Dėl įsakymo panaikinimo, įsakymo pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-264/2009 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai dėl įsakymo panaikinimo, įsakymo pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė terminuotos 2001 m. lapkričio 12 d. darbo sutarties Nr. 143 pagrindu buvo priimta į darbą Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje pavaduoti pradinių klasių mokytoją jos nedarbingumo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2001 m. gruodžio 31 d. Vėliau ši sutartis buvo pratęsta iki 2002 m. birželio 30 d. Nesibaigus terminuotai darbo sutarčiai, 2002 m. balandžio 11 d. su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 145. Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. ieškovė vietoje pradinių klasių mokytojos pradėjo dirbti etikos mokytoja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas mokėjo jai vidutiniškai 1006,45 Lt darbo užmokesčio, tačiau nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio, nepranešęs ieškovei ir negavęs jos sutikimo, beveik per pusę sumažino darbo krūvį ir darbo užmokestį. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri pateikė atsakovui 2007 m. gegužės 11 d. reikalavimą Nr. 0663-0065 pašalinti gimnazijoje nustatytus darbo įstatymų ir darbuotojų teisių pažeidimus. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2004 m. rudenį internetinėje pažinčių svetainėje buvo paskelbta informacija: vienos merginos vardas, amžius, kiti duomenys ir išspausdintas apnuogintos merginos atvaizdas. Mergina buvo panaši į ieškovę. Situacija buvo aptarinėjama mokykloje, žiniasklaidos priemonėse. Darbe susidarė konfliktinė situacija tarp ieškovės ir direktorės bei kitų pedagogų. Dėl to labai pablogėjo ieškovės sveikata, nuo 2004 m. rugsėjo mėn. ji daug kartų sirgo, buvo nedarbinga, vartojo vaistus. 2006 m. lapkričio 6 d. įvyko incidentas mokytojų kambaryje, ieškovei vėl buvo sutrikdyta sveikata, todėl 2006 m. lapkričio 7 d. ji lankėsi gydymo įstaigoje. 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovė kreipėsi į policiją, nes, jos teigimu, gimnazijoje tapo nesaugu dirbti. 2006 m. gruodžio 21 d. ji raštu kreipėsi į mokyklos vadovę, prašydama sudaryti saugias darbo sąlygas, vėliau prašė sustabdyti jos darbo funkcijas, bet prašymas nebuvo patenkintas.

Mosėdžio gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą ir netinkamą pareigų vykdymą, t. y. už tai, kad 2006 m. lapkričio 7 d. ieškovė visą darbo dieną (nuo 8.55 val. iki 15 val.) nebuvo darbe be svarbių priežasčių, 2006 m. gruodžio 19 d. dirbo tik nuo 8.55 val. iki 11.00 val., o nuo 11.00 val. iki 15 val. nebuvo darbe be svarbių priežasčių. Ieškovės teigimu, šis įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas. Ji su juo nebuvo supažindinta. 2006 m. lapkričio 7 d. ji buvo pas gydytoją, o 2006 m. gruodžio 19 d. dėl to, kad darbdavys neužtikrina saugių darbo sąlygų, ji kreipėsi į policiją ir gydymo įstaigą. Darbdaviui buvo pateiktos gydymo įstaigų pažymos. Kadangi buvo pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji nurodytomis dienomis nebuvo darbe ir nevykdė darbo funkcijų, tai, ieškovės tvirtinimu, nuobauda buvo paskirta neteisėtai, siekiant jai už akių sukurti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą.

Mosėdžio gimnazijos direktorės 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1P-15, nurodant, kad už darbo drausmės pažeidimus – neatvykimą į darbą 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d. – ieškovei 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o nuo 2007 m. birželio 16 d. iki 2007 m. spalio 2 d. ieškovė neatvyko į darbą, nepateikė nedarbingumą ir ligą patvirtinančių dokumentų, tik 2007 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą apie atsisakymą dirbti, motyvuojamą tuo, kad darbdavys nesudarė saugių darbo sąlygų, neužtikrino vidaus darbo tvarkos taisyklių bei teisės aktų laikymosi kontrolės, ir tai kelia grėsmę jos sveikatai, ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2007 m. spalio 2 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2007 m. birželio 16 d. Ieškovė tvirtina, kad ji atleista iš darbo neteisėtai, nes atsisakė dirbti remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. gegužės 11 d. reikalavime Nr. 0663-0065 nustatytais darbdavio daromais darbo įstatymų ir darbuotojų teisių pažeidimais. Tvirtindama, kad atsakovas neteisėtai sumažino ieškovės darbo krūvį ir darbo užmokestį, nesudarė sveikų ir saugių darbo sąlygų, darė psichologinį spaudimą, nepagrįstai skirdamas drausmines nuobaudas, nekontroliavo darbuotojų ir neužkirto kelio daugkartiniam jos teisių pažeidimui, ieškovė laiko, jog darbo sutartys su ja nutrauktinos pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl darbdavio kaltės

Ieškovė prašė panaikinti Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1P-34 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo - paskyrimo, pakeisti Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos direktorės 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 1P-15, nurodant, kad ji (ieškovė) atleidžiama iš darbo ne pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, o pagal 127 straipsnio 2 dalį, priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė pagal darbo sutartį dirbo mokytoja Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje. Gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34 ieškovei paskirtas papeikimas už gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą ir pareigų netinkamą vykdymą, t. y. už tai, kad ji 2006 m. lapkričio 7 d. visą darbo dieną, t. y. nuo 8.55 val. iki 15 val., nebuvo darbe be svarbių priežasčių, 2006 m. gruodžio 19 d. dirbo tik nuo 8.55 val. iki 11.00 val., o nuo 11.00 val. iki 15.00 val. nebuvo darbe be svarbių priežasčių. Ieškovė 2007 m. sausio 26 d. pareiškimu, pateiktu atsakovui 2007 m. sausio 29 d., nurodydama, kad dėl nesaugių darbo sąlygų nebesutinka tęsti darbo santykių, prašė nuo 2007 m. vasario 2 d. (arba kitos dienos, kai sueis trijų darbo dienų įspėjimo terminas) nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2007 m. sausio 31 d. atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad ne gimnazija, o ieškovė pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, nevesdama pamokų ir nesilaikydama gimnazijos vidaus darbo tvarkos. Pateikusi 2007 m. sausio 26 d. prašymą, ieškovė į darbo vietą nebeatvyko ir darbo funkcijų neatliko. VĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninės 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. 6R-1782 duomenimis, ieškovė gydėsi šioje ligoninėje nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2007 m. kovo 9 d. ir nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2007 m. birželio 15 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2007 m. birželio 16 d. ieškovė negalėjo atvykti į darbą dėl ligos ar kitos svarbios priežasties. 2007 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui pareikalavus, kad ieškovė pasiaiškintų, kodėl neatvyko į darbą, ieškovė 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovui įteiktame 2007 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodė, jog jai nesudarytos saugios darbo sąlygos, darbdavys neužtikrina vidaus darbo tvarkos taisyklių bei teisės aktų laikymosi kontrolės, tai kelia grėsmę ieškovės sveikatai, todėl ji atsisako dirbti. Gimnazijos direktorės 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1P-15 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už neatvykimą į darbą nuo 2007 m. birželio 16 d. be pateisinamų priežasčių.

Pažymėjęs, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 3 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovas neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo vietoj pradinių klasių mokytojas paskirti ją etikos mokytoja, nes nei būtinosios, nei darbo apmokėjimo sąlygos nesikeitė, 2002 m. balandžio 11 d. darbo sutartyje darbdavys įsipareigojo mokėti mokytojui darbo užmokestį pagal tarifikaciją, todėl, sumažėjus darbo krūviui, mažesnis darbo užmokestis ieškovei buvo mokamas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė nuo 2002 m. balandžio 11 d., kai su ja buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 145, iki jos atleidimo dirbo Mosėdžio gimnazijoje mokytoja pagal neterminuotą darbo sutartį. Nustatęs, kad ieškovė 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d. lankėsi pas gydytoją, tačiau nepateikė darbdaviui nedarbingumo lapelių, tik pažymas (taigi buvo pakankamai darbinga, kad būtų darbe), neinformavo gimnazijos administracijos apie tai, jog ji nebus darbe, nerašė jokių prašymų dėl atleidimo nuo darbo tomis dienomis (Mosėdžio gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių II dalies 11 punktas), teismas pripažino, kad Mosėdžio gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 1P-34, kuriuo ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą ir netinkamą pareigų vykdymą (nebuvimą darbe be svarbių priežasčių 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d.), yra teisėtas, pareikštas pagrįstai, laikantis DK 236-241 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Nustatęs, kad 2007 m. sausio 23 d., ieškovei atėjus į darbą, gimnazijos komisija bandė įteikti jai darbdavio 2007 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1P-34, kad ji su juo susipažintų, tačiau ieškovė atsisakė paimti įsakymo nuorašą, gimnazijos direktorė 2007 m. balandžio 2 d. pakartotinai siuntė ieškovei šio įsakymo nuorašą, tačiau, ieškovei namuose nebuvus, o jos motinai atsisakius paimti įsakymo nuorašą, jis 2004 m. balandžio 3 d. buvo grąžintas atgal Mosėdžio gimnazijai, teismas laikė, kad ieškovė tikrai žinojo apie jai paskirtą papeikimą. Padaręs išvadą, kad ieškovė, neatvykdama į darbą be svarbių priežasčių nuo 2007 m. birželio 16 d. iki 2007 m. spalio 2 d., šiurkščiai pažeidė atsakovo įstaigoje nustatytą mokytojų darbo tvarką (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), teismas konstatavo, jog atsakovas 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1P-15 teisėtai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pažymėjęs, kad ieškovės nėjimas į darbą nuo 2007 m. birželio 16 d. iki 2007 m. spalio 2 d. yra tęstinis pažeidimas, kurio pasibaigimas buvo fiksuotas 2007 m. spalio 2 d., ir nuo šios dienos atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą nuobaudai paskirti. Laikydamas, kad nagrinėjamu atveju pavojaus ieškovės saugai ir sveikatai nebuvo (DK 275 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teismas darė išvadą, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu ieškovė nepagrįstai atsisakė dirbti, ir toks atsisakymas, be kita ko, pateiktas tik 2007 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovė nebėjo į darbą nuo 2007 m. birželio 16 d., yra darbo drausmės pažeidimas (DK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nevykdė darbo sutartyje sulygtų įsipareigojimų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti atsakovo 2007 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 1P-15 nurodytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą) į pagrindą, įtvirtintą DK 127 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama drausminės nuobaudos – papeikimo – paskyrimą gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34 už tai, kad ji be svarbių priežasčių nebuvo darbe 2006 m. lapkričio 7 d. visą dieną ir 2006 m. gruodžio 19 d. dalį dienos, neginčija fakto, jog tomis dienomis ji nebuvo darbe, tačiau nurodo, kad tam buvo svarbių priežasčių – ji kreipėsi į gydytojus ir policiją; atsakovas, 2006 m. gruodžio 18 d. pareikalaudamas, kad ieškovė pateiktų nebuvimą darbe pateisinančius dokumentus, nurodė, jog darbuotojo liga gali būti patvirtinta nedarbingumo pažymėjimu arba gydytojo pažyma. Pažymėjusi, kad nedarbingumo pažymėjimas ir gydytojo pažyma yra skirtingo pobūdžio dokumentai, teisėjų kolegija, remdamasi sveiktos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2, 27.1, 48.3 punktais, konstatavo, kad ieškovės atsakovui pateikta VĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo bei gydančios gydytojos pasirašyta 2006 m. gruodžio 19 d. pažyma, jog 2006 m. lapkričio 7 d. ieškovė lankėsi centre dėl ligos, nepatvirtina, kad ji tą dieną buvo nedarbinga ir negalėjo dirbti. Ieškovės nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių (kreipimosi į policiją su pareiškimu dėl mokinių elgesio (plojimų, švilpimo, durų trankymo); lankymosi UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre dėl ligos) teisėjų kolegija taip pat nelaikė priežastimis, pateisinančiomis ieškovės savavališką pasišalinimą iš darbo vietos ir darbo sutartyje įsipareigoto dirbti darbo neatlikimą 2006 m. gruodžio 19 d. Šias išvadas teisėjų kolegija grindė Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių II dalies 10, 11 punktų nuostatomis, kad, negalėdamas atvykti į darbą dėl ligos, mokytojas iki darbo pradžios informuoja gimnazijos direktorių, o jo nesant – direktoriaus pavaduotoją; norėdamas neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių, mokytojas rašo prašymą gimnazijos direktoriui. Nustačiusi, kad ieškovė be darbdavio sutikimo nebuvo darbe 2006 m. lapkričio 7 d. visą darbo dieną ir 2006 m. gruodžio 19 d. dalį darbo dienos be svarbių priežasčių, teisėjų kolegija pripažino pagrįstu gimnazijos direktorės 2007 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1P-34 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – už gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą ir pareigų netinkamą vykdymą ieškovei paskyrimo. Įvertinusi bylos duomenis apie tai, kad ieškovei buvo diagnozuota liga – mišrus nerimo depresinis sutrikimas, – kurios atsiradimo ir pablogėjimo priežastis yra ilgalaikės stresinės situacijos, ieškovės liga nebuvo progresuojanti ir tokio pobūdžio, kad ji negalėtų dirbti, tačiau dėl konfliktinių situacijų darbe jos būklė pablogėdavo, teisėjų kolegija pažymėjo, jog, negalėdama susitvarkyti su mokiniais, esant konfliktinei situacijai su bendradarbiais ir vadovybe, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti teise į darbo laisvę ir nutraukti darbo sutartį su atsakovu, tačiau pažeistas teises ketino ginti sustabdydama darbo funkcijų vykdymą, o tokios galimybės įstatyme nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas siūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį dėl ieškovės ligos arba šalių susitarimu, tačiau ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo, nesitarė su darbdaviu dėl kitų galimybių nutraukti darbo santykius. Konstatavusi, kad 2007 m. birželio 16 d.–2007 m. spalio 2 d. laikotarpiu ieškovė vienašališku sprendimu nėjo į darbą ir neatliko darbo sutartyje įsipareigotų atlikti darbo funkcijų be svarbių priežasčių, teisėjų kolegija sprendė, jog taip ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, todėl atsakovas turėjo pagrindą taikyti DK 237 straipsnyje nustatytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 234 straipsnis).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė L. J. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Kasacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino aplinkybių dėl dviejų su kasatore sudarytų darbo sutarčių (Nr. 143 ir Nr. 145) galiojimo, vykdymo ir nutraukimo, nesiaiškino, dėl kurios iš jų nutraukimo yra kilęs ginčas, neanalizavo ir nevertino aplinkybių dėl darbdavio kaltės (ieškovės faktiškai dirbto laiko nežymėjimo ir viso darbo užmokesčio ieškovei nesumokėjimo, saugių darbo sąlygų nesudarymo), ieškinyje nurodytų DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui pagrįsti, taip pat ieškovės pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (ekspertizės akto, Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. gegužės 11 d. reikalavimo Nr. 0663-0065). Taip nebuvo atskleista bylos esmė, padaryta CPK 165 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio, 197 straipsnio 2 dalies pažeidimų.

2. Bylą nagrinėję teismai, laikydami, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. gegužės 11 d. reikalavime Nr. 0663-0065 nustatytas profesinės rizikos veiksnių atsakovo įstaigoje neištyrimas yra tik formalus pažeidimas, dėl kurio ieškovė neturėjo teisės atsisakyti dirbti, neteisingai įvertino šį darbdavio padarytą darbo įstatymų pažeidimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji (kasatorė), neatvykdama į darbą 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d., taip pat nuo 2007 m. birželio 16 d., pažeidė darbo drausmę ir buvo pagrįstai nubausta drausminėmis nuobaudomis. Kasatorės teigimu, būtent darbdavio daromi jos teisių ir darbo įstatymų pažeidimai (darbo krūvio sumažinimas ir darbo užmokesčio nemokėjimas; saugių darbo sąlygų nesudarymas; gimnazijos darbuotojų ir kasatorės konflikto nepašalinimas; mokinių elgesio dėl pasklidusio šmeižto kasatorės atžvilgiu nesuvaldymas) lėmė tai, kad ji negalėjo dirbti darbo 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d. bei neatvyko į darbą nuo 2007 m. birželio 16 d. (DK 275 straipsnio 5 punktas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 3.9, 3.14 punktai).

3. Spręsdami dėl kasatorės nebuvimo darbe 2006 m. lapkričio 7 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d., teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai pripažino, kad jos lankymasis nurodytomis dienomis gydymo ir policijos įstaigose nelaikytinas svarbia nebuvimo darbe priežastimi.

4. Esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu (nurodymu), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo pasirašymas apie jo supažindinimą su minėtu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“). Byloje nėra duomenų, kad kasatorė būtų susipažinusi pasirašytinai su 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai tinkamai, nepažeisdami kasaciniame skunde nurodytų procesinės teisės normų, įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus dėl kasatorės nebuvimo darbe 2006 m. lapkričio 7 d. visą dieną ir 2006 m. gruodžio 19 d. dalį dienos, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog ji nebuvo darbe nurodytomis dienomis dėl ligos.

2. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorė su jai 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-34 paskirta drausmine nuobauda buvo supažindinta ir piktybiškai vengė apie tai pasirašyti, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad teismai, konstatuodami kasatorės supažindinimą su jai paskirta drausmine nuobauda, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes byloje nėra kasatorės pasirašyto įsakymo dėl nuobaudos skyrimo.

3. Gimnazijos direktorės prašymu Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. gegužės 11 d. reikalavimo dėl profesinės rizikos įvertinimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. sausio 1 d. Tas faktas, kad kasatorės atleidimo iš darbo dieną gimnazijoje nebuvo atliktas profesinės rizikos įvertinimas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog kasatorei nebuvo sudarytos saugios sąlygos dirbti ir buvo pavojus jos sveikatai. Pažeidimai, dėl kurių galima būtų konstatuoti, kad darbdavys nesudaro darbuotojui saugių ir sveikų darbo sąlygų, kurioms esant pagal įstatymą leidžiama darbuotojui atsisakyti dirbti (DK 275 straipsnio 1 dalies 5 punktas), turi būti akivaizdūs ir neginčytini. Gimnazijoje tokių pažeidimų nenustatyta. Dėl to pripažintina, kad kasatorė, nepagrįstai atsisakydama dirbti ir nuo 2007 m. birželio 16 d. be pateisinamų priežasčių neatvykdama į darbą, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nustatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, todėl buvo pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl DK 127 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami DK 127 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių, kai darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir pažeidžia įstatymus, aiškinimo ir taikymo klausimai. Dėl jų teisėjų kolegija pasisako.

DK 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Įspėjimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutartis tokiais atvejais nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Byloje yra kilęs ginčas dėl aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti darbo sutartį remiantis DK 127 straipsnio 2 dalimi. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji, aplinkybės, kurias kaip svarbias vertina darbuotojas ir darbdavys, gali būti skirtingos, ypač tais atvejais, kai darbuotojas svarbia priežastimi nurodo darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymą arba įstatymo ar kolektyvinės sutarties pažeidimą. Aplinkybės, kuriomis remiantis ieškovė reikalavo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose vertintos vienodai. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi bylos duomenimis, konstatavo, kad 2002 m. balandžio 11 d. atsakovas sudarė su ieškove neterminuotą darbo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė dirbs mokytoja, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuo darbo krūvio priklausantį darbo užmokestį. Darbo krūvis ir mokamas darbo užmokestis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. nebuvo sumažintas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 19,38 valandos per savaitę. Teismai sprendė, kad darbdavys nepažeidė įstatymų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, reikalavimų, ieškovės saugai ir sveikatai, jai dirbant mokytoja, jokio pavojaus nebuvo (DK 275 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji atsisakė dirbti ir prašė nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, nepasitvirtino; ieškovės, kuri buvo darbinga, neatvykimas 2007 m. birželio 16 d.–2007 m. spalio 2 d. laikotarpiu į darbą vertintinas kaip pravaikšta, t. y. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindą nutraukti su ieškove darbo sutartį be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl faktinio ir teisinio pagrindo darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti nebuvimo, ieškovei neįrodžius svarbios darbo sutarties nutraukimo priežasties (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kasacijos dalykas yra tik teisės klausimai – apskųsto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas. Fakto klausimai, nagrinėjant bylas kasacine tvarka, analizuojami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė materialinės teisės normas byloje nustatytų faktinių aplinkybių aspektu (t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį), ar tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. Spręsdamas dėl priimto procesinio sprendimo teisėtumo, kasacinis teismas vadovaujasi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1dalis). Kasacinis teismas nenustatinėja naujų faktų, iš naujo nevertina byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, konstatuodamas teisiškai reikšmingus faktus, kurie būti taikant DK 127 straipsnio 2 dalį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes visus įrodymus vertino pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus bei padarė bylos duomenis atitinkančias išvadas.

Kiti kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės nebuvimo darbe 2006 m. lapkričio 7 d. visą darbo dieną ir 2006 m. gruodžio 19 d. dalį darbo dienos, lankymosi gydymo ir policijos įstaigose nurodytomis dienomis, supažindinimo su 2007 m. sausio 4 d. įsakymu, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, – yra ne teisės, bet fakto klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą – atsiliepimą į kasacinį skundą. Netenkinęs kasacinio skundo, kasacinis teismas sprendimą priėmė atsakovo naudai, todėl atsakovo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš kasatorės (CPK 98 straipsnis).

Be to, kasaciniame teisme patirta 25,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai (kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 (šeši šimtai) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. J. 25,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys