Nr. DOK-1364
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08663-2024-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 4 d. paduotu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaro Romualdo Petraičio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notaras Romualdas Petraitis padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl notaro Romualdo Petraičio veiksmų; suinteresuoti asmenys UAB „Mamos barščiai“ ir UAB „Legacy Logistics“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. G. skundą ir panaikino Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaro Romualdo Petraičio 2024 m. gegužės 10 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-85/2024 ir įpareigojo notarą Romualdą Petraitį atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 100 vnt. paprastųjų vardinių suinteresuoto asmens UAB „Mamos barščiai“ akcijų.
Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilnius miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį.
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo notaras Romualdas Petraitis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. G. skundą dėl notaro Romualdo Petraičio 2024 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S-85/2024 išdėstyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Suinteresuoto asmens notaro Romualdo Petraičio kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Notariato įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį notaro teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar tikrai egzistuoja jam teikiami tvirtinti juridiniai faktai. Apie tai gali būti sprendžiama pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekelia pagrįstų abejonių, ar yra priešingai – duomenys kelia abejonių dėl netikslumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitų aplinkybių. Jeigu įrodymai nesudaro nuoseklios visumos, yra prieštaringi, tai sudaro pagrindą notarui abejoti tuo faktu ir atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzMtMzc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-73-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-73-378/2023">e3K-3-73-378/2023</a>). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDMtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-43-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-43-378/2019">e3K-3-43-378/2019</a>). Notaro pareiga patikrinti faktus, be kita ko, reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, privalo pareikalauti iš palikėjo pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, reikalaujamus pagal įstatymą ir nusistovėjusią tiems atvejams notarinę praktiką. Jeigu notarui tokie nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai nėra pateikiami, o viešai prieinami duomenys kelia rimtų abejonių jų teisingumu, notarui turi būti užtikrinta teisė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Tokiu atveju asmuo, prašantis atlikti notarinį veiksmą, gali skųsti notaro atsisakymą teismui, kuris patikrina atsakymo teisėtumą bei pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-80-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-80-695/2020">e3K-3-80-695/2020</a>). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kol kas nebuvo plačiau pasisakyta, ar notaras turi teisę atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jeigu jam nepateikiami jokie nuosavybės, dėl kurios paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra pateiktas prašymas, įgijimo dokumentai, o pareiškėjas remiasi vien įrašu viešajame registre, nors notarui pateiktų faktų visuma leidžia teigti, jog pastarasis įrašas yra padarytas ex officio negaliojančio sandorio pagrindu, o registro tvarkytojas darydamas tokį įrašą netikrina asmens teikiamos informacijos teisingumo ir atsiradimo pagrindo teisėtumo.
2. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar notaras privalo vadovautis Juridinių asmenų registro duomenimis apie vienintelį uždarosios akcinės bendrovės akcininką, kuomet notarui pateikta informacija kelia rimtą pagrindą abejoti akcijų įsigijimo teisėtumu, o prašantis atlikti notarinį veiksmą asmuo nepateikė notarui akcijų nuosavybę pagrindžiančių dokumentų. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalį pasisakydami, kad į šioje normoje minimus viešuosius registrus patenka ir Juridinių asmenų registro duomenys, nors pastarajame registre nėra sisteminami duomenys apie vienintelio uždarosios akcinės bendrovės akcininko nuosavybės teisės formą į akcijas. Teismai suabsoliutino Juridinių asmenų registro duomenis neįvertindami, kad dalis tokių duomenų registrui yra teikiami pačių juridinių asmenų (jų vadovų ar kitų įgaliotų asmenų) ir registras (ir juo labiau – notaras) neatlieka tokių duomenų teisingumo bei pagrįstumo patikros. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje analizuojamiems teisiniams santykiams taikė CK 4.262 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja ne Juridinių asmenų, o Daiktinių teisių registro duomenų teisinę galią. Juridinių asmenų registre esanti informacija apie vienintelį uždarosios akcinės bendrovės akcininką nėra vienintelis teisėtas šaltinis, neginčijamai įrodantis akcijų nuosavybės faktą. Tuo atveju, kai kiti faktiniai duomenys prieštarauja registre esančiai informacijai, būtina vertinti šiuos duomenis sistemiškai. Pirmenybė tuomet turėtų būti teikiama pirminiams dokumentams, kurių pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teises į uždarosios akcinės bendrovės akcijas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų (vertybinių popierių) sąskaitose įrašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2010">3K-3-549/2010</a> ir ją cituojančios nutartys). Teisės aktai nenumato juridiniams asmenims, teikiantiems informaciją registro tvarkytojui apie vienintelį akcininką, pareigos pateikti ir akcijų įsigijimo dokumentus, ir (ar) išrašus iš vertybinių popierių sąskaitos. Už tokios informacijos teikimą ir informacijos teisingumą atsako pats juridinis asmuo. Būtent dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką tiek tvirtinant uždarųjų akcinių bendrovių nematerialiųjų akcijų perleidimo, įkeitimo sandorius, tiek išduodant paveldėjimo teisės liudijimus notarui būtina pateikti duomenis (išrašą) iš uždarosios akcinės bendrovės vertybinių popierių sąskaitos.
4. Pareiškėjas nepateikė notarui Romualdui Petraičiui nei akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, nei išrašo iš UAB „Mamos barščiai“ vertybinių popierių sąskaitos apie vienintelį šios įmonės akcininką. Tuo tarpu pareiškėjo pateikta informacija apie sandorius, kurių pagrindu palikėja įgijo nuosavybės teisę į akcijas, sukėlė pagrįstų abejonių tokių sandorių teisėtumu. Iš aplinkybių visumos galima daryti patikimą išvadą, kad UAB „Mamos barščiai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis).
5. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą, ar viena po kitos sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis atskirai perleistų akcijų skaičius procentine išraiška neviršija įstatyme imperatyviai nustatyto reikalavimo dėl notarinės tokių sandorių formos, laikytinos vientisu sandoriu, turi būti nustatytas tikslas pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas, tačiau šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis turint tikslą išvengti notarinės formos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUwLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-250-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-250-943/2021">e3K-3-250-943/2021</a>). Notarui atsisakant atlikti notarinį veiksmą nėra būtina, kad toks sandoris būtų prieš tai pripažintas negaliojančiu teisme tvarka. Apsimestinis sandoris kaip turintis valios trūkumų yra niekinis sandoris. Toks sandoris negalioja nepaisant to, ar yra atitinkamas teismo sprendimas (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Notarinio veiksmo atlikimo atsisakymui pakanka to, kad notarui kyla rimtų abejonių, kurių pagal tuo metu turimus duomenis neįmanoma pašalinti. Nei Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija, nei kasacinio teismo praktika neleidžia daryti išvados, kad notaras negali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl sutarčių negaliojimo niekinių sandorių negaliojimo pagrindu, jeigu tokios sutartys teismo nėra pripažintos niekinėmis. Toks teisės aiškinimas nepagrįstai ribotų notaro teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą bei paneigtų pačią notariato funkciją užtikrinti sandorių civilinės apyvartos teisėtumą.
6. Net jeigu nurodyti argumentai dėl akcijų įsigijimo sandorių negaliojimo teismo būtų pripažinti nepagrįstais, aplinkybė, jog notarui nebuvo pateiktos nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, nei išrašas iš UAB „Mamos barščiai“ vertybinių popierių sąskaitos, yra svarbi dar ir tuo, jog notaras neturėjo galimybės įsitikinti, ar akcijos įgytos asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise. Akcijos įgytos pareiškėjo santuokos metu, todėl galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija dėl santuokos metu įgyto turto priklausymo abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Tokiu atveju pareiškėjas paveldėjimo būdu galėtų įgyti tik 1/2 dalį akcijų. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis įgijo teisę paveldėti visas akcijas, kartu siekia paneigti prezumpciją dėl sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymo. Juridinių asmenų registre uždarosios akcinės bendrovės vienintelis akcininkas registruojamas neišskiriant, ar akcijos valdomos asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybės teise. Todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog notaras turėjo vadovautis vien Juridinių asmenų registro duomenimis, nes šie duomenys nepaneigia minėtos prezumpcijos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti notarui Romualdui Petraičiui 56 (penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 560, kodas ZO18105.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
