Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-341/2013

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05109-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 41; 114.11; 114.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo ir 2012 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ ieškinį atsakovams G. V., M. V., uždarajai akcinei bendrovei,,Stuko ūkis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, ir restitucijos, kai sandoris pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu.

Atsakovas G. V. 2010 m. kovo 22 d. neatlygintiniu sandoriu, įformintu PVM sąskaita faktūra, perleido sūnui atsakovui M. V. jam priklausančius galvijus (108 vnt.), kurių vertė – 156 706,50 Lt; atsakovas M. V. 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė dalį galvijų (94 vnt.) atsakovui J. S. įmonei (šiuo metu – UAB,,Stuko ūkis“) už 185 009 Lt.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais ir leisti nukreipti į galvijus išieškojimą; nurodė, kad atsakovai yra jo skolininkai (atsakovas G. V. – nuo 2007 m. rugsėjo 14 d., M. V. – nuo 2010 m. gegužės 31 d.); 2011 m. sausio 18 d. jam išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjEyLTI3OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1212-278/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1212-278/2010">2-1212-278/2010</a> dėl 126 099,30 Lt skolos, 15,21 proc. metinių palūkanų, 2971 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo G. V. išieškojimo; 2011 m. balandžio 19 d. – vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 dėl 40 000 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų solidariai iš atsakovų G. V. ir M. V. išieškojimo. Ieškovas pažymėjo, kad, atsakovams sudarius ginčijamus sandorius, nepakanka jų turto ieškovo reikalavimams patenkinti, t. y. atsakovai, sudarydami sandorius, buvo nesąžiningi. Ieškovo nuomone, atsakovas UAB,,Stuko ūkis“ taip pat buvo nesąžiningas, nes 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo atsakovų G. V. ir M. V. kreditorius, nepasidomėjo jų turtine padėtimi, kitais kreditoriais, taip pat ar ginčijami sandoriai nepažeidžia atsakovų interesų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2010 m. kovo 22 d. ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją: nukreipė išieškojimą pagal ieškovui 2011 m. sausio 18 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. išduotus vykdomuosius raštus į 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties objektu buvusius galvijus bei jų prieauglį, esančius UAB „Stuko ūkis“; priteisė iš atsakovo M. V. UAB „Stuko ūkis“ 162 624 Lt.

Teismas sprendė, kad šioje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Teismas, pasisakydamas dėl 2010 m. kovo 22 d. atsakovų G. V. ir M. V. sudaryto neatlygintinio galvijų perleidimo sandorio, nustatė, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo atsakovo G. V. kreditorius, turėjo į G. V. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (2007 m. rugsėjo 14 d. sutartimi G. V. įsipareigojo sumokėti ieškovui 228 376,02 Lt, iš kurių iki ginčijamo sandorio sudarymo sumokėjo tik 89 000 Lt); perleidus gyvulius, ieškovas neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų iš skolininko turto, nes jo nebepakanka; atsakovas G. V. šio sandorio sudaryti neprivalėjo (nebuvo įpareigotas įstatymo ar sutarties), buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises (nors tai ir nėra būtina nustatyti sąlyga, nes ginčijamas sandoris neatlygintinis, CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Be to, jam galioja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažino 2010 m. kovo 22 d. galvijų perleidimo sandorį negaliojančiu.

Spręsdamas dėl 2010 m. rugpjūčio 23 d. sandorio galiojimo, teismas nustatė, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo atsakovo M. V. kreditorius, turėjo į jį neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (M. V. 2010 m. gegužės 31 d. sutartimi įsipareigojo solidariai su G. V. sumokėti ieškovui 150 858,32 Lt ir palūkanas, 2010 m. gegužės 31 d. M. V. paprastuoju vekseliu įsipareigojo solidariai su G. V. sumokėti ieškovui 40 000 Lt); sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, nes, įvykdžius sandorį, M. V. nebeturi jokio turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimus; M. V. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo (nebuvo įpareigotas įstatymo ar sutarties), buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises. Teismas, pasisakydamas dėl kitos sandorio šalies – atsakovo UAB,,Stuko ūkis“ – sąžiningumo, kaip neprieštaringais ir nuosekliais rėmėsi atsakovų G. V. ir M. V. parodymais, kad iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sandorio sudarymo jie pranešė atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ apie savo kreditorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, kaip verslininkas, turėjo žinoti, jog sandoris pažeis atsakovų kreditorių teises, padidins M. V. nemokumą (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), todėl pripažino jį nesąžiningu. Atsižvelgdamas į kompensuojamąją actio Pauliana instituto paskirtį ir kasacinio teismo suformuotus išaiškinimus dėl actio Pauliana pagrindu pripažintų sandorių negaliojimo padarinių, teismas taikė restituciją – leido nukreipti išieškojimą į atsakovo UAB „Stuko ūkis“ valdomą turtą (galvijus ir jų prieauglį), o iš atsakovo M. V. priteisė atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. sandorį sumokėtos kainos dalį – 162 624 Lt, kurią apskaičiavo atsižvelgdamas į UAB,,Stuko ūkis“ likusį nupirktų galvijų kiekį.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB,,Stuko ūkis“ apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 29 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į pas atsakovą UAB,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; 2012 m. gruodžio 17 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo M. V. atsakovui G. V. 185 009 Lt; išaiškino, kad, pripažinus negaliojančiais 2010 m. kovo 22 d. dovanojimo ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sandorius, netaikius restitucijos natūra, atsakovo UAB „Stuko ūkis“ įgyta galvijų banda pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra atsakovo UAB „Stuko ūkis“ nuosavybė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai actio Pauliana pagrindu pripažino 2010 m. kovo 22 d. ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytus sandoriais negaliojančiais, tačiau netinkamai taikė CK 4.26 straipsnio 2 dalį, CK X skyriaus teisės normas, reglamentuojančias restituciją, reikšmingus įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino atsakovą UAB „Stuko ūkis“ nesąžiningu įgijėju bei netinkamai išsprendė restitucijos klausimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. liepos 16 d. atsakovas M. V. pateikė atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ komercinį pasiūlymą, kuriame siūlė pirkti karvių, telyčių, buliukų už 185 009 Lt; nurodė, kad galvijai neareštuoti, neįkeisti, skolų nėra. Atsakovo M. V. byloje pateikti prašymai atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ apmokėti jo įsipareigojimus kreditoriams AB „Pieno žvaigždės“, AB DnB NORD bankui, AB „Swedbank“ patvirtina, jog atsakovas UAB „Stuko ūkis“ apie šiuos atsakovų kreditorius buvo informuotas; pervedė jiems dalį pinigų pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. galvijų įsigijimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis atsakovo UAB,,Stuko ūkis“ paaiškinimais, tik po 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutarties sudarymo jis sužinojo, jog visas G. V. turtas įkeistas AB DnB bankui už 250 000 Lt kreditą; taip pat kad, sudaręs ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, jis ketino dirbti su atsakovais G. V. ir M. V. bei padėti jiems grąžinti skolas, tam paimti paskolą iš banko, bet, sužinojęs apie kitus kreditorius, jos neėmė. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytų aplinkybių visuma, sprendė, kad tikėtina, jog UAB „Stuko ūkis“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarydamas galvijų pardavimo–pirkimo sutartį nežinojo apie atsakovų įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas UAB „Stuko ūkis“ tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovas M. V. apie kreditorius nesakė, be to, prieš sudarydamas sandorį, kreipėsi į Registrų centrą ir antstolę V. B., siekdamas sužinoti, ar kiti asmenys neturi reikalavimų teisių į galvijus, ar šie neareštuoti. Dėl to teisėjų kolegija kritiškai vertino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Stuko ūkis“ protingomis priemonėmis nepasidomėjo, ar sandorio šalis yra skolininkė, ir neįvertino, ar sandoriu nebus pažeisti jos kreditorių interesai; pažymėjo, kad galvijus atsakovas UAB „Stuko ūkis“ pirko už realią rinkos kainą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, sudarydamas ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžiningas.

Teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154/2007">3K-3-154/2007</a>), į tai, kad atsakovo UAB „Stuko ūkis“ sąžiningumo prezumpcija nepaneigta ir nėra CK 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2009), sprendė, jog šiuo atveju restitucija nukreipiant išieškojimą į gyvulius netaikytina. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ieškovui išduotus vykdomuosius raštus pagrindinis skolininkas yra G. V., kuris nuosavybės teise turi žemės sklypų, kitų statinių, kurių vertė yra pakankama ieškovo reikalavimams patenkinti.

Teisėjų kolegija, 2012 m. gruodžio 17 d. priimdama papildomą sprendimą, nurodė, kad, pripažinus 2010 m. kovo 22 d. atsakovų G. V. ir M. V. dovanojimo sandorį negaliojančiu ir konstatavus, jog dovaną gavęs M. V. yra nesąžiningas įgijėjas, nustačius, kad natūra grąžinti įgyto turto negalima, priteisė iš atsakovo M. V. atsakovui G. V. pinigų sumą, kurią jis gavo iš UAB „Stuko ūkis“ už parduotus galvijus (185 009 Lt); išaiškino, kad, atmetus ieškovo reikalavimą taikyti restituciją natūra, pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovo UAB „Stuko ūkis“ įsigyti galvijai yra jo nuosavybė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Alginsta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas restituciją byloje, nepagrįstai rėmėsi CK 4.96 straipsnio normomis, nukrypo nuo actio Pauliana instituto aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo, t. y. viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Kasatoriaus teigimu, nors paprastai restitucija taikoma tarp prievolinių teisinių santykių šalių (šiuo atveju jos yra atsakovai), tačiau, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actia Pauliana pagrindu, restitucijos taikymas turi ypatumų. CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse yra įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti tokie restitucijos actio Pauliana bylose ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, ne sandorio šalies reikalavimu; 3) sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokias nuostatas lemia actio Pauliana kompensuojamasis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2012 m. lapkričio 6 d. plenarinės sesijos nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.). Taigi, kasatoriaus nuomone, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio, reiškiamo actio Pauliana pagrindu, tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad, vykdant restituciją, kai sandoris pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, netaikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK ketvirtosios knygos normos), o turi būti taikomos specialiosios pirmiau nurodytos restitucijos taisyklės. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.96 straipsnio normas, kurios reglamentuoja vindikacijos sąlygas, skirtas ginti savininko daiktines teises tai atvejais, kai daikto įgijėjas nėra ginčijamo sandorio šalis, taip pat CK 6.153 straipsnio normas, pagal kurias sąžiningi tretieji asmenys pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos: atsakovas UAB „Stuko ūkis“ – ne sąžiningas trečiasis asmuo, o pripažinto negaliojančiu sandorio šalis, todėl jam ši norma netaikytina. Kasatorius pažymėjo, kad nors ieškinys iš dalies patenkintas ir ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais, tačiau kasatoriaus teisės neapgintos, nes neleista nukreipti išieškojimo į skolininkų turtą, buvusį panaikintų sandorių dalyku. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju buvo pagrindas remtis CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi ir netaikyti restitucijos; aplinkybė, kad atsakovas UAB „Stuko ūkis“, sudarydamas galvijų pirkimo–pardavimo sutartį, buvo sąžiningas, kasatoriaus nuomone, nepakankama. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos šalių padėtis nepagristai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Apeliacinės instancijos teismas tokių sąlygų nenustatė, todėl nepagrįstai taikė CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrųjų restitucijos taisyklių išimtį.

2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurių nėra byloje, taip pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 179, 183 straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo G. V. vardu yra registruoti žemės sklypai, kiti statiniai, kurie neareštuoti. Jų rinkos vertė yra pakankama tam, kad ieškovas galėtų tiesiogiai nukreipti išieškojimą į šį turtą. Ieškovo teigimu, tokių įrodymų byloje nepateikta, jie nebuvo tiriami teismo posėdžiuose, nes, ieškovo žiniomis, bylos nagrinėjimo metu visas atsakovo G. V. turtas buvo areštuotas; neaišku, apie kokį konkrečiai atsakovo G. V. turtą nurodyta skundžiamame sprendime, taip pat kokia jo rinkos vertė. Ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su tokiais įrodymais, pateikti savo paaiškinimų ar argumentų, taip buvo pažeistos ne tik proceso teisės normos dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo, teismo teisės remtis tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, bet ir proceso teisės principai: rungimosi, betarpiškumo, šalių lygiateisiškumo, bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę.

3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi nutartimis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių ir kuriose suformuluotos taisyklės netaikytinos nagrinėjamo ginčo atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154/2007">3K-3-154/2007</a>, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos: nurodytoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė butą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, todėl turėjo pagrindą taikyti CK 4.96 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje sandoriai pripažinti negaliojančiais kitais pagrindais, todėl pirmiau nurodyta nutartis neturi šiai precedentinės galios. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2009, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovo reikalavimas atsakovams yra susijęs ne su šalių sutartiniais santykiais, o su turto vindikacija, todėl teismai pagrįstai atsakovams taikė CK 4.96 straipsnio nuostatas dėl vindikacijos negalimumo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vienos kasacinio teismo bylos, kurioje, pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, būtų nutarta netaikyti restitucijos. Be to, kasatorius pabrėžė, kad nagrinėjamos bylos ir kitų nurodytų bylų skirtumas, be kita ko, yra tas, jog kitose bylose ginčo dalykas buvo nekilnojamieji daiktai, o šioje byloje – kilnojamasis turtas – galvijai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovui UAB „Stuko ūkis“ taiko nekilnojamojo turto vindikacijai nustatytą teisinį reguliavimą, t. y. rėmėsi klaidingais argumentais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Stuko ūkis“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs atsakovo sąžiningumą, nepagrįstai pripažino 2010 m. rugpjūčio 23 d. sandorį negaliojančiu, tačiau iš esmės išsprendė bylą teisingai – galvijų banda liko atsakovo nuosavybė, o restitucija, leidžiant kasatoriui nukreipti į ją išieškojimą, pagrįstai netaikyta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo kasacine tvarka taisyklę kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir remdamasis pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, siekdama tinkamai įvertinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako ne tik kasaciniame skunde keliamu restitucijos, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikymo klausimu, bet ir dėl to, ar tinkamai buvo remtasi actio Pauliana instituto taikymo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, sprendžiant dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Dėl teisės normų taikymo sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kai pareiškiamas actio Pauliana ieškinys

Actio Pauliana yra kreditoriaus teisių gynimo priemonė, kurios tikslas – skolininko mokumo ir kreditoriaus teisių, pažeistų dėl nesąžiningų skolininko ir trečiojo asmens veiksmų, atkūrimas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant actio Pauliana reglamentuojančias teisės normas, išskirtos tokios šio instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>).

Trečiojo asmens, su kuriuo sudarytas ginčijamas atlygintinis sandoris, nesąžiningumas yra viena ieškinio, pareikšto kaip actio Pauliana, tenkinimo sąlygų. Ji nustatyta CK 6.66 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl ieškinio, pareikšto actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ši įstatymo nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl reikalavimų trečiojo asmens sąžiningumui. Tenkinus reikalavimą, pareikštą actio Pauliana pagrindu, ir sprendžiant dėl restitucijos taikomos restitucijos nuostatos, kiek jos reglamentuotos CK 6.66 straipsnyje ir 6.145–6.153 straipsniuose, t. y. pagal CK šeštosios knygos taisykles, tačiau nei dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, nei dėl restitucijos šiuo atveju netaikomas CK 4.96 straipsnis.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl dviejų skolininkų sudaryto sandorio ir vėliau vieno skolininkų su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio, kurie pažeidė kreditoriaus teises, pripažinimo negaliojančiais. Tokiomis aplinkybėmis pareikšti reikalavimai kvalifikuojami pagal CK 6.66 straipsnį. Sandorius pripažinus negaliojančiais, dėl restitucijos sprendžiama pagal CK 6.66, 6.145–6.153 straipsnius, t. y. pagal CK šeštosios knygos taisykles, bet nėra pagrindo taikyti CK 4.96 straipsnio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje be pagrindo buvo taikytas CK 4.96 straipsnis, teisiškai pagrįsti.

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo atveju

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės vertintinos kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku sandorį, nesąžiningumas. Jo turinį sudaro tai, kad trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus.,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-168/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-168/2007">3K-3-168/2007</a>; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2013">3K-3-167/2013</a>; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2013">3K-3-88/2013</a>). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2010">3K-3-94/2010</a>; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2013">3K-3-167/2013</a>; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2013">3K-3-88/2013</a>).

Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo UAB,,Stuko ūkis“, kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, sąžiningumo (vienos actio Pauliana taikymo sąlygų), būtina įvertinti, ar tinkamai buvo nustatytos ir, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, teisiškai kvalifikuotos šios sąlygos buvimui (nebuvimui) konstatuoti reikšmingos aplinkybės.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas M. V., pateikdamas atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ pasiūlymą įsigyti galvijų, nurodė, jog kreditorių neturi. Tačiau tiek remiantis atsakovų G. V. ir M. V. paaiškinimais per pirmosios instancijos teismo posėdį, tiek ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (atsakovų prašymais atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ sumokėti dalį lėšų už įsigyjamus galvijus tam tikroms įmonėms, pavedimų per banką kopijomis), darytina išvada, kad apie aplinkybę, jog atsakovai turi kreditorių, atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, sudarydamas ginčijamą sandorį, žinojo. Atsakovas UAB,,Stuko ūkis“ procesiniuose dokumentuose teismams ir per teismo posėdžius šios aplinkybės neginčija, tačiau nurodo, kad apie kitus – atsakovų jam nenurodytus kreditorius, tarp jų ir kasatorių – jis nieko nežinojo, be to, ir nesidomėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, asmeniui, kuris yra verslininkas ir sudaro sandorius, keliami didesni pareigos domėtis kitos šalies turimais finansiniais įsipareigojimais ir jos turtine padėtimi reikalavimai nei įprastai. Tinkamas šios pareigos vykdymas, be kita ko, reiškia, kad verslininkas, sudarydamas sandorį ir remdamasis kontrahento pateikta informacija, žinodamas apie tam tikrus jo kreditorius, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto sandorio nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog skolininkas informuoja kitą sandorio šalį apie dalį kreditorių, neatleidžia kitos sandorio šalies nuo pareigos savarankiškai domėtis skolininko finansine padėtimi, kreipiantis į viešuosius registrus, vykdomąsias bylas vykdančius antstolius ir kitomis prieinamomis priemonėmis. Šiuo atveju atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, turėdamas informacijos apie tai, kad atsakovas M. V. turi skolinių įsipareigojimų, neišsiaiškino, ar jo nurodyti kreditoriai, su kuriais UAB,,Stuko ūkis“ už skolininką atsiskaitė, yra vieninteliai ir, jeigu jų yra daugiau, ar sudarytas sandoris nepažeis šių kreditorių interesų, nesustiprins skolininko nemokumo ir pan. Toks pasyvus atsakovo UAB,,Stuko ūkis“ elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas pareigos pasidomėti skolininko finansine padėtimi vykdymas, o kartu sąžiningas.

Remiantis bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarydamas ginčo galvijų pirkimo–pardavimo sandorį, netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie kitos šalies – atsakovo M. V.– turtinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nesąžiningu. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana sąlygų, ginčijant šiuo pagrindu atsakovų M. V. ir UAB,,Stuko ūkis“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą galvijų pirkimo–pardavimo sandorį, buvimo, pripažino atsakovą UAB,,Stuko ūkis“ nesąžininga sandorio šalimi ir pripažino šį sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas UAB,,Stuko ūkis“ sąžiningas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu paliko nepakeistą. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, yra prieštaringos, neatitinka CK 6.66 straipsnio.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir sprendžiant dėl to, kokie teisiniai padariniai turi būti taikomi, visų pirma turi būti vadovaujamasi CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–153 straipsniai). Tai reiškia, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti išieškojimą. Taikant restituciją, minėta, būtina atsižvelgti ir į CK 6.66 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma taikoma ne sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu pagal actio Pauliana, šalims, bet tretiesiems asmenims, kurie gali turėti teisių į pripažinto negaliojančio sandorio objektu buvusį turtą, pvz., turtas gali būti jiems perleistas asmens, sudariusio su skolininku sandorį, jie gali būti perleisto turto bendraturčiai, įkaito turėtojai ir kt. Sandorio šalims sąžiningumas yra taikomas kaip viena iš actio Pauliana, o ne kaip restitucijos taikymo sąlygų. Jeigu sandorio šalis yra pripažįstama sąžininga, tai nėra visų sąlygų, kurios būtinos, siekiant taikyti actio Pauliana, ir nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos.

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiant į jį išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-584/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-584/2006">3K-3-584/2006</a>; 2010 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99/2010">3K-3-99/2010</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad atsakovas UAB,,Stuko ūkis“, sudarydamas ginčijamą galvijų pirkimo–pardavimo sandorį, buvo sąžiningas (ši išvada paneigta pirmiau nutartyje nurodytais motyvais), taikė turto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo reglamentuojančias daiktinės teisės normas (CK 4.96 straipsnis) ir sprendė, kad restitucija, nukreipiant išieškojimą į galvijus, negalima. Teisėjų kolegija pirmiau pažymėjo, kad jeigu trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, pripažįstamas sąžiningu, tai netenkinama viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas, todėl ginčijamas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir netaikytini dėl to atsirandantys padariniai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, daiktinės turto išreikalavimo iš sąžiningo trečiojo asmens normos galėtų būti taikomos trečiajam asmeniui, nesusijusiam su skolininku prievoliniais teisiniais santykiais, t. y. nesančiam sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, šalimi. Šiuo atveju atsakovas UAB,,Stuko ūkis“ yra ginčijamo sandorio šalis – trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, todėl jam nėra taikomos sąžiningo įgijėjo teises ginančios daiktinės teisės normos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje ir reikšmingas ginčui spręsti bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas restitucijos taikymo klausimas, naikintina.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją – nukreipė išieškojimą į pas atsakovą UAB,,Stuko ūkis“ esančius galvijus, perduotus pagal negaliojančiu pripažintą sandorį (94 vnt.) ir priteisė atsakovui UAB,,Stuko ūkis“ iš M. V. 162 624 Lt, tačiau turtas paliktas UAB,,Stuko ūkis“ nuosavybe. Toks restitucijos klausimo išsprendimas neatitinka CK 6.66 straipsnio 4 dalies ir aptartos jos taikymo praktikos. Minėta, teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti išieškojimą, o nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl restitucijos taikymo ir jos būdo parinkimo, be kita ko, svarbu įvertinti kitus įvykusius atsiskaitymus tarp UAB,,Stuko ūkis“ (turto įgijėjo) ir dalies skolininko M. V. kreditorių, taip pat tą aplinkybę, kad sandorio objektas yra kilnojamasis turtas, skirtas ir naudojamas pajamoms gauti. Palikus jį nuosavybės teise atsakovui UAB,,Stuko ūkis“, lieka neįvertintas ir neišspręstas klausimas dėl iš šio turto gaunamų pajamų panaudojimo pažeistiems kreditoriaus interesams apginti. Šioms aplinkybėms patikrinti ir įvertinti bylos dalis dėl restitucijos taikymo perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl byloje šalių ir kasacinio teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 57,13 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir kuria atmestas ieškinio reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į UAB,,Stuko ūkis“ esančius gyvulius, 2012 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą ir grąžinti šią bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių ir valstybės turėtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė