Dėl įgaliojimo panaikinimo priėmimo

Civilinė byla Nr. 2-94-1006/2016

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01601-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.2.3.8.

(S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2016 m. sausio 4 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, spręsdama ieškovo P. P. ieškinio atsakovei E. B. dėl įgaliojimo panaikinimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimą, išduotą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinį atsisakytina priimti

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-109/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-109/2010">3K-3-109/2010</a>). Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmeniui sutiekta teisė kreiptis į teismą tik tuomet, jei jis nurodo, kokia jo teisė ar įstatymų saugomas interesas pažeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-485/2008).

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ieškovas 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimu, įgaliojo E. B. atstovauti jį visose įstaigose tvarkant 2015 m. liepos 29 d. mirusios jo motinos pavedėjimo bylą bei atlikti su tuo susijusius visus veiksmas; taip pat įgaliojo parduoti ieškovo paveldėtą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti pinigus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. Ieškovas taip pat nurodo, kad nebepasitiki E. B. ir mano, kad ji negalės tinkamai atstovauti jo interesų, todėl prašo minėtą įgaliojimą panaikinti. Ieškovas nenurodė, kokia jo teisė pažeista įgaliojimu, kurį jis išdavė atsakovei. Tai, kad įgaliojimas buvo išduotas, nereiškia, kad juo pažeista ieškovo teisė į nuosavybę, nes tokią teisę pažeistų tik sandoris, sudarytas pagal įgaliojimą, tuo atveju, jei pagal kito asmens išduotą įgaliojimą būtų parduotas turtas, priklausantis ne įgaliojimą išdavusiam asmeniui. Ieškovas nenurodo, kokią jo turtinę ar neturtinę teisę pažeidė išduotas įgaliojimas bei siekia ginti teisę, nenurodydamas, kuo ji buvo pažeista. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukels. Iš ieškinio turinio ir dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas nesiekia jokio materialinio teisinio rezultato, kuris objektyviai turėtų įtakos jo teisėms ar pareigoms, taigi ieškovo pareikšti reikalavimai negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui. Pažymėtina, jog teismai nenagrinėja ieškinių, kuriose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės.

Pažymėtina ir tai, kad įgaliojimu yra laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Fizinio asmens duodamas įgaliojimas jo nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti turi būti patvirtinamas notaro (CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Vienas iš CK 2.147 straipsnio 1 dalyje išvardintų įgaliojimo pasibaigimo atvejų yra įgaliojimo pasibaigimas, įgaliotojui panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 2.146 straipsnio 1 dalį, įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kad įgaliojimo, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, panaikinimas turi būti patvirtintas notarine tvarka (Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTI3OC0xNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1278-153/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1278-153/2012">2S-1278-153/2012</a>). Apie įgaliojimo panaikinimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinis, sužinojęs apie įgaliojimo pasibaigimą, įgaliojimą privalo grąžinti įgaliotojui ar jo teisių perėmėjui (CK 2.148 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo, jame numatyta įgaliotojo (ieškovo) teisė bet kada panaikinti įgaliojimą. Taip pat numatyta, kad įgaliotojas (ieškovas) apie įgaliojimo panaikinimą privalo pranešti įgaliotiniui (atsakovei), kuris privalo pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti su įgaliotoju (ieškovu) už viską, ką yra gavę vykdydamas pavedimus. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo santykiai yra grindžiami abipusiu asmeniniu pasitikėjimu, todėl nelikus pasitikėjimo, įgaliotojas gali bet kada panaikinti išduotą įgaliojimą jo galiojimo laikotarpiu, o įgaliotinis gali bet kada atsisakyti įgaliojimo, ieškovas, siekdamas panaikinti 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimą, turėtų pareiškimą apie įgaliojimo panaikinimą pateikti įgaliotinei E. B. ir iš jos pareikalauti grąžinti išduotą įgaliojimą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl įgaliojimo panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytina jį (ieškinį) priimti, išaiškinant ieškovui, kad jis pats bet kada gali panaikinti išduotą įgaliojimą, apie tai pranešdamas atsakovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.146 straipsniu, 2.147 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 - 291 straipsniais teismas

n u t a r ė:

Atsisakyti priimti ieškovo P. P. ieškinį atsakovei E. B. dėl įgaliojimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė