Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-291-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06831-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.1;

1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam J. V.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – Valstybinei ligonių kasai iš J. V. priteista 1741,41 Eur. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. (V. B.) pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendis pakeistas: iš J. V. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 306“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkanti pinigų suma – 100 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent: 2018 m. vasario 9 d. apie 14.49 val. kelio Vilnius–Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus r., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, bei 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> kelio <...> būklę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 306“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija, ir važiuodamas pasirinktu greičiu kryptimi nuo Vilniaus link Šalčininkų buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio būklę – šlapią kelio dangą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), jam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Motiejūnas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį: J. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, šios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis skundžiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, teismui nepagrįstai papildomai J. V. neteisėtų veiksmų nekvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir atitinkamai nuteistajam paskirtos bausmės.

2.2. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kadangi neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, sudėtyse ir tik jis yra vienintelis BK 281 straipsnio 7 dalies požymis bei vienas iš BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, šiuo atveju yra ne idealioji nusikaltimų sutaptis, o normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 281 straipsnio 2 dalis, o dalis – BK 281 straipsnio 7 dalis. Panašaus pobūdžio baudžiamojoje byloje kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320-693/2018">2K-320-693/2018</a> išaiškinta, kad šiurkščiausio KET 14 punkte nustatyto pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis, kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamos aplinkybės, nulemiančios veikų sutapties egzistavimą. Be to, kasacinės instancijos teismas šioje byloje nagrinėjo nusikalstamos veikos kvalifikavimą tik aktualiu alkoholio kiekio kraujyje aspektu.

2.3. Atsakant į apeliacinės instancijos teismo teiginį, kad nagrinėjamoje byloje nėra idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, pažymėtina, kad pagrindinė aplinkybė, atskirianti idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį nuo pavienės veikos, – tai objektų ir nusikalstamų padarinių nesutapimas, kai yra kitų objektyviųjų požymių ir subjekto vieningumas. Esminis idealiosios sutapties požymis yra tas, kad vienas elgesys sukelia skirtingus padarinius, kurių neapima vienas BK straipsnis, nuo tokios veikos nukenčia dvi ar daugiau skirtingų visuomeninių santykių grupių, ir taip padaroma ne viena, o dvi nusikalstamos veikos. Taigi jei asmuo suvokia, kad savo veiksmais sukelia du ar daugiau neteisėtų rezultatų, ir sąmoningai to siekia, arba kad ir nesiekia, o tikisi jų išvengti, jis gali būti patrauktas atsakomybėn už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas atitinkamuose BK straipsniuose.

2.4. Negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. V. veika, atitinkanti BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos veikos požymius, yra trunkamasis nusikaltimas. Priešingai, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, nurodo, kad ji yra formalioji (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-360-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-360-976/2018">2K-360-976/2018</a>). Taigi ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio). BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, atsižvelgiant į padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

2.5. Nepritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal abi minėto straipsnio dalis lemia dvigubą kaltininko veiksmų įvertinimą. Kasacinės instancijos teismas, analizuodamas klausimą dėl galimo dvigubo baudžiamumo principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-360-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-360-976/2018">2K-360-976/2018</a>), konstatavo, kad asmens veika, kai jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia pasekmes, kurios nenurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, jo veiksmai gali būti inkriminuojami atskirai. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kai veikos yra susijusios, tačiau skiriasi jų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jos kvalifikuojamos atskirai ir non bis in idem principo pažeidimas nėra įžvelgiamas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad skiriasi BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytų veikų kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta veika padaroma tik tyčia, o BK 281 straipsnio 2 dalyje – dėl neatsargumo.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas neteisus nurodydamas, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta bausmė yra švelnesnė, nei nurodyta BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl, teismo įsitikinimu, skiriant mažesnę bausmę už pavojingesnę tyčinę veiką nei už neatsargų nusikaltimą, susidarytų įspūdis, kad tyčinė veika yra mažiau reikšminga ir pavojinga. Šiuo atveju svarbu yra ne kaltininkui paskirtos bausmės dydis, o moralinis aspektas – kaltininko suvokimas, už ką jis yra baudžiamas, t. y. tinkamas veiksmų pavojingumo ir padarinių įvertinimas. Kvalifikuojant J. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteisiant tik už neatsargaus nusikaltimo padarymą, susidarytų situacija, kai asmuo būtų nuteistas tik už neatsargius veiksmus, o atsakomybės už tyčinį nusikaltimą išvengtų, tai moraliniu požiūriu neteisinga vertinant kaltininko asmenybę (J. V. nėra įgijęs teisės vairuoti, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam) bei jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes (vairavo išgėręs, nuvažiavęs tam tikrą atstumą dar vartojo alkoholį ir važiavo toliau, kartu vežėsi du keleivius, kurių sveikata ir gyvybe rizikavo), t. y. pats pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. V. suvokė rizikingą ar net pavojingą savo veiksmų pobūdį ir tai, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Parenkant kaltininko veiksmus atitinkančią bausmę, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o taip būtent ir atsitinka J. V. nuteisus tik už neatsargų nusikaltimą. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, nuo 2017 m. sausio l d. priėmė BK 281 straipsnio pakeitimus, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Nagrinėjamojoje byloje netaikant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įstatymo leidėjo tikslų pasiekimas tampa abejotinas. Taigi vyksta ydingos teismų praktikos formavimosi procesas, sudarantis prielaidas nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nepagrįstai palengvinti teisinę atsakomybę.

2.7. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, neteikdamas reikšmės faktui, kad J. V. veiksmų nekvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį jis išvengs baudžiamosios atsakomybės už tyčia įvykdytą nusikaltimą, vis dėlto tenkino prokuroro prašymą dėl turto konfiskavimo, taigi nusprendė, kad šiuo atveju automobilio, kurį vairavo J. V., vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė, nors asmuo padarė neatsargų nusikaltimą, kurio padarymo atvejais teismų praktikoje nusikaltimo padarymo įrankio ar priemonės konfiskavimas netaikomas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio taikymo

4. Kasaciniame skunde keliamas nuteistojo J. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jo neteisėtus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, sutaptį. Taigi pagrindinis šioje byloje spręstinas klausimas – ar nuteistojo J. V. veiksmai vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (konkrečiai – 1,97 prom.)) papildomai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.).

5. Byloje nustatyta, kad J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija), vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio būklę (šlapią kelio dangą), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį; dėl šio įvyko nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B. – dėl patirtų sužalojimų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šiuos nuteistojo J. V. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pripažindami, kad kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį būtų perteklinis.

6. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad, priešingai nei argumentuojama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas kvalifikuodamas nuteistojo J. V. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį bei tinkamai vadovavosi aktualia teismų praktika. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai šio teismo motyvuotų išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nepaneigia ir, skirtingai nei teigiama skunde, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

7. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 9 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šie nusikalstami veiksmai gali būti padaromi tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 prom. neblaivumas).

9. Atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, t. y. nagrinėjamoje situacijoje veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi tas pats požymis (požymiai) – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), yra įtrauktas į abiejų nusikaltimų sudėtis.

10. Tokia pati išvada išplaukia iš kasacinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320-693/2018">2K-320-693/2018</a> pateiktų išaiškinimų, kad tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje (nustatančioje sunkesnius padarinius nei BK 281 straipsnio 2 dalis), tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį. Kasaciniame skunde, be kita ko, remiamasi šiuo teismo precedentu, tačiau jame pateikti išaiškinimai ne patvirtina, o paneigia kasacinio skundo argumentus. Remiantis nurodytais nusikalstamų veikų sudėčių išaiškinimais, kvalifikuojant pirmiau nurodytus J. V. veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281 straipsnyje 7 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Būtina pažymėti ir tai, kad kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis teismų praktikoje atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir BK 281 straipsnio 7 dalies) kvalifikavimas pagal sutaptį praktikoje realiai sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius.

11. Kasaciniame skunde aptariami pavienės nusikalstamos veikos ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties skirtumai, akcentuojami esminiai idealiosios sutapties požymiai – tai, kad vienas elgesys sukelia skirtingus padarinius, kurių neapima vienas BK straipsnis, kad nuo tokios veikos nukenčia dvi ar daugiau skirtingų visuomeninių santykių grupių. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios nurodomos kasaciniame skunde, – J. V. nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelti skirtingi padariniai (nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jais nebuvo pažeisti skirtingi įstatymo saugomi objektai (vertybės) (tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje, tiek ir BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos padarymo atveju kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), todėl ir šiuo aspektu argumentai dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties egzistavimo nepagrįsti.

12. Kasaciniame skunde iš esmės atkreipiamas dėmesys į skirtingus BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje nurodytų veikų baigtumo momentus, pažymint, kad nusikalstama veika, aprašyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra formalios sudėties, o ne trunkamoji, kaip pripažino apeliacinės instancijos teismas. Tai, kasatoriaus nuomone, taip pat pagrindžia idealiosios sutapties buvimą. Teisės doktrinoje nusikalstamų veikų sudėtys pagal tai, ar jos apima nusikalstamus padarinius, skirstomos į materialiąsias ir formaliąsias, todėl tai, kad nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių įrodinėjimo (tokia yra veika, nurodyta BK 281 straipsnio 7 dalyje), nereiškia, kad ji negali būti trunkamoji, kuri apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. V. veika, atitinkanti BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymius, yra trunkamasis nusikaltimas, teisinga. Kita vertus, tai neturi esminės reikšmės sprendžiant padarytos veikos kvalifikavimo klausimą.

13. Kaip vienas iš argumentų, kodėl, kasatoriaus nuomone, nuteistojo neteisėti veiksmai turėtų būti papildomai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas taikė automobilio, kurį vairavo J. V., vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, o ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tik tyčinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais.

14. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>). Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5/2007">2K-5/2007</a>). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>, 2AT-42-628/2018). Bylos duomenimis, J. V., neblaivus vairuodamas transporto priemonę (nuosavybės teise priklausantį automobilį), padarė kaltinime nurodytų KET punktų pažeidimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nuteistasis jam inkriminuotus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) – nustatyti tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra pagrįstas. Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes J. V. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 prom. girtumas), atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini. Teisės taikymo aspektu teismai kvalifikuodami jo veiksmus baudžiamojo įstatymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis