Dėl kurio turėtų kilti administracinė atsakomybė

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-13-654/2024

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00028-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. atstovo advokato Raimondo Kalveršo (Raimondas Kalverš) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarimu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nubaustas 650 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „Tempestas“ (toliau – ir bendrovė) vadovas, būdamas atsakingas už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, nustatytu laiku – iki 2022 m. gegužės 1 d. – nesurengė (nesušaukė) eilinio visuotinio UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 24 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauko L. P. atstovo advokato R. Kalveršo apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. P. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodė tokius motyvus:

3.1. Pritaikydami L. P. veikai ANK 119 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes neįvertino, kad L. P. veika tik formaliai atitiko ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio turėtų kilti administracinė atsakomybė. Dėl to bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo konstitucinės teismo pareigos vykdyti ne formalų, bet realų teisingumą.

3.2. Eilinis visuotinis UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimas iki 2022 m. gegužės 1 d. neįvyko, nes tik 2022 m. gegužės 16 d. buvo išspręstas ginčas dėl bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio teisėtumo, o nesant tinkamai patvirtintų 2019 m. ataskaitų, nebuvo galimybės svarstyti ar tvirtinti vėlesnių finansinių metų ataskaitų.

3.3. Vienas iš UAB „Tempestas“ akcininkų – A. P. – ginčijo L. P. įgaliojimus eiti UAB „Tempestas“ direktoriaus pareigas, kol iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas.

3.4. Vienam iš bendrovės akcininkų ginčijant L. P. įgaliojimus būti bendrovės direktoriumi, o kartu ir tęsiantis neužbaigtam teisminiam ginčui dėl 2019 m. finansinių ataskaitų teisėtumo, UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimas iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. normaliai vykti negalėjo. Po to, kai ginčas dėl L. P. įgaliojimų vadovauti UAB „Tempestas“ buvo išspręstas, 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu eilinis UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Susirinkime dalyvavo ir UAB „Tempestas“ akcininkas A. P. Susirinkime nepavykus patvirtinti UAB „Tempestas“ 2019, 2020 ir 2021 metų finansinių ataskaitų, tai buvo padaryta neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2023 m. sausio 31 d., kuriame vėl dalyvavo abu bendrovės akcininkai. Nors L. P. ir praleido terminą UAB „Tempestas“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti, tačiau tai padarė dėl objektyvių priežasčių, o tik atsiradus galimybei nedelsdamas ėmėsi priemonių susirinkimui sušaukti.

3.5. Teismai netinkamai taikė ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes formalizavo uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų vykdymą. Pagal teismų pateiktą ANK 119 straipsnio 1 dalies aiškinimą, vadovas turi vykdyti pareigas formaliai, bet kokia kaina siekti išlaikyti formalius reikalavimus, net jei jų vykdymas neduos jokios naudos, o ne veikti sąžiningai ir protingai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje, veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, kaip nustatyta ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje. Viešosios teisės požiūriu formalios pareigos vykdymas nebūtų davęs naudos, nes susirinkimas dėl pirmiau nurodytų priežasčių nebūtų įvykęs, nebūtų patvirtinęs finansinių ataskaitų ir nebūtų galimybės pateikti jas Juridinių asmenų registrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje teismų pateiktas vertinimas būdingas viešiesiems juridiniams asmenims, o ne privačių juridinių asmenų veiklai.

3.6. Paskirdami L. P. administracinę nuobaudą, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 34 ir 35 straipsnių normas, nes nenustatė L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje turėjo būti pripažinta, kad L. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pašalino administraciniu nusižengimu padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. P. prisipažino padaręs teismų nustatytą veiką, tačiau laikė, kad ji nepasiekė administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo, o tai nereiškia, kad jis nepripažino pačios veikos. Jis jokių faktų ar aplinkybių neslėpė ir neneigė. Kitoks požiūris riboja asmens teisę į gynybą. Svarbu ir tai, kad L. P. iniciatyva po to, kai buvo išspręsti sušaukti eilinį akcininkų susirinkimą trukdę ginčai, toks susirinkimas buvo sušauktas ir akcininkai dėl praleisto akcininkų susirinkimo paskelbimo termino, kaip konstatavo apygardos teismas, nepatyrė jokios realios žalos. L. P. 2022 m. gegužės 1 d. nepriėmus sprendimo sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, A. P. visaip vilkino ataskaitų patvirtinimą. Tai patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai teisę šioje byloje taikė formaliai. L. P. už įvykdytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra adekvati veikai. Nors ji mažesnė už ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos vidurkį, tačiau neįvertinta, kad L. P. siekė vykdyti bendrovės vadovo pareigas išimtinai racionaliai ir protingai, ėmėsi visų priemonių, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų tada, kai jau realiai galėjo priimti tam tikrus sprendimus.

4. Suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas V. Onačka atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad prašyme nepagrįstai teigiama, jog pripažindami L. P. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėję teismai įvykdė formalų, o ne realų teisingumą. Aplinkybės, dėl kurių asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra nurodytos ANK 12–21 straipsniuose, todėl tai nėra atsakomybėn traukiamo asmens ar teismo ad hoc (konkrečiai situacijai) pripažįstamos aplinkybės. Pareiškėjas nenurodė nė vienos iš jų. Pagal prašymo argumentus galima manyti, kad pareiškėjas turi mintyje ANK 12 straipsnį, nustatantį galimybę atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės dėl mažo veikos pavojingumo. Tačiau ši aplinkybė negali būti taikoma, nes ANK 12 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas veikų, dėl kurių mažo pavojingumo gali būti nepradedama administracinio nusižengimo teisena, ir tarp jų ANK 119 straipsnio 1 dalis nėra nurodyta. Iš to išplaukia, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, nuobauda taikoma privalomai, preziumuojant tokios veikos pavojingumą, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022). Advokatas nesutinka su prašymo teiginiais, esą eilinio UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimo nebuvo galima sušaukti dėl ginčo dėl 2019 m. finansinių ataskaitų teisėtumo, nes toks ginčas nebuvo kilęs, o buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už 2019 m. finansinių ataskaitų pateikimą VĮ Registrų centrui, prieš tai jų nepatvirtinus akcininkų susirinkime. Jo nuomone, įstatymas nevaržo bendrovės vadovo teisės ir pareigos patikrinti finansinių ataskaitų teisingumą, todėl L. P. ir UAB „Tempestas“ akcininkė UAB „Navė“, laikydami, kad 2019 m. ataskaitai įteisinti reikalingas jos patvirtinimas visuotiniame akcininkų susirinkime, galėjo ABĮ nustatyta tvarka jį inicijuoti ir tai būtų pašalinę kliūtis parengti ir patvirtinti 2020 ir 2021 m. ataskaitas. L. P. nurodomos priežastys, dėl kurių jis nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, yra nepateisinamos, nes sprendimus dėl bendrovės finansinių ataskaitų priimtinumo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne bendrovės vadovas vienasmeniškai. Dėl to L. P. nuomonė, kad nevertėjo šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo, kol neišspręsti kiti klausimai, neatitinka ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto bei neatitinka teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022). Advokatas nesutinka ir su prašymo motyvais, kad visuotinį akcininkų susirinkimą trukdė sušaukti ginčas tarp A. P., kaip bendrovės akcininko, ir L. P., kaip bendrovės direktoriaus, dėl šio teisės būti bendrovės vadovu, nes ginčas vyko ne dėl L. P., kaip bendrovės vadovo, paskyrimo teisėtumo, bet dėl su L. P. sudarytos darbo sutarties sąlygų, su kuriomis nesutiko A. P. Šio teisminio ginčo metu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl L. P. buvo visateisis UAB „Tempestas“ vadovas ir privalėjo imtis veiksmų bendrovės veiklai organizuoti. Dėl to prašymo argumentas, esą L. P. šaukti susirinkimą nebuvo prasmės, kol nesibaigė bylinėjimasis dėl darbo sutarties, yra niekinis. Prašyme nepagrįstai sutelkiamas dėmesys į bendrovės vadovo ir akcininko A. P. nesutarimus ir ignoruojama aplinkybė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas jų ginčas, kad tokiu elgesiu L. P. pažeidė kito UAB „Tempestas“ akcininko – UAB „Navė“ interesus. Akcininkų susirinkime yra svarbūs bendrovės veiklos rezultatai ir valdymo reikalai, kurie sprendžiami akcininkams dalyvaujant akcininkų susirinkime ir priimant sprendimus dėl darbotvarkės klausimų. Vien tai, kad akcininkų nuomonės kai kuriais klausimais skiriasi, nereiškia, kad bendrovės vadovas turi diskreciją spręsti, ar visuotinį akcininkų susirinkimą šaukti racionalu. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. atstovo advokato R. Kalveršo prašymas netenkintinas.

Dėl pareiškimo argumentų dėl esminių ANK materialiosios teisės pažeidimų

6. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-23-303/2021 ir kt.). Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas prašyme ginčijamas, tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai, aiškiai nesusieti su neteisingu teisės taikymu, reiškiančiu esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nėra nagrinėjami. Remdamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija nustato prašymo nagrinėjimo ribas – kokius prašyme išdėstytus klausimus ji sieja su esminiais materialiosios ar proceso teisės pažeidimais ir dėl kurių teisės taikymo aspektų ji pasisakys, o kurių prašymo klausimų nenagrinės, nes jie nėra siejami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Šioje byloje teisėjų kolegija patikrins, ar L. P. nubaudimas už neveikimą – visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame turi būti tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos, kai nėra patvirtintos ankstesnių metų finansinės ataskaitos, nesušaukimą – atitinka teisinės atsakomybės už neveikimą sąlygas. Klausimai dėl L. P. įgaliojimų eiti direktoriaus pareigas ir bausmės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebus nagrinėjami.

7. Be kitų veikų, ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi, įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, teismai turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės.

8. Šioje administracinio nusižengimo byloje L. P. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, būdamas UAB „Tempestas“ vadovas, būdamas atsakingas už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, nustatytu laiku (iki 2022 m. gegužės 1 d.) nesurengė (nesušaukė) eilinio visuotinio UAB „Tempestas“ akcininkų susirinkimo, taip pažeisdamas ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies normas.

9. Pareiškėjo atstovas nesutinka su teismų išvada ir mano, kad sušaukti UAB „Tempestas“ visuotinį akcininkų susirinkimą buvo neprasminga, nes dėl vykusio teisminio ginčo dėl 2019 metų UAB „Tempestas“ finansinės atskaitomybės patvirtinimo nebuvo galimybės visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti 2019, 2020 ir 2021 metų UAB „Tempestas“ finansinių atskaitomybių ir tai pateisina L. P. neveikimą.

10. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei Civiliniame kodekse (toliau – CK). ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. ABĮ 20 straipsnyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, be kitų įgaliojimų, turi teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovas. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-72-697/2022). Šios nuostatos įtvirtina L. P. pareigą veikti, apie kurią jis žinojo.

11. Vertinant L. P. atsakomybės už neveikimą sąlygas, esminę reikšmę turi tai, kad jo nurodytos neveikimo priežasties nebuvo – teisminis ginčas dėl 2019 metų UAB „Tempestas“ finansinių ataskaitų nevyko. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Tempestas“ direktoriumi iki L. P. buvęs A. P. nesušaukė 2019 m. visuotinio akcininkų susirinkimo ir susirinkimo nepatvirtintas finansines ataskaitas perdavė VĮ Registrų centrui. Dėl tokių A. P. veiksmų VĮ Registrų centras 2022 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą nubausti jį 200 Eur bauda, tačiau šiame nutarime nebuvo priimtas sprendimas dėl nepatvirtintų 2019 m. UAB „Tempestas“ finansinių ataskaitų panaikinimo, pašalinimo iš VĮ Registrų centro duomenų bazės ar kitokių veiksmų su jomis. Toks sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir negalėjo būti priimtas, nes tokios rūšies sprendimų nenustato ANK V skyrius. Tokie sprendimai nebuvo priimti ir atskirai kokiame nors kitame teisiniame procese.

12. Be to, teisės aktai nustato aiškią išeitį iš tokios situacijos, kurią L. P. nurodo kaip savo neveikimą pateisinančią priežastį. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 19 straipsnį, po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarka nustatoma finansinės atskaitomybės standartuose. Pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 20 punktą, taisant esmines ankstesnių laikotarpių apskaitos klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą. Įmonė turi ištaisyti esmines klaidas taip, kad ataskaitinio laikotarpio duomenys ir lyginamoji informacija finansinėse ataskaitose būtų parodyti teisingai ir kad klaida neturėtų poveikio būsimų ataskaitinių laikotarpių duomenims. Jei retrospektyvinio būdo taikyti neįmanoma, taikomas perspektyvinis būdas. Teisės aktais reguliuojamose srityse bendrovės direktorius turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o ne veikti taip, kaip jis įsivaizduoja, kad veikti yra racionalu. Nustatęs klaidas bendrovės finansinėse ataskaitose, bendrovės direktorius turi pasielgti taip, kaip nustato Įmonių atskaitomybės įstatymo 19 straipsnis ir 7-asis verslo apskaitos standartas.

13. Teisėjų kolegija laiko, kad, pasinaudodamas šia klaidų finansinėse ataskaitose taisymo tvarka, L. P. turėjo patikslinti VĮ Registrų centrui pateiktas 2019 metų UAB „Tempestas“ finansines ataskaitas ir taip pašalinti buvusią kliūtį sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, bet to nepadarė. Jo nurodyta neveikimo priežastis nėra teisiškai pateisinama. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad L. P. neveikimas yra pateisinamas, laikytina, kad teismai, kvalifikuodami L. P. veiką pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Alenas Piesliakas