra būdingas agresyvus elgesys. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, laisvėje iki bausmės atlikimo dirbo gerai apmokamą darbą, jo požiūris į mokslą ir darbą teigiamas. Komisijos vertinimu, tai leidžia daryti prielaidą, kad galimai nusikaltimas buvo kontekstuali klaida (galimai destruktyvių socialinių ryšių įtakoje ir neteisingų asmens sprendimų), kuri neturėtų būti kartojama. Nuteistasis motyvuotas darbinei veiklai, sprendžia mąstymo ir nuostatų problemas, kreipdamasis į specialistus. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio bausmę atlieka pusiaukelės namuose bei dirba laisvėje įmonėje, finansinių įsiskolinimų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai ir nuosekliai domisi ir dalyvauja resocializacijos procese, lanko priemones, numatytas individualiame resocializacijos plane. Vertinimo metu gebėjo įvardinti veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, atpažino, kas įtakoja jo vienokį ar kitokį elgesį. Šioms elgesio problemoms spręsti ir suvaldyti siekia įgyti žinių ir įgūdžių. Jas valdydamas imasi aktyvių veiksmų, kreipiasi į specialistus ir jas sprendžia. Nuteistasis prisiima kaltę dėl savo poelgių, suvokia, jog jo ankstesnė veika yra nusikaltimas. Nepateisina nusikaltimų ir mano, kad savo gyvenimo tikslus gali pasiekti ir teisėtais būdais, dirbdamas. Bausmės atlikimo metu nuosekliai laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos. Stebimi stiprūs apsauginiai veiksniai: turi artimus ryšius su šeimos nariais, turi išsilavinimą, darbo patirtį, teigiama motyvacija į darbą.
Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, jog nuteistojo D. M. nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu nuosekliai buvo vertinama kaip žema ir stebima teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika. Dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu privalėtų sumažinti ar visiškai panaikinti, nėra. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, jis drausminėmis nuobaudomis nebaustas.
Prokuroras skunde nurodo jog Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, ar yra reali galimybė nuteistojo atžvilgiu užtikrinti sėkmingą probaciją, kadangi nuteistojo su Lietuva nesiejo nei socialiniai, nei ekonominiai ryšiai, socialinio tyrimo išvados duomenimis yra pateikta sutartis dėl buto nuomos Alytaus mieste, tačiau visiškai nėra aišku, ar minėtame būste būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir nuteistąjį paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, probacijos tarnybos atstovas supažindina jį su sudarytu individualiu probacijos priežiūros planu, su probacijos vykdymo tvarka, nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas, taigi, iš karto pradedamas nuteistojo stebėjimas. Taip pat šiame kontekste teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam bausmę atliekant pusiaukelės namuose (nuo 2024 m. rugsėjo 16 d.), jis susitinka su sutuoktine būtent minėtame jos išnuomotame bute, jokių pažeidimų nėra fiksuota. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nei socialinių ryšių problemos, nei gyvenamoji vieta ar gyvenimo sąlygos nėra susijusios su D. M. nusikalstamu elgesiu. Svarbi ir ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jis pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, kad liktų dirbti šioje bendrovėje ir lygtinio paleidimo atveju, ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog turimas darbas po paleidimo palengvins integraciją į visuomenę ir tai yra reikšmingas veiksnys gyvenimo kokybei. Prokuroras teigia, jog Komisijos nutarime suteiktas pernelyg išskirtinis dėmesys aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo gyvenamąja vieta, glaudžiais socialiniais ryšiais su artimaisiais, darbine veikla ir stabiliomis pajamomis, kurios egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau visa tai nesustabdė jo nuo nusikaltimų darymo. Tačiau teismas pažymi, jog šios aplinkybės pagrįstai vertinamos, nes, kaip minėta, būtent artimi ryšiai su artimaisiais, išsilavinimas, darbinė patirtis ir teigiama motyvacija į darbą yra nuteistojo apsauginiai veiksniai, t. y. veiksniai, galintys užtikrinti sėkmingą probaciją.
Prokuroras nurodo, kad esmingai svarbu įvertinti likusią D. M. neatliktą bausmės dalį, atsižvelgti į tai, kad asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo realiai patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
Teismas pažymi, kad būtent nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, dinaminių kriminogeninių veiksnių nebuvimas ir jo elgesio, mąstymo bei nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu, požiūris į resocializacijos procesą ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui ir mąstymui turėjo akivaizdų teigiamą poveikį ir taikoma probacija bus sėkminga. Priešingos išvados neleidžia daryti aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, bei likusi neatlikta bausmės dalis. Pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Taigi, argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNTA2LTg4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-506-888/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-506-888/2022">1S-506-888/2022</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNjUtMzk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-65-397/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-65-397/2025">1S-65-397/2025</a>). Pažymima ir tai, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, tai yra, lygtinai paleistam nuteistajam bus taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra atveju nuteistojo stebėjimas yra nepertraukiamas, tokiu būdu užtikrinama maksimali nuteistojo elgesio kontrolė visuomenėje ir tai yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam teisės pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTY3NS01NzkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-1675-579/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-1675-579/2015">1S-1675-579/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTE0MC0zNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-1140-348/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-1140-348/2016">1S-1140-348/2016</a>). Taigi, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik likusi bausmė dalis, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuteistojo D. M. elgesys bausmės atlikimo metu, žema nusikalstamo elgesio rizika, jo teigiamos nuostatos į darbą, nenutrūkę socialiniai ryšiai ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtintinas.
Pažymima, kad sprendžiant Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą patvirtinimo klausimą, prokuroro skundas įvertintas, tačiau jis iš esmės atlieka atsiliepimo funkciją, todėl dėl jo teismas atskiro sprendimo nepriima (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTUxNC01NzkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-1514-579/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-1514-579/2016">1S-1514-579/2016</a>).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
n u t a r i a :
Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. LK-N-335 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
