Nr. DOK-3206
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00051-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 10 d. paduotu ieškovo D. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas D. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės R. E. priešieškinį ieškovui D. K. dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, o atsakovės R. E. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.
Nr. DOK-3206
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00051-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 10 d. paduotu ieškovo D. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas D. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės R. E. priešieškinį ieškovui D. K. dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, o atsakovės R. E. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo šalių nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. pareikšti ir nėra jokio pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti, padarytos neatsižvelgiant į vaikų teises ir interesus, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl CK 3.152 straipsnio ir 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Ieškovas nurodo, kad teismai nagrinėjamoje byloje vertino išimtinai vaikų santykį su ieškovu, o ieškovo santykio su vaikais neanalizavo ir nevertino. Ieškovas pažymi, kad byloje buvo aiškiai pareiškęs, jog su nepilnamečiais vaikais nebendrauja jau nuo 2020 metų, nepalaiko jokio ryšio ir neplanuoja su jais bendrauti ateityje, o susiformavęs ryšys yra itin silpnas dėl jo dažno išvykimo darbo reikalais į užsienį.
Pažymima, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje suteikė prioritetą išimtinai socialinei tėvystei, visiškai paneigdami biologinę tėvystę, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje yra aiškiai žinomas tikrasis G. K. ir J. K. biologinis tėvas, kuris buvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, ir kuris yra bendravęs su G. K., buvo išreiškęs poziciją pripažinti savo tėvystę ir net teikti išlaikymą, o pati G. K. jau nuo 6 metų žino kas jos yra biologinis tėvas. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra žinomas vaikų biologinis tėvas, ieškovas mano, kad turėjo būti sprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvias nuostatas, priimdamas atsakovės pareikštą priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, kuris buvo pateiktas nesilaikant privalomosios mediacijos proceso, kai ieškovo pareikštas ieškinys, kuriuo buvo prašoma nustatyti G. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove bei priteisti iš ieškovo išlaikymą G. K. pirmosios instancijos teismo buvo atsisakytas priimti. Be to, bylą nagrinėję teismai, priteisdami išlaikymą, turėjo įvertinti ir išsiaiškinti, kokie yra nepilnamečių vaikų poreikiai ir spręsti dėl atsakovės turtinės padėties, vertinti, ar atsakovė ėmėsi kokių nors priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo, dauguma kasacinio skundo argumentų yra susiję su fakto klausimais, kurių kasacinis teismas nenustatinėja. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Kadangi žyminį mokestį už ieškovą sumokėjo S. Š., žyminis mokestis grąžinamas šiam asmeniui.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. birželio 7 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymu Nr. 10.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas