J. A. pagal BK 167 str., 168 str., 295 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1150/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50555-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti, yra neteisėtos, nepagrįstos ir neteisingos. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Nebuvo imtasi įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos įrodymų ir aplinkybių ištyrimu bei vertinimu.

Kasatorė teigia, kad kaltinamasis aktas buvo grindžiamas prielaidomis, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė ir nenustatyta, ar garso įrašuose užfiksuoti balsai yra kasatorės ir jos sutuoktinio, ar garso įrašai autentiški, kada, kokiu įrenginiu ir kokiomis aplinkybėmis jie įrašyti. Tačiau teismai buvo pasyvūs, apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo pateikta medžiaga, vertindami ją šališkai, vienpusiškai, vadovaudamiesi ne įrodymais, o kaltinančios pusės pateiktomis bylos medžiagos interpretacijomis ir prielaidomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pridėti prie bylos kasatorę ir jos sutuoktinį teisinantys įrodymai ir nepagrįstai bei neteisėtai netenkinti jų prašymai skirti fonoskopinę ekspertizę, į teismo posėdį kviesti ekspertus, apklausti gynybos liudytojus. Taip buvo pažeista nuteistosios ir jos sutuoktinio teisė į gynybą, nešališką teismą, taip pat pažeistas rungimosi principas, užkirstas kelias išsiaiškinti objektyvią tiesą dėl pasiklausymo įrenginius įrengusių asmenų. Be to, pirmosios instancijos teismas nutraukė J. A. gynėjo baigiamąją kalbą ir nesigilino į duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, rinkimo teisėtumą. Šis teismas subjektyviai turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, padarė esminį BPK pažeidimą.

Pasak kasatorės, šioje byloje buvo būtina skirti fonoskopinę ekspertizę, kurią atlikus, būtų paneigta jos ir jos sutuoktinio kaltė; jųdviejų kaltė preziumuota. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad J. A. rinko informaciją apie D. S., K. R. ir kitų savivaldybės darbuotojų privatų gyvenimą ir kad šiam tikslui panaudojo specialiąją techniką. Nuteistosios namuose kratos metu nebuvo rasta specialiosios technikos, pasiklausymo įrenginių, nes jais nedisponavo. Kompiuteryje rasti garso įrašai buvo persikelti ir jie neįrodo J. A. ir jos sutuoktinį atlikus kaltinime nurodytus veiksmus. Netirta, kad įranga galėjo būti nukentėjusiųjų veikimo objektas. Tą patvirtino nuteistosios ir jos sutuoktinio susirašinėjimas ir D. S. parodymai teisme. Teismai rėmėsi vienpusišku nukentėjusiųjų garso įrašų vertinimu, jų pateiktomis prielaidomis. Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad garso įrašas REC001 buvo padarytas dar 2016 metais, kai kasatorė savivaldybėje nedirbo. Taigi byloje esantys duomenis neatitinka kasatorei pareikšto kaltinimo faktinių aplinkybių. Nenustačius reikšmingų bylai aplinkybių, nesurinkus pakankamai neabejotinų kasatorės ir jos sutuoktinio kaltės įrodymų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir veikos kvalifikuotos pagal kaltinimus, kurių požymiai nustatyta tvarka nėra įrodyti.

Kasatorės teigimu. nors apeliacinės instancijos teismas sumažino nusikalstamos veikos apimtį, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio nesumažino. Be to, nepagrįstai priteista neturtinė žala D. S. ir V. T. Pastaroji nebuvo savivaldybės darbuotoja ir nėra duomenų apie jos privatų gyvenimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji J. A. kreipiasi su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą antrą kartą. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad dalis jo argumentų (dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje, įrodytumo, ikiteisminio tyrimo neišsamumo, teismų pasyvumo tiriant bylą, nepagrįsto pareikštų prašymų paskirti fonoskopinę ekspertizę, apklausti ekspertus ir gynybos liudytojus atmetimo, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo) iš esmės atitinka pirmajam skundui, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti. Teisėjų atrankos kolegija padarė išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Šioje nutartyje pažymėta, kad kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, kaip ir teiginiai dėl, be kita ko, rungtyniškumo principo pažeidimo ir nuteistosios teisės į gynybą suvaržymo yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį įrodymų ir įvykių situacijos vertinimą. Kartu šioje nutartyje pažymėta, kad nuteistosios J. A. teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, jo suinteresuotumo bylos baigtimi grindžiami tik subjektyviu vertinimu grįstomis prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir kad tokie teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija, svarstydama antrą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisako tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Kasatorės argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiesiems, taip pat reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas