Dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, žalos (automobilio trūkumų ištaisymo išlaidų) atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2A-194-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10974-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 2.6.11.16.; 2.6.8.11.5.; 3.3.1.18.3.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-641/2017 pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. J. dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, žalos (automobilio trūkumų ištaisymo išlaidų) atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės A. J. 1043,83 Eur išlaidas, turėtas dėl parduotos netinkamos kokybės transporto priemonės (toliau – ginčo automobilis), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 1043,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 484,00 Eur išlaidas, sumokėtas ekspertui už ekspertizės atlikimą, 14,00 Eur dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidas bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovui 2016 m. spalio 11 d. pardavė pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų neatitinkančios kokybės transporto priemonę Honda Accord Sedan, kadangi po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vos pradėjus automobilį eksploatuoti paaiškėjo, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl kurių automobilio pagal paskirtį nebebuvo galima naudoti. Atsakovė parduodama automobilį nesuteikė ieškovui jai žinomos informacijos apie tai, jog šiam automobiliui buvo atliktas nekokybiškas, techniškai blogai vertinamas variklio grandinės remontas, kuri nutrūko, sugadindama ir kitas variklio detales. Dėl nutrūkusios grandinės variklis nebeveikė ir automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas jau 2016 m. spalio 19 d. Teigė, jog automobilį surado pagal skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Automobilis jam pasirodė patrauklus, kadangi skelbime buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, su prieš 30 000 km keista grandine, todėl kaip ilgametis vairuotojas, įvertinęs tai, jog variklio grandinės gamyklinė garantija yra mažiausiai 100 000 km, manė, jog automobilio variklis yra geros kokybės ir grandinė dar ilgai tarnaus, tačiau ji trūko vos po 55 662 km ridos. Apie tai, jog ginčo automobilyje buvo pakeista vien tik grandinė, be kitų komplekto dalių, sužinojo iš atsakovės sūnaus J. J. jau po automobilio pardavimo praėjus keletai dienų.

Atsakovė A. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovui 2016 m. spalio 11 d. pardavė nenaują (naudotą), 12 metų senumo automobilį, kuris iki pardavimo momento buvo kasdien eksploatuojamas jos sūnaus J. J. Ginčo automobilio variklio grandinė buvo keista ne prieš jo pardavimą, tačiau vos atsakovei jį įsigijus – 2013 m. rudenį, t. y. 3 metai iki pardavimo momento ir automobilis visą šį laikotarpį buvo eksploatuojamas be nesklandumų, apie ką pirkimo momentu ieškovui buvo žinoma. Atsakovė neturėjo jokio tikslo nuslėpti bent kokius parduodamo automobilio defektus, pirkėjas niekaip nebuvo kalbinamas, skatinamas ar spaudžiamas sudaryti ginčo automobilio pirkimo sandorį. Skelbimas dėl automobilio pardavimo į internetinę svetainę patalpintas 1 metai iki pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo ir skelbime buvo išviešinta visa informacija, kas ginčo automobiliui buvo daryta, tame tarpe nurodyta ir tai, jog buvo keista tik grandinė. Pirkimo – pardavimo sutarties surašymo metu ieškovui buvo nedviprasmiškai atskleista, jog yra keista tik variklio grandinė, tačiau ne visas jos komplektas, automobilis buvo eksploatuojamas tiek pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek po jos sudarymo, ką patvirtina paties ieškovo ir liudytojo A. K. parodymai, atlikta diagnostika 2016 m. spalio 14 d., kurios metu nebuvo rasta grandinės defektų. Kadangi automobilis buvo 12 metų senumo ir iki pardavimo nuolat eksploatuotas, dėl ko galėjo bet kada sugesti, todėl negali būti reikalaujama iš atsakovės, kaip neprofesionalios pardavėjos, tokių pačių garantijų, kaip naujai pagamintam automobiliui, būtina įvertinti nusidėvėjimo riziką. Juo labiau, joks norminis aktas, nenumato pareigos keičiant variklio grandinę kartu pakeisti visą jos komplektą. Ieškovas pats pasielgė neatsakingai ir nerūpestingai prieš naudoto automobilio pirkimą nepasitikrinęs perkamo automobilio kokybės, todėl turi prisiimti iš to kylančią riziką ir pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nurodė, kad ginčo automobilis turėjo variklio defektą, kuris atsirado iki 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo ir dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento. Tai yra ginčo automobilyje prieš beveik 3 metus iki pardavimo ieškovui momento, buvo atliktas nekokybiškas ir techniškai blogai vertinamas variklio pagrindinės grandinės remontas – nekokybiškai pakeista variklio pagrindinė grandinė (pakeista tik pati grandinė, be kitų į pagrindinės grandinės komplektą įeinančių dalių), ko pasėkoje, grandinė trūko anksčiau net minimalaus (garantinio 100 000 km) jos ridos termino, dėl ko ginčo automobilio nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį praėjus vos savaitei po jo įsigijimo momento.

Teismas pažymėjo, kad kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybę dėl ieškovui parduoto netinkamos kokybės daikto, į bylą atsakovė nepateikė, todėl byloje ieškovui įrodžius iki pardavimo momento atsiradusio parduoto automobilio defekto (trūkumo) faktą, kuris laikytinas esminiu tarp šalių 2016 m. spalio 11 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, bei atsakovei neįrodžius jos atsakomybę šalinančių sąlygų (jog ginčo automobilio trūkumas ieškovui buvo žinomas jo įsigijimo momentu ar toks akivaizdus, ar jo trūkumas atsiradimo dėl kitų atsakovės atsakomybę šalinančių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčo automobilio trūkumas buvo paslėptas, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovei kyla pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo pirmosios instancijos teismo spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.Teismo nuomonė, kad automobilis negalėjo būti laikomas techniškai tvarkingu ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme, yra nepagrįsta, kadangi joks norminis aktas neįpareigoja automobilio savininko, keičiant automobilio grandinę, būtinai pakeisti ir visą grandinės detalių komplektą. Apie tai sprendžia automobilį remontuojantis profesionalus meistras. Šiuo atveju, grandinės keitimą atlikęs meistras nurodė, kad kitų su grandine susijusių detalių keitimas nėra būtinas. Tai, kad po grandinės keitimo automobilis dar nuvažiavo apie 56000 km, įrodo tinkamą automobilio priežiūros ir remonto faktą.

6.2. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad variklio grandinei suteikiamas minimalus ridos terminas yra 100 000 km, nes autorizuotų „Honda“ automobilių servisų atstovai Lietuvoje nenurodo garantinės ridos variklio paskirstymo grandinei.

6.3.Atsakovė yra atsakinga ir sąžininga pardavėja ir parduodama transporto priemonę potencialiems pirkėjams, tarp jų ir ieškovui, išviešino informaciją apie tai, kad buvo pakeista tik pati grandinė (o ne visas grandinės komplektas). Bet koks potencialus automobilio pirkėjas prieš pirkdamas ginčo automobilį, galėjo įvertinti atlikto remonto (grandinės pakeitimo) apimtį, būsimus galimus automobilio remonto darbus, įvertinti jų kainą ir atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apsispręsti dėl automobilio pirkimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas V. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Skelbime apie parduodamą automobilį kaip jo privalumas potencialiems pirkėjams, įskaitant ieškovui, buvo akcentuojama, jog apytiksliai prieš 30 000 km parduodamam automobiliui yra keista pagrindinė grandinė, taip nurodant panaudotą resursą. Teismui byloje paskyrus ekspertizę bei gavus į bylą atsakymą Nr. 2017-06-26/1, nustatyta, kad buvo pakeista tik grandinė, o ne visas detalių komplektas, t.y. nekeistas nei įtempiklis, nei grandinės virpesių slopintuvas, nei grandinę sukančios žvaigždutės, kas sąlygojo variklio gedimą praėjus kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

7.2.Atsakovė ne tik, kad nuslėpė nuo ieškovo, jog buvo atliktas nekokybiškas remontas, kad būtų kuo pigiau, bet jos nesąžiningumas pasireiškė aktyviais veiksmais — skelbime apie parduodamą transporto priemonę potencialus pirkėjas sąmoningai buvo klaidinamas dėl esminių parduodamos transporto priemonės savybių — kaip parduodamos transporto priemonės privalumas buvo deklaruojamas pagrindinės grandinės pakeitimas prieš apytiksliai 30 000 km.

7.3.Atsakovė apeliuoja į tai, jog joks norminis aktas neįpareigoja automobilio savininko keičiant automobilio pagrindinę grandinę būtinai pakeisti ir visą grandinės detalių komplektą. Taip elgtis atsakovė galėjo tik savo atžvilgiu. Kai tik ji nutarė siekti pirkimo-pardavimo santykių ir šių santykių dalyku pasirinko taip eksploatuojamą automobilį, jai pradėjo galioti teisės normos, draudžiančios apgaudinėti būsimą pirkėją, nesąžiningai siekti naudos teikiant melagingą informaciją apie esmines parduodamo daikto savybes.

7.4. Ieškovo iš atsakovės pagal 2016-10-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigytos transporto priemonės gedimo priežastis yra būtent eksperto įvardinta konkreti priežastis, buvusi jau automobilį atsakovei parduodant ieškovui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ekspertas aiškiai įvardijo, kad iki parduodant transporto priemonę atliktas remontas keičiant pagrindinę grandinę buvo nekokybiškas, techniškai blogai vertinamas, kas ir lėmė vėlesnį transporto priemonės gedimą. Taigi ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog atsakovė yra atsakinga už šį automobilio defektą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Tai, kad pardavus ieškovei automobilį jis kelias dienas važiavo, nepanaikina atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės dėl perduodant automobilį ieškovui jau buvusio jame defekto.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės A. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį ir kuriuos šalinant ieškovas patyrė nuostolių bei išviešinimo fakto.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. 6.327 str. 1 d., 3 d., 6.333 str. 1 d., 4 d., 6 d., CK 6.334 str. 1 d. 3 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose, bet ne analogiškose bylose.

Apeliantė A. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirma, ji pardavinėdama automobilį, internetinėje svetainėje išviešino informaciją apie tai, kad buvo pakeista tik pati grandinė (o ne visas grandinės komplektas), ir be to, joks teisės aktas jos neįpareigoja keičiant grandinę, pakeisti kartu ir su ja susijusį visą detalių komplektą. Antra, automobilis buvo 13 metų senumo, pakeitus grandinę, nei gamintojas, nei oficialus Honda automobilių atstovas, nesuteikia grandinei 100 000 km eksploatacijos (naudojimo resurso) garantijos, automobilio pardavimo metu automobiliu buvo galima naudotis pagal paskirtį, su juo ieškovas nuvažiavo 1262 km, todėl ieškovas įsigydamas naudotą automobilį turi pats prisiimti ir su tuo susijusią riziką. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 11 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė A. J. už 2950,00 Eur kainą pardavė ieškovui V. K. 2004 metų gamybos, naudotą, lengvąjį automobilį Honda Accord Sedan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida - 324000 km, galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti (6 b. l.). 2016 m. spalio 20 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikimo įprastiems reikalavimams, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – variklio gedimas, galimai trūkusi grandinė - išaiškėjo 2016 m. spalio 20 d. atliktos antros diagnostikos metu. Dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį (7 – 8 b. l.). 2016 m. spalio 25 d. atsakovė su ieškovo pretenzija nesutiko. 2017 m. birželio 26 d. atsakyme Nr. 2017-06-26/1 į Šiaulių apylinkės teismo prašymą nustatyti automobilio Honda Accord Sedan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio techninę būklę ir atsakyti į teismo pateiktus klausimus pagal civilinės bylos Nr. 2-762-641/2017 medžiagą (eksperto išvada) prieita išvados, kad ginčo automobilio variklis sugedo dėl nekokybiškai atlikto variklio grandinės pakeitimo, t. y. variklio pagrindinės grandinės keitimo metu buvo pakeista tik pati grandinė, nekeičiant viso grandinės detalių komplekto (grandinės įtempiklio, grandinės virpesių slopintuvo ir varančiosios bei varomosios žvaigždučių) (78-94 b. l.). Honda oficialūs atstovai Lietuvoje (UAB “Nippon Auto” ir UAB “Ivuana” nurodo, kad keičiant variklio grandinę nėra privaloma keisti visų komponentų, susijusių su šiuo mazgu, tai priklauso nuo požiūrio į remonto kokybę ir yra tik rekomendacija (138-144 b. l.). Ieškovas, šalindamas įsigyto daikto trūkumus, patyrė 1043,83 Eur išlaidų (117-121 b. l.).

Dėl automobilio kokybės trūkumų atskleidimo

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo automobilio trūkumas buvo paslėptas. Teigia, kad priešingai, informacija apie parduodamą transporto priemonę potencialiems pirkėjams, tarp jų ir ieškovui V. K. buvo išviešinta. Tuo tarpu ieškovo nuomone, atsakovė ne tik nutylėjo, kad buvo atliktas nekokybiškas remontas, siekiant išvengti papildomų išlaidų, bet jos nesąžiningumas pasireiškė aktyviais veiksmais — skelbime apie parduodamą transporto priemonę potencialus pirkėjas sąmoningai buvo klaidinamas dėl esminių parduodamos transporto priemonės savybių — kaip parduodamos transporto priemonės privalumas buvo deklaruojamas pagrindinės grandinės pakeitimas prieš apytiksliai 30 000 km.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, t. y. pateiktą skelbimo iš www. autoplius.lt turinį, sutinka su ieškovės pozicija dėl automobilio kokybės atskleidimo, jog skelbimo komentaruose aiškiai nurodyta, kad „prieš 30000 km keista pagr. (pagrindinė) grandinė“ (30 b. l.). Toks informacijos pateikimas, laikytinas pakankamai suprantamas ir nedviprasmiškas, kas reiškia, jog atsakovė ne tik kad nenuslėpė, bet, priešingai, viešu visiems prieinamu būdu pardavimo skelbime išviešino faktą, kad ginčo automobiliui buvo pakeista tik pagrindinė grandinė. Šiuo atveju, tai, kad ieškovas nurodytą pagrindinės variklio grandinės pakeitimo faktą, suvokė, kaip privalumą, manydamas ir savaip interpretuodamas, jog keičiant pagrindinę grandinę, atsakovė tuo pačiu metu keitė ir visą variklio grandinės detalių komplektą (kas rekomenduojama, bet neprivaloma), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė informaciją apie atliktą nekokybišką remontą. Natūralu, kad bet koks potencialus atidus ir rūpestingas automobilio pirkėjas prieš pirkdamas ginčo automobilį, galėjo įvertinti ir nuspėti atlikto remonto (grandinės pakeitimo) apimtį ir būtent tokią informaciją, prieš pirkdamas automobilį, pasitikslinti – ar buvo keičiama tik pagrindinė grandinė, ar kartu su ja keistas ir variklio grandinės detalių komplektas bei sužinojęs realią situaciją kas buvo keista, o kas ne, įvertinti jų kainą ir atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apsispręsti dėl automobilio pirkimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė, kaip neprofesionali pardavėja, atskleidė visą jai žinomą ir suprantamą informaciją apie parduodamo automobilio kokybę.

Dėl automobilio trūkumų ir pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo išlaidas

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo pakeista tik pagrindinė variklio grandinė, o ne visas grandinės komplektas, sąlygojo tai, kad automobilis negalėjo būti laikomas techniškai tvarkingu ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme, yra nepagrįsta. Apeliantė pažymi, kad joks norminis aktas neįpareigoja automobilio savininko, keičiant automobilio grandinę, būtinai pakeisti ir visą grandinės detalių komplektą. Tuo metu, grandinės keitimą atlikęs meistras nurodė, kad kitų su grandine susijusių detalių keitimas nėra būtinas, todėl atsakovė jų ir nekeitė. Kad kitų su grandine susijusių detalių keitimas, pagrindinės grandinės keitimo momentu nebuvo būtinas, įrodo ir aplinkybė, jog po grandinės keitimo automobilis dar nuvažiavo apie 56000 km, kas atsakovės nuomone, pagrindžia tinkamą automobilio priežiūros ir remonto faktą. Ieškovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad variklio grandinės gamyklinė garantija (naudojimo resursas) yra mažiausiai 100000 km, o tai, kad ji trūko po beveik 56000 km, įrodo, kad variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai, kadangi nebuvo pakeistos grandinės sudedamosios dalys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš esmės, tarp šalių kilo ginčas ar ginčo automobilis atitiko kokybės reikalavimus jo pardavimo momentu, t. y. ar jį buvo galima naudoti pagal paskirtį.

Kaip numatyta CK 6.334 straipsnio 1 dalyje pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

CK 6.327 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>).

Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, ieškovui 2016-10-11 iš atsakovės A. J. įsigijus automobilį Honda Accord Sedan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2950 Eur, sutartyje automobilio defektai nebuvo neužfiksuoti, tik nurodyta, jog parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra, jo rida 324000 km, t. y. automobilis naudotas. Atsakovė supažindino ieškovą su esamais automobilio kėbulo trūkumais, ieškovas automobilį apžiūrėjo iš išorės, užkūrė automobilį ir atliko bandomąjį važiavimą. Ieškovas automobilį išbandė juo pavažiuodamas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino. 2016-10-20, po 9 dienų, ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad ginčo automobilyje yra variklio gedimas, galimai net trūkusi grandinė. Ieškovas ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi Transporto mokslinio tiriamojo centro atsakymu, kuriame užfiksuota, kad atlikus automobilio Honda Accord Sedan variklio techninės būklės patikrinimą, nustatyta, jog automobilio variklis sugedo nutrūkus skirstomojo velenėlio grandinei, kuri sietina su jos keitimu, nes buvo pakeistas ne pilnas detalių komplektas – nebuvo pakeistos kartu su grandine dirbančios varančioji ir varomoji žvaigždutės. Sudilusios žvaigždutės dirbdamos su nauja grandine labai sumažino jos naudojimo resursą ir ji trūko, dėl ko ieškovas patyrė 1043,83 Eur variklio remonto, detalių keitimo, automobilio transportavimo išlaidų. Ieškovo teigimu, atsakovė nuslėpė automobilio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo iš atsakovės nupirktas ginčo automobilis, turėjo kokybės trūkumų, neatitiko techninių reikalavimų ir negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį (sprendimo 30-31, 34 p.). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, kadangi automobilis iki pat pardavimo buvo eksploatuojamas, jam galiojo privalomoji techninė apžiūra. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodomas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus nei ieškovui, nei atsakovei, jau vien dėl to, kad naudotiems automobiliams yra keliami kitokie, nei naujiems automobiliams kokybės reikalavimai, juo labiau, ieškovas ginčo automobilį apžiūrėjo, įvertino jo techninę būklę, kuri pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jam tiko.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jis neatitiko įprastų kokybės reikalavimų, turėjo trūkumų, kurie atsirado iki daiktų perdavimo dėl pardavėjo kaltės.

Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Akcentuotina, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad: 1) prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; 2) transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto išvados dalis negalėjo patvirtinti automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko; 3) įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti; 4) variklis sugedo automobiliui pravažiavus 1262 km; 5) svarbi aplinkybė, kad buvo perkamas jau trylika metų naudotas automobilis (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgxOS0yMTAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-819-210/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-819-210/2017">e2A-819-210/2017</a>; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgyNS0zNTcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-825-357/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-825-357/2017">e2A-825-357/2017</a>; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę įvertinti perkamą automobilį ir įsitikinti perkamo automobilio būkle, kaip antai, patikrinti autoservise ar pasikviesti atitinkamos srities specialistus, kurie pateiktų išvadas dėl daikto techninės būklės. Be to, transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto išvados dalis vienareikšmiškai nepatvirtina automobilio variklio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Juo labiau, jokie norminiai aktai neįpareigoja automobilio savininką keičiant variklio grandinę keisti visą jos komplektą (tą patvirtina į bylą pateikti oficialių įgaliotų Honda atstovų Lietuvoje raštai (138-142 b. l.)), tai yra tik rekomendacija, o ne privalomumas ir keičiant variklio grandinę sename (naudotame) automobilyje 100000 km minimali garantinė rida, kaip teigia ieškovas, nėra suteikiama. Pažymėtina ir tai, kad nors ir esant transporto mokslinio tiriamojo centro atsakyme nurodytai išvadai, kad siekiant atlikti kokybišką pagrindinės variklio grandinės keitimą, būtina pakeisti naujais ir detalių komplektą (įtempiklį, grandinės virpesių slopintuvą ir varančiąją bei varomąją žvaigždutes) ko atsakovė, nebūdama nei tos srities specialistė, nei profesionali vairuotoja ir pardavėja nepadarė, toks teiginys nepagrindžia atsakovės tyčinių veiksmų – paslėpti automobilio trūkumus. Tuo pačiu tokia išvada nepatvirtina ir aplinkybės, kad automobilio variklio gedimas įvyko būtent dėl to, kad atsakovė 3 metai iki automobilio pardavimo keisdama pagrindinę grandinę, nepakeitė kartu ir variklio detalių komplekto, o ne dėl to, kad variklio detalių komplektas natūraliai nusidėvėjo ir gedimas atsitiktinai pasireiškė tuo momentu, kai transporto priemonę eksploatavo naujas naudotojas – ieškovas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų 2017-01-05 rašto dėl informacijos suteikimo – interneto svetainėje www.autoplius.lt skelbimas apie atsakovės parduodamą automobilį Honda Accord patalpintas 2015-06-29 ir vėliau neredaguotas (29 b. l.). Iki pat pardavimo 2016-10-11 dienos, t. y. daugiau kaip metus laiko automobilis buvo eksploatuojamas ir viso, nuo pagrindinės variklio grandinės pakeitimo iki gedimo pravažiavo apie 56000 km. Tai reiškia, kad gedimas galėjo įvykti bet kuriuo momentu tiesiog dėl natūralaus 13 metų naudoto automobilio ir jo detalių nusidėvėjimo, o ieškovas pirkdamas naudotą automobilį, prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1889-533/2013).

Ieškovas nupirko automobilį, kurį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti ir tai, kad ieškovas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pravažiavo 1262 km, įrodo, kad automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad jis pirko 13 metų senumo automobilį, kuriam negali būti taikomi tokie pat kokybės reikalavimai kaip naujam automobiliui, naudotas automobilis – lemia paties pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTI2LTg1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-126-856/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-126-856/2016">2A-126-856/2016</a>), todėl atsakovei A. J. pakeitus tik pagrindinę variklio grandinę, bet nepakeitus kitų detalių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks pakeitimas nelaikytinas kaip paslėptas automobilio trūkumas (defektas). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė po devynerių dienų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyti gedimai atsirado iki 2016-10-11 sutarties sudarymo, kad atsakovė nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Pastarosios aplinkybės nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>).

Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad pirkėjas įsigijo trylikos metų naudotą automobilį, todėl, kaip apdairus ir protingas žmogus, taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apelianto nerūpestingas elgesys reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodymo faktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esamų faktinių aplinkybių pakanka padaryti išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d., priimta civilinėje byloje Nr. e3K-505-686/2016).

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a>) ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, suabsoliutino byloje atliktos ekspertizės (Transporto mokslinio tiriamojo centro atsakymus į teismo pateiktus klausimus) išvadas ir nevertino jos kaip lygiaverčio rašytinio įrodymo su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pat, taikydamas teisės normas, nurodytas šios nutarties 10 punkte, neatsižvelgė į CK 6.328 straipsnio normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos (148-151, 174 b. l.) ir apeliacinės instancijos teisme (213 b. l.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės A. J. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme ir 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius