Civilinė byla Nr. 2S-338-440/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08175-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7.;
3.1.14.8.9.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.;
3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTEwODg4LTY1MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-10888-650/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-10888-650/2017">2YT-10888-650/2017</a> pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo vykdymo procese – L. A. M. (L. A. M.).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
P. R. Ž. pateikė antstoliui A. L. skundą, kuriuo prašė nutraukti neteisėtai užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis užvedė vykdomąją bylą Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuris buvo išduotas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMC02NDEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10-641/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10-641/2017">2-10-641/2017</a>, kuriuo teismas tenkino L. A. M. ieškinį ir priteisė solidariai iš A. K. ir R. Ž. 35120,48 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas pažymėjo, kad šioje byloje jis buvo įtrauktas atsakovu kaip pradinės atsakovės E. Ž. teisių perėmėjas po jos mirties (pareiškėjas paveldėtoju buvo tapęs būtent tuo pagrindu, kad jo tėvas A. K. atsisakė E. Ž. palikimo). Pareiškėjas akcentavo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDgyLTk0OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2082-949/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2082-949/2016">2-2082-949/2016</a> tokį A. K. atsisakymą panaikino, todėl šiai dienai R. Ž. nėra laikomas E. Ž. teisių perėmėju.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolis A. L., prieš priimdamas L. A. M. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti, privalėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. yra laikytinas skolininku, ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas. Pareiškėjo manymu, antstolis neteisėtai užvedė vykdomąją bylą, todėl ši byla turi būti nutraukta.
Antstolis A. L. 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Antstolis nurodė, kad vykdomąjį raštą vykdymui pateikė tam teisę turintis asmuo; antstolio veiklos teritorija leido priimti šį vykdomąjį raštą vykdymui; vykdomojo rašto turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio reikalavimus, o vykdomajame dokumente pareiškėjas nurodytas kaip skolininkas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas); vykdomasis raštas buvo pateiktas nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis). Antstolio manymu nebuvo jokių kliūčių vykdymo procesui pradėti, todėl vykdomasis dokumentas pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas vykdyti. Antstolis pabrėžė, kad nesprendžia vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo kausimų.
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė atmesti R. Ž. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų. Teismas nurodė, kad antstolis, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, 2017 m. rugsėjo 25 d. pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas pažymėjo, kad antstolis, priimdamas dokumentą vykdymui, neprivalo tikrinti duomenų, ar yra aiškus teismo sprendimas, jo vykdymo tvarka, o net ir gavus tokių duomenų, jie nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti teismo išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Teismas pabrėžė, kad procesinės teisės normos nesuteikia antstoliui teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, sprendimo turinio, todėl vykdomąjį raštą pateikus asmeniui, kuriam šis vykdomasis raštas išduotas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti, privalo jį priimti ir pradėti vykdyti.
2017 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo R. Ž. atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuriame pareiškėjas prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad skundžiamą nutartį gavo 2017 m. gruodžio 21 d. ir, nesutikdamas su nutartimi, teikia atskirąjį skundą, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir nebuvo aktyvus nagrinėjamoje byloje, kaip to iš jo reikalauja ypatingosios teisenos normos. Pareiškėjas nurodė: kad antstolis A. L., prieš priimdamas L. A. M. pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti, privalėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. yra laikytinas skolininku ir ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas; kad jis nėra E. Ž. teisių perėmėjas, todėl iš jo negali būti atliekami jokie skolų išieškojimai; kad antstolis vykdomąją bylą užvedė neteisėtai, todėl ji turi būti nutraukta. Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų tinkamai nevertino, netinkamai taikė procesinės teisės normas, bylą išnagrinėjo formaliai, todėl priėmė visiškai nepagrįstą nutartį.
2017 m. gruodžio 28 d. teismo rezoliucija pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties buvo priimtas; parengtas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme; 2018 m. sausio 16 d. kartu su civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTEwODg4LTY1MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-10888-650/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-10888-650/2017">2YT-10888-650/2017</a> bei vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą nagrinėti apeliacinio proceso tvarka.
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bei vykdomosios bylos duomenis, konstatavo: jog nenustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą; jog byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas; jog vykdomųjų raštų pagrįstumo klausimą gali spręsti tik teismas byloje, kurioje jie buvo išduoti, antstoliui tokia teisė nėra deleguota; jog antstolis A. L. nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, todėl nėra pagrindo vykdomąją bylą nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
2018 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas pareiškėjo R. Ž. atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties bei prašymas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti; 2) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą ir jau įsiteisėjusią nutartį gavo tik 2018 m. vasario 19 d., todėl neturėjo galimybės laiku pateikti atskirojo skundo. Pareiškėjas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, nors teismui buvo žinomas jo adresas korespondencijai gauti, todėl nesuprantama, kodėl procesinių dokumentų pareiškėjui nepavyko įteikti laiku. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė: kad antstolis A. L., prieš priimdamas L. A. M. pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti, privalėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. yra laikytinas skolininku ir ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas; kad jis nėra E. Ž. teisių perėmėjas, todėl iš jo negali būti atliekami jokie skolų išieškojimai; kad teismas išnagrinėjo jo skundą dėl antstolio veiksmų formaliai, nebuvo aktyvus, kaip reikalauja ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo specifika, netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra naikintina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė: 1) atsisakyti tenkinti pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti; 2) atsisakyti priimti pareiškėjo R. Ž. 2018 m. vasario 21 d. atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties panaikinimo, jį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad analogiškas pareiškėjo skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. teismo nutarties panaikinimo byloje buvo gautas ir priimtas 2017 m. gruodžio 28 d.; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas buvo išnagrinėtas – Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. gavo įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo nutartį, jokie procesiniai terminai dėl nutarties išsiuntimo nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas, o atskirąjį skundą atsisakytina priimti, kadangi jis paduotas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
III. Atskirojo skundo argumentai
R. Ž. prašo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra suprantama, kodėl teismas teigia, jog pareiškėjas jau buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kadangi tokio atskirojo skundo pareiškėjas nėra pateikęs. Pareiškėjo vertinimu, tikėtina, kad teismas suklydo. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusi nutartis jam buvo įteikta 2018 m. vasario 19 d., su ja susipažinęs ir nesutikdamas, jis pateikė atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti terminą tokiam skundui pateikti, kadangi jis yra akivaizdžiai praleistas. Pareiškėjas nurodė, kad neturi jokių duomenų, kad jo vardu būtų paduotas atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kad suinteresuoti byloje asmenys būtų pateikę atsiliepimus į tokį atskirąjį skundą bei, kad apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko galioti. Pareiškėjo manymu, byloje įvyko klaida ir pareiškėjo skundas buvo nepriimtas nepagrįstai.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bei atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis).
Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.
Pagal civilinės bylos duomenis – 2018 m. vasario 21 d. teisme buvo gautas apelianto (pareiškėjo) R. Ž. atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties bei prašymas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti; 2) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti apelianto (pareiškėjo) prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, yra teisėtas, būtina detaliai išanalizuoti civilinės bylos medžiagą.
Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo R. Ž. skundas dėl antstolio A. L. veiksmų bei 2017 m. spalio 18 d. antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo netenkinimo (b. l. 41–46). Teismas, išnagrinėjęs gautą skundą, 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų atmesti (b. l. 81–85). 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis pareiškėjui R. Ž. buvo išsiųsta 2017 m. gruodžio 20 d. (b. l. 86). Byloje esantis ir paties pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomas adresas procesiniams dokumentams gauti – (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimo pažyma patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis buvo įteikta 2017 m. gruodžio 21 d., dokumento gavimo žymoje nurodyta, kad nutartis buvo įteikta R. Ž. tėvui, gavimas patvirtintas parašu (b. l. 86). 2017 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo R. Ž. skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties (b. l. 89–91). 2017 m. gruodžio 28 d. teismo rezoliucija atskirasis skundas buvo priimtas, nuspręsta skundą rengti nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. 2017 m. gruodžio 29 d. dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųstos gauto skundo kopijos bei pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo (b. l. 92). 2018 m. sausio 16 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųstas pranešimas dėl civilinės bylos (su pareiškėjo atskiruoju skundu dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties) siuntimo apeliacinės instancijos teismui; pareiškėjui R. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas minėtas pranešimas bei antstolio A. L. atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 96). Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. sausio 30 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą apie paskirtą teismo posėdį, kuriame nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. vasario 12 d. 13.30 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties (b. l. 98). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 99–103). Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjui R. Ž. buvo išsiųsta 2018 m. vasario 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 104–105). Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusios nutarties kopija buvo išsiųsta pareiškėjui R. Ž. 2018 m. vasario 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).
Išanalizavęs civilinės bylos duomenis, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai apeliantui (pareiškėjui) buvo tinkamai įteikti, apeliantas (pareiškėjas) buvo informuotas apie byloje atliekamus procesinius veiksmus bei priimtus procesinius sprendimus, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nėra pagrindo atnaujinti 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties apskundimo terminą. Minėtos nutarties pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, nutartis yra įsiteisėjusi.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2018 m. vasario 22 d. nutartyje nurodė, kad apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą atsisakytina priimti, kadangi jis paduotas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, konstatuoja, kad analogiškas apelianto (pareiškėjo) atskirasis skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties pirmosios instancijos teisme buvo gautas ir priimtas 2017 m. gruodžio 28 d., šiame skunde išdėstyti motyvai bei nurodyti argumentai yra analogiški 2018 m. vasario 21 d. skunde nurodytiesiems. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi apelianto (pareiškėjo) skundas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties buvo išnagrinėtas, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai apelianto (pareiškėjo) 2018 m. vasario 21 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teisėja Vilija Valantienė
