Dėl autorių teisų pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

84; 114.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. U. individualios įmonės „Prepozicija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Microsoft Korporacijos, Adobe Systems Incorporated ir Corel Korporacijos ieškinį atsakovui S. U. individualiai įmonei „Prepozicija“ dėl autorių teisų pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė: priteisti iš atsakovo 25 598,92 Lt kompensacijos ieškovui Adobe Systems Incorporated, 5104,68 Lt kompensacijos ieškovui Corel Korporacijai ir 9334,68 Lt kompensacijos ieškovui Microsoft Korporacijai bei metines šešių procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Mano verslas“ informaciją apie priimtą teismo sprendimą. Atsakovo kompiuteriuose buvo neteisėtai, t. y. neturint autorių teisių turėtojų leidimo (licencijos), atgamintos (įdiegtos ir saugomos elektronine forma kompiuterių kietuosiuose diskuose) kompiuterio programų, į kurias išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams, kopijos: Adobe Creative Suite 2 – 3 kopijos, Adobe PageMaker 6.5 – 3 kopijos, Adobe PageMaker 7.0 – 1 kopija, Corel Draw Graphics Suite X3 – 1 kopija, Corel Draw Graphics Suite 12 – 2 kopijos, Microsoft Windows XP Professional – 3 kopijos, Microsoft Office 2003 Professional – 4 kopijos. Autorių teisių pažeidimo faktas nustatytas 2007 m. gegužės 30 d. antstolei N. L. vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį. Dėl neteisėtos atsakovo veikos ieškovams padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad autorių teisių pažeidimas buvo padarytas tyčia, kompiuterio programos buvo naudojamos įmonės veikloje, ir į tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, ieškovų manymu, kompensacija apskaičiuotina pagal teisėtą kompiuterio programų pardavimo kainą. Ieškovai pažymėjo, kad autoriaus teisių subjektu yra laikomas tiek autorius, tiek kitas juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės. Ieškovų išimtines turtines teises į ginčo programas patvirtina, be kita ko, autorių teisių turėtojų į ginčo programas sertifikatai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui Microsoft Korporacijai 9334,68 Lt kompensacijos, ieškovui Adobe Systems Incorporated – 25 598,92 Lt kompensacijos, ieškovui Corel Korporacijai – 5104,68 Lt kompensacijos; taip pat iš atsakovo ieškovams priteisė šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad pagal ieškovų prašymą Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi pavesta ieškovų pasirinktam antstoliui aprašyti ieškovams priklausančių kompiuterio programų kopijas, esančias atsakovo kompiuterių kietuosiuose diskuose, taip pat paimti minėtų kompiuterio programų kopijas ir su jomis susijusius visus dokumentus. Vykdant šią teismo nutartį, antstolės padėjėjas, dalyvaujant specialistui R. Č., 2007 m. gegužės 30 d. sudarė turto aprašą, aprašydamas atsakovo keturiuose kompiuteriuose įdiegtas kompiuterio programas ir nurodydamas programų įdiegimo datas. Turto aprašo sudarymo metu įmonės patalpose buvo ne tik įmonės vadovė bei savininkė S. U., bet ir kiti įmonės darbuotojai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų, sudarant turto aprašą, nustatyta, kad antstolė, aprašydama kompiuterio programas, buvusias atsakovo kompiuteriuose, užtikrino konkrečių įrodymų buvimą byloje ir tinkamai įvykdė Trakų rajono apylinkės teismo nutartį. 2007 m. gegužės 30 d. turto apraše nurodyta, kad atsakovo keturiuose kompiuteriuose neturint autorių teisių turėtojų leidimo atgamintos programų, į kurias išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso ieškovams, kopijos. Teismas nurodė, kad, pagrįsdamas aplinkybę, jog šios kompiuterio programos nėra įdiegtos atsakovo kompiuteriuose, atsakovas pateikė informatikos mokslo bakalauro M. G. sudarytą įmonėje esančių kompiuterinių programų aprašymą, kuris sudarytas 2007 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus beveik šešiems mėnesiams po turto aprašo sudarymo. Dėl to, teismo vertinimu, pateiktas kompiuterinių programų aprašymas nepaneigia kompiuterio programų, nurodytų 2007 m. gegužės 30 d. turto apraše, kopijų įdiegimo atsakovo kompiuteriuose. Atkreipęs dėmesį į tai, kad, sudarant 2007 m. gegužės 30 d. turto aprašą, kompiuteriuose įdiegtų programų kopija nebuvo padaryta, t. y. ne visiškai įvykdyta Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria antstolei pavesta paimti kompiuterio programų kopijas, teismas konstatavo, jog tai nepaneigia turto aprašo duomenų tikrumo – atsakovas neturėjo jokių pastabų, pareiškimų dėl turto aprašo turinio. Byloje kaip liudytojas apklaustas R. Č. patvirtino turto aprašo duomenų tikrumą. Teismas konstatavo, kad, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, turėtų būti daroma išvada, jog atsakovas, būdamas pelno siekiančiu subjektu, turėdamas keturis kompiuterius iki pat 2007 m. gegužės mėnesio savo veikloje nesinaudojo jokiomis kompiuterio programomis, išskyrus 2005 m. gruodžio 12 d. įgyta MS Windows XP Home OEM. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pateikė tik 2007 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą APS Nr. 0001997 11 605,30 Lt sumai bei 2007 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą APS Nr. 0002003 14 051,82 Lt sumai, kuriomis įrodinėja sąskaitoje nurodytų kompiuterio programų kopijų iš UAB „Apsodas“ įsigijimą. Pirmoji iš nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėta 2007 m. birželio 4 d., o antroji apmokėta iš dalies – 2007 m. birželio 1 d. sumokėta 572,30 Lt. Pagal šias sąskaitas-faktūras įgytos kompiuterio programos: Adobe CS3 Standart Edition, Corel Draw X3, MS Win XP Home OEM, Office Basic 2003 OEM. Teismas konstatavo, kad, sudarant 2007 m. gegužės 30 d. turto aprašą, kompiuterio programa Adobe Creative Suite 3 (Adobe CS3) Standart Edition atsakovo kompiuteriuose nenustatyta, tuo tarpu atsakovas nepateikė kompiuteriuose nustatytų ieškovo Adobe Systems Incorporated programų Adobe PageMaker 6.5, Adobe PageMaker 7.0, Adobe Creative Suite 2 įsigijimo dokumentų. Nustatęs, kad kompiuterio programa Corel Draw Graphics X3 atsakovo kompiuteriuose įdiegta 2007 m. kovo 26 d., teismas sprendė, kad šios programos kopijos įgijimas pagal 2007 m. gegužės 11 d. sąskaitą nepaaiškina jos panaudojimo iki įsigijimo. Programa Microsoft Office 2003 Professional atsakovo kompiuteriuose įdiegta dar 2006 metais. Teismas konstatavo, kad ieškovai, būdami kompiuterių programų gamintojais, turi autorių teises į kompiuterių programas; byloje nepateikta duomenų, kad išimtinės turtinės teisės į nurodytas programas priklauso kitiems asmenims. Teismo vertinimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nelicencijuotai atgaminant ieškovų kompiuterio programas, ieškovai patyrė turtinę žalą; ieškovų nuostolius sudaro jų negautos pajamos (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 83 straipsnio 4 dalis). Nustatydami iš atsakovo reikalaujamų kompensacijų dydžius, ieškovai remiasi neteisėtai atgamintų kompiuterio programų pardavimo kainomis. Tai, teismo vertinimu, leistina ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Ieškovų prašomų priteisti kompensacijų dydžiai neviršija 1000 MGL. Atsižvelgdamas į tai, kad programos ilgą laiką buvo naudojamos įmonės veikloje, teismas sprendė, jog prašomų priteisti kompensacijų dydžiai pagrįsti, teisingi. Laikydamas, kad priteisiant kompensacijas ieškovų pažeistos teisės ginamos tinkamai, teismas netenkino ieškovų prašymo įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti laikraščiuose informaciją apie priimtą sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kolegija nurodė, kad pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį autoriaus teisių subjektu gali būti ne tik autorius, bet ir kitas asmuo, įstatymo nustatyta tvarka įgijęs išimtines turtines autorių teises į kūrinį, be to, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos, t. y. norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-154/2000). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pagrįsti įrodymais savo teiginį, kad ieškovai nėra autorių teisių subjektai; tokių įrodymų nepateikta. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo nurodyti turto aprašo trūkumai buvo įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-3385-608/07, kurioje įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas antstolės veiksmų teisėtumas, surašant šį dokumentą. Kolegijos vertinimu, šis teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas faktas yra prejudicinis nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to kolegija atmetė atsakovo prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytoją antstolio padėjėją, surašiusį šį aktą. Atmesdama kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad specialistas R. Č. yra ieškovų samdomas asmuo, todėl veikė jų naudai, kolegija konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių R. Č. parodymus ir jo pateiktus įrodymus apie tai, kad jis dirba kaip privatus asmuo pagal individualios veiklos pažymą. Dėl to kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad R. Č. yra susijęs darbo santykiais su Verslo pramoninių programų aljansu, kad jo paslaugos buvo apmokėtos ieškovų ir antstolio veiksmų atlikimo metu ji veikė jų naudai, klastodamas aprašo turinį. Kolegija nurodė, kad R. Č. buvo išsamiai apklaustas kaip liudytojas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovas nepateikė rimtų motyvų, pateisinančių pakartotinę šio liudytojo apklausą (CPK 324 straipsnio 3 dalis). Atmesdama atsakovo prašymą skirti ekspertizę, turint tikslą patikrinti 2007 m. gegužės 30 d. aprašo duomenis, kolegija nurodė, kad nėra pagrįstų abejonių dėl apraše nustatytų aplinkybių atitikties faktui, be to, aprašyti kompiuterių kietieji diskai nėra identifikuoti, po aprašo sudarymo kompiuteriai liko pas atsakovą, todėl neįmanoma užtikrinti, kad kompiuteriuose nieko nebuvo pakeista. Kolegija pažymėjo, kad pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatas autorinio atlyginimo dydis nėra teisiškai reikšmingas nustatant priteistinos sumos dydį; atsakovas nepateikė įrodymų, kad finansiškai nepajėgus sumokėti teismo nustatyto dydžio kompensacijos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ATGTĮ 2 straipsnio 18 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies nuostatos įrodo, kad kūrinio, taip pat ir kompiuterio programos autorius gali būti tik fizinis asmuo, sukūręs kūrinį, taigi ir visos teisės į jo sukurtą kūrinį priklauso tik autoriui. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nepateikė teismui autorių įgaliojimų dėl jų atstovavimo arba su autoriais sudarytų sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti autoriaus turtinių teisių perdavimo ieškovams faktą. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovai yra kompiuterio programų autorių (fizinių asmenų) teisių perėmėjai. Nepagrįsta manyti, kad išimtinių turtinių teisių priklausomybė ieškovams nurodyta kompiuterio programose. Autoriaus teisių perdavimas atliekamas rašytine sutartimi, kurioje privalomai turi būti įrašytos sąlygos, nustatytos įstatyme (ATGTĮ VI skirsnis). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Pasaulinės prekybos sutarties III dalyje – Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas – pabrėžiama, kad intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo tvarka turi būti nešališka ir teisinga; Sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismai turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo pateikti kokį nors pagrįstai jam prieinamą įrodymą, kuris pakankamai įtikintų, jog pareiškėjas yra tikrasis teisės turėtojas ir jog pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos arba toks pažeidimas neišvengiamas. Anot kasatoriaus, ši imperatyvioji nuostata turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus (CPK 1 straipsnio 3 dalis) ir taikoma tiesiogiai (ATGTĮ 3 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kompiuterio programos autorystę ir atstovavimą išaiškino priešingai, negu tai reglamentuota įstatymuose. Ieškovai – juridiniai asmenys – negali būti kompiuterio programų autoriai (ATGTĮ 10 straipsnis, Europos Tarybos direktyvos 91/250 EEB dėl kompiuterio programų teisinės apsaugos 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius turėjo pagrįsti įrodymais savo teiginį, jog ieškovai nėra autorių teisių subjektai; toks teismo teiginys prieštarauja įstatymui, nes kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo, o ieškovai yra juridiniai asmenys, galintys įgyti teises tik pagal teisių perėmimo sutartis, kurios kaip teisėto atstovavimo įrodymas turėjo būti pateiktos teismui. Anot kasatoriaus, nacionalinės teisės aktuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 5 akcentuota tarptautinių sutarčių normų taikymo viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu; teismai nepagrįstai atsisakė taikyti Pasaulinės prekybos sutarties III dalies 50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2. ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už saugomų autoriaus teisių pažeidimą priteisiamas faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimas. Negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių naudojimą. Anot kasatoriaus, jis prašė teismo įpareigoti ieškovus pateikti teismui, kokį autorinį atlyginimą sumokėjo autoriams už jų sukurtas programas ar kitokiu būdu įgydami autoriaus turtines teises, tačiau teismai šio prašymo nesprendė. Ieškovų prašymas priteisti mokestį, į kurį įskaičiuoti visi mokesčiai (PVM, muito, gamybos, reklamos, pervežimo, pardavėjų ir tarpininkų pajamos už parduotus kūrinius), kasatoriaus vertinimu, tai ieškovų siekimas nepagrįstai pasisavinti pinigų sumas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kūrinio sukūrimu, ir iš to nepagrįstai praturtėti. Kasatoriaus vertinimu, teismo ieškovams priteista kompensacija yra nereali ir daug didesnė, negu rinkoje, tą patvirtina ir kasatoriaus pateiktos kompiuterio programų įsigijimo sąskaitos-faktūros. Spręsdamas kompensacijos priteisimo klausimą, teismas turėjo vadovautis ne tik ieškovų, bet ir atsakovo pateiktais dokumentais, o pastaruosius atmesdamas – turėjo motyvuoti nevertinimo priežastis. Kasatoriaus manymu, nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

3. Nurodydamas faktinio pobūdžio argumentus, kasatorius teigia, kad turto aprašas turėjo trūkumų, kurie nebuvo tiriami teisme nagrinėjant bylą. Turto aprašo sudarymo prieštaringos aplinkybės, turto aprašo sudarymo pažeidimai ir jų nepašalinimas bylos nagrinėjimo metu daro teismo sprendimą nepagrįstą ir neteisėtą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymus paskirti ekspertizę dėl kompiuterio programų ištyrimo, apklausti teisme specialistą, antstolės padėjėją, surašiusį turto aprašą, ištirti kompiuterio programų įsigijimo dokumentus.

4. Teismas sprendime darė prielaidą, kad kasatorius, būdamas pelno siekiantis asmuo, turėdamas kompiuterius iki 2007 m. gegužės mėn., savo veikloje nesinaudojo jokiomis kompiuterio programomis, išskyrus įsigytą Windows XP Home OEM. Nurodyta aplinkybė teisme nebuvo tiriama, teismas nesidomėjo, kokie darbai ir su kokiomis kompiuterio programomis buvo sukurti kasatoriaus iki 2007 m. gegužės mėn. (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad jis kompiuterio programų aprašymo metu keturiuose kompiuteriuose naudojosi teisėtai įsigytomis programomis iš UAB „Apsodas“. Kompiuterio programų įsigijimą patvirtina ir teismas. Ta aplinkybė, kad už įsigytas kompiuterio programas dalis sąskaitos buvo apmokėta 2007 m. birželio 4 d., t. y. po kompiuterio programų aprašymo, nepaneigia jų teisėto naudojimo. Teisėtu kompiuterio programų naudotoju laikomas naudotojas nuo programų užsakymo dienos, o ne nuo apmokėjimo dienos. Tuo tarpu kompiuterio programos, už kurias teismas priteisė ieškovams kompensaciją, kasatoriaus kompiuteriuose nebuvo instaliuotos, taigi nebuvo naudojamos kasatoriaus komercinėje veikloje. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad specialistą R. Č. siuntė ieškovai, todėl šio specialisto užfiksuotos kompiuterių programos turto aprašymo metu vertintinos kritiškai; už dalyvavimą aprašant programas šiam specialistui sumokėjo ne antstolė, o ieškovų interesams atstovaujanti organizacija.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad civilinė byla dėl antstolės veiksmų turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Atsakovas, siekdamas ginčyti pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybes, išeina už kasacinės instancijos ribų (CPK 353 straipsnis).

2. Atkreipę dėmesį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006, ieškovai nurodo, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog autorių teisių subjektui, ginant savo autorių turtines teises, reikalingas autoriaus įgaliojimas. Pagal ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalį šios teisės gali būti perduodamos ne tik sutarties pagrindu, bet ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų turimas autorių turtines teises, tuo tarpu kasatorius nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ieškovų teises.

3. Autorinio atlyginimo dydis, jeigu toks ir būtų sumokėtas autoriams, neturi reikšmės nustatant nuostolių dydį. Nustatant kompensacijos dydį, byloje pagrįstai vadovautasi teisėto pardavimo kainos kriterijumi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalyku šioje byloje yra teisės normų, reglamentuojančių subjektų teises į kompiuterių programas (ATGTĮ 10 straipsnis) bei kompensacijos už padarytą žalą priteisimą (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas), aiškinimas ir taikymas.

Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, kad ginčo dalyką nustato šalys. Kasaciniame procese kasacijos paskirtis aiškinti teisę pasiekiama aiškinant tuos teisės klausimus, kurie nurodyti kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ne kiekvienas kasaciniame skunde nurodomas argumentas ar nuoroda į teisės normą sudaro kasacinio nagrinėjimo dalyką, o tik tie, kurie suformuluoti kaip kasacijos pagrindai CPK 346 straipsnio prasme.

Dėl ieškovų, kaip autorių teisių subjektų

ATGTĮ 10 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nagrinėjamoje byloje nustatyto autorių teisių pažeidimo metu galiojusios Europos Tarybos direktyvos 91/250 EEB dėl kompiuterio programų teisinės apsaugos 2 straipsnyje (šią direktyvą panaikino 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kompiuterio programa yra specifinis autorių teisių objektas. Pagal Europos Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jeigu kompiuterio programą sukuria darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas arba vykdydamas tarnybinę užduotį, tik darbdavys turi teisę naudotis visomis turtinėmis taip sukurtos programos teisėmis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Atsakovas, ginčydamas, kad ne ieškovai yra šių kompiuterio programų išimtinių turtinių teisių turėtojai, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006) (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasacinis teismas pažymi, kad ieškovams byloje pateikus jiems prieinamus įrodymus ir taip įvykdžius CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodyti turimas išimtines turtines autorių teises, būtent atsakovui, nesutinkančiam su aplinkybe, kad ieškovai turi pirmiau nurodytas teises, atsiranda procesinė pareiga paneigti šią ieškovų nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (vadinamosios TRIPS sutarties), su kurios nuostatomis Lietuva turėjo suderinti savo nacionalinius įstatymus, stodama į Pasaulio prekybos organizaciją, 50 straipsnio 3 dalis yra viena iš teisės normų, numatančių, kokius standartus savo nacionalinėje teisėje turi įtvirtinti valstybės, Pasaulinės prekybos organizacijos narės, laikinųjų priemonių taikymui (minėta nuostata įtvirtinta TRIPS sutarties III dalies „Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas“ 3 skyriuje „Laikinosios priemonės“). Kasaciniame skunde neteigiama ir nepagrindžiama, kad nacionalinė teisė nustatytų žemesnius procesinius standartus, o deklaratyvi nuoroda į minėtą TRIPS sutarties nuostatą nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Kartu tampa teisiškai nereikšmingos kasaciniame skunde pateikiamos nuorodos į ATGTĮ 2 straipsnio 18 dalies, apibrėžiančios kompiuterių programos sąvoką, 10 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios kompiuterių programos autorystę, 13 straipsnio, reglamentuojančio autorių teisės atsiradimą, 14 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios autorių asmenines neturtines teises, 38 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios autorių turtinių teisių perdavimą, ir 42 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios autorinę kūrinio užsakymo sutartį, nuostatas, taip pat su tuo susiję kasacinio skundo argumentai dėl kompiuterio programų autorystės. Šios kasatoriaus nuorodos į teisės normas ir jomis grindžiami skundo motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismų išvadų dėl ieškovų kaip autorių turtinių teisių subjektų vertinimo.

Dėl ieškovų, kaip autorių teisių subjektų, pažeistų teisių gynimo

Autorių teisių subjektas, gindamas savo pažeistas teises, pasirenka, kokiu įstatyme įtvirtintu būdu jis teismo prašys ginti savo teises.

ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. spalio 31 d.) nustatyta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Įstatymas neriboja ir nenumato kokių nors sąlygų, kurį iš šių gynimo būdų teisių subjektas gali pasirinkti, jeigu jis nesiekia faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė taikyti būtent ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. priteisti kompensaciją, o ne žalos (nuostolių) atlyginimą (ATGTĮ 83 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas kompensacijos dydį – pažeidėjo kaltė, jo turtinė padėtis, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad tokia įstatymo nuostata nustatomos priteistinos kompensacijos dydžio nesieja su žalos (nuostolių) dydžiu. Dėl to sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teisų pažeidimu padarytos realios žalos (nuostolių) dydis nėra reikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų teisinis atribojimas. Minėta, teisių subjektas įstatymo nėra ribojamas, kurį iš šių teisių gynimo būdų pasirinkti.

Atsižvelgdama į šios bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes ir spręsdami dėl priteistinos kompensacijos dydžio, tinkamai įvertino visus teisiškai reikšmingus bylos duomenis ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, priteisė būtent ieškovų prašytą kompensacijos dydį (taip pripažindamas pagrįstais atitinkamus ieškovų argumentus dėl kompensacijos dydžio, kurią ieškovai, be kita ko, siejo su kompiuterio programos kopijų teisėto pardavimo kaina), neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teigdamas, kad ieškovams priteista kompensacija yra nereali ir daug didesnė negu rinkoje, kasatorius kelia fakto klausimą, kuris nenagrinėtinas kasacine tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Ginčydamas ieškovų, kaip autorių teisių subjektų, teisių pažeidimą, kasatorius, be kita ko, apeliuoja į 2007 m. gegužės 30 d. turto aprašo trūkumus ir šio aprašo surašymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pirmiau nurodytas aplinkybes ištyrė ir kvalifikavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus nurodyti turto aprašo trūkumai buvo įvertinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3385-608/07, kurioje įsiteisėjusia nutartimi konstatuotas antstolės veiksmų teisėtumas, surašant šį dokumentą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas faktas yra prejudicinis nagrinėjamoje byloje, todėl dokumento surašymo aplinkybės, jo atitiktis neturėjo būti nagrinėjamos pakartotinai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę ir apklausti antstolės padėjėją bei specialistą R. Č.; tokį sprendimą teismas tinkamai motyvavo skundžiamoje nutartyje.

Kasatorius, kasaciniame skunde nurodydamas į CPK 263 straipsnio 2 dalį, nepateikė teisinių argumentų, patvirtinančių šios proceso teisės normos pažeidimą nagrinėjamoje byloje.

Kiti kasacinio skundo teiginiai yra faktinio pobūdžio, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 21,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Paliekant galioti skundžiamus procesinius sprendimus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. U. individualios įmonės „Prepozicija“ (į. k. 8161016) 21,25 Lt (dvidešimt vieną litą ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis