Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei įsiskolinimo vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-21/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

77.4.2, 78.2.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei įsiskolinimo vaikams priteisimo; trečiasis asmuo - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Ieškovė 2005 m. spalio 11 d. kreipėsi su ieškiniu į apylinkės teismą, nurodydama, kad su atsakovu R. T. susituokė 1990 m. liepos 14 d., santuokoje gimė dukterys – G. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusi (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad nors santuoka nėra nutraukta, santykiai šeimoje yra pašliję, ieškovė su atsakovu bendro ūkio netvarko. Kadangi atsakovas paskutiniuosius trejus metus dukterims išlaikyti neskyrė jokių pinigų, išskyrus 2005 m sausio mėnesį duotus 100 Lt ir rugsėjo mėnesį – 200 Lt., tai visa atsakomybė už vaikų išlaikymą ir jų priežiūrą tenka ieškovei. Ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į dukterų poreikius, sveikatos būklę bei ieškovės ir atsakovo pajamas, kiekvienai iš jų turėtų būti skiriamas išlaikymas po 800 Lt kas mėnesį. Ieškovė, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir CK 3.174, 3.192 straipsniais, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3.200 straipsniu, prašė teismą:

nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina Z. T.;

priteisti iš atsakovo dukterims išlaikyti po 400 Lt kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės;

priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą 17900 Lt (po 8950 Lt kiekvienai dukteriai);

priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: dukterų gyvenamąją vietą nustatė su jų motina; priteisė iš atsakovo kiekvienos iš dukterų naudai išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į išlaikymo sumą įskaitant po 260 Lt iš atsakovo gautus iki sprendimo priėmimo, nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki jų pilnametystės; iš atsakovo taip pat priteisė ieškovės naudai 17 900 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, amžių, jų sveikatos būklę, nurodė, kad kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis leidžia užtikrinti visus būtinuosius jų vaikų poreikius. Teismas, nustatęs, jog nebuvo įrodyta, kad kiekvienam iš vaikų yra reikalingas 800 Lt išlaikymas per mėnesį, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra nenuolatinės, iš jų jis taip pat dengia ieškovės vardu paimtą kreditą po 650 Lt kas mėnesį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia kiekvienam iš vaikų teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus teismas pripažino pagrįstu, nes atsakovas vaikams teikdavo tik tam tikrą nedidelę išlaikymo dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo R. T. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė: panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas 17 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė, kartu pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais iš atsakovo priteisti po 300 Lt kiekvienai dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau laikė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dukterims už trejus metus. Teisėjų kolegija priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad atsakovas trejus metus neteikė dukterims išlaikymo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija, iš esmės pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių: sumažino iš atsakovo ieškovei priteistą 800 Lt sumą už advokato pagalbą iki 400 Lt; sumažino iš atsakovo valstybei priteistą 753 Lt žyminį mokestį iki 216 Lt; priteisė iš ieškovės 537 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui; iš atsakovo ieškovei priteisė 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė Z. T. prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl 17 900 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti ir atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnį. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl įstatymo leidėjas nustatė apribojimą, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymas turi būti nuolatinis, o ne periodiškas. Pažymėtina, kad tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus neturi įtakos tėvų tarpusavio turtiniai santykiai (CK 3.192 straipsnio komentaras, 373 puslapis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai daiktų įsigijimą siejo su tinkamu tėvo teisių ir pareigų atlikimu išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas CK 3.200 straipsnio, pažeidė CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą.

2. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnyje suformuluotus įrodymų vertinimo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų įrodymų vertinimo principų taikymo konkrečiose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Pagal CPK 185 straipsnį įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, tačiau įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas; bylos Nr. 3K-3-260/2001, kategorija 118; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. ir V. M. v. J. B. M.; bylos Nr. 3K-3-1107/2003; kategorijos: 94.3; 94.5; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos Nr. 3k-3-516/2004; kategorijos: 57.1; 94.1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“; bylos Nr. 3K-3-513/2004; kategorija 2.4.3.7 ir kt.). Atsakovas savo atsikirtimams apie jo skiriamą išlaikymą pagrįsti per paskutiniuosius tejus metus jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė. Taigi atsakovas neįrodė savo atsiliepimų į ieškinį, nors CPK 178 straipsnyje nustatyta pareiga įrodyti atsikirtimus į ieškinį priešingai šaliai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovas neteikė išlaikymo, įrodyti yra tik ieškovės pareiga. Be to, kai pareiškiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas turi vertinti, kaip tėvas vykdė prievolę išlaikyti vaikus, atsižvelgdamas tik į vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S.; bylos Nr. 3K-3-236/2006; kategorijos: 78.2.1; 129.8). Be to, abejonės dėl išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. V. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorijos: 72.2; 84).

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Teismai, nustatę, kad atsakovas tinkamo išlaikymo vaikams neteikia, ir atsižvelgdami į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat apklausęs nepilnametes dukteris teismo posėdyje, tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikino ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmetė, išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog šalys tvarko bendrą ūkį ir gyvena kartu, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikia abu tėvai, jeigu neįrodoma priešingai. Teismai nustatė nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su vaikų motina, nesant tarp vaikų tėvų kilusio ginčo dėl jų gyvenamosios vietos.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami teisiniai klausimai dėl procesinių teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo bei materialinių teisės normų, įtvirtintų CK 3.200 straipsnyje, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, siekdamas užtikrinti vienodą teisės normų taikymą ir aiškinimą, turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jei to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde keliamas CK 3.200 straipsnio tinkamo taikymo ir aiškinimo byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, nustatė, kad šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, atsakovas teikė tam tikrą išlaikymo dalį vaikams tiek tiesiogiai, tiek prisidėdamas prie bendro šeimos ūkio, šeimos tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę, juos patvirtina bendros iškylos, vaikų ir tėvo atostogos užsienyje ir pan., tačiau teismai šias byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes vertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog 2002 m. rugsėjo – 2005 m. rugsėjo laikotarpiu (trejus metus iki ieškinio pareiškimo) vaikams teikė nuolatinį ir pakankamą išlaikymą, todėl remdamasis CK 3.200 straipsniu priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad tėvai, gyvendami kartu ir tvarkydami bendrą šeimos ūkį, abu iš bendrų lėšų išlaikė savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo apeliacinės instancijos teismas atmetė.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė pagrįstą ir iš esmės teisingą išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas trejus metus neteikė išlaikymo vaikams. Jau buvo minėta, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Teisėjų kolegijos manymu, tokios teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kaip televizoriaus, kompiuterio, fotoaparato, automobilio pirkimas, gyvenamojo namo remonto darbai, tėvo ir vaikų atostogos užsienyje, yra susijusios su visos šeimos gyvenimo kokybe, jo gerinimu. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikams išlaikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir šį reikalavimą atmesdamas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185, 376 straipsnių reikalavimus ir tuo pagrindu netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, jį aiškindamas ir taikydamas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti.

Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. D. ir V. M. v. J. B. M.; bylos Nr. 3K-3-1107/2003; kategorijos: 94.3; 94.5; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos Nr. 3K-3-516/2004; kategorijos: 57.1; 94.1, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. K. v. V. T. K., bylos Nr. 3k-3-286/2004; kategorijos: 72.2; 84). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti taikė tikėtinumo taisyklę ir laikė, kad nėra įrodyta, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios reikalavimų dalies nėra įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, taikymo. Teismų priimtuose sprendimuose yra nustatyta, kad atsakovas paskutiniu metu neteikia išlaikymo savo vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas kasaciniame skunde nebuvo iškeltas, tačiau šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys), todėl būtinybė peržiūrėti žemesniųjų instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalį dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio yra grindžiama viešuoju interesu (CPK 353 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3k-3-345/2006; kategorijos: 72.1.8; 75.8.). Byloje konstatuota, kad tarp vaiko tėvų yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nustačius, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas priteisti išlaikymą, išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir vaiko tėvams gyvenant kartu bei nenutraukus santuokos.

Byloje nustatyta, kad kiekvienai dukteriai, atsižvelgus į amžių, turimas sveikatos problemas, užklasinę veiklą (abi dukterys sportuoja), reikalingas per mėnesį išlaikymas yra 800 Lt. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepilnamečių dukterų teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, pažymi, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra dvigubai didesnės už ieškovės, todėl net ir įvertinus tai, kad atsakovas turi papildomų įsipareigojimų (apmoka ieškovės vardu gautą kreditą), jo mėnesinės pajamos yra nenuolatinės, jis yra pajėgus teikti savo vaikams didesnį išlaikymą, kuris labiau atitiktų nepilnamečių dukterų interesus ir leistų joms sudaryti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, todėl žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai atsakovo dalį išlaikymo prievolėje nustatė mažesnę nei ieškovės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu bei viešuoju interesu, konstatuoja, kad dėl netinkamo CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis yra keičiami, kiekvienai dukteriai iš atsakovo priteisiamas 500 Lt išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Konstatavus, kad pagrindas padidinti išlaikymo dydį pagal proporcingumo principą buvo jau ieškovo kreipimosi su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo momentu, padidintas išlaikymas skaičiuojamas nuo šio momento – 2005 m. rugsėjo 6 d., išskyrus po šios datos jau sumokėtas mažesnio dydžio išlaikymo sumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto teise tvarko jų motina, nes išlaikymas yra priteisiamas iš tėvo, kuris neteikia išlaikymo vaikams (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą teismo sprendimu, taikymo. Kasacinis teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad teismai ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina patenkino neatsižvelgę į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp bylos šalių, mano, kad taip pat yra būtina pasisakyti dėl žemesniųjų instancijų teismų sprendimų dalies, kuria buvo išspręstas šis reikalavimas. Kasacinis teismas pažymi, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, prašydama nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo yra dėl to kilęs ginčas, byloje taip pat nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad tarp ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) būtų buvęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Įvertinęs tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtintas CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto materialinės teisės normos pažeidimo. Kasacinis teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos jas netinkamai taikant, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priima naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies pakeitusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, padidinusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai nepilnametei dukteriai, padidina iš atsakovo valstybės naudai priteisiamą žyminį mokestį nuo 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) iki 360 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt litų). Atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų proporcinę dalį bei į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas didesne apimtimi, teisėjų kolegija panaikina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovo naudai priteista 537 Lt (penkių šimtų trisdešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidų, ir laiko, kad atsakovo turėtos šios apimties bylinėjimosi išlaidos yra paliktinos jas turėjusiai šaliai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams pakeisti. Padidinti iš atsakovo R. T. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukterims G. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienai nuo 300 Lt (trijų šimtų litų) iki 500 Lt (penkių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki G. T. ir M. T. pilnametystės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių dukterų G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina Z. T. (a. k. duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo dalis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovės Z. T. naudai atmestas, palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės Z. T. (a. k. duomenys neskelbtini) priteista atsakovui R. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 537 Lt (penki šimtai trisdešimt septyni litai) bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo R. T. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistas 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) žyminis mokestis valstybei, pakeisti padidinant šią sumą iki 360 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt litų).

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė