Civilinė byla Nr. 2-415-617/2014
(Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00262-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
113.8.; 128.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 20 d.
Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei
dalyvaujant pareiškėjui V. L.
pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Strimaičiui
suinteresuotam asmeniui P. L.
suinteresuoto asmens atstovui advokatei Almai Ramanauskienei
vertėjai Valentinai Necvetnajai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. L. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis P. L., Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės 3 notaro biuru dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. L., kreipdamasis į teismą su pareiškimu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Pareiškėjas V. L. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. L.. Iki motinos mirties jis kartu su motina ir broliu P. L. nuolat gyveno motinos namuose. Mirus motinai jis taip pat su broliu liko gyventi motinos namuose ir gyveno iki 2000 m. Po to jis susiginčijo su broliu dėl jo sugyventinės, kadangi brolis nedirbo, o jis – dirbo, paliko broliui visą turtą ir išėjo iš namų, šiuo metu nuomojasi butą. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė. Po motinos mirties visus mokesčius mokėjo jo brolis P. L.. Mano, jog brolis yra vyresnis, todėl pastarasis ir turėjo tvarkyti visus paveldėjimo dokumentus, o po to pasidalinti su juo. Šiuo metu jis neturi nuosavo gyvenamojo ploto, o brolis valdo visą motinos turtą, t.y. žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, todėl prašo nustatyti faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M.Strimaitis paaiškino, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas po motinos mirties porą mėnesių atvažiuodavo į motinos namus, suinteresuotas asmuo bandė derinti su pareiškėju palikimo priėmimo klausimus, laikytina, kad pareiškėjas priėmė palikimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po savo motinos mirties priėmė palikimą.
Suinteresuotas asmuo P. L. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka. Jis, brolis V. L. ir mama gyveno motinai priklausančiame name, esančiame Juškų k., Pabradės sen., Švenčionių r. Prieš porą metų iki motinos mirties brolis pradėjo gyventi kartu su savo sugyventine Pabradės m., į kaimą atvažiuodavo labai retai aplankyti motinos. Susirgus motinai ir prieš pat mirti jai apie 1,5 mėnesio gulint ligoninėje Pabradės m. brolis nei vieno karto nebuvo aplankyti motinos
ligoninėje, nors tuo metu dirbo policijoje Pabradės m. Mirus motinai brolis buvo atvykęs į laidotuves, bet laidotuvėmis rūpinosi ne brolis o jis padedant kaimynams. Po mamos mirties jis vienas liko gyventi motinos namuose, vienas rūpinosi namais, padedant kaimynams rūpinosi likusiu ūkiu, mokėjo visus mokesčius. Po motinos mirties brolis gyveno ir šiuo metu gyvena Pabradės m., ir nuo motinos mirties tik 3 kartus buvo atvykęs pas jį. Mirus motinai jis nusprendė tvarkyti palikimą, parašė pareiškimą notarui. Tvarkant dokumentus ir einant pas notarą jis 3 kartus buvo užėjęs pas V. L. į darbą ir siūlė jam kartu tvarkyti paveldėjimo dokumentus, bet pastarasis pirmus 2 kartus iš viso jam nieko neatsakė, o trečią kartą pasakė, jog jei tau reikia, tai tu ir tvarkyk. Kadangi V. L. motinos namuose negyveno, jais nesirūpino, prašo pareiškimo netenkinti.
Suinteresuoto asmens atstovė advokatė A.Ramanauskienė paaiškino, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei pareiškėjas įrodo, kad jis po palikėjo mirties pradėjo valdyti turtą kaip savo. Pats pareiškėjas paaiškino, kad jis turto nevaldė, mokesčių nemokėjo, apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas motinos namuose negyveno, todėl palikimo nepriėmė. Prašo pareiškimo netenkinti.
Pareiškimas netenkintinas.
Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens, jų atstovų, liudytojų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad A. L., mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), yra pareiškėjo V. L. motina (b.l. 7). Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos pažymos (b.l. 12) matyti, kad ūkinėje knygoje Nr. 5 (1998 – 2002 m.), asmeninės sąskaitos Nr. 275 A. L. vardu įrašytas gyvenamasis namas ir ūkiniais pastatai, esantys Juškų k., Pabradės sen., Švenčionių r. Taip pat apskrities viršininko 2003-05-26 sprendimais A. L. vardu buvo atkurta nuosavybės teisę į du žemės sklypus, esančius Juškų k., Pabradės sen., Švenčionių r. (b.l. 8-9, 10). Po A. L. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo P. L. (b.l. 18). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. L. mirties priėmė palikimą, nes jis iki 2000 m. gyveno motinos namuose. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. LR CK 587 str. 2 d. (įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija), kuris taikytinas nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos LR CK 587 str. 3 d. (įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad: 1. priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2. tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3. įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje S.L. v. A.B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant LR CK 587 str. (įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija), palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, gyvenimas tame name ir t.t.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje S.G. v. K.G., bylos Nr. 3K-3-8/2004). Aplinkybę, kad įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (LR CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė tuo, kad po motinos mirties liko gyventi motinos namuose. Teismo posėdyje apklaustas pareiškėjo liudytojas J. V. paaiškino, kad apie pusmetį iki motinos mirties pareiškėjas jau negyveno motino namuose, o ar gyveno po motinos mirties, jis nežino, nes po pareiškėjo motinos mirties jis
tuose namuose daugiau nesilankė. Pareiškėjo liudytojas Z. K. paaiškino, kad po pareiškėjo motinos mirties jis tuose namuose nesilankė, todėl pasakyti ar pareiškėjas gyveno motinos namuose, negali. Tik žino, jog ten liko gyventi P. L.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. R. paaiškino, kad ji ir pareiškėjo motina buvo geros draugės. Iki pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas apie 2 metus kartu su motina negyveno, jis dirbo policijoje Pabradės m. ir gyveno Pabradėje. Susirgus motinai pareiškėjas nei vieno karto nebuvo aplankyti motinos ligoninėje, o buvo atvažiavęs tik į laidotuves, vėliau buvo pakviestas 1 mėnesiui po motinos mirties ir metinėms. Pareiškėjas nei vienos dienos po motinos mirties motinos namuose negyveno, ten nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena kitas sūnus Pranas. Mirus pareiškėjo motinai ji apie metus nuolat lankydavosi savo mirusios draugės namuose, nes padėdavo Pranui pasodinti daržus, prižiūrėti juos bei motinos paliktą ūkį. Liudytoja M. P. paaiškino, kad Juškų k., Švenčionių r. ji turi sodybą į kurią atvažiuoja kiekvieną savaitgalį, o kartais ir dažniau. Mirus L. motinai, pastarosios namuose liko gyventi Pranas, kuris prižiūrėjo namus, ūkį, o pareiškėjo ji niekada tuose namuose nėra mačiusi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis po motinis mirties pradėjo motinos turtą valdyti kaip savo. Jis paaiškino, kad visus mokesčius po motinos mirties mokėjo jo brolis, jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nurodo, jog visą turtą paliko broliui, o tik dabar, kadangi neturi gyvenamosios vietos, nori gauti dalį palikimo. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas negali būti patenkintas.
LR CPK 443 str. 6 d. numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešiški, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotą asmenį P. L. byloje atstovavo advokatė A.Ramanauskienė ir už atstovavimą suinteresuotas asmuo sumokėjo 1000 Lt. Kadangi teismas pareiškimą atmetė, teismo procesas truko 2 valandas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 300 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p.).
Nagrinėjant bylą teismas turėjo 31,20 Lt pašto išlaidų, kurios, pareiškimo nepatenkinus, išieškotinos iš pareiškėjo valstybės naudai.
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., LR CK 587 str. (įstatymo, galiojusio iki 2001-07-01, redakcija), teismas
n u s p r e n d ė :
V. L. pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš V. L. 31,20 Lt (trisdešimt vieną Lt 20 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš V. L. P. L. 300 Lt (tris šimtus Lt) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Anatolij Januševskij
