Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I-547-815/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. atstovui advokatui Mindaugui Navickui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Rūtai Čiuladaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjai V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydami:

1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) Statybos dokumentų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ (toliau – ir sprendimas Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8));

1.2. įpareigoti nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), specialius architektūrinius reikalavimus pagal 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą.

2. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas siekia įgyvendinti savo teisę statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą nuosavybės teise priklausančiame Sklype, suformuotame atidalijant iš 2002 m. balandžio 23 d. suformuoto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pradinis sklypas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Pradinio sklypo naudojimo paskirtis buvo nurodyta „kita“, naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Pagal minėtą registro įrašą teisė statyti atitinkamus pastatus privalo būti leidžiama įgyvendinti, tačiau Departamento Sąlygų sąvado skyrius 2011 m. kovo 29 d. rašte atsisakė tenkinti prašymą dėl specialių architektūros reikalavimų nustatymo, motyvuodamas prielaida, jog Nekilnojamojo turto registro įrašas prieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, kurių teisinis pagrindas – Savivaldybės Tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1-1519. Šio sprendimo pagrindu priimtame Savivaldybės bendrajame plane Sklypo teritorija įtraukta kaip žemės ūkio arba kita iki 2015 m. neurbanizuojama teritorija. Seimo kontrolierius 2012 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-464 (toliau – ir Pažyma) nurodė turįs pagrįstų abejonių dėl minėto atsisakymo teisėtumo, taip pat Seimo kontrolieriui kilo klausimas, ar žemės sklypas, kuriame statyba akivaizdžiai turi būti leidžiama (atsižvelgiant į jame jau esančius statinius ir teisėtą įrašą registre), galėjo būti įtrauktas į Nekilnojamojo turto registro Vilniaus miesto bendrąjį planą kaip neurbanizuojama teritorija. Seimo kontrolieriui perdavus klausimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, ši 2012 m. kovo 9 d. rašte Nr. (14-2)-D8-2255 atsakė, jog 2011 m. kovo 29 d. neigiamas atsakymas visiškai nepagrįstas (nors konstatavo, kad Savivaldybės bendrasis planas buvo teisėtas ir suderinamas su sklypo kadastriniu įrašu), tačiau galimybė pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teisę į savo turtą palikta suvaržyta. Nors Aplinkos ministerija pripažino, jog atsisakyti nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus buvo nepagrįsta 2011 m. kovo 29 d., tačiau tai, esą, tapo pagrįsta nuo 2011 m. rugsėjo 3 d., kai Pradinis žemės sklypas buvo atidalintas, suformuojant Sklypą, t. y., pasak Aplinkos ministerijos, atsisakymas tapo pagrįstas dėl to paties nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – atskirtos dalies, kadangi jos atskyrimas buvo atliktas po, o ne prieš, Savivaldybės bendrojo plano priėmimą. Nors Nekilnojamojo turto registro įrašas dėl Sklypo, kuris buvo analogiškas įrašui dėl Pradinio sklypo, įpareigoja leisti statybą, Aplinkos ministerija savo išvadoje nutarė preziumuoti šio įrašo neteisėtumą, motyvuodama prieštaravimu Savivaldybės bendrajam planui. Į Pažymoje pateiktus klausimus atsakė ir Savivaldybės administracija 2012 m. balandžio mėn. rašte, iš esmės pakartojusi Aplinkos ministerijos argumentus, tik pakeisdama jų formuluotę ir papildomai nurodydama, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus m. skyrius) 2011 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2341 (toliau – ir Tarnybos įsakymas, ir įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2341) Sklypui nustatyti duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kurie pakartoja Aplinkos ministerijos ir savivaldybės administracijos išvadas. Susidarė teisinė situacija, kai niekas nebeginčija pareiškėjo teisės vykdyti statybas jam priklausančiame žemės plote, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra vilkinamas, kvestionuojant (net ne ginčijant) Nekilnojamojo turto registro įrašų teisėtumą.

2.3. Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, įrašyta: Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (kita), naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos), naudojimo pobūdis (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos); Sklypas suformuotas, padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Pradinį sklypą). Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, o nei Savivaldybė, nei kitas viešojo administravimo subjektas ar suinteresuotas asmuo nėra inicijavęs minėto registro įrašo ginčijimo įstatymuose nustatyta tvarka, taigi, registro įrašo neteisėtumo preziumavimas dėl tariamo neatitikimo bendrajam planam ar dėl kitų priežasčių traktuotinas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas.

2.4. Pagal skundžiamą sprendimą statyba sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leidžiama, o iš jo pareiškėjo savanoriškai suformuotame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės plote, statyba jau negalima. Neva pareiškėjas savo teisėtais veiksmais galėjo apriboti savo paties nuosavybės teises. Absurdiška, jeigu pareiškėjas būtų pradėjęs statyti pastatus prieš Pradinio sklypo atidalijimą, o atidalijęs – tik baigęs statybas; pagal Savivaldybės argumentaciją tai būtų leista. Visa tai įrodo, jog pareiškėjo prašymui pateikti prieštaravimai tėra biurokratizmas. Tiek pagal skundžiamą sprendimą, tiek pagal Aplinkos ministerijos ir ankstesnę Savivaldybės administracijos išvadą pareiškėjo nuosavybės teisė į jo žemės sklypą nebuvo apribota, kiek tai susiję su pareiškėjo laisve statyti sklype pastatus. Pareiškėjas vėliau atliko šio sklypo atidalijimą, tačiau niekada neišreiškė valios atsisakyti statyti jame pastatus, o atidalijimo esmė tikrai negalėtų būti protingai laikoma kaip rodanti menamą tokios valios išraišką.

Teiginys, jog pareiškėjo nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, taip pat abejotinas, kadangi nei įstatyme, nei žemesnės galios teisės aktuose dėl pareiškėjo teisių apribojimo vienareikšmiškai nenurodyta. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 2 dalį, esant bet kokiai abejonei dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Be to, jokiuose teisės aktuose nenurodyta, kad paprastas nuosavybės teise turimo daikto išskaidymas galėtų būti pagrindas šią teisę riboti. Pareiškėjo turimas daiktas, kaip materialus dalykas, viso proceso metu nebuvo niekaip paveiktas, todėl sunku suvokti, kodėl, pasikeitus šio daikto įrašui registre, nuosavybės teisės į jį staiga turėtų būti apribotos.

2.5. Skundžiamame sprendime cituojamas Tarnybos įsakymas, kuriame Sklypo apibūdinamas kaip kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama. Sąvoka „žemės naudmenos“ yra deskriptyvaus (ne normatyvinio) pobūdžio ir negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms užsiimti veikla, leidžiama pagal pareiškėjui priklausančio sklypo naudojimo pobūdį. Skundžiamame sprendime teisiškai nepagrįsta, kodėl pareiškėjas savo sklype negali turėti teisę tik užsiimti žemės arimu, o ne statybomis. Tarnybos įsakymas skirtas apibūdinti pareiškėjo nuosavybę, o ne sukurti pareiškėjui kokias nors teises ar pareigas.

II

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41–44) nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl termino skundui paduoti

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai praleido skundo dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo padavimo terminą. Skundžiamas sprendimas nepriskirtinas individualių teisės aktų ar administracinių teisės aktų grupei, tai – informacinio pobūdžio pranešimas. Sprendimas atmesti prašymą nustatyti specialiuosius architektūrinius reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) priimtas dar 2011 m.: Departamentas 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. A51-7181-(2.15.2.31-MP8) informavo pareiškėjus, kad prašymas nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektui rengti buvo svarstytas Departamento 2011 m. kovo 15 d. darbiniame pasitarime ir prašymui nepritarta, nes jis prieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams (pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas (duomenys neskelbtini) terminuotai iki 2015 m. yra žemės ūkio ir kitose neužstatytose teritorijose, kurių iki 2015 m. neketinama urbanizuoti). Taigi, pareiškėjai jau 2011 m. balandžio mėn. žinojo apie Savivaldybės administracijos sprendimą atmesti prašymą nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektui rengti, būtent nuo 2011 m. balandžio mėn. skaičiuotinas terminas skundui administraciniam teismui paduoti.

Asmens kreipimasis į įvairias institucijas (ne į teismą) negali pateisinti skundo teismui padavimo termino praleidimo; ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu elgesio variantu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012). Remiantis LVAT praktika, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (nutartys administracinėse bylose Nr. A10-1098/2006, Nr. AS8-339/2007, Nr. AS442-303/2008 ir kt.).

2. Tarnybos įsakyme buvęs (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į 2 žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypui nustatyti šie kadastro duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama; (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypui nustatyti šie kadastro duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: užstatyta teritorija. 2011 m. lapkričio 23 d. B. B., E. B., V. B. ir G. B. pateikė prašymą Nr. PA 1394 specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti vieno buto gyvenamojo namo su priklausiniais projektui rengti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal galiojančius teisės aktus šis žemės sklypas galėjo būti suformuotas (atidalintas) tik parengus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba detalųjį planą, jeigu šių planų sprendiniai neprieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 ir 841.1.1.1 punktus žemės sklypo kadastro duomenų keitimas galimas, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys. Šiuo atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ar detalusis planas, kuriame būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nustatytus reglamentus, nerengti. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Savivaldybės Tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519, teritorija, į kurią patenka minėtas sklypas, priskiriama neurbanizuojamai teritorijai iki 2015 m., t. y. joje neketinama kurti naujus urbanistinius vienetus: nauja statyba galima tik esamose namų valdose, namų valdos neskaidomos, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose – 0,2, bet neviršijant 300 m2 sklypo užstatymo ploto, gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga tokių teritorijų patrauklumui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja paskirtimi. Taigi, gyvenamojo namo statyba šiuo metu negalima, kadangi minėtas žemės sklypas nesuformuotas pagal galiojančius teisės aktus ir nenustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nustatytus reglamentus.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. atstovas advokatas Mindaugas Navickas (2013 m. vasario 18 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 574019 (b. l. 6), 2013 m. birželio 18 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 574022 (b. l. 87), 2013 m. liepos 1 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 574023 (b. l. 95), 2013 m. gruodžio 4 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 574026 (b. l. 105)), remdamasis pareiškėjų skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė šios institucijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Čiuladaitė (2011 m. lapkričio 17 d. įgaliojimas Nr. A117-125(3.11.5-EM4) (b. l. 113), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, patiekė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 114, 115).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Aplinkos ministerija, atsakydama į Departamento 2011 m. sausio 14 d. raštą, 2011 m. vasario 23 d. rašte Nr. (14-2)-D8-1819 „Dėl teisės aktų“ pateikė tik specialistų nuomonę, kuri negali būti traktuojama oficialaus teisės aktų aiškinimo prasme: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenustato reikalavimų, kad detaliajame plane turi būti nustatomas pastatų skaičius žemės sklype; pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (taip pat ir užstatymo tipas, jeigu jis nustatytas detaliajame plane), jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendime / savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei; pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktą, vadovaujantis Įstatymo, įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar nustatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas (b. l. 55).

2. Departamento Sąlygų sąvado skyrius 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. A51-7181-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ B. B., E. B., V. B. ir G. B. pranešė, kad: prašymas nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektui rengti svarstytas Departamento 2011 m. kovo 15 d. darbiniame pasitarime ir prašymui nepritarta, nes jis prieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams; pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas (duomenys neskelbtini) terminuotai (iki 2015 m,) yra žemės ūkio ir kitose neužstatytose teritorijose, kurias iki 2015 m. neketinama urbanizuoti, todėl negalima parengti prašomo dokumento (b. l. 54).

3. Tarnybos Vilniaus m. skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2341 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (b. l. 23–24) patikslino (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų žemės sklypų, kadastro duomenis: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos sklypo plotą – (duomenys neskelbtini) m2, esantį (duomenys neskelbtini): naudmenų rūšis – ariama (4 496 m2), taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (elektros linijų apsaugos zonos); kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos sklypo plotą – (duomenys neskelbtini) m2, esantį (duomenys neskelbtini): naudmenų rūšis – užstatyta teritorija ((duomenys neskelbtini) m2), taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (elektros linijų apsaugos zonos).

4. Savivaldybės administracija, atsakydama į Seimo kontrolieriaus 2011 m. birželio 7 d. raštą, 2011 m. birželio 30 d. rašte Nr. A51-23186(3.3.16.5-BR4) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 53, 86), be kita ko, nurodė:

4.1. Sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) suformuotas 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendime Nr. 1-3019, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Prašymą nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo minėtu adresu statybos projektui rengti pareiškėjai pateikė 2011 m. sausio 24 d.; pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 27 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. yra kreipęsi į Savivaldybę dėl žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo į atskirus sklypus, tačiau tai neleista padaryti, nes tai prieštaravo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams.

4.2. Specialieji architektūros reikalavimai dvibučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti neišduoti, kadangi Departamento 2011 m. kovo 15 d. darbiniame pasitarime miesto plėtros klausimais rekomenduota nepritarti dvibučio gyvenamojo namo statybai, nes tai prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui ir jo sprendiniams iki 2015 m. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą teritorijoje, kurioje yra sklypas (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. nenumatyta gyvenamųjų namų statyba; pagal bendrojo plano sprendinius ši teritorija terminuotai, iki 2015 m., yra žemės ūkio ir kitos neužstatytos teritorijos. Bendrasis planas nenagrinėja atskirų sklypų naudojimo ir tvarkymo režimo, jame nustatytas perspektyvinis visos teritorijos naudojimas, jos plėtros raida. Atskirų sklypų / kvartalų naudojimo ir tvarkymo režimas nustatomas specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentuose. Teritorijos, taip pat ir nagrinėjamas sklypas (duomenys neskelbtini), kuriose nėra ir artimiausiu metu nenumatoma tiesti susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, pagal bendrojo plano sprendinius įvardytos kaip neurbanizuojamos (terminuotai, iki 2015 m., žemės ūkio ir kitos neužstatytos teritorijos) ir bus nagrinėjamos kitame miesto bendrojo planavimo etape.

4.3. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl jame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. 3D-852/D1-793 patvirtintu Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemes naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų pobūdžio sąrašu ir jų turiniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. 3D-851/D1-792 patvirtintomis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių nuostatomis, nerengiant detaliojo plano galima dviejų vienbučių arba vieno dvibučio gyvenamojo namo statyba. Sklype pagal pateiktą 2004 m. kovo 18 d. nekilnojamojo turto registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, todėl sklype papildomai galima pastatyti tik vieną vienbutį gyvenamąjį namą. Žemės sklypo plane įvardytas sklypo padalijimas į penkias atskiras jo dalis negali būti traktuojamas kaip sklypo padalijimas į atskirus sklypus, nes neatliktos Įstatyme nustatytos procedūros.

5. B. B., E. B., V. B. ir G. B. 2011 m. lapkričio 23 d. pateikė Savivaldybės administracijai prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti vieno buto gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektui rengti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 52). Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams (Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 29–30, 47–49)).

6. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs V. B. ir G. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų atsisakymo nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo statybos projektui rengti, 2012 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-464 „Dėl V. B. ir G. B. kolektyvinio skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ pateikė, be kita ko, išvadą, jog pažeidžiama pareiškėjų teisė naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto registre fiksuotus pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, ir pripažino pagrįstu V. B. ir G. B. skundą dėl teisės naudoti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą paskirtį apribojimo (b. l. 10–17).

Pažymoje rekomenduota Aplinkos ministerijai pateikti išvadas: ar 2002 m. privatizuotas kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais 2007 m. vasario 14 d. patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame galėjo būti įtrauktas į žemės ūkio ir kitas iki 2015 m. neurbanizuotinas teritorijas; ar 2007 m. vasario 14 d. patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai buvo tinkamas pagrindas atsisakyti nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo statybai kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); kokia tvarka ir kieno iniciatyva turėtų būti sprendžiamas pareiškėjų teisės laisvai naudoti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą apribojimo pašalinimo klausimas, sudarant sąlygas pareiškėjams naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, t. y. gyvenamojo namo statybai; ar galimas gyvenamojo namo statybos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimo sprendimas, nekeičiant galiojančių 2007 m. vasario 14 d. patvirtintų Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių.

7. Aplinkos ministerija 2012 m. kovo 9 d. rašte Nr. (14-2)-D8-2255 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. sausio 31 d. pažymos Nr. 4D-2011/4-464 rekomendacijų vykdymo“, be kita ko, nurodė, kad: pagal Pažymos 5 punktą žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas 2011 m., galiojant Bendrajam planui; pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus šis žemės sklypas galėjo būti suformuotas (atidalintas) tik parengus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124) arba detalųjį planą, jeigu šių planų sprendiniai neprieštarautų Bendrajam planui; jeigu minėtas žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų (taip pat Bendrojo plano sprendinių) reikalavimų ir jam yra nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Bendrojo plano sprendiniuose nustatytus reglamentus, gyvenamojo namo statyba nagrinėjamame žemės sklype būtų galima, kitu atveju turėtų būti peržiūrėtas žemės sklypo suformavimo teisėtumas (b. l. 19–20).

8. Savivaldybės administracija 2012 m. balandžio mėn. rašte, be kita ko, pateikė Seimo kontrolieriui nuomonę, kad vieno buto gyvenamojo su priklausiniais statyba (duomenys neskelbtini) m2 ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galima, jeigu minėtas žemės sklypas būtų suformuotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nustatytus reglamentus (b. l. 21–22).

9. V. B. 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė Savivaldybės administracijai prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 46), su šiuo prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, bendraturčių sutikimą (taip nurodyta prašyme).

10. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, atsakydamas į V. B. 2012 m. gruodžio 14 d. prašymą, 2013 m. sausio 18 d. sprendime Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ informavo, kad prašymas svarstytas Departamento 2013 m. sausio 15 d. darbiniame pasitarime miesto plėtros klausimais ir prašymui nepritarta, nurodyta, kad dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galima, jeigu minėtas žemės sklypas būtų suformuotas pagal galiojančius teisės aktus ir būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nustatytus reglamentus (b. l. 7–8). Minėtame sprendime įvardytos šios nepritarimo prašymui priežastys:

10.1. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galėjo būti formuotas (atidalintas) tik parengus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1124), arba detalųjį planą, jeigu šių planų sprendiniai neprieštarautų Savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m.

10.2. Įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2341 žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m2) nustatyti kadastro duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama ((duomenys neskelbtini) m2).

10.3. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 ir 841.1.1.1 punktus žemės sklypo kadastro duomenų keitimas galimas, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys. Šiuo atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ar detalusis planas, kuriame būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m sprendiniuose nustatytus reglamentus, nerengti.

10.4. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 1-1519, teritorija, į kurią patenka minėtas sklypas, priskiriama neurbanizuojamai teritorijai iki 2015 m., joje neketinama kurti naujus urbanistinius vienetus: statyba galima tik esamose namų valdose, namų valdos neskaidomos, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose – 0,2, bet neviršijant 300 m2 sklypo užstatymo ploto, gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga tokių teritorijų patrauklumui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja paskirtimi.

1. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. skundą nagrinėjami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ (b. l. 7–8) teisėtumas bei pagrįstumas, taip pat reikalavimo įpareigoti nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), specialius architektūrinius reikalavimus pagal 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą, pagrįstumas. Taigi, šioje byloje esminis klausimas, ar pareiškėjai gali gauti specialius architektūrinius reikalavimus, t. y. pradėti rengti statybos dokumentaciją.

2. Teismas akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–30), tačiau atsakovė atsisako nustatyti specialius architektūrinius reikalavimus, nes, be kita ko, nėra šio sklypo teritorinio planavimo dokumentų. Teismas sutinka su šia pozicija, nes statybos dokumentacija, be kita ko, specialieji architektūriniai reikalavimai, gali būti rengiami tik tada, kai yra teritorinio planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2010 m. liepos 2 d. redakcija)). Taigi, net ir esant suformuotam sklypui (kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registre – dėl to ginčo negali būti), bet nesant patvirtintų teritorinio planavimo dokumentų (žemės sklypo plano), specialieji architektūriniai reikalavimai negali būti nustatyti, todėl pareiškėjų reikalavimai naikinti sprendimą Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) bei įpareigoti nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), specialius architektūrinius reikalavimus pagal 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą negali būti tenkinami.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8), argumentai, jog „dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galima, jeigu minėtas žemės sklypas būtų suformuotas pagal galiojančius teisės aktus ir būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniuose nustatytus reglamentus“, nėra itin tikslūs, nes nepagrįstai kvestionuojamas sklypo suformavimo teisėtumas; tačiau skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad statyba būtų galima tik esant patvirtintam žemės sklypo planui (teritorinio planavimo dokumentui), kuriame ir būtų tiksliai nurodyta, ar statyba minėtame sklype galima.

3. Pareiškėjų atstovas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 116), bet, netenkinus pareiškėjų skundo, šis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Mefodija Povilaitienė

Ernestas Spruogis