Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2A-1085-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00417-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,FIMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FIMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Lietuvos oro uostai“ (toliau – ir perkančioji organizacija), prašydama:

1.1 panaikinti perkančiosios organizacijos VĮ „Lietuvos oro uostai“ sprendimą nutraukti Vilniaus oro uosto bagažo tvarkymo sistemos modernizavimo pirkimą (pirkimo Nr. 366856) (toliau – ir Pirkimas, Konkursas), apie kurį ieškovė informuota 2019-02-14 pranešimu;

1.2 įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo procedūras;

1.3 priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdomame Pirkime ir pateikė galutinį pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija, gavusi visus pasiūlymus ir juos įvertinusi, netikėtai nutraukė Pirkimo procedūras. Atsakovės nurodomos Pirkimo nutraukimo priežastys yra abstrakčios, nepakankamos ir objektyviai nepagrįstos siekiant pateisinti Pirkimo nutraukimo teisėtumą. Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų pateikė pretenziją, tačiau atsakovė ją atmetė, nepagrįsdama, kad dingo poreikis ir suinteresuotumas Pirkimo objektui. Nutraukdama Pirkimo procedūras atsakovė ne tik pažeidžia ieškovės teisėtą interesą sudaryti Pirkimo sutartį, bet ir neracionaliai naudoja Pirkimui skirtas lėšas.

3. Ieškovė teigė, kad Pirkimo metu atsakovė gavo iš ieškovės (tikėtina – ir kitų dalyvių) jai naudingą informaciją apie tiesioginių gamintojų siūlomas bagažo registravimo ir valdymo sistemas ir šių sistemų išsamias technines detales bei schemas. Gavusi šią informaciją, tikėtina, jog atsakovė nusprendė, kad jai yra palankiau kreiptis tiesiogiai į gamintojus ir kviesti juos dalyvauti naujame pirkime. Atsiliepime į pretenziją atsakovė neneigė šių ieškovės įtarimų. Ieškovės nuomone, būtent todėl atsakovė nusprendė nutraukti Pirkimo procedūras. Tačiau toks atsakovės sprendimas ne tik pažeidžia ieškovės turtinį interesą teisėtai ir pagrįstai sudaryti Pirkimo sutartį, bet ir reiškia komercinės paslapties panaudojimą, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam ūkio subjektui bei nulemia neracionalų Pirkimui skirtų lėšų naudojimą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad ji siekia pasinaudoti iš dalyvių pasiūlymų gauta informaciją ir skelbti naują pirkimą.

4. Ieškovė nurodė, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PAVETPPSPSĮ) 41 straipsnio 3 dalį, kadangi nepateikė ir neįrodė aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti. Atsakovės nurodytos Pirkimo nutraukimo priežastys netrukdo sudaryti Pirkimo sutarties ir galėjo būti numatytos. Šiuo atveju atsakovė nepagrindė, kad bagažo politikos pasikeitimai turės įtakos atsakovės poreikiams ir Pirkimo nutraukimą grindžia aplinkybėmis, kurios yra numatomos ir atsirado kur kas anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas nutraukti Pirkimą.

5. Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagrindinės oro bendrovės, pervežančios didžiausią kiekį keleivių, yra Ryanair ir Wizz Air, todėl šių oro bendrovių sprendimas nuo 2018 m. lapkričio mėn. pakeisti rankinio bagažo politiką lėmė perkančiosios organizacijos poreikio pasikeitimą. Kadangi 2019 m. sausio mėn. Ryanair ir Wizz Air registruoto bagažo kiekis išaugo, o vasaros sezono metu keleiviai turi beveik 4 proc. daugiau bagažo nei žiemos sezono metu, - šios naujai paaiškėjusios aplinkybės lėmė poreikį keisti Pirkimo apimtis, kad būtų atsisakoma vienos sistemos dalies pirkimo (BRS (bagažo paskirstymo ir sekimo sistema)), o likusios sistemos dalys (BHS (bagažo valdymo sistema) ir EDS (rentgeno spindulių į rengimas su sprogmenų aptikimo sistema)) būtų perkamos atskirai, skelbiant atskirus pirkimus. Vertindama pasikeitusią informaciją, atsakovė 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. sausio mėn. atliko savitarnos paslaugų plėtros, oro bendrovių ateities planų ir keleivių registravimo paslaugų plėtros galimybių analizes. Savitarnos bagažo atidavimo postų (toliau – ir SBD) paslauga tapo aktuali 11 oro bendrovių, todėl atsakovės poreikių pasikeitimą lėmė ir ekspertų Logplan Europe Ltd. pateikta išvada, kad siūlomi sistemos sprendimai gali sukelti veiklos problemų ir daryti įtaką keleivių patirčiai.

6. Atsakovė nurodė, kad turėjo pagrindą nutraukti Pirkimą, atsiradus nenumatytoms ir objektyvioms aplinkybėms ir tokia galimybė numatyta PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalyje, o ieškovė Pirkimo nutraukimą lėmusias priežastis vertina subjektyviai, nepateikdama savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Teigė, kad aplinkybė, kokią realią įtaką turės oro bendrovių Ryanair ir Wizz Air rankinio bagažo politikos pakeitimas bagažo srautams, paaiškėjo tik faktiškai pradėjus įgyvendinti šiuos pakeitimus. Pasikeitę perkančiosios organizacijos poreikiai lemia tai, kad ji neturi galimybių įsigyti jos pasikeitusius poreikius užtikrinančios įrangos pagal esamas Pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija, toliau vykdydama procedūras nutraukto Pirkimo sąlygomis, negalėtų užtikrinti PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų laikymosi, racionalaus lėšų naudojimo, dėl to Pirkimo nutraukimas yra būtinas, siekiant užtikrinti PAVETPPSPSĮ 29 straipsnyje numatytus tikslus. Tęsiant Pirkimą techninėje specifikacijoje numatytomis sąlygomis, būtų galimai ribojama konkurencija, neracionaliai naudojamos lėšos, pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir nepasiekti viešųjų pirkimų tikslai.

7. Atsakovė nurodė, kad skirtingi tiekėjai Pirkime pateikė skirtingas kiekvienos Pirkimo dalies kainas, kurios skyrėsi iki 6 kartų. Tapo akivaizdu, kad ekonominio naudingumo vertinimo metodika ir Pirkimo struktūra yra neveiksminga ir neatlieka savo paskirties. Be to, gauti pasiūlymai parodė, kad pasirinkta Pirkimo struktūra ženkliai padidino viso Pirkimo išlaidas ir nesuteikia galimybės perkančiajai organizacijai rinktis iš optimaliausių skirtinų technologinių sprendimų. Skirtingų projekto dalių išskaidymas padidintų konkurenciją. Išnykus poreikiui diegti BRS sistemą, ženkliai pasikeičia projekto apimtis ir potencialių rinkos dalyvių skaičius. Be to, BRS ir kitų sistemos dalių atsisakymas yra atskiras pagrindas nutraukti Pirkimą. Pirkimo vykdymo metu UAB „Litcargus“ Vilniaus oro uoste sėkmingai įdiegė ir naudoja BRS sistemą, todėl išnyko perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti BRS. Pasiruošimas Pirkimui vyko metus iki paskelbiant apie jį. Pirkimo paskelbimo metu atsakovei nebuvo nei žinomos, nei galėjo būtų protingai numatytos aplinkybės apie UAB „Litcargus“ diegiamą BRS. BRS dalies atsisakymas Pirkime nebūtų galimas, kadangi BRS įranga ir BRS tiekėjo patirtis buvo vertinama ekonominiame naudingume. Atskirų sistemos dalių (įskaitant BRS) garantinės priežiūros ir techninės priežiūros kaina tiekėjų pasiūlymuose nėra išskaidyta, todėl net ir atsisakius BRS įrangos, atsakovė būtų įpareigota mokėti už BRS techninę ir garantinę priežiūrą. Išnyko ne tik BRS pirkimo poreikis, bet ir dalies sistemos techninės priežiūros paslaugų poreikis apskritai.

8. Atsakovė pažymėjo, kad neatliko jokių netinkamų veiksmų dėl tariamo naudojimosi iš Pirkimo dalyvių gauta informacija, kadangi su visais ieškovės partneriais atsakovė bendravo dar iki Pirkimo paskelbimo ir kvietė juos dalyvauti Pirkime, todėl ieškovės pasitelkti partneriai ar jų kontaktai nelaikytini konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi. Šiuo atveju Pirkimo nutraukimas neužkerta kelio ieškovei dalyvauti kitame būsimame perkančiosios organizacijos pirkime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-21 sprendimu ieškovės UAB „FIMA“ ieškinį atmetė ir iš ieškovės UAB,,FIMA“ atsakovei VĮ „Lietuos oro uostai“ priteisė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia pasikeitusių poreikių priežastis, yra susijusios su specialiomis atsakovės vykdomos veiklos žiniomis ir šias aplinkybes atsakovė išsamiai motyvavo ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir grindė rašytiniu įrodymu – eksperto išvada, o ieškovei nesutikimą su atsakovės argumentacija iš esmės grindžiant tik savo paaiškinimais, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neįrodė Pirkimo eigoje pasikeitusių aplinkybių – objekto apimties ir Pirkimo poreikių pasikeitimo, poreikio pirkti bagažo paskirstymo ir sekimo sistemos (BRS) praradimo, dėl ko iškilo būtinybė keisti Pirkimo sąlygas – techninę specifikaciją, kainodaros struktūrą, pasiūlymų vertinimo metodiką.

11. Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. pasikeitė didžiausią kiekį keleivių pervežančių bendrovių Ryanair ir Wizz Air rankinio bagažo politika, kad padidėjo registruoto bagažo srautai, dėl ko pasikeitė prognozės kokia dalis visų keleivių keliaus su bagažu, tuo tarpu iki Pirkimo paskelbimo buvo vertinama, kad savitarnos bagažo atidavimo postai (SBD) bus kur kas mažiau aktualūs keleiviams, taip pat buvo vertinama, jog mažiau bagažo vienetų bus atiduodama į bagažo skyrių. Dėl to pasikeitė atsakovės Pirkimo poreikiai, nes dėl minėtų aplinkybių turi būti didinamas registravimo zonos operacinis pralaidumas bei sistemos techninis pralaidumas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad po Pirkimo paskelbimo oro bendrovei Small Planet Airlaines buvo iškelta bankroto byla, o šios bendrovės planuotus skrydžius perėmusios oro bendrovės GetJet Airlines pozicija dėl bagažo politikos taip pat turėjo įtakos minėtiems atsakovės pasikeitusiems Pirkimo poreikiams.

12. Kadangi Pirkimas paskelbtas 2018-04-05, teismas pripažino, kad 2018 m. lapkričio mėn. atsakovei atlikus savitarnos paslaugų, keleivių registravimo paslaugų plėtros analizę, paaiškėjo būtinybė keisti SBD paslaugų, kurios aktualios atsakovės klientams - oro bendrovėms - apimtis, kurių atsakovė nežinojo ir negalėjo numatyti Pirkimo paskelbimo metu.

13. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad keičiantis esminėms Pirkimo sąlygoms, atsakovė turėjo tęsti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad Pirkimo sutarties keitimas yra išimtinė situacija, kuri griežtai reglamentuojama įstatymu. Kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas vertinamas individualiai, atsižvelgus į viešojo pirkimo principus, tame tarpe siekiant nepažeisti pirkimo dalyvių sąžiningos konkurencijos. Taigi, perkančiajai organizacijai, gavus galutinius pasiūlymus, žinant apie pasikeitusias Pirkimo apimtis (nebeliko poreikio įsigyti žymią dalį Pirkimo objekto – BRS įrangos, kuri buvo įtraukta į kainą, o siūloma įranga vertinama pagal duomenis, kurie šiuo metu yra neaktualūs, kas gali turėti įtakos pirkimo rezultatams), ir pasikeitus poreikiams bei atsiradus būtinybei keisti techninę specifikaciją, tokiu atveju Pirkimo procedūrų tęsimas būtų ne tik nesuderinamas su viešojo pirkimo principais, bet ir reikštų perkančiosios organizacijos nepateisinamos rizikos dėl tolimesnių ginčų su Pirkimo dalyviais bei dėl neracionalaus lėšų naudojimo prisiėmimas.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovės Pirkimo objekto poreikių pasikeitimas yra esminis, nes reikalingi pokyčiai reikšmingai keičia perkamos sistemos komponentus ir išpildymo logiką. Taip pat Pirkimo apimtis turi būti keičiama, atsisakant vienos sistemos dalies pirkimo (BRS), o likusios dalys (BHS ir EDS) būtų perkamos atskirai, skelbiant atskirus pirkimus. Tuo tarpu Pirkimo procedūrų tęsimas ignoruojant šiuos pasikeitimus, neleistų pasiekti Pirkimo tikslo – užtikrinti, kad piko valandomis būtų užtikrintos nepertraukiamos ir sklandžios paslaugos bei kad būtų racionaliai naudojamos lėšos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „FIMA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2019-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1. Teismas nesprendė dėl nenumatytų aplinkybių buvimo ir atsakovės galimybių toliau tęsti Pirkimą, o apsiribojo prielaidomis, kad atsakovė geriausiai žino savo poreikius ir todėl gali nutraukti Pirkimą bet kuriuo metu. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės įrodymams, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalį bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį.

15.2. Atsakovė neįrodė, kad egzistavo dalis Pirkimo nutraukimo aplinkybių, tariamai trukdančių tęsti Pirkimo procedūras. Teismas netinkamai vertino jam pateiktus įrodymus, kadangi 1) atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad Pirkimo metu padidėjo bagažo pralaidumo poreikis. Byloje pateiktiįrodymai patvirtina, kad oro linijų bendrovių bagažo politikos pasikeitimai neturi įtakos atsakovės poreikiui; 2) atsakovė neįrodė realaus poreikio atsisakyti BRS, ir net jeigu šios sistemos būtų atsisakyta, ši aplinkybė netrukdytų tęsti Pirkimo.

15.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė žinojo apie nutraukimo aplinkybes kur kas anksčiau nei nutraukė Pirkimą, kadangi atsakovė numatė jas, todėl šios aplinkybės pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį negalėjo būti pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.

15.4. Teismas iš esmės nevertino, ar atsakovės nurodomos Pirkimo nutraukimo aplinkybės iš tikrųjų trukdo toliau siekti Pirkimo tikslų. Atsakovė galėjo tęsti Pirkimo procedūras net ir esant jos nurodytoms Pirkimo nutraukimo aplinkybėms. Ieškovė išsamiai ir detaliai paaiškino, kad nė viena atsakovės nurodyta Pirkimo nutraukimo aplinkybė neturėjo esminės reikšmės tolimesnei Pirkimo eigai, nes Pirkimo sąlygos buvo lanksčios ir pritaikytos prie besikeičiančių atsakovės poreikių.

15.5. Ieškovė siekė įrodyti ne savo komercinių paslapčių pažeidimus, o aplinkybes, kurioms esant atsakovė nutraukė Pirkimą ir tikrąsias Pirkimo nutraukimo priežastis. Ieškovė įrodė, kad Pirkimą atsakovė nutraukė būtent tada, kai Pirkimo dalyviai pateikė galutinius pasiūlymus ir atsakovė pradėjo tiesiogiai bendrauti su ieškovės pasiūlyme nurodytos įrangos gamintoju. Todėl tikroji Pirkimo nutraukimo priežastis nebuvo pasikeitę atsakovės poreikiai. Tikrasis Pirkimo tikslas buvo pradėti rengti naują Pirkimą tik jau jame kviečiant tiesiogiai dalyvauti įrangos gamintoją.

16. Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

16.1. Ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai vertina ir iškraipo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateikia savo vertinimus arba klaidingai įvardina faktus. Atsakovė 2019-02-14 informuodama Pirkime dalyvavusius tiekėjus apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, aiškiai nurodė Pirkimo nutraukimo priežastis.

16.2. PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalyje nėra reikalavimų pačiame perkančiosios organizacijos sprendime itin smulkiai ir detaliai pagrįsti procedūrų nutraukimo priežastis. Ši teisės norma nekalba apie tokio sprendimo pagrindimą ir tokio pagrindimo formą ar apimtį.

16.3. Atsakovė nepripažįsta, kad ji bendravo su tiekėjų siūlomos įrangos gamintojais, siekdama pasirengti naujam pirkimui, kuris būtų vykdomas tiesiogiai iš gamintojų. Atsakovė turi teisę bendrauti su rinkos dalyviais pasirengimo pirkimams tikslais ir tai naudoja savo praktikoje. Be to, ieškovė turės visas galimybes dalyvauti naujame pirkime, kurį skelbs perkančioji organizacija.

16.4. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų perkančiosios organizacijos argumentaciją. Ieškovės argumentai grindžiami tik subjektyviais pamąstymais bei jos nuomone. Jeigu ieškovė siekia įrodyti, kad Pirkimo nutraukimas neatitinka tam tikrų įstatymo reikalavimų, ji turi pateikti įrodymus, skaičiavimus, techninę ar bet kokią kitą informaciją, kuri pagrįstų jos poziciją.

16.5. Tais atvejais, kai pirkimo procedūros yra nutrauktos ir tiekėjas įrodinėja, kad pirkimo procedūros galėjo būti tęsiamos ir tai būtų buvę suderinama su viešųjų pirkimų principais, tokių motyvų ir aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka pačiam tiekėjui.

16.6. Atsakovė pateikė objektyvius duomenis, kad Pirkimo metu padidėjo bagažo pralaidumo poreikis ir įrodė, kad tokio bagažo padidėjimo poreikį lėmė objektyvios ir realios pasikeitusios aplinkybės.

16.7. Tiekėjų pasiūlytų sprendinių vertinimas ir laimėtojo nustatymas pagal tai, kai tuo pat metu žinoma, jog sutarties vykdymo metu turės būti įgyvendinti visiškai kitokie sprendiniai, grubiai pažeistų viešųjų pirkimų principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kaip to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą ir įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

19. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

20. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

21. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė UAB „FIMA“ pateikė atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ ir Logistical Planners Europe Ltd. sudarytos 2019-02-18 paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-19-48, kurios objektas – projekto techninės priežiūros ir projekto rezultatų kokybės užtikrinimo paslaugos Vilniaus oro uosto bagažo valdymo sistemos diegimo projekte (projektavimo konsultacinės paslaugos). Šiuo įrodymu apeliantė grindžia teiginius, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsisakymą diegti BRS sistemą, kadangi iš pateiktos sutarties matyti, jog, pirma, ji sudaryta jau nutraukus Pirkimą, antra, Logistical Planners Europe Ltd. turės teikti konsultavimo paslaugas diegiant BRS (2019-02-18 paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-19-48 1.1.1.2 punktas). Apeliantė nurodo, kad negalėjo pateikti šios sutarties pasiruošiant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme metu, kadangi ji paviešinta tik 2019-04-23 ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė išrašo iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) kopiją. Nurodo, kad 2019-04-23 šalys jau buvo pabaigusios rengtis bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl pateiktos sutarties ir CVP IS išrašo pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

22. Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ taip pat pateikė naują įrodymą – atsakovės pirkimų suvestinės išrašo kopiją iš CVP IS, iš kurios matyti, kad atsakovė planuoja atskirus EDS ir BHS sistemų pirkimus jau be BRS sistemos.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė iš tiesų ketina diegti BRS sistemą, dėl jų sudarymo datos galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė juos būtų teikusi pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Apeliantės argumentai, kad apie šiuos įrodymus ji sužinojo jau pasibaigus pasirengimui bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atmestini, nes pirmosios instancijos teismas tik 2019-04-30 nutartimi nustatė, kad byla parengta nagrinėti teismo posėdyje ir nutarė bylą skirti nagrinėti 2019-06-05. Šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantės nurodomos aplinkybės buvo žinomos, tačiau ši nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pateikti įrodymus apie nurodytas aplinkybes dėl BRS sistemos diegimo, manydama, jog jie gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą apeliantės pateiktos VĮ „Lietuvos oro uostai“ ir Logistical Planners Europe Ltd. 2019-02-18 sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-19-48 kopiją bei jos išviešinimo datą patvirtinančio CVP IS išrašo kopiją bei nevertina apeliaciniame skunde šiais įrodymais grindžiamų argumentų.

24. Kitaip yra su atsakovės pateiktu nauju įrodymu, nes objektyvi galimybė jį pateikti teismui dėl jo sudarymo datos (2019-07-16) atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip minėta, atsakovė šiuo įrodymu grindžia aplinkybę, kad ji neplanuoja BRS sistemos pirkimo. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga byloje, nes vertinant Pirkimo nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat vertinamos ir aplinkybės, lėmusios tokį perkančiosios organizacijos apsisprendimą. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti į bylą atsakovės pateiktą naują įrodymą – atsakovės pirkimų suvestinės išrašo kopiją iš CVP IS.

25. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat 2019-08-09 gauti apeliantės UAB „FIMA“ ir 2019-08-13 atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ rašytiniai paaiškinimai.

26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė UAB „FIMA“ savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, t. y. tik papildo savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, komentuodama atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų atsikirtimų nepagrįstumą. Atitinkamai atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl apeliantės UAB „FIMA“ rašytinių paaiškinimų nepagrįstumo. Šie šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai laikytini atsikirtimais: apeliantės UAB „FIMA“ atsiliepimu į atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ atsiliepimą, o pastarosios į apeliantės rašytinius paaiškinimus. Civilinio proceso įstatyme nėra numatytas toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas, t. y. teikti atsiliepimą į atsiliepimą. Vadovaujantis CPK 110, 112, 227 straipsniais dublikas ir triplikas – pirmosios instancijos teisme parengiamojoje civilinio proceso stadijoje teikiami procesiniai dokumentai. Šių argumentų pagrindu apeliantės ir atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti į bylą.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti Pirkimą

28. Nustatyta, kad atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2018-04-05 paskelbė Vilniaus oro uosto bagažo valdymo sistemos modernizavimo viešąjį pirkimą. Perkančioji organizacija siekė įsigyti bagažo valdymo sistemą ir šios sistemos techninės priežiūros paslaugas. Pirkimo sutarties vykdymo metu būsimas tiekėjas turi demontuoti esamą bagažo valdymo sistemą, suplanuoti, suprojektuoti, įrengti, įdiegti bei integruoti naują sistemą, kurią sudaro trys atskiros tačiau tarpusavyje sąveikaujančios įrangos / sistemos dalys: BHS (bagažo valdymo sistema), BRS (bagažo paskirstymo ir sekimo sistema) ir EDS (rentgeno spindulių įrenginys su sprogmenų aptikimo sistema) ir juos jungiančios bei veiklą užtikrinančios technologijos (infrastruktūra). Taip pat būsimas tiekėjas turės teikti 5 metus nuo šios sistemos įdiegimo garantinę, techninę ir prevencinę priežiūrą. Tačiau perkančioji organizacija 2019-02-14 pranešimu informavo Pirkimo dalyvius, kad ji priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. Tiekėja UAB „FIMA“, Pirkime teikusi pasiūlymą, su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka ir mano, kad Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos.

29. PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

30. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima viešąjį pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y., ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. PAVETPPSPSĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).

31. Pirkimo sąlygų 2.6 punkte taip pat numatyta galimybė perkančiajai organizacijai bet kuriuo metu nutraukti Pirkimo procedūras iki Pirkimo sutarties sudarymo, vadovaujantis PAVETPPSPSĮ nuostatomis, neprisiimant jokios atsakomybės tiekėjų atžvilgiu.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo nurodyta teise ir ginčo Pirkimą nutraukė. Pirkimo nutraukimą atsakovė grindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, kurių negalėjo numatyti: 1) Pirkimo eigoje pasikeitusia oro vežėjų bagažo politika ir perkamo objekto apimtimis, todėl perkančioji organizacija privalo atnaujinti techninės specifikacijos reikalavimus dėl bagažo tvarkymo sistemos funkcionalumo ir išpildymo; 2) BRS įdiegimu, todėl nebeliko poreikio įsigyti šios sistemos įrangos; 3) iškilus būtinybei peržiūrėti Pirkimo sąlygas dėl pasiūlymų vertinimo metodikos ir Pirkimo struktūros; 4) gavus galutinius tiekėjų pasiūlymus nebėra procedūrinių galimybių koreguoti Pirkimo sąlygas. Tuo pačiu atsakovė konstatavo pasikeitusį poreikį Pirkimo objektui.

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, suteikdamas prioritetą atsakovės įrodymams (CPK 185 straipsnio 2 dalis) ir netinkamai aiškino bei taikė PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, nespręsdamas dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, susijusiais su paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, vertinimu, bei nenukrypo nuo šių išaiškinimų. Aplinkybė, kad teismas iš esmės rėmėsi atsakovės pateikta ekspertų Logplan Europe Ltd. išvada šiuo atveju negali būti traktuojama CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimo kontekste, kadangi apeliantė tiek pateiktais byloje įrodymais, tiek nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais nepaneigė minėtoje išvadoje nurodytų aplinkybių. Tai, kad teismo atliktas Pirkimo nutraukimo aplinkybių vertinimas ir apeliantės šių aplinkybių suvokimas ir interpretavimas nesutampa, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių bei PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos.

35. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad rengiant Pirkimo dokumentus, Pirkimo apimtys buvo nustatomos atsižvelgus į Vilniaus oro uoste veikiančių oro bendrovių bagažo politikas. Oro bendrovių Ryanair ir Wizz Air keleiviai sudaro 56 proc. visų Vilniaus oro uoste aptarnaujamų keleivių, o oro vežėjo GetJet Airlines veikla sudaro didžiausią apkrovą bagažo valdymo sistemai, kadangi 14 proc. visų Vilniaus oro uosto keleivių ir apie 84 proc. GetJet Airlines keleivių turi registruotą bagažą. Rengiant Pirkimo sąlygas atsakovė išanalizavo keleivių skaičiaus Vilniaus oro uoste prognozes, istorinius duomenis, komunikavo su Vilniaus oro uoste veikiančiomis oro linijų bendrovėmis ir jas aptarnaujančiais antžeminių paslaugų teikėjais, kadangi nors BHS, BRS ir EDS būtų sumontuotos ir įdiegtos Vilniaus oro uosto patalpose, tačiau faktiškai šiomis sistemomis naudojasi antžeminių paslaugų keleiviams teikėjai UAB „Litcargus“ ir UAB „Baltic Ground Services“.

36. 2018 m. lapkričio mėn. pasikeitė oro bendrovių Ryanair ir Wizz Air rankinio bagažo politikos, dėl kurių padidėjo apkrovos keleivių registravimo zonoje (atsirado poreikis skirti daugiau registravimo stalų mažų sąnaudų avialinijoms) bei padidėjo didesnio pralaidumo poreikis visoje bagažo valdymo sistemoje. Taip pat, 2019-01-04 oro bendrovei Small Planet Airlines iškėlus bankroto bylą ir Vilniaus oro uoste vietoj šios bendrovės pradėjus veikti oro vežėjui GetJet Airlines, pastarasis priešingai nei Small Planet Airlines, yra suinteresuotas bagažo savitarnos paslaugų plėtra. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės lėmė Pirkimo poreikio pasikeitimą.

37. Pažymėtina, kad atsakovė rengdama Pirkimo dokumentus, Pirkimo techninės specifikacijos 5.11.1 punkte numatė, kad tiekėjas privalo suprojektuoti ir sumontuoti mažiausiai 32 registracijos postus (stalus), iš kurių 10 registravimo stalų turi būti pritaikyti naudoti kartu su savitarnos bagažo atidavimo postais (SBD). SBD pirkimą atsakovė buvo numačiusi vykdyti atskiru pirkimu, tačiau SBD diegimas ir integravimas yra glaudžiai susijęs su BHS, BRS ir EDS, nes SBD pateiktas bagažas taip pat turėjo patekti į bendrą sistemą, kurią ir sudaro BHS, BRS ir EDS.

38. Oro bendrovės Ryanair ir Wizz Air nuo 2018 m. lapkričio mėn. sumažino rankinio bagažo, kurį keleiviai gali neštis į orlaivio saloną nemokamai, svorį ir apimtis, todėl nuo 2019 m. sausio mėn. padidėjo bagažo vienetų skaičius, kurį šių oro bendrovių keleiviai pradėjo vežtis kaip registruotą bagažą. Atitinkamai oro uoste registruojamas bagažas iki orlaivio turi būti gabenamas, naudojantis BHS, BRS ir EDS. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgusi į šias aplinkybes, atsakovė pagrįstai ėmė svarstyti būtinybę koreguoti Pirkimo sąlygas, todėl vertindama pasikeitusią situaciją, 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais pakartotinai atliko savitarnos paslaugų plėtros ir oro bendrovių ateities planų bei keleivių registravimo paslaugų plėtros galimybių analizes, pradėjo rengti pirkimo dokumentus, siekiu įdiegti SBD esamame terminale, t. y. kai ta? pati? registravimo stalą galima naudoti su SBD ir su įprastu keleiviu? registravimo būdu, kai registracija? atlieka agentas, kadangi iki tol priimtas sprendimas naudoti retrospektyvų bagažo valdymo sistemos (SBD) sprendimą neleis užtikrinti pakankamo pralaidumo naujai statomame terminale piko metu.

39. Bylos duomenimis, tokiam sprendimui be kita ko turėjo įtakos ir oro bendrovių Ryanair bei Wizz Air susidomėjimas diegti SBD, nors iki bagažo politikos pasikeitimo minėtos bendrovės tokio suinteresuotumo nereiškė. Be to, SBD panaudojimu susidomėjimą išreiškė ir oro bendrovė GetJet Airlines, nors oro bendrovė Small Planet Airlines ne tik kad neplanavo savo keleiviams siūlyti SBD paslaugų, tačiau ir investuoti į sistemų integravimą su SBD, bei oro bendrovė AirBaltic, kuri pradėjo kurti aplikacijas savitarnos paslaugoms ir yra suinteresuota tokių paslaugų plėtra.

40. Pasikeitusį perkančiosios organizacijos poreikį suponuoja ir atsakovės pasitelktų bagažo sistemos diegimo ekspertų Logplan Europe Ltd. pateikta išvada, kurioje įvertinus Pirkimo dokumentus, po Pirkimo paskelbimo minėtas pasikeitusias aplinkybes, kaip antai pasikeitusį poreikį SBD paslaugoms, ir turimą patirtį kituose projektuose, nurodoma, kad siūlomi BHS, BRS ir EDS sprendimai gali sukelti veiklos problemų ir neleisti užtikrinti pakankamo pralaidumo naujai statomame terminale piko metu.

41. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog įsigyjama trijų dalių sistema siekiama užtikrinti nepertraukiamas keleivių bagažo valdymo paslaugas naujai statomame Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo pastate. Vienas iš Vilniaus oro uosto plėtros programoje numatytų tikslų yra sukurti Vilniaus oro uosto valdymo sistemos infrastruktūrą, kuri piko valandomis užtikrintų nepertraukiamas ir sklandžias paslaugos bent 2 400 keleivių per valandą, kurie vienu metu išvyksta 15 orlaivių, kai esamoje situacijoje kritiniu piko metu Vilniaus oro uoste yra 13 išvykstančių orlaivių vienu metu. Šiuo atveju ekspertų Logplan Europe Ltd. išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog keleivių registracija vidutiniškai vyksta 1,5 val. (poilsinių krypčių skrydžiams – 2 val.), o vienai krypčiai / reisui vidutiniškai reikia 2,5 registravimo stalų, 32 registravimo stalų pasirinkimas buvo minimalus, tačiau priimtinas įvertinus visus apribojimus, nors realus poreikis yra turėti 38 registravimo stalus. Ekspertai pažymėjo, kad rengiant Pirkimo dokumentus, SBD aktualumas buvo vertintas kaip minimalus, kadangi tikėtasi, jog SBD paslaugas Vilniaus oro uoste 10 metų perspektyvoje būtų galima pasiūlyti 30-50 proc. keleivių, iš pradžių pritraukiant 7 oro bendroves, o oro bendrovių Ryanair ir Wizz Air pritraukimas buvo vertinamas skeptiškai dėl jau minėto šių bendrovių mažo suinteresuotumo, jų strategijos minimaliai investuoti į paslaugas ir labai mažo šių bendrovių SBD diegimų skaičiaus kituose oro uostuose.

42. Atsakovė atsižvelgusi į Logplan Europe Ltd. išvadas, įvertinusi jas pasikeitusių aplinkybių ir Pirkimo tikslo kontekste, nustatė, kad yra realios galimybės turėti 34 registravimo stalus, 4 iš jų pritaikant naudoti kartu su SBD, o 5 SBD vienetams įrengti atskirą konvejerinės sistemos juostą, todėl registravimo zonos pralaidumas turėtų padidėti 2 280-2 880 keleivių per valandą. Kadangi SBD pralaidumas yra dvigubai didesnis už pralaidumą, naudojant įprastinį keleivių registravimo procesą, atitinkamai padidėja poreikis didinti ir Pirkimu planuotos įsigyti BHS sistemos pralaidumą, kuris pagal Pirkimo sąlygas turėjo sudaryti ne mažiau kaip 1 500 bagažo vienetų per valandą (Pirkimo techninės specifikacijos 5.1.1.7. punktas), todėl remiantis ekspertų išvada ir pasikeitusiu poreikiu, visa integruota sistema be didelių papildomų investicijų galėtų aptarnauti 2 400 bagažo vienetus per valandą.

43. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė be savo procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų iš esmės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nei nurodytas aplinkybes, nei ekspertų išvadas, susijusias su didžiausią keleivių skaičių Vilniaus oro uoste pervežančių oro bendrovių bagažo politikos pasikeitimu ir padidėjusio registruoto bagažo srautais, dėl to pasikeitusio poreikio integruoti BHD, BRS ir EDS su SBD didinant registravimo zonos operacinį bei sistemos techninį pralaidumus. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog Pirkimo metu padidėjo bagažo pralaidumo poreikis ir kad oro bendrovių bagažo politikos pasikeitimai neturi įtakos atsakovės poreikiui, kadangi bagažo pralaidumo apimtys oro uoste nuolat kinta. Šių argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog bagažo pralaidumo apimtys oro uoste nuolat kinta, apeliantės argumentai nekoreliuoja su Pirkimo tikslu, t. y. piko valandomis užtikrinti nepertraukiamas ir sklandžias paslaugos bent 2 400 keleivių per valandą veikiant BHS, BRS, EDS su SBD naujame Vilniaus oro uosto terminale (Vilniaus oro uosto modernizavimu), įvertinus ne tik konkrečius nurodytus oro bendrovių Ryanair ir Wizz Air bagažo politikų pasikeitimus, bet ir oro bendrovę Small Planet Airlines pakeitusios GetJet Airlines poziciją dėl savitarnos paslaugų plėtros.

44. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad minėtos aplinkybės atsirado kur kas anksčiau nei perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ir toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, vertinant sprendimo nutraukti Pirkimą teisėtumą turi būti vertinama, ar šios aplinkybės galėjo būti numatytos Pirkimo paskelbimo metu, o ne sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu.

45. Šiuo atveju Pirkimas buvo paskelbtas 2018-04-05. Pati apeliantė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad oro bendrovės Ryanair apie pasikeitusią bagažo politiką paskelbė 2018-08-23, o Wizz Air – 2018-10-10, vadinasi pati apeliantė neginčija aplinkybės, kad apie savo bagažo politikos pasikeitimus pagrindinės Vilniaus oro uosto oro bendrovės Ryanair ir Wizz Air paskelbė jau po Pirkimo paskelbimo, o Small Planet Airlines bankroto byla iškelta taip pat po Pirkimo paskelbimo – 2019-01-04. Šios aplinkybės be kita ko taip pat nesuponuoja išvados, kad perkančioji organizacija galėjo numatyti Pirkimo apimčių pasikeitimus dar iki Pirkimo paskelbimo. Atitinkamai šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kokią įtaką faktiškai turės Ryanair ir Wizz Air bagažo politikos pakeitimas keleivių registruotino bagažo srautams, paaiškėjo tik pradėjus įgyvendinti šiuos pakeitimus.

46. Perkančioji organizacija Pirkimo nutraukimą taip pat grindė aplinkybe, kad antžeminio aptarnavimo paslaugą teikianti UAB „Litcargus“ įdiegė BRS, kuria planuoja dalintis su kita tų pačių paslaugų tiekėja UAB „Baltic Ground Services“, todėl Vilniaus oro uoste nėra reikalinga dar viena BRS sistema ir dėl šios priežasties nebeliko poreikio įsigyti šios sistemos įrangos. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė neįrodė realaus poreikio atsisakyti BRS ir kad tikrai nebediegs šios sistemos Vilniaus oro uosto naujajame terminale. Apeliantės teigimu, net ir atsisakius BRS Pirkimas galėtų būti tęsiamas. Jos vertinimu, perkančiosios organizacijos pateikti įrodymai, kad antžeminio aptarnavimo bendrovės planuoja naudoti bendrą BRS nepatvirtina minėtų aplinkybių. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

47. Apeliantė, nesutikimą su BRS atsisakymu Pirkime grindžia aplinkybėmis, kad UAB „Litcargus“ dar 2018 m. birželio mėn. su perkančiosios organizacijos darbuotojais pradėjo tik pilotini? BRS diegimą. Apeliantės vertinimu tai reiškia, kad perkančioji organizacija žinojo apie BRS sistemos diegimą dar iki 2018 m. birželio mėn, tačiau pusę metų nesiėmė jokiu? veiksmu? ir toliau vykdė Pirkimo procedūras, siekdama įsigyti BRS, kurios jai nereikėjo. Tačiau tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.

48. Pažymėtina, kad Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) rezoliucija Nr. 753 dėl bagažo sekimo, kuri įsigaliojo 2018 m. birželio 1 d., įpareigoja oro bendroves ir antžeminio aptarnavimo tarnybas naudoti BRS, todėl iš esmės nebuvo galimybių laukti Pirkimo pabaigos ir buvo pradėti BRS diegimo darbai UAB „Litcargus“ iniciatyva. Tačiau šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, ar perkančioji organizacija žinojo, ar ne apie UAB „Litcargus“ vykdomus BRS įdiegimo darbus, kadangi nėra paneigta aplinkybė, kad antžeminio aptarnavimo paslaugas Vilniaus oro uoste teikia ne tik UAB „Litcargus“, todėl atsakovė negalėjo numatyti, kad UAB „Litcargus“ įdiegta BRS sugebės aptarnauti ne tik visą Vilniaus oro uostą, tačiau patenkinti ir kitos (kitų) bendrovių, teikiančių antžeminio aptarnavimo paslaugą, poreikius. Be to, nėra paneigtos aplinkybės, kad visgi UAB „Litcargus“ būtent Pirkimo vykdymo metu, o ne prieš jį paskelbiant, Vilniaus oro uoste sėkmingai įdiegė ir naudoja šią sistemą, todėl dėl minėtų aplinkybių perkančiajai organizacijai nebeliko jokio poreikio įsigyti dar vieną tokią pat sistemą.

49. Nesutiktina su apeliante, kad ir atsisakius Pirkimo dalies, kuria siekiama įsigyti ir įrengti BRS, perkančioji organizacija gali pasiekti Pirkimo tikslus, t. y., kad toks atsisakymas neturi esminės reikšmės Pirkimo procedūroms. Šiuo atveju atsisakius BRS diegimo, pasikeičia ne tik Pirkimo, tačiau ir oro uosto modernizavimo projekto apimtis, tiekėjų skaičius, kurie galėtų Pirkime dalyvauti perkančiajai organizacijai įsigyjant tik BHS ir EDS. Be to, tiekėjų pasiūlymai, įskaitant tiekėjo patirtį, diegiant BRS, tiekėjo pasiūlytas šios sistemos įgyvendinimo planas ir BRS kokybė pagal Pirkimo dokumentus, vertintini pagal ekonominio naudingumo metodiką. Apeliantė skunde nurodo, kad Pirkimo sąlygos yra lanksčios ir Pirkimas, atsisakius BRS, galėjo būti tęsiamas. Be to, nors atsakovė apie nutraukimo aplinkybes, susijusias su BRS atsisakymu, sužinojo daug anksčiau, Pirkimą nutraukė tik jau gavusi tiekėjų pasiūlymus. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kadangi apeliantė nepaneigė aplinkybių, jog, tik gavus galutinius tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija, palyginusi juos su pirminiais pasiūlymais, nustatė itin didelį pasiūlymų kainų skirtumą, kadangi pasirinkta ekonominio vertinimo metodika yra neveiksminga ir nesudaro sąlygų pasirinkti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio optimaliausio sprendinio.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienas iš pagrindinių pirkimų tikslų, numatytų PAVETPPSPSĮ 29 straipsnyje, yra racionalus lėšų panaudojimas įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus. Šiuo atveju akcentuotina Pirkimo tikslo svarba – nusipirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nagrinėjamu atveju nutrauktą Pirkimą sudaro 3 skirtingos sistemos (BHS, BRS ir EDS), atsisakius vienos iš jų, nėra galimybės nustatyti optimaliausio sprendinio bei racionaliai panaudoti Pirkimui skirtų lėšų pagal esamus Pirkimo dokumentus.

51. Be to, tik gavusi galutinius tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija nustatė, ne tik pasirinktos ekonominio naudingumo metodikos (formulės) netinkamumą ginčo Pirkimui, tačiau ir pasirinktos Pirkimo struktūros ydingumą, t. y., kad trys skirtingi Pirkimo objektai (BHS, BRS ir EDS), kuriuos gali teikti tik skirtingi tiekėjai, ženkliai padidina viso Pirkimo išlaidas ir nesuteikia galimybės perkančiajai organizacijai rinktis iš optimaliausių skirtingų sprendinių. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai nusprendus BHS ir EDS įsigijimą organizuoti atskirai, ne tik padidėtų potencialių tiekėjų, esančių rinkoje ir galinčių pasiūlyti reikalavimus atitinkančią sistemų įrangą bei jos įdiegimo darbu, skaičius, tačiau taip pat būtų optimizuotas Pirkimo tikslo įgyvendinimas ir ekonominiu požiūriu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo pagrindo nebetęsti Pirkimo procedūrų, nusprendus nebediegti BRS. Perkančioji organizacija, toliau vykdydama Pirkimo procedūras, neužtikrintų PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų laikymosi, todėl Pirkimo nutraukimas dėl BRS poreikio pasikeitimo ir atitinkamai sumažėjus Pirkimo apimtims, laikytinas tinkama išeitimi siekiant užtikrinti PAVETPPSPSĮ 29 straipsnyje numatytus tikslus.

52. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija neprivalo vykdomų pirkimo procedūrų užbaigti sutarties pasirašymu. Viešasis pirkimas nėra savitikslis ir pirkimo procedūros neprivalo būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Kadangi viešuoju pirkimu perkančioji organizacija siekia įsigyti jai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tai po pirkimo procedūros pradėjimo paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimo procedūras laikydamasi PAVETPPSPSĮ įtvirtintų sąlygų.

Dėl bylos baigties

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovės Pirkimo objekto ir Pirkimo poreikių pasikeitimu. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras lėmė neatsiejamai tarpusavyje susijusios priežastys, kurios pradėjo aiškėti tik Pirkimo procedūrų vykdymo metu ir kurių anksčiau nebuvo galima numatyti. Be to, aplinkybės, kad esamos Pirkimo sąlygos neužtikrina Pirkimo tikslo pasiekimo ir Pirkimo nėra galimybės tęsti iš esmės paaiškėjo tik tiekėjams pateikus galutinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad yra gauti tiekėjų galutiniai pasiūlymai, nebėra procedūrinių galimybių koreguoti Pirkimo sąlygų, t. y. koreguoti ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, techninę specifikaciją ir paties Pirkimo struktūrą, kadangi tai pažeistų PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

54. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja sąlygos ginčo Pirkimui pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį nutraukti. Dėl šios priežasties apeliantės UAB „FIMA“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą ir įpareigoti ją tęsti Pirkimo procedūras, paliktinas nepakeistu.

55. Nustačius šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti tapo apeliacinio skundo argumentai dėl tikrųjų Pirkimo nutraukimo siekių. Pažymėtina, kad apeliantė nurodė, jog tokiais argumentais nesiekė įrodyti savo komercinių paslapčių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija jų neaptaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

57. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1 966,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad nurodytos ieškovės patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-03-26 nutarimu patvirtintų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte patvirtintą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį, todėl mažintinos iki 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur x 1,3).

58. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“, juridinio asmens kodas 121289694, atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“, juridinio asmens kodas 120864074, 1 641,51 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai

Marius Bajoras

Kazys Kailiūnas

Jūratė Varanauskaitė