Baudžiamoji byla Nr. 2K-80/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8, 1.1.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
nuteistajam S. P.,
nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. G.,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Šiuo nuosprendžiu panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendis, kuriuo S. P., vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, jo baudžiamąją bylą nutraukiant.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo įstatyminio atstovo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
S. P. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 10.20 val., būdamas informatikos kabinete, pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą prieš nepilnametį A. G., t. y. tyčia sugriebdamas A. G. už striukės pečių srityje ir tampydamas jį, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kakle, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o sugriebdamas A. G. ranka už kairės ausies ir ją patempdamas, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas smurtą prieš nepilnametį S. Š., t. y. tyčia suduodamas vieną kartą rankos delnu S. Š. į dešinį skruostą, sukėlė nukentėjusiajam S. Š. fizinį skausmą.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-80/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8, 1.1.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
nuteistajam S. P.,
nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. G.,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Šiuo nuosprendžiu panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendis, kuriuo S. P., vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, jo baudžiamąją bylą nutraukiant.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo įstatyminio atstovo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
S. P. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 10.20 val., būdamas informatikos kabinete, pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą prieš nepilnametį A. G., t. y. tyčia sugriebdamas A. G. už striukės pečių srityje ir tampydamas jį, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kakle, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o sugriebdamas A. G. ranka už kairės ausies ir ją patempdamas, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas smurtą prieš nepilnametį S. Š., t. y. tyčia suduodamas vieną kartą rankos delnu S. Š. į dešinį skruostą, sukėlė nukentėjusiajam S. Š. fizinį skausmą.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendį, palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendį. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kasatorius pažymi, kad bylos medžiaga (A. G. rašytinis paaiškinimas, jo apklausos protokolas) patvirtina, jog patys mokiniai išprovokavo konfliktinę situaciją, kuri mokytoją sunervino, tačiau jis nukentėjusiųjų sužaloti nebandė ir nesužalojo. Sužalojimų fakto tiesiogiai nepatvirtina ir specialisto išvada, kurioje tvirtinama, kad A. G. kietu buku daiktu padarytas nubrozdinimas. Kasatorius nesutinka, kad striukės apykaklė yra „kietas bukas“ daiktas, kuriuo galima sužaloti. Jo teigimu, jokių įrankių, kuriais galima būtų sužaloti, jis neturėjo ir nenaudojo. Kadangi fizinė žala kitų asmenų sveikatai nebuvo padaryta, veika laikytina mažareikšme. S. P. pabrėžia, kad jo veiksmus išprovokavo įžūlus nukentėjusiųjų elgesys. Jie ne tik nesilaikė bendrų elgesio su vyresniais asmenimis taisyklių, bet ir rajono savivaldybės patvirtintų Moksleivių elgesio ir drausmės taisyklių 2.2.5 punkto, įpareigojančio pagarbiai bendrauti su mokytojais, 2.3.1 punkto, draudžiančio įžeidinėti mokytojus, ir 2.3.7 punkto, neleidžiančio į mokyklą atsinešti daiktų, nereikalingų mokymosi procesui. S. P. pažymi, kad jo, 28-erius metus dirbančio mokytoju, poelgis tikrai yra mažareikšmis.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
Pagal BK 37 straipsnį veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Ar tokie požymiai nagrinėjamoje byloje egzistuoja, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Teismo išvada, kad nuteistojo S. P. nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, padaryta atsižvelgus į visus objektyvius ir subjektyvius požymius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 15 punktą, kuriame yra išaiškinta, kad neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Nuteistasis S. P. smurtinius veiksmus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą, prieš nepilnamečius naudojo mokykloje, mokinių akivaizdoje, taip parodydamas nepagarbą mokiniams, formuodamas neigiamą jų nuomonę apie pedagogus, ignoruodamas gerus pedagogų ir mokinių tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad skiriant bausmę S. P., buvo atsižvelgta ir į provokuojantį nukentėjusiųjų elgesį, pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia atsakomybę.
Kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl kasacinio skundo motyvais nuosprendis negali būti naikinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu
n u t a r i a :
Nuteistojo S. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Jonas Prapiestis
Benediktas Stakauskas
