Baudžiamoji byla Nr. 2K-314-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10174-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4;
2.3.6.4.2; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties.
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. B. paskirtą bausmę subendrinus su Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi jam paskirta subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį, ir dalis bausmės, atliktos pagal Tauragės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžius.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteisti R. Š., L. J. ir T. E.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., L. J. ir T. E., neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą 4800 Eur vertės turtą tokiomis aplinkybėmis: veikdami bendrininkų grupe, iš anksto ketindami apgaule įgyti svetimą turtą, atlikdami atskirus sutartus veiksmus, nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. rugsėjo 29 d., M. B. ir R. Š. davė nurodymą L. J. ir T. E. surasti asmenį, galintį banke atsidaryti sąskaitą. Pastarieji 2016 m. rugsėjo 29 d. surado asocialios išvaizdos J. V., pasiūlė jam banke atsidaryti sąskaitą, gauti elektroninės bankininkystės valdymo priemones, paimti paskolas, melagingai paaiškino, kad grąžinti jų nereikės, ir už tai pažadėjo piniginį atlygį. Tęsdami nusikalstamą veiką, L. J. ir T. E. tą pačią dieną atvežė J. V. į AB (duomenys neskelbtini), kur jis 13.56 val. atsidarė sąskaitą bei visus jos duomenis perdavė L. J. ir T. E., taip jie neteisėtai įgijo AB (duomenys neskelbtini) banke esantį J. V. sąskaitos numerį ir kitus duomenis. Tą pačią dieną T. E. užpildė J. V. vardu paraišką gauti 1500 Eur paskolą, ją J. V. pasirašė ir 15.11 val. pateikė Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) Informacijos skyriui, taip apgaule sudarė su paskolos davėja UAB „I“ J. V. vardu paskolos paraišką. Prieš patvirtinant šią paraišką UAB „I“ konsultantei telefonu paskambinus paraiškoje nurodytu kontaktiniu numeriu ir atsiliepusiam R. Š. pokalbio metu sudarius mokaus kliento įvaizdį, patvirtinus, kad dirba užsienyje, pagal pateiktą paskolos paraišką 2016 m. rugsėjo 29 d. 17.23 val. į J. V. banko sąskaitą buvo pervesti 3000 Eur. Tą pačią dieną 17.23 val. M. B. telefonu nurodžius L. J. važiuoti ir paimti minėtus pinigus, 18.01 val. T. E. ir L. J. atvežė J. V. į Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) prekybos centre, esantį AB (duomenys neskelbtini) banką, kur pastarasis gautus pinigus išgrynino ir perdavė T. E. ir L. J., taip jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo UAB „I“ priklausantį 3000 Eur vertės turtą. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią apgaule savo ir kitų naudai gauti kreditą, 2016 m. rugsėjo 29 d. 16.14 val. R. Š. su M. B. prisijungė prie interneto svetainės (duomenys neskelbtini), taip identifikuodami save kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir, pasinaudoję elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudoję neteisėtai įgytus J. V. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kuriuos 15.58 val. telefonu L. J. padiktavo R. Š., inicijavo J. V. vardu finansinę operaciją bei iš jo banko sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, 16.25 val. pervedė į UAB „F“ priklausančią sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, 0,01 Eur registracijos mokestį, taip patvirtino sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis. Atlikus neteisėtą finansinę operaciją, J. V. vardu užpildžius paraišką gauti 1800 Eur paskolą ir apgaule su paskolos davėja UAB „F“ J. V. vardu sudarius paskolos sutartį, 2016 m. rugsėjo 30 d. 14.02 val. į J. V. banko sąskaitą buvo pervesti 1800 Eur. Tą pačią dieną 14.05 val. M. B. telefonu nurodžius L. J. važiuoti ir paimti minėtus pinigus, 14.07 val. T. E. ir L. J. atvežė J. V. į AB (duomenys neskelbtini), kur jis gautus pinigus išgrynino ir perdavė T. E. ir L. J., taip jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo UAB „F“ priklausantį 1800 Eur vertės turtą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nesiėmė visų įstatyme įtvirtintų priemonių visoms svarbioms bylai teisingai išspręsti aplinkybėms nustatyti ir bylai išsamiai bei nešališkai išnagrinėti, neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neišanalizavo visų byloje surinktų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nepašalino prieštaravimų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principais, nepateikė aiškių argumentų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais, o kitus atmetė, iš esmės rėmėsi prielaidomis, kad jis (M. B.) įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir vertindami bylos duomenis padarė neteisingas išvadas. Teismai nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad M. B. kartu su R. Š. davė nurodymus L. J. ir T. E. surasti asmenį, galintį atsidaryti sąskaitą banke, taip pat kaip ir kokį kiekį svetimo turto apgaule savo ir kitų naudai jis įgijo. Byloje neįrodyta, kokius konkrečiai veiksmus ir kokiomis priemonėmis jis (M. B.) atliko, kokią informaciją panaudojo. Apeliacinė instancijos teismas neišsamiai analizavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, nenurodė, kodėl atmeta T. E., kuris prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoseklius parodymus, taip pat nepagrindė jo (M. B.) nuteisimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nes iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiais veiksmais ir kokiomis priemonėmis jis padarė šią nusikalstamą veiką. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiojo J. V. parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl teismai jais nepagrįstai rėmėsi. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojų M. K. ir K. P. parodymai, jog atpažino R. Š. šnekant su UAB „I“ atstove, paneigia specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal balsą ir kalbą negalima identifikuoti su kredito bendrovės darbuotoja kalbančio vyro. Teismai, neprijungdami prie nagrinėjamos bylos kriminalinės žvalgybos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), apsunkino kaltinamojo (nuteistojo) teisę susipažinti su gynybai reikšmingais duomenimis, galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pažeidė rungimosi principą ir kaltinamojo (nuteistojo) teisę į teisingą teismą.
2.2. Šioje byloje neinformavus M. B. apie 2018 m. birželio 15 d. priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir apskųsti šį nutarimą. Priešingai, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, gynyba šį klausimą kėlė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas dėl jo nepasisakė. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau jo nepagrįstai nepripažino esminiu.
2.3. Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Nors šiuo atveju teismas kitaip nenusprendė, tačiau M. B. skelbiant nuosprendį nedalyvavo ir jį išklausyti neturėjo galimybės. Taip buvo pažeistos nuteistojo teisės, o byla išnagrinėta šališkai. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nuteistajam buvo išsiųsta ir įteikta nuosprendžio kopija, todėl jo teisės nebuvo pažeistos, nepagrįsti.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma M. B. gynėjo apeliaciniame skunde, ir nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmeta kai kuriuos esminius apeliacinio skundo argumentus, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažįsta teisėtu, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatoriaus teiginiai, kad dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, neteisėtai gautais ir įvertintais įrodymais, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo gynėjo apeliacinį skundą, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jo parodymus, yra deklaratyvūs ir neatitinka tiesos. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje atsakė į visus esminius nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius tiek su įrodymų vertinimu, tiek ir su baudžiamojo įstatymo taikymu. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to nori kasatorius, nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo įvertinti neobjektyviai ir neišsamiai. Teismai išvadas apie faktines nuteistajam M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltumą padarė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliaciniuose skunduose ir bylą nagrinėjant teisme nuteistieji ir jų gynėjai (tarp jų ir nuteistojo M. B. gynėjas) teikė prašymus išreikalauti ir prijungti prie baudžiamosios bylos visą kriminalinės žvalgybos bylą. Šie prašymai buvo pagrįstai atmesti, teismams konstatavus, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų iš kriminalinės žvalgybos bylos pakanka, jog šioje byloje būtų galima daryti išvadas dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų gavimo teisėtumo ir jų leistinumo. Su kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų telefono pokalbių turiniu nuteistasis M. B. bei jo gynėjas susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimą, šie įrodymai buvo išsamiai išdėstyti ir kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taigi minėti įrodymai ir jų gavimo šaltiniai buvo žinomi nuteistajam ir jo gynėjui prieš pradedant nagrinėti bylą teisme, todėl kasatoriaus teiginiai, kad nesant visos kriminalinės žvalgybos bylos medžiagos buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, neatitinka tiesos.
3.2. M. B. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., L. J. ir T. E.. Nustatyta, kad šioje byloje bendrininkų grupe veikiančių bendrininkų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule. Todėl visų bendrininkų grupės narių (tarp jų ir nuteistojo M. B.) padarytos nusikalstamos veikos, nesvarbu, kuris iš jų konkrečiai atliko šiuos nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotos ne tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, nes šie veiksmai apėmė bendrininkų tyčią, susitarimą užvaldyti svetimą turtą. Toks susitarimas yra nustatytas byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais. Iš M. B. taip pat pagrįstai priteista solidariai su kitais bendrininkais atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
3.3. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl padarytų esminių BPK 217 straipsnio 6 dalies, 308 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, pagrįstai konstatavo, jog neinformavus M. B. ir kitų nuteistųjų apie priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo suvaržytos jų teisės apskųsti šį nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šis pažeidimas nėra esminis. Nėra esminis BPK pažeidimas ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas nedalyvaujant nuteistajam M. B.. Nors nuosprendyje nėra pasisakyta, kodėl jis skelbiamas nedalyvaujant M. B., tačiau nuteistajam buvo išsiųsta ir įteikta nuosprendžio kopija, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistojo teisės žinoti, už ką jis yra nuteistas, ir skųsti nuosprendį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimais
5. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu ir nuteisdami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Nurodyti pažeidimai iš esmės grindžiami nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo M. B. kaltei įrodyti, atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, teismų padarytomis išvadomis.
6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
7. Taigi kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, neišdėsčius teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).
9. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismų sprendimuose visi įrodymai (nuteistųjų, nukentėjusiojo J. V., liudytojų parodymai, UAB „F“, UAB „I“, AB (duomenys neskelbtini) banko pateikti duomenys, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai bylos duomenys) išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštaravimų jose nėra. Taigi darytina išvada, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016 ir kt.).
11. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų leistinumo ir pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, nepranešimo nuteistajam apie nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam (nuteistajam) nedalyvaujant yra atsakyta. Tai, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistojo M. B. veikoms
12. Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, be kitų argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nurodo ir tai, kad byloje nenustatyta ir teismai nepasisakė, kokiais veiksmais ir priemonėmis jis padarė BK 198¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
13. Inkriminuojant BK 198¹ straipsnyje nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2012">2K-375/2012</a>, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).
14. Nagrinėjamoje byloje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad M. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., L. J. ir T. E., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, prisijungė prie interneto svetainės (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bendrininkų neteisėtai įgytais J. V. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos (banko elektroninės bankininkystės) apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas 0,01 Eur registracijos mokestį iš J. V. banko sąskaitos į kredito įstaigos UAB „F“ banko sąskaitą, taip patvirtindamas, kad paskolą siekia gauti banko sąskaitos savininkas J. V..
15. Taigi pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes M. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padaryta nusikalstama veika – neteisėtas prisijungimas prie banko elektroninės bankininkystės, įvedant neteisėtai įgytus nukentėjusiojo J. V. tapatybę patvirtinančius duomenis, taip suklaidinant šią sistemą, įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Kitos M. B., veikiant su bendrininkų grupe, padarytos veikos (svetimo turto įgijimas apgaule, neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenų įgijimas ir jų panaudojimas) taip pat įrodytos ir tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Dėl nepranešimo apie nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimą
16. Kasatorius nurodo, kad byloje nepranešus jam apie priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo suvaržytos jo teisės apskųsti šį nutarimą ir tai yra esminis BPK pažeidimas.
17. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
18. BPK 217 straipsnyje įtvirtinta nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka, kuria remdamasis pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Tokio sprendimo apskundimo tvarką reglamentuoja BPK 217 straipsnio 7 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad skundai dėl sprendimo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. birželio 15 d. nutarimu buvo panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo M. B., R. Š. ir L. J., ir ikiteisminis tyrimas minėtiems asmenims buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog 2018 m. birželio 15 d. nutarimas buvo išsiųstas įtariamiesiems ar jų gynėjams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad, neinformavus apie minėtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo įtariamųjų ar jų gynėjų, buvo suvaržytos jų teisės apskųsti šį nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui ir tai yra baudžiamojo proceso pažeidimas. Priešingai nei teigia kasatorius, pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kitaip nei BPK 214 straipsnyje, kuriame įtvirtinta ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka, BPK 217 straipsnyje nėra nustatytas nutarimo, kuriuo atnaujinamas ikiteisminis tyrimas, apskundimo terminas. Tačiau BPK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Byloje nenustatyta, kad M. B. ar jo gynėjas, vykstant atnaujintam ikiteisminiam tyrimui, būtų skundę sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nors, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nepateikė jokių pastabų dėl to, kad nebuvo informuotas apie priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, M. B. ir jo gynėjas šio klausimo taip pat nekėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apie tai pirmą kartą pasisakyta tik nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Dėl M. B. teisės į gynybą pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ji nebuvo pažeista, nes nuteistasis ir jo gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat šią teisę įgyvendino gynėjui apskundus nuosprendį apeliacine tvarka.
Dėl nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam nedalyvaujant
21. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistajam M. B. paskelbtas jam nedalyvaujant, taip buvo pažeistos jo teisės.
22. Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
23. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme M. B. buvo nelaisvėje, t. y. atlikinėjo ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. B. nebuvo pristatytas į apylinkės teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui nuosprendį paskelbus nedalyvaujant M. B., kuriam atimta laisvė, buvo pažeistos BPK 308 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kita vertus, šis pažeidimas nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, juo nebuvo esmingai suvaržytos kaltinamojo (nuteistojo) teisės, jis nedaro tolesnio proceso neteisėto, nes, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam M. B. buvo išsiųsta ir įteikta nuosprendžio kopija. Taigi nuteistajam, gavus nuosprendžio kopiją, tapo žinomas dėl jo priimto nuosprendžio turinys, apskundimo tvarka bei terminai, dėl šio nuosprendžio nuteistojo gynėjas padavė apeliacinį skundą.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, nepadarė kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl jų naikinti ar keisti nėra pagrindų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Pranas Kuconis
Armanas Abramavičius
