Dėl to netinkamai pritaikė teises normas, vietoje daikto valdymo ribų nustatymo, nusprendė, kad daiktas turi būti atidalytas, taip pažeidė pareiškėjo teisę į daikto valdymą

Nr. DOK-1367

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02819-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 7 d.

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. O. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 30 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė neteisingą išvadą, jog notaras pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismų procesiniai sprendimai prieštarauja kasacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA2LTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-106-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-106-611/2020">e3K-3-106-611/2020</a> 17, 38 punktų išaiškinimams, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai; įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas įrašyti į pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypų unikalius numerius prieštarauja įstatymui. Tai būtina atlikti tam, kad žemės naudojimosi tvarka būtų aiški ir ateityje nekiltų konfliktų, o būsimi turto savininkai, jei bus pagrindas, galės keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

2. Teismai neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė teises normas, vietoje daikto valdymo ribų nustatymo, nusprendė, kad daiktas turi būti atidalytas, taip pažeidė pareiškėjo teisę į daikto valdymą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai yra suformuoti ir pertvarkyti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.2 papunkčio reikalavimus. Todėl pareiškėjas turi teisę prašyti, kad suformuoti sklypai būtų įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, nustatant sklypų naudojimosi tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turo kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šiuo atveju tai yra Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 21 d. potvarkis Nr. 955-570/23, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų bei nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Reikalavimas registruoti žemės sklypo padalijimo sandorį yra perteklinis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 6 d. UAB „Paysera“, mokėjimo dokumento Nr. 762391866, kodas ZO18242.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė