Civilinė byla Nr. e2A-1046-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00590-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.8; 2.2.2.7. (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Tilts“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Tilts“ ieškinį atsakovėms Jonavos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir išbraukimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. J., R. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovė SIA „Tilts“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kongera“ 2017 m. sausio 3 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį; pripažinti negaliojančia ab initio ieškovės, atsakovės UAB „Kongera“ ir atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 24 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 1T-85; įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją atšaukti prašymą įtraukti ieškovę į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą; įpareigoti atsakovę Viešųjų pirkimų tarnybą išbraukti ieškovę iš jos administruojamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo, skelbiamo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; priteisti ieškovei iš atsakovių visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. įsteigė Lietuvoje savo filialą „MO-24“. Šio filialo direktoriumi 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirtas V. J., kuris veikė pagal 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojimą, suteikusį jam teisę filialo vardu sudaryti sandorius, kurių vertė neviršijo 50 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės valdybai atšaukus minėtą įgaliojimą, V. J. sandorius, kurių vertė neviršijo 50 000 Eur, turėjo teisę sudaryti tik veikdamas bendrai su E. D., o tuo atveju, jeigu sandorio kaina buvo didesnė nei 50 000 Eur – tik turėdamas išankstinį ieškovo valdybos nario A. G. (A. G.) rašytinį sutikimą.
3. V. J. 2016 m. gruodžio 6 d. išdavė R. K. įgaliojimą pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. 2017 m. sausio 3 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis su atsakove UAB „Kongera“, kuria ieškovė ir UAB „Kongera“ įsipareigojo kartu dalyvauti atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos organizuotame atvirame supaprastintame konkurse „Miško g. Panoterių mstl. kapitalinis remontas. Vietinės reikšmės kelio Šveicarija–Meškoniai–Gaižiūnai kapitalinis remontas. Kelio atkarpos Vaivadiškiai–Karaliūnai kapitalinis remontas“ (toliau – ir konkursas). Jungtinės veiklos sutarties sudarymą inicijavo atsakovė UAB „Kongera“, siekdama, kad filialas suteiktų jai galimybę pasinaudoti ieškovės kvalifikacija ir tokiu būdu padėtų laimėti konkursą. Laimėjusi konkursą UAB „Kongera“ ketino savarankiškai atlikti visus darbus ir pati gauti rangos sutartyje nurodytą atlyginimą. Ieškovė ir atsakovė UAB „Kongera“ laimėjo pirmiau minėtą konkursą ir 2017 m. balandžio 24 d. sudarė rangos sutartį su Jonavos rajono savivaldybės administracija; sutarties kaina – 140 301,06 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Jungtinės veiklos sutarties ir rangos sutarties nepatvirtino nei ieškovė, nei jos įsteigtas filialas Lietuvoje.
4. Rangos sutartyje nurodyti darbai nebuvo pradėti vykdyti laiku ir negalėjo būti atlikti rangos sutartyje nustatytais terminais, todėl atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija nutraukė šią sutartį. Nuo 2018 m. sausio 3 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Kongera“ yra įtrauktos į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes laiku nepradėjo vykdyti darbų pagal suderintą kalendorinių metų darbų vykdymo grafiką. Ieškovės buvimas Nepatikimų tiekėjų sąraše užkerta jai kelią 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti naujas sutartis, be to, ieškovės potencialūs klientai ir užsakovai, sužinoję šią aplinkybę, gali atsisakyti dalyvauti sutartiniuose santykiuose su ieškove. Taigi, ieškovė gali prarasti jau esamus užsakovus ir patirti papildomų nuostolių, yra daroma žala jos dalykinei reputacijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – teismas įpareigojo atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją atšaukti prašymą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pašalinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įrašą apie 2017 m. balandžio 24 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos, UAB,,Kongera“ ir SIA „Tilts“ pasirašytos rangos sutarties netinkamą vykdymą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės filialo „MO-24“ nuostatais, V. J. išduotu įgaliojimu ir 2016 m. balandžio 6 d. su juo sudaryta darbo sutartimi, sutiko su ieškovės pozicija, kad filialo direktorius V. J. jungtinės veiklos sutarties sudarymo dieną (2017 m. sausio 3 d.) be raštiško ieškovės valdybos pirmininko sutikimo turėjo teisę pasirašyti tik sandorius, kurių vertė neviršijo 50 000 Eur. Sudarydamas jungtinės veiklos sutartį V. J. viršijo savo, kaip filialo direktoriaus, kompetenciją ir atstovaujamosios (ieškovės) jam suteiktus įgaliojimus. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė, suteikusi savo filialo Lietuvoje vadovui plačius įgaliojimus, tinkamai kontroliavo filialo veiklą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Kongera“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracija nežinojo, kad filialo direktoriaus kompetencija yra apribota, nustatant maksimalią jo galimų sudaryti sandorių vertę, ir turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės argumentą, kad jungtinės veiklos sutartis negalėjo būti sudaryta dėl to, kad ieškovė vertėsi tiltų ir viadukų statyba, o ne kelių remonto darbais. Tiek ieškovės, tiek ir jos filialo Lietuvoje nuostatuose yra nurodyta, kad ieškovė (jos filialas), be kita ko, vykdo kelių ir automagistralių tiesimą, tiltų ir tunelių statybą. Be to, ieškovė ne kartą dalyvavo panašiuose (kelių ruožų rekonstrukcijos, gatvių remonto, kt.) viešuosiuose pirkimuose, atliko kitokio pobūdžio darbus.
9. Teismas sutiko su atsakove Jonavos rajono savivaldybės administracija, kad jungtinės veiklos dalyviai yra solidariai atsakingi už netinkamą sutarties vykdymą ir perkančioji organizacija turėjo paskelbti informaciją apie visus tiekėjų grupės narius, neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius pirkimo sutartį. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 8 dalį, tiekėjas turi galimybę įrodyti, kad jis ėmėsi šioje įstatymo nuostatoje numatytų priemonių tam, kad būtų atkurtas jo patikimumas. Teismas nustatė, kad iš esmės visus darbus pagal rangos sutartį turėjo atlikti atsakovė UAB „Kongera“; rangos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad UAB „Kongera“ pažeidė sutarties sąlygas; pagal pateiktą įgaliojimą ir darbo sutartį ieškovės filialo „MO-24“ vadovo įgaliojimai buvo apriboti 50 000 Eur sandorių suma; už atliktus darbus Jonavos rajono savivaldybės administracija mokėjo tik UAB „Kongera“; nėra duomenų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai kitos šalies (atsakovės) atžvilgiu, o tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą riboja SIA „Tilts“ galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kartu ribodamas įmonės ūkinę komercinę veiklą ir galimybę konkuruoti privačiame sektoriuje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją atšaukti prašymą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
10. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo išbraukti ieškovę iš pastarosios atsakovės administruojamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo, kadangi tiekėjus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukia perkančiosios organizacijos, o Viešųjų pirkimų tarnyba tik administruoja šį sąrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2017 m. sausio 3 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2019 m. balandžio 24 d. rangos sutartį, ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Likusią teismo sprendimo dalį ieškovė prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, suteikusi savo filialo „MO-24“ vadovui plačius įgaliojimus, tinkamai nekontroliavo šio filialo veiklos. Tiek įgaliojime, išduotame V. J., tiek ir jo darbo sutartyje buvo nustatytas ribojimas vienasmeniškai sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 50 000 Eur. Nustačiusi, kad filialo „MO-24“ vadovas nesilaiko nustatytų ribojimų, ieškovės valdyba nusprendė atšaukti jam išduotą įgaliojimą ir dar labiau susiaurino jam suteiktus įgalinimus, suteikdama teisę sudaryti sandorius, kurių vertė neviršija 50 000 Eur, tik veikiant bendrai su E. D. (filialo vyriausioji buhalterė), o sandorius, kurių kaina viršija 50 000 Eur – tik gavus išankstinį ieškovės valdybos nario A. G. rašytinį sutikimą. Galiausiai nustačiusi, kad V. J. nepaiso ir šių kontrolės priemonių, ieškovė nušalino jį nuo filialo direktoriaus pareigų iki tol, kol bus atliktas jo veiklos tyrimas, o vėliau atleido iš pareigų dėl nustatytų šiurkščių veiklos pažeidimų. Taigi, ieškovė nebuvo suteikusi savo filialo vadovui neribotos laisvės veikti savo nuožiūra ir net priešingai, nustatė vienasmeniškai sudaromų sandorių vertės ribą, o vėliau visai panaikino teisę vienašališkai veikti filialo vardu.
11.2. Atsakovė UAB „Kongera“ dar iki ginčijamų jungtinės veiklos ir rangos sutarčių sudarymo buvo tinkamai informuota apie V. J. suteiktų įgaliojimų apimtį. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. rugpjūčio 25 d. (prieš ginčijamų sutarčių sudarymą) išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovei UAB „Kongera“ buvo pateiktas V. J. įgaliojimas, draudžiantis jam sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 50 000 Eur. Kiti byloje esantys įrodymai (elektroniniai laiškai ir kt.) patvirtina, kad UAB „Kongera“ žinojo, jog V. J. veikia minėto įgaliojimo pagrindu, taip pat žinojo filialo nuostatų turinį. Ieškovės filialas slėpdavo sudaromus sandorius nuo ieškovės, todėl tretiesiems asmenims pareikalavus ieškovės parašo, atsisakydavo dalyvauti atitinkamame konkurse, o UAB „Kongera“ buvo informuota apie tai.
11.3. Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija taip pat žinojo arba privalėjo žinoti apie ieškovės filialo „MO-24“ atstovų įgaliojimų apimtį. Jonavos rajono savivaldybės administracija privalėjo susipažinti su jungtinės veiklos sutarties, kurią ieškovės (ne jos filialo) vardu pasirašė įgaliotas asmuo R. K., turiniu. Būdama atidi ir rūpestinga, atsakovė turėjo įvertinti visą atstovavimo seką ir patikrinti ieškovės vardu veikusių atstovų teises. Nustačiusi, kad sudaryti jungtinės veiklos sutartį R. K. įgaliojo ne ieškovės valdymo organai, o V. J., Jonavos rajono savivaldybės administracija privalėjo patikrinti, kokiu pagrindu V. J. atstovauja ieškovei.
11.4. Ginčijamus sandorius sudarė ieškovės filialo atstovai, viršydami jiems suteiktus įgaliojimus, o ieškovė niekada jų nepatvirtino. Tikrasis UAB „Kongera“ ir V. J. tikslas – pasinaudoti ieškovės kvalifikacija patvirtinančiais dokumentais ir sudaryti galimybę atsakovei UAB „Kongera“ neteisėtai laimėti viešuosius pirkimus, o vėliau – atlikti visus darbus nedalyvaujant ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė šias aplinkybes, tačiau nepagrįstai jų nevertino.
11.5. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas, ieškovė ir atsakovė UAB „Kongera“ yra solidariai atsakingos už rangos sutarties pažeidimą. Nors rangos sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Kongera“ kaltės, neigiamų pasekmių patirs ir ieškovė: Jonavos rajono savivaldybės administracija siekia gauti draudimo išmoką iš jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimus apdraudusio trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kuris, sumokėjęs draudimo išmoką, kreipsis dėl jos susigrąžinimo iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių; ieškovė visiškai nepagrįstai buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
11.6. Teismas nepagrįstai atsisakė atlyginti didžiąją dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su jos atstovo kelione į kitame mieste, nei jo buveinė, esantį teismą (komandiruotės išlaidos, kuro sąnaudos), nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atlyginti tokio pobūdžio išlaidas – advokatas į kitą vietovę vyko savo iniciatyva, byloje nėra nustatyta, kad dėl bylos ypatumų, reikiamos specializacijos ir pan. advokato iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas. Ieškovės advokatas atstovauja jos interesams ne vienoje panašioje civilinėje byloje ir yra geriausiai susipažinęs su aplinkybėmis, susijusiomis su V. J. ir kitų filialo atstovų veikimu viršijant įgaliojimus, todėl šio ieškovės atstovo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas, o jo kelionės išlaidos turi būti atlygintos ieškovei.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Rangos sutartis yra vienašališkai nutraukta dėl jos esminio pažeidimo. Atsakovė UAB „Kongera“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tačiau UAB „Kongera“ ieškinys buvo atmestas. Taigi, ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento rangos sutartį, kuri šiuo metu jau yra nutraukta.
12.2. Pagal konkurso sąlygų 4 punktą, pirkimo procedūrose dalyvaujanti subjektų grupė turi pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją, kurioje turi būti nurodyti kiekvienos iš šios sutarties šalių įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį ir šių įsipareigojimų vertės dalis procentais; solidarioji visų šios sutarties šalių atsakomybė už prievolės perkančiajai organizacijai nevykdymą ar netinkamą vykdymą; asmuo, kuris atstovaus ūkio subjektų grupei konkurse. UAB „Kongera“, teikdama pasiūlymą, pateikė jungtinės veiklos sutartį, atitinkančią visus perkančiosios organizacijos (atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos) reikalavimus, todėl atsakovės sprendimas jungtinės veiklos partneres – ieškovę ir atsakovę UAB „Kongera“ – pripažinti pirkimo laimėtojomis buvo priimtas pagrįstai.
12.3. Su tiekėjų grupės pasiūlymu atsakovei buvo pateiktas ieškovės filialo „MO-24“ direktoriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išduotas įgaliojimas trečiajam asmeniui R. K., be kita ko, suteikiantis jam teisę atstovauti ieškovei visuose Lietuvos Respublikoje skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, ieškovės vardu teikti paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Savo ruožtu ieškovės filialo direktoriui V. J. buvo suteikta teisė perįgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus, nurodytus jam suteiktame įgaliojime, išskyrus nurodytas išimtis. UAB „Kongera“, tikslindama kvalifikacinius dokumentus, nepateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijai 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojimo, todėl atsakovei nebuvo žinoma, kad filialo vadovo įgaliojimai sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 50 000 Eur, yra ribojami.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl dar pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti jos procesinę padėtį ir laikyti ją ne atsakove, o institucija, teikiančia išvadą, tačiau teismas neaptarė jos procesinio statuso.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sandorių (jungtinės veiklos sutarties, rangos sutarties), sudarytų bendrovės filialo vadovui viršijus bendrovės jam suteiktus įgaliojimus, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė teigia, kad jos įsteigto filialo „MO-24“ vadovas, įgaliodamas trečiąjį asmenį R. K. sudaryti jungtinės veiklos sutartį, dalyvauti konkurse ir, jį laimėjus, sudaryti rangos sutartį, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl ir šio nepagrįstai išduoto įgaliojimo pagrindu sudarytos ginčijamos jungtinės veiklos ir rangos sutartys turi būti vertinamos kaip sutartys, sudarytos filialo atstovui viršijant ieškovės jam suteiktus įgaliojimus, ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė niekada šių sandorių nepatvirtino, o jos kontrahentės – atsakovės UAB „Kongera“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracija – žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoriai sudaromi su įgaliojimus viršijančiu subjektu, turi būti pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, nors ir sutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijami sandoriai sudaryti viršijus filialo vadovui suteiktus įgaliojimus, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti juos negaliojančiais, kadangi atsakovės nežinojo sudarančios sandorius su įgaliojimus viršijusiu subjektu, o ieškovė, suteikusi savo įsteigtam filialui plačius įgaliojimus ir galimybę veikti savarankiškai vykdant jam pavestas funkcijas, tinkamai nekontroliavo filialo veiklos.
16. CK 2.53 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad juridinio asmens filialas – tai struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina (įgyja teises ir pareigas), per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis). CK 2.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, o CK 2.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad juridinių asmenų filialams ir jų veiklai taikomos šios knygos II dalies normos tiek, kiek jos neprieštarauja filialo esmei, ir atsižvelgiant į šiam straipsnyje numatytus ypatumus.
17. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2007">3K-3-332/2007</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010) pripažįstama, kad filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, nes filialo veiksmai, kuriuos atlieka filialo valdymo organai ir per kuriuos juridinis asmuo įgyvendina savo funkcijas, teises ir pareigas, sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui. Taigi, juridinio asmens filialo valdymo organas pagal savo teisinį statusą yra prilyginamas filialą įsteigusio juridinio asmens valdymo organui, o filialo valdymo organo sudaryti sandoriai prilyginami juridinio asmens sudarytiems sandoriams ir saisto ne tik juos sudariusį filialą, bet ir patį juridinį asmenį. Vertinant, ar juridinio asmens filialo valdomo organas turėjo teisę sudaryti konkretų sandorį ir sukurti įsipareigojimus filialą įsteigusiam juridiniam asmeniui, turi būti taikomos bendrosios juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių galiojimą reglamentuojančios teisės normos.
18. Sandorių, sudarytų pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, galiojimo klausimai aptarti CK 2.83 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Atitinkamai vadovaujantis šioje normoje įtvirtintu reglamentavimu ir atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte paminėtoje kasacinio teismo praktikoje nurodytą juridinio asmens filialo valdymo organo teisinį statusą, sandoriai, sudaryti juridinio asmens filialo valdymo organui (pvz., filialo direktoriui) pažeidus savo kompetenciją, taip pat saisto juridinį asmenį, jeigu kita sandorio šalis nežinojo arba neturėjo žinoti, kad sandorį sudaręs asmuo veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus).
19. Bendrovės (filialo) vadovas veikia ne tik kaip valdymo jos organas, bet ir kaip jos atstovas, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir atstovavimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad pagal bendrą CK įtvirtintą taisyklę, atstovo veiksmai yra privalomi atstovaujamajam ir sukuria jam tokių pačių padarinių, kaip ir jo asmeniškai sudaryti sandoriai, tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad sudarant sandorį per atstovą, pirma, buvo tinkamai atskleistas atstovavimo faktas, antra, atstovas neviršijo atstovaujamojo jam suteiktų teisių. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 1.92 straipsnis).
20. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jeigu yra įrodomos tariamojo atstovavimo sąlygos: CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam; nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMzLTcwMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-233-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-233-701/2017">e3K-3-233-701/2017</a>).
21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2012">3K-3-102/2012</a>), kad tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Todėl tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teisę turinčiu atstovu. Kita vertus, tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesus. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė delegavo savo įsteigtam filialui, veikiančiam per jo vadovą (direktorių) V. J., teisę vienašališkai sudaryti jos vardu sandorius, kurių suma neviršija 50 000 Eur. Savo ruožtu filialo „MO-24“ direktorius, trečiasis asmuo V. J., įgaliojo R. K. veikti filialo vardu (inter alia (be kita ko), teikti paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kartu su kitomis įmonėmis, sudaryti jungtinės veiklos, konsorciumo ar kitokias sutartis) ir nenustatė didžiausios galimų sudaryti sutarčių vertės. Tokiu būdu filialo vadovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus (suteikė R. K. daugiau teisių, negu turėjo pats) ir sudarė sąlygas pasirašyti ginčo sutartis, kurias sudaryti filialas neturėjo kompetencijos. Taigi, byloje nustatyta, kad ginčijami sandoriai sudaryti viršijus ieškovės suteiktus įgaliojimus ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytinas tariamo atstovavimo institutas, kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovės žinojo arba turėjo žinoti sudarančios sandorius su įgaliojimus viršijusiu atstovu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti nustatyta, ar ieškovė pakankamai kontroliavo savo įsteigto struktūrinio padalinio veiklą ir savo veiksmais (neveikimu) nesuteikė pagrindo atsakovėms vertinti, kad jos įsteigto filialo vadovas ir jo įgaliotas asmuo turėjo teisę ieškovės vardu sudaryti ginčijamus sandorius; taip pat byloje turi būti nustatyta, ar atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, kiekviena iš atsakovių žinojo (turėjo žinoti), kad sandoriai yra sudaromi su įgaliojimus viršijusiu subjektu.
23. Kaip matyti iš filialo „MO-24“ nuostatų, ieškovė, įsteigdama filialą Lietuvoje, delegavo jam teisę vykdyti visas jos funkcijas, įskaitant ir atstovavimo funkciją (nuostatų 8 punktas). Pagal filialo nuostatų 14 punktą, siekdamas įgyvendinti savo ir ieškovės tikslus, filialas vykdo finansinę ūkinę veiklą atsižvelgdamas į ieškovės nustatytas ribas ir sąlygas, o nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad ieškovė suteikia filialui savarankiškos veiklos galimybę vykdant jam suteiktas funkcijas. Nuostatų 24 punkte reglamentuota, kad filialo finansinės ūkinės veiklos kontrolę atlieka ieškovė arba, esant būtinybei, auditorių paslaugas teikianti bendrovė. Aptariamos filialo nuostatuose išdėstytos sąlygos patvirtina, kad įsteigdama filialą Lietuvoje, ieškovė suteikė jam plačius įgaliojimus veikti jos vardu ir interesais, tačiau kartu prisiėmė pareigą kontroliuoti savo įsteigto struktūrinio padalinio ūkinę ir finansinę veiklą.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama užtikrinti filialo vadovui nustatytų ribojimų laikymąsi – ieškovės teigimu, ji reikalavo teikti finansines suvestines apie vykdomas sutartis, rengė susitikimus su filialo vadovu ir, nustačiusi jo veikloje pažeidimų, pradėjo pasirašytinai protokoluoti šių susitikimų metu aptartus klausimus ir teiktus nurodymus; nustačiusi, kad filialo vadovas viršija jam suteiktus įgaliojimus, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nusprendė atšaukti jam išduotą įgaliojimą ir nustatyti papildomus ribojimus dėl sandorių sudarymo, vėliau – nušalinti jį nuo filialo direktoriaus pareigų ir atleisti iš darbo. Tačiau nei apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, nei kiti byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad ieškovė kokiu nors būdu kontroliavo ir prižiūrėjo savo filialo veiklą būtent ginčijamų sandorių sudarymo metu. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės aktyvūs veiksmai (įgaliojimo atšaukimas ir filialo sudaromų sandorių pasirašymo tvarkos pakeitimas, direktoriaus nušalinimas, atleidimas iš užimamų pareigų) buvo atlikti jau po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl jie neturi reikšmės teismui sprendžiant, ar ieškovė savo veiksmais sudarė pagrindą atsakovėms manyti, kad ginčijami sandoriai yra sudaromi su tinkamai įgaliotu subjektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės byloje pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendime, priimtame trečiojo asmens V. J. inicijuotoje civilinėje byloje dėl atleidimo iš filialo „MO-24“ direktoriaus pareigų pripažinimo neteisėtu, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad filialo vadovas vienasmeniškai sudarinėjo jo įgaliojimų ribas viršijusius sandorius dar iki šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo (sprendime nurodyti 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 7 d. ir kt. sandoriai), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu, ginčo sandorių sudarymo metu ar vėliau, iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., kai buvo atšauktas trečiajam asmeniui V. J. išduotas įgaliojimas, ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama užkirsti kelią filialo veikimui viršijant jam suteiktus įgaliojimus (pvz., ėmėsi veiksmų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, filialo veiklos kontrolės stiprinimo ar jo vadovo įgaliojimų susiaurinimo).
25. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, suteikusi filialui plačius įgaliojimus veikti savo vardu, nepakankamai kontroliavo šio struktūrinio padalinio veiklą (neginčijo sutarčių, sudarytų viršijus įgaliojimus, laiku neapribojo filialo vadovo galimybės veikti savo vardu ir pan.). Tokiu būdu ieškovė neteko galimybės užkirsti kelią, jos nuomone, jai nepalankių sandorių sudarymui, o kartu sudarė atsakovėms pagrindą manyti, kad ginčijamų jungtinės veiklos ir rangos sutarčių sudarymas atspindi tikrąją ieškovės valią ir neprieštarauja jos interesams, juo labiau kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsteigdama filialą Lietuvoje, ieškovė iš tikrųjų siekė, kad jos filialas dalyvautų viešuosiuose pirkimuose – 2016 m. balandžio 6 d. išduotame įgaliojime ieškovė suteikė teisę filialo vadovui V. J. atstovauti jos interesams Lietuvos Respublikoje skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose: teikti paraiškas dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose; perduoti perkančiajai organizacijai visą jos reikalaujamą informaciją ir gauti iš jos visus dokumentus, susijusius su viešuoju pirkimu; dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kartu su kitomis įmonėmis, pasirašyti jungtinės veiklos ir kitas sutartis; pasirašyti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo–pardavimo sutartį; atlikti visus kitus su šio pavedimo vykdymu susijusius veiksmus.
26. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės iš kitų šaltinių žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorius sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, kad ieškovės filialas, sudarydamas ginčijamus sandorius, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, kurios vardu sandorio sudarymo metu veikė jos įsteigtas filialas, ir atsakovė UAB „Kongera“ 2017 m. sausio 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė kartu dalyvauti atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos organizuotame konkurse. Jungtinės veiklos sutarties preambulėje nurodyta, kad, sudarant sutartį, ieškovės vardu veikia jos filialas „MO-24“, kurį savo ruožtu atstovauja įgaliotas asmuo R. K.. Byloje yra pateiktas SIA „Tilts“ filialo „MO-24“ 2016 m. gruodžio 6 d. įgaliojimas, pasirašytas tuomečio filialo vadovo V. J., kuriuo R. K., ėjęs gamybos direktoriaus pareigas, buvo įgaliotas ieškovės filialo vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, kuriuos pasirašius teisės ir pareigos kiltų įmonei; atstovauti ieškovei visuose Lietuvos Respublikoje skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir savo nuožiūra, sutartomis sąlygomis ieškovės vardu teikti paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kartu su kitomis įmonėmis, pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės), konsorciumo ir (arba) kitas sutartis; pasirašyti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (įgaliojimo 7, 8, 10 ir 11 punktai). Aptariamame R. K. išduotame įgaliojime nebuvo nustatyta jokių atstovo veiklos ribojimų, pavyzdžiui, susijusių su sudaromų sandorių verte, taip pat nebuvo įvardinta jokių konkrečių veiksmų, kurių atstovas negali atlikti atstovaujamosios vardu ar sandorių, kurių jis neturi teisės sudaryti. Nei aptariamame R. K. išduotame įgaliojime veikti filialo „MO-24“ vardu, nei ginčijamoje jungtinės veiklos sutartyje nėra daroma nuoroda į 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojimą V. J., kuriame ieškovė apibrėžė filialo vadovo galimų sudaryti sandorių ribas, nustatydama didžiausią tokių sandorių vertę. Taigi, ginčijamos sutarties tekstas ir įgaliojimas, kurio pagrindu sudaryta sutartis, nesudarė pagrindo atsakovei objektyviai įtarti, kad kitos sandorio šalies atstovas veikia viršydamas savo įgaliojimus.
28. Byloje nėra ir kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad sudarant ginčijamą jungtinės veiklos sutartį ar ruošiantis ją sudaryti, atsakovei UAB „Kongera“ turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl sandorį pasirašančio asmens kompetencijos. Nors, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jos filialas 2016 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei UAB „Kongera“ jau ne kartą šioje nutartyje minėtą V. J. išduotą įgaliojimą, kuriame yra nustatyti apribojimai dėl įgaliotinio sudaromų sandorių vertės, vis dėlto iš pateikto elektroninio laiško nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiam tikslui šis įgaliojimas buvo persiųstas atsakovei, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio laiško išsiuntimo data iš esmės skiriasi nuo jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos (laiškas išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 25 d., jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2017 m. sausio 3 d.), o ginčijamą jungtinės veiklos sutartį pasirašė ne V. J., o R. K., kuriam išduotame įgaliojime nebuvo jokių tiesiogiai įtvirtintų ribojimų dėl sudaromų sandorių vertės. Todėl, teismo vertinimu, V. J. išduoto įgaliojimo persiuntimo atsakovei faktas pats savaime nepatvirtina, kad UAB „Kongera“, sudarydama ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, žinojo, kad ieškovės filialas veikia ultra vires.
29. Atsakovės žinojimo apie ieškovės suteiktų įgaliojimų viršijimą sudarant ginčijamą sandorį neabejotinai nepatvirtina ir ieškovės pateikti elektroniniai laiškai, kuriais jos filialas ir atsakovė UAB „Kongera“ derino dokumentus siekdamos bendrai dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, ar kitos šalių pasirašytos jungtinės veiklos sutartys. Visų pirma, visos byloje pateiktos jungtinės veiklos sutartys buvo derinamos ir pasirašomos jau po ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo, antra, šis šalių susirašinėjimas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje ginčijama jungtinės veiklos sutartimi, R. K. išduotu įgaliojimu, kurio pagrindu buvo pasirašyta ginčo sutartis ar ieškovės ir UAB „Kongera“ dalyvavimu atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos vykdomame konkurse. Savo ruožtu šalių 2017 m. vasario 21 d. išsiųsti elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovė, atsižvelgdama į draudimo bendrovės reikalavimus, prašė pateikti ne ieškovės filialo, o pačios ieškovės pasirašytą laidavimo raštą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik nepatvirtina, kad atsakovė žinojo bendradarbiaujanti su ieškovės suteiktus įgaliojimus viršijusiu filialu, slepiančiu nuo ieškovės sandorius, bet, priešingai, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė manė bendradarbiaujanti su ieškovės tinkamai įgaliotu atstovu, kurio veiksmai atitinka ieškovės valią ir yra žinomi pačiai ieškovei – tuo atveju, jeigu atsakovė žinotų, kad sudaromi sandoriai nėra atskleidžiami ieškovei, tikėtina, kad atsakovė nesikreiptų į jos filialą su prašymu pateikti ieškovės pasirašytą laidavimo raštą.
30. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kita atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija, sudarydama ginčijamą rangos sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovės filialas veikia viršydamas savo kompetencijos ribas. Reikalavimai, taikomi ūkio subjektų grupėms, bendrai dalyvaujančioms atsakovės vykdytame pirkime, buvo nustatyti konkurso sąlygų 4 skyriuje. Pagal konkurso sąlygų 4.1 papunktį, pirkimo procedūrose dalyvaujanti subjektų grupė turi pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos iš sutarties šalių įsipareigojimai vykdant su perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį ir šių įsipareigojimų vertės dalis procentais. Šiame konkurso sąlygų punkte taip pat reglamentuota, kad ūkio subjektų grupės sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje turi būti nustatyta solidari visų sutarties šalių atsakomybė už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą arba netinkamą vykdymą bei turi būti nurodytas asmuo, įgaliotas atstovauti konkurse ūkio subjektų grupei. Pagal pirkimo sąlygų 6.5.3 ir 6.5.8 papunkčius, teikdamas pasiūlymą konkurse, tiekėjas turi pateikti pagal pirmiau minėtus reikalavimus parengtą jungtinės veiklos sutartį, taip pat įgaliojimo ar kito dokumento (pvz., pareigybės aprašymo), suteikiančio teisę pasirašyti tiekėjo pasiūlymą, skaitmeninę kopiją, jeigu pasiūlymą elektroniniu parašu patvirtina ne tiekėjo vadovas, o įgaliotas asmuo. Konkurso sąlygų 11.6 papunktyje nustatyta, kad tiekėjui pateiktus netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus (be kita ko, tiekėjo įgaliojimą pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį) ar jų nepateikus, komisija turi prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti ar pateikti šiuos dokumentus per nustatytą protingą terminą. Konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas ūkio subjektams pateikti perkančiajai organizacijai dokumentus, pagrindžiančius jų įgaliojimus sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar reikalavimas perkančiajai organizacijai aiškintis šias aplinkybes.
31. Ieškovė, veikdama per savo filialą „MO-24“, ir atsakovė UAB „Kongera“, siekdamos bendrai dalyvauti atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos vykdomame konkurse, pateikė atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai ginčijamą jungtinės veiklos sutartį. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nesukurdamos naujo juridinio asmens, kartu dalyvaus Jonavos rajono savivaldybės administracijos vykdomame konkurse ir nustatė, kad šalims laimėjus konkursą, atsakovė UAB „Kongera“ atliks 10 proc. numatomų atlikti darbų, ieškovė – 90 proc. numatomų atlikti darbų (jungtinės veiklos sutarties 1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad santykiuose su perkančiąja organizacija partneres atstovaus atsakovė UAB „Kongera“, kuri yra įgaliota pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymą su priedais, sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija ir kt. (jungtinės veiklos sutarties 1.3, 1.4 papunkčiai). Jungtinės veiklos sutarties 3.2 papunktyje šalys susitarė, kad jos yra solidariai atsakingos už numatomus atlikti darbus.
32. Taigi, iš išdėstytų jungtinės veiklos sutarties sąlygų matyti, kad sudarydamos šią sutartį, šalys aptarė esminius konkurso sąlygų 4 skyriuje nurodytus klausimus – susitarė dėl kiekvienos iš sutarties šalių numatomų atliktų darbų kiekio, išrinko asmenį, įgaliotą atstovauti abiem jungtinės veiklos sutarties šalims santykiuose su perkančiąja organizacija ir nurodė, kad abi sutarties šalys bus solidariai atsakingos už darbų atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad ginčijama jungtinės veiklos sutartis neatitiktų kokių nors jos turiniui keliamų reikalavimų ar sudarytų pagrindą perkančiajai organizacijai protingai abejoti dėl šią sutartį sudariusių subjektų teisės prisiimti sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Kaip nurodo atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija, kartu su tiekėjų grupės pasiūlymu jai buvo pateiktas filialo 2016 m. gruodžio 6 d. įgaliojimas, išduotas R. K., kuriame nebuvo nustatyta jokių apribojimų dėl sudaromų sandorių vertės, tuo tarpu ieškovės 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojimas, išduotas filialo direktoriui V. J., kuriame ieškovė nustatė, kad filialo vadovas gali vienasmeniškai sudaryti sandorius, kurių vertė neviršija 50 000 Eur, nebuvo pateiktas atsakovei nei ūkio subjektams dalyvaujant konkurse, nei tikslinant kvalifikacinius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija turėjo pagrįstai abejoti jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių subjektų kompetencija pasirašyti šią sutartį ir dalyvauti konkurse, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, žinojo arba privalėjo žinoti, kad sudaro rangos sutartį su įgaliojimus viršijusiu subjektu.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad sandorių negaliojimo institutu yra siekiama ne tik užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, bet kartu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546-915/2015">3K-3-546-915/2015</a>). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovės filialas, sudarydamas ginčijamus sandorius iš tikrųjų veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir neturėdamas kompetencijos sudaryti tokios vertės sandorius, bet kitos sandorių šalys – atsakovės UAB „Kongera“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracija – šios aplinkybės nežinojo ir, atsižvelgdamos į sandorių sudarymo aplinkybes, negalėjo numatyti, o ieškovė, suteikdama filialui plačius įgaliojimus veikti jos vardu ir nepakankamai kontroliuodama savo filialo veiklą, savo veiksmais (neveikimu) nepaneigė atsakovių įsitikinimo, kad sandoriai yra sudaromi ieškovei pritarus, ginčijamų jungtinės veiklos sutarties ir rangos sutarties pripažinimas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento neatitiks civilinės apyvartos stabilumo siekio ir neapgins sąžiningų ieškovės kontrahenčių teisių. Tuo tarpu atmetus ieškovės reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovės teisės galės būti apgintos kitais būdais – pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje patenkino ieškovės reikalavimus dėl jos pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, taigi, šiuo aspektu ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, o tuo atveju, jeigu dėl ginčo sandorių sudarymo ieškovė patyrė žalą, ji turi teisę reikšti reikalavimus dėl jos atlyginimo atskiroje byloje (kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovė yra inicijavusi civilinę bylą dėl kitomis filialo sudarytomis sutartimis jai sukeltos žalos atlyginimo).
34. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba, kuriai nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti reikalavimai išbraukti ieškovę iš jos administruojamoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad jau pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė neturinti teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir prašė pakeisti jos procesinę padėtį – laikyti ją ne atsakove, bet išvadą teikiančia institucija, tačiau teismas skundžiamame sprendime neįvertino šių atsakovės argumentų ir nepateikė dėl jų jokių motyvų. Vertinant šiuos atsakovės teiginius, visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus, pareikštus atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atžvilgiu, o ieškovė, atsakovės ir tretieji asmenys šios sprendimo dalies neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržiūrėti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir spręsti dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo. Antra vertus, nors atsakovė teigia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pakeisti jos procesinę padėtį ir nepripažinti jos atsakove, tačiau sistemiškai aiškinant atsakovės paminėto straipsnio nuostatas darytina išvada, kad netinkamos šalies (ieškovo ar atsakovo) pakeitimas bet kuriuo atveju gali įvykti tik sutikus ieškovui, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi savo reikalavimų Viešųjų pirkimų tarnybos atžvilgiu ar sutikusi pakeisti ją kitu atsakovu.
35. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas paskirstė šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jai priteistiną sumą už advokato kelionę į kitame mieste esantį teismą, nustatęs, kad konkretaus ieškovės interesams byloje atstovavusio advokato dalyvavimas procese nebuvo būtinas (žr. šios nutarties 11.6 punktą). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistinas advokato kelionės išlaidas ne dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, bet dėl to, kad šios išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos ar viršijo maksimalias priteistinas sumas (teismas nepriteisė ieškovei sunaudotų degalų įsigijimo išlaidų, nes ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, ir sumažino komandiruotės išlaidas, kadangi jos viršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, ir Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, pagrindu apskaičiuotas maksimalias komandiruotės išlaidas). Šalys nepateikė teismui apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Egidija Tamošiūnienė
