Dėl asociacijos narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-286/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03081-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.12; 105; 121.11; 123.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ dėl asociacijos narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Asociacija GNSB „Kuliškių sodybos“ buvo įsteigta 2007 m. balandžio 13 d., nariai susirinkime išrinko asociacijos pirmininke ieškovę R. Z., kuriai už atlygį buvo pavesta organizuoti asociacijos įsipareigojimų Klaipėdos rajono savivaldybei vykdymą.

2011 m. sausio 26 d. penki asociacijos nariai pasirašė sprendimą sušaukti jos narių susirinkimą 2011 m. vasario 9 d. dėl bendrijos pirmininkės ir buhalterės R. Z. atleidimo iš pareigų, naujo bendrijos pirmininko rinkimo ir darbo sąlygų nustatymo ir kt. klausimų. 2011 m. vasario 9 d. susirinkime dalyvavo penki nariai. Kadangi pagal pateiktą narių sąrašą buvo registruota aštuoniolika narių, tai susirinkimas buvo paskelbtas neįvykusiu dėl kvorumo, nuspręsta šaukti pakartotinį susirinkimą 2011 m. vasario 15 d. Pakartotiniame asociacijos narių susirinkime dalyvavo penki asociacijos nariai, kurie vienbalsiai nutarė atšaukti iš pareigų asociacijos pirmininkę ir buhalterę R. Z., nauju asociacijos pirmininku išrinko A. K. ir nustatė, kad už šias pareigas pirmininkui nebus mokamas atlyginimas.

Ieškovei nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. kovo 10 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Nurodžiusi, kad buvo pažeisti asociacijos įstatai, nes asociacijos narių susirinkimus šaukė ne pirmininkas, ieškovė prašė pripažinti atsakovo 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. vasario 15 d. visuotinius narių susirinkimus neteisėtais bei juose priimtus sprendimus negaliojančiais; pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas; pripažinti Kuliškių k. gyventojų iniciatyvinės grupės, vadovaujamos A. K. ir advokato padėjėjo L. M., veiksmus, neteisėtai užvaldant R. Z. turtą, savavaldžiavimu ir įpareigoti A. K. priėmimo–perdavimo aktu perduoti teisėtai gręžinio savininkei neteisėtai užvaldytą turtą; priteisti iš Kuliškių k. gyventojų iniciatyvinės grupės vadovų A. K. visas gręžinio neteisėto eksploatavimo išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas GNSB „Kuliškių sodybos“ priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę perduoti bendrijos pirmininkui visus asociacijos GNSB „Kuliškių sodybos“ dokumentų originalus, registravimo pažymėjimą ir asociacijos antspaudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu dalį ieškinio atmetė, kitą bylos dalį nutraukė; priešieškinį tenkino.

Asociacijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. GNSB „Kuliškių sodybos“ įstatų 11.1 punkte nustatyta, kad asociacijos narių susirinkimus šaukia asociacijos pirmininkas įstatuose nustatyta tvarka; 11.2 punkte – kad susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 asociacijos narių. Nagrinėjamos bylos atveju sprendimą šaukti susirinkimą pasirašė ne mažiau kaip 1/4 asociacijos narių, apie šaukiamą susirinkimą buvo pranešta ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos ir pranešimas buvo viešas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikėsi GNSB „Kuliškių sodybos“ įstatų nustatytos tvarkos. Kadangi pakartotinai šaukiamame susirinkime dalyvavo ne mažiau kaip 1/4 asociacijos narių, tai kvorumas buvo, todėl sušauktas susirinkimas atitinka Asociacijų įstatymo ir įstatų reikalavimus, laikytinas teisėtu, o ieškovės ieškinys – nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip GNSB „Kuliškių sodybos“ pirmininkė buvo juridinio asmens valdymo organo vadovė, dirbanti pagal darbo sutartį, tačiau jos teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės ją ir juridinį asmenį saisto ne darbo, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Tuo atveju, kai valdymo organo vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kuriuo atsakovas pagrįstai rėmėsi.

Kadangi reikalavimu pripažinti Kuliškių k. gyventojų iniciatyvinės grupės veiksmus, neteisėtai užvaldant jos turtą, savavaldžiavimu ir įpareigoti A. K. perduoti teisėtai gręžinio savininkei neteisėtai užvaldytą turtą, priteisti gręžinio neteisėto eksploatavimo išlaidas ieškovė prašo nustatyti A. K. kaltę dėl baudžiamosios veikos padarymo, kas nenagrinėtina civilinėje byloje civilinio proceso tvarka, šią bylos dalį teismas nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi pripažintu teisėtu atsakovo sprendimu ieškovė buvo atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, tai teismas įpareigojo ją perduoti atsakovui asociacijos GNSB „Kuliškių sodybos“ dokumentų originalus, registravimo pažymėjimą ir antspaudą (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija pažymėjo, kad su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. neįrodė, kad atsakovo 2011 m. vasario 9 d. susirinkimo protokolas yra suklastotas ir kad susirinkimuose dalyvavo mažiau nei 1/4 asociacijos narių ir kvorumo nebuvo, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos ir teisėtumo. Asociacijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš šios pareigybės tvarka reglamentuota Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl to net ir esant sudarytai darbo sutarčiai su asociacijos pirmininku šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo, o civilinius teisinius santykius ir ginčo dėl neteisėto atleidimo atveju teismas turi patikrinti, ar tinkamai atšauktas ar atleistas administracijos vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, atmetė apeliantės argumentus dėl DK 129 straipsnio 1, 4 punktų, 130 straipsnio 1 punkto, 140 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nes šios DK nuostatos ieškovei netaikomos.

Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi atidėjo sprendimo šioje byloje paskelbimo datą iki 2012 m. sausio 27 d. ir nutarė pranešimais apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, 2012 m. sausio 23 d. pranešimai šalims išsiųsti jų byloje nurodytais adresais, todėl atmetė apeliantės argumentus, kad apie sprendimo paskelbimo atidėjimą ji nebuvo tinkamai informuota.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl DK nuostatų taikymo. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo DK nuostatas, vadovavosi tik Asociacijų įstatymo 8 straipsnio bei DK 124 straipsnio 1 punkto nuostatomis. Priimant (skiriant) į pareigas kasatorę, su ja sudarytoje sutartyje nustatytos tokios sąlygos, kai bendrijos ir jos pirmininko santykiai grindžiami darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Tokiu atveju darbo sutarties sąlygomis šalys tampa saistomos ne tik pavedimo, bet ir darbo teisinių santykių. Kasatorė teismo posėdžiuose ne kartą nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas, kuriose pažymėta, kad darbo sutartis su bendrijos vadovu gali būti nutraukta ir kitais DK išvardytais pagrindais, laikantis nustatytos atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, priklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo. Kasatorė iki šiol nėra gavusi atsakovo darbdavio įsakymo dėl jos atleidimo iš darbo. Asociacijų įstatymas nereglamentuoja darbuotojo atleidimo iš darbo procedūros, todėl teismų praktikoje pasisakyta apie tai, kad esant ginčui šalys tampa saistomos pavedimo ir darbo teisinių santykių, taigi DK normų taikymas yra būtinas.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorė nebuvo tinkamai informuota apie tai, kad buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teismo posėdį atidėti 2012 m. sausio 31 d. (sprendimo byloje paskelbimo data), sužinojo apie tai tik 2012 m. vasario 23 d. susipažinusi su civiline byla, taip šiurkščiai pažeistos CPK normos, suvaržant kasatorės teises. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kasatorė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą; neskundžiama 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kasatorei buvo užkirsta galimybė pateikti naujus papildomus įrodymus į bylą, nors tų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pažeisti CPK 314 straipsnio reikalavimai. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasatorės apeliacinį skundą, pridėjo naują rašytinį įrodymą, t. y. 2012 m. balandžio 10 d. skundo Klaipėdos rajono prokuratūrai kopiją, kurį apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei iš ieškovės, priėmė. Prokuratūra šį skundą buvo atsisakiusi nagrinėti ir skunde pareikštų prašymų netenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas rado pagrindų remtis tokiu skundu.

Pateikdama kasacinį skundą, kasatorė kaip atsakovo GNSB „Kuliškių sodybos“ buveinės adresą nurodė ne šios bendrijos, o savo gyvenamosios vietos adresą, dėl to atsakovui nebuvo galimybės pateikti atsiliepimo į kasacinį skundą. Atsakovo vardu prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikė pati kasatorė.

Teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ nustatytas vieno mėnesio terminas atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti, tačiau atsakovas nustatytu terminu to nepadarė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatorės argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis išspręstas kasatorės – buvusios bendrijos pirmininkės – teisinių santykių su bendrija pasibaigimo ir to padarinių klausimas. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo atitikties Asociacijų įstatymo bei bendrijos įstatų nuostatoms klausimai kasaciniame skunde nekeliami, t. y. kasatorė nekvestionuoja bendrijos visuotinio susirinkimo teisėtumo ir atitinkamai jo kompetencijos spręsti dėl jos kaip buvusios bendrijos pirmininkės ir bendrijos teisinių santykių pabaigos.

Dėl darbo sutarties su asociacijos vienasmenio valdymo organo nariu pabaigos

Nagrinėjamoje byloje aktualus DK 124 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, būtent šią materialiosios teisės normą taikė bylą nagrinėję teismai, šios normos, tačiau tik kaip alternatyviai galimos taikyti nagrinėjamo ginčo situacijoje, aiškinimo ir taikymo klausimą akcentuoja kasatorė.

DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Tiems pagrindams, kada darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Tokią išvadą lemia juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtis. Juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, bylos Nr. 3K-3-185/2012).

Kasatorė GNSB „Kuliškių sodybos“ ėjo pirmininkės pareigas. Asociacijų įstatymas tik iš dalies reglamentuoja šios teisinės formos juridinio asmens organų kompetenciją. Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. GNSB „Kuliškių sodybos“ įstatų 10.1.2 punkte nustatyta, kad asociacijos narių susirinkimas yra aukščiausiasis asociacijos valdymo organas, kuris, be kita ko, turi teisę rinkti ir atšaukti asociacijos pirmininką. Pagal asociacijos įstatus pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis asociacijos veiklai tarp asociacijos narių susirinkimų; asociacijos pirmininką renka asociacijos narių susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka (Įstatų 12.1 punktas); asociacijos pirmininkas yra pavaldus asociacijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas (Įstatų 12.2 punktas). Nurodytos Asociacijų įstatymo ir atsakovo įstatų nuostatos įtvirtina asociacijos narių susirinkimo kompetenciją skirti konkretų asmenį pirmininku, atšaukti jį iš pareigų, pirmininko pavaldumą bei atskaitomybę asociacijos narių susirinkimui. Konstatuotina, kad kasatorė iš pirmininkės pareigų buvo atšaukta Asociacijų įstatymo ir GNSB „Kuliškių sodybos“ įstatuose nustatyta tvarka – asociacijos narių susirinkimo sprendimu, kurio teisėtumas kasaciniame skunde nekvestionuojamas, ir tai yra pagrindas darbo sutarčiai pasibaigti pagal DK 124 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad tokia darbo santykių pasibaigimo tvarka, kai sprendimas priklauso nuo tokią kompetenciją turinčio asociacijos organo, neribojant jo teisių priimti sprendimą darbo santykių nutraukimą reglamentuojančiomis DK normomis, atitinka ir asociacijos, kaip tokios, teisinės formos juridinio asmens tikslus (žr. pirmiau nurodytą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ginčo santykiams dėl darbo sutarties pabaigos nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK normos taikytinos tiems santykiams, kurių nereglamentuoja Asociacijų įstatymas, t. y. dėl darbo sutarties pabaigimo teisinių padarinių.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės normų taikymu

Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorė nebuvo informuota apie pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo atidėjimą ir taip buvo suvaržytos jos teisės. Iš tiesų, bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi atidėjo sprendimo šioje byloje paskelbimo datą iki 2012 m. sausio 27 d. ir pranešimais apie tai informavo dalyvaujančius byloje asmenis, tačiau teismo posėdžio protokole (T. 2, b. l. 222) nurodyta, kad 2012 m. sausio 27 d. 15 val. teisėja pranešė, kad procesinio sprendimo paskelbimas atidedamas dėl techninių priežasčių, bus skelbiamas 2012 m. sausio 31 d. 9 val. Duomenų apie tai, kad kasatorė buvo informuota apie šį papildomą sprendimo paskelbimo atidėjimą, byloje nėra, tačiau kasatorė laiku pateikė apeliacinį skundą, jis buvo priimtas ir išnagrinėtas, taigi neigiamų padarinių dėl nepranešimo apie sprendimo paskelbimo laiką nepatyrė, konkrečių savo teisių suvaržymų ji nenurodė ir kasaciniame skunde. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl CPK 314 straipsnio taikymo – kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neleido jai pateikti naujų įrodymų į bylą, nors jų pateikimo būtinybė ir galimybė juos pateikti iškilo vėliau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau atsakovo pateiktus dokumentus, skirtingai nei iš ieškovės, priėmė.

CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, susijęs su įrodymais, kurie, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, realiai egzistavo ir buvo žinomi dalyvaujantiems byloje asmenims. Įstatyme nustatyta, kad tokie įrodymai gali būti priimti tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatytu ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti kasatorės pateiktus papildomus įrodymus, nes šie pateikti likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka datos, beveik visus juos, išskyrus antstolės pareiškimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nevykdymo, atsiliepimą į šį pareiškimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurie buvo surašyti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, kasatorė galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jų pateikimas prieš teismo posėdį užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, nurodo, kad teismas pagrįstai argumentavo savo sprendimą, atsižvelgė į proceso tikslus ir paskirtį, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 314 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasatorė apeliacinės instancijos teismui buvo pateikusi, be jau nurodytų dokumentų, susijusių su nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nevykdymu, procesinių dokumentų kitose civilinėse bylose, dokumentų dėl pradėto ikiteisminio tyrimo kopijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių įrodymų nepriėmimas neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl kasatorės ir atsakovo darbo santykių pabaigos teisėtumui, nes, netgi ir priėmus ieškovės nurodomus įrodymus, tai nenulemtų kitokio šios bylos ginčo teisinio įvertinimo, t. y. dėl to negalėtų būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Minėta, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 37,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Z. (duomenys neskelbtini) 37,59 Lt (trisdešimt septynis litus 59 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius