Baudžiamoji byla Nr. 1- 65-188/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00452-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.6.; 1.2.4.6.5.; 1.2.26.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.;
1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; (S).
.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 4 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,
gynėjams advokatams Raimundui Gargasui, Rimai Šmigelskytei,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O., V. O., jų atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
vertėjai Olgai Valionienei
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, pensininkas, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. (dviejų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas),
V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, teista 2009-09-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., BK 300 str. 2 d., subendrinus BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka– laisvės atėmimu 9 mėnesiams, taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2011-03-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleista suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumo neturi,
kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), ir
n u s t a t ė:
S. A. ir V. A., veikdami kartu, 2011 m. gegužės 14 d. apie 20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), savo daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kilus asmeninio pobūdžio konfliktui su minėto namo kaimynais, V. A. vieną kartą ranka sudavė I. O. į veidą, S. A. sugriebė I. O. už rūbų ir parvertė jį ant žemės, gulintį smaugė, užmynė jam ant kairės rankos plaštakos ir ją batu spausdamas trynė, S. A. ir V. A. kėlė triukšmą, V. A. vieną kartą spyrė ir ne daugiau kaip vieną kartą rankomis sudavė I. O. į veidą, po to S. A. I. O. suko ranką, padarydamas nukentėjusiajam kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimą, S. A. I. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. A. - nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, V. A. sugriebė kieme buvusią V. O. už rankos ir ją pasuko, S. A. parvertė V. O. ant šulinio ir kartu su V. A. suėmę V. O. už rankų, nutempė ją link namo laiptinės bei abu numetė ją ant laiptų, bendrais veiksmais padarydami V. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra S. A. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo du žmones, V. A. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. O..
Kaltinamieji S. A. ir V. A. dėl nusikaltimų, kurių padarymu jie kaltinami, kaltais neprisipažino.
Kaltinamasis S. A. parodė, kad kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai galėjo būti 2011 m. gegužės 14 d., apie 20.30 val. jis su žmona ir dukra sėdėjo kieme ant suoliuko. Žmonai einant į kambarį, iš savo kambario išėjo I. O. ir atsistojęs prie savo motinos buto, esančio šalia jų buto, durų, kažką pasišnekėjo su jo žmona ir plojo jai ranka į nosį. Nosis buvo sulaužyta. Žmonai atsirėmus į duris, I. O. iš abiejų pusių pradėjo mušti ją į galvą. Jų dukrai nubėgus ginti mamos, I. O. trenkė ir dukrai, sakė, kad užmuš. Dukrai atsitraukus, priėjo jis pats, ir I. O. trenkė jam į lūpą, ją praskėlė, kelis kartus trenkė į galvą. I. O. pradėjus jį spardyti, jis paėmė jam už kojos, ir jie nukrito ant žemės. Jis jį laikė, pasakė „V., baik“, po ko I. O. ėmė juoktis, o jam jį paleidus, puolė prie jo žmonos. Tuo metu L. O. laikė paėmusi jo žmoną už krūtinės ir purtė. I. O. užsimojo trenkti jo žmonai, bet jai pasisukus į šoną, pataikė savo žmonai L. O., kuriai nukrito akiniai, ji pradėjo cypti, nes nerado akinių ir nematė. Tuo metu atsidariusi savo buto duris išėjo V. O.. Matėsi, kad jai prakirstas dešinys antakis, ant žando buvo sukrešėjęs kraujas. Uždariusi duris, V. O. susvyravo ir griuvo, nes buvo girta, stojosi ir vėl griuvo. Jis norėjo pakelti gulinčią V. O., paėmė ją už rankų, tada ji pasakė, kad skauda ranką, bei kad nukrito nuo laiptų. Jis pakėlė ją už pažastų, gražiai pastatė, pasakė, kad eitų į kambarį. Ji nėjo, prisilaikydama sienos, priėjo prie sūnaus buto durų, paėmė už durų rankenos ir vėl nukrito, vėliau įrėpliojo į vidų. Koridoriuje jis matė dvi 2 l talpos 9 proc. stiprumo plastikines talpas alaus, kurių viena buvo pilna, o kita pradėta. V. O. vilkėjo naktiniais marškiniais ir megztuku. Nuėjusi prie šulinio, ji pasikėlė naktinius marškinius, po kuriais nieko nebuvo pasirengusi, parodė savo lytinius organus ir nugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie V. O. nuogo kūno demonstravimą nenurodė, nes niekas jo apie tai neklausė. Gavę pensiją, O. visą laiką „baliavoja“. Apie 21.45 val. atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems I. O. skundėsi, o jie liepė jam išsiblaivyti, nors pateiktoje išvadoje rašoma, kad I. O. įvykio metu buvo blaivus. Jis pats policijos nekvietė, kas iškvietė, nežino. Policijos pareigūnai jo ir L. O. paklausė, ar neturi pretenzijų. Jie pasakė, kad neturi. Buvo atėjęs A. Č., kuris išplūdo jo žmoną, išvadino ją „žiurke“, bei nusimovęs kelnes iki kelių, pasilenkęs jam parodė nuogą užpakalį. Anksčiau jis su O. nekonfliktavo, tai buvo pirmas konfliktas. Nežino, kodėl seniūnas charakterizavo jį kaip konfliktuojantį su kaimynais. Įvykio metu buvo blaivus. Daugiau asmenų kieme konflikto metu nebuvo. Jis I. O. smūgių nespėjo suduoti, tik laikė suėmęs jo galvą. Kaip susižalojo I. O. ir V. O., nežino, jie mušasi tarpusavyje. I. O. tikriausiai susižalojo plaštaką, kai trenkė kumščiais jo žmonai į nosį. Kad jo žmonai lūžusi nosis, sužinojo po savaitės. Po 2-jų dienų jo žmona buvo parašiusi pareiškimą policijai, buvo nuėjusi pas O., bet L. O. verkdama prašė nerašyti pareiškimo, todėl jo žmona pareiškimo nerašė.
Kaltinamoji V. A. parodė, kad 2011 m. gegužės 14 d. po darbų apie 21 val. su vyru ir dukra sėdėjo ant suoliuko prie garažo. Jai einant į namus, prie buto durų išėjęs I. O. kažką nerišliai pašnekėjo, o jai paklausus, ko jis nori, I. O. pavartojo necenzūrinius žodžius ir trenkė kumščiu jai į nosį, jai pasisukus, apie 4 kartus sudavė kumščiais į galvą. Jai atsirado mėlynė, iš nosies bėgo kraujas. Kuo jai sudavė, nematė, smūgius juto iš užpakalio. Kodėl S. A. nematė, kad jai iš nosies bėgo kraujas, nežino, nusiprausti ji nuėjo po konflikto. Su I. O. susikibusi nebuvo, nesigynė, nes po smūgio jai aptemo akyse, gal tik atstūmė I. O.. Neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog I. O. spyrė jai į galvą. Įvykio metu ji buvo blaivi. I. O. pradėjus ją mušti, iš buto išėjusiai L. O. įsiterpus tarp jų, I. O. pataikė kumščiu Larisai į galvą, nukrito jos akiniai, ji pradėjo cypti. L. O. buvo neblaivi. Kas buvo toliau, gerai neprisimena. Žino, kad jos ginti buvo atėjusi jų dukra, kurią I. O. apspardė, sakė „eik iš čia, nes ir tave užmušiu“. Po to dukra sėdėjo ant suoliuko. I. O. buvo neblaivus. Jos vyras S. A. sugriebė I. O. ir jį laikė, kad jis baigtų muštynes. Nepastebėjo kaip, bet jie abu nugriuvo ant žemės prie šulinio. S. A. laikė I. O. už rankų, o jį paleidus, I. O. vėl puolė prie jos muštis. Ji atsitraukė, ir viskas baigėsi. S. A. smūgių I. O. nesudavė, ji pati taip pat niekam smūgių nesudavė. Po konflikto iš savo buto išėjo neblaivi V. O. nubrozdintu dešiniu antakiu, matėsi per žandą nubėgęs sukrešėjęs kraujas. Ji buvo akivaizdžiai girta, susivėlusi, griuvinėjo. Ji dažnai girtauja. Uždariusi buto duris ir paleidusi rankeną, V. O. eidama nugriuvo ant betoninio slenksčio, o S. A. priėjus jos pakelti, pasakė, kad nukrito nuo laiptų ir užsigavo ranką. Po konflikto į kiemą atėjo A. Č., išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji liepė išeiti jam iš kiemo. Be A. Č. kieme daugiau jokių asmenų nebuvo, J. ir P. stovėjo toliau, prie savo namų, maždaug už 50 m. Po to į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, klausė, ar jie neturi pretenzijų. Ar I. O. ką nors sakė policijos pareigūnams, neprisimena, gal ir nurodė, kad ji jį mušė. Anksčiau su O. jie nekonfliktavo. Yra buvęs konfliktas su I. O., kai jie gyveno Dotnuvoje, kai girtas I. O. pas juos nuvertė stalą, sudaužė indus. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai nurodė apie pastovius konfliktus tarp jų ir O., teisme to nepasakė, nes apie tai nepagalvojo. Kodėl jai smogė I. O., nežino, gal dėl to, kad buvo girtas. Konflikto dėl šuns nebuvo. Po muštynių ji juto, kad skauda nosį, po akimi buvo mėlynė. Ryte atėjusi L. O. prašė jos nerašyti policijai pareiškimo, o po savaitės O. patys parašė pareiškimą policijai.
Nors kaltinamieji S. A. ir V. A. kaltais neprisipažino, jų kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis I. O. parodė, kad su kaltinamaisiais pradėjo konfliktuoti prieš porą metų. A. „perleido“ jam eilę butui pirkti, ir jis tą butą nusipirko. Kurį laiką A. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), bet po kurio laiko vėl grįžo į savo butą (duomenys neskelbtini). Išgėręs S. A. pradeda varyti juos iš buto, vadina „burliokais“. 2011 m. gegužės 14 d. jis sirgo, turėjo nedarbingumo lapelį dėl stuburo išvaržos. Apie 16 val. eidamas pas savo motiną V. O., girdėjo, kad A. smarkiai barasi. Jam nuėjus, jo mama ruošė vakarienę, žadėjo pavalgiusi eiti miegoti. Mama tuo metu sužalota nebuvo, buvo blaivi. Apie 20 val. eidamas pjauti ožkoms žolės, pamatė, kad A. šuo ant šulinio atliko gamtinius reikalus. Išėjusiai V. A. pasakė, kad pasiimtų šunį, nes iš šulinio reikia gerti vandenį. Jam stovint už šulinio prie savo namo kampo, V. A. pasakiusi, kad čia ne jo kiemas, prilėkusi prie jo, paėmė už krūtinės ir davė į kairę akį. Ji buvo išgėrusi, išraudusi. Jis gindamasis paėmė jai už rankų ir drabužių, kad dar daugiau negautų. Grumdamiesi jie apie 4 m paėjo į priekį. Jis pats V. A. nesudavė. V. A. garsiai rėkė, ir iš kambario išbėgo S. A., sugriebė jį ir metė ant prie šulinio esančio žvyro, suko ranką, dusino, laikydamas jį už kaklo. Jis gynėsi nuo abiejų A.. Po to išbėgo A. dukra, apie kurią jis tyrėjai nesakė, nes mergaitės nenorėjo „kišti“. S. A. jį smaugė, o V. A. su dukra spardė jam šonus, kiek kartų įspyrė, nežino. S. A. jį dusinant, jis kelias sekundes buvo praradęs sąmonę. Po to pamatė, kad tarp jų įsiterpusi jo žmona L. O.. Tuo metu jis apsivertė ant pilvo ir rankomis užsidengė galvą, kad nesudaužytų. Dar nespėjęs užsidengti, matė, kaip mergaitė sportbačiu jam sudavė. A. buvo apsiavęs guminiais batais. Jis norėjo keltis, bet S. A. grįžo prie jo ir kojomis sutrypė jo kairės rankos plaštaką. Jis suriko žmonai bėgti ieškoti pagalbos, žmona pradėjo cypti. Tuo metu išbėgo jo mama V. O., kuriai S. A. sugriebė už rankos, patraukė, ir mama nugriuvo prie šulinio. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, jog nematė, kas pargriovė jo mamą V. O., šiandien suklydo, nes praėjo daug laiko. Atsigavusi mama pradėjo keltis ir rėkti, kad nemuštų sūnaus, o abu A. ją sugriebė, įmetė pro duris į koridorių ir duris uždarė. Tuo metu maždaug už 20 m ėjo kaimynė, kuri ir iškvietė policiją. To nežinodamas, jis atsikėlęs nuėjo į kambarį telefono, kad galėtų paskambinti įgaliotiniui. Neradęs įgaliotinio telefono numerio, išėjo į lauką, o V. A. sakė jam „nestovėk, pakasiu, įmesiu į šulinį“, tai turėjo girdėti liudytojai. Atėjus liudininkams, A. sėdėjo ant suoliuko. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Jam iš burnos bėgo kraujas, buvo sužalota akis, ištinusi ranka. Jam priėjus prie policijos pareigūnų, priėjo ir V. A.. Policijos pareigūnai klausė, kas vyksta, kas jį taip sudaužė. Jis atsakė, kad kaimynai. Policijos pareigūnai pasakė jam pirmadienį važiuoti atlikti ekspertizę. Pirmadienį jam kaip tik reikėjo važiuoti užbaigti nedarbingumo lapelį. Jį pamačiusi gydytoja iš karto nusiuntė pas traumatologus. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro sugadinti drabužiai, nedarbingumas, nes dėl rankos sužalojimo du mėnesius buvo nedarbingas, važinėjimas į ligoninę, tvarsčiai. Ir šiuo metu nesilanksto jo kairiosios rankos mažasis ir priešpaskutinis pirštai. Dirba (duomenys neskelbtini), lupa odą galvijams, kur reikia naudoti abi rankas. Uždirbdavo 1800 Lt, o po sužalojimo – 1100 Lt. Reiškia 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. A. buvo pas jį atėję, atsinešė tuščią lapą ir 100 Lt. Jis jiems pasakė, kad jei duos 500 Lt, bylą nutrauks. Jie sakė, kad jei jis susitars su savo motina, kitus pinigus atiduos vėliau. Jis nepasirašė, nes galvojo, kad jie jį apgaus. Įvykio metu buvo blaivus, nes pirmadienį turėjo eiti pas gydytoją.
Nukentėjusioji V. O. parodė, kad ji išgirdusi triukšmą ir nusileidusi iš savo buto, pamatė kieme gulintį savo sūnų I. O., prie kurio stovėjo S. A.. V. A. pradėjo jai sukti ranką, ji sakė, kad jai skauda. Kai A. baigė sukti jai ranką, A. paliko jos sūnų ir abu A. ją nustūmė ir numetė ant žemės, neleido atsikelti. A. ją pastūmus, ji atsitrenkė į šulinio kraštą ir susižalojo kaktą. Po to A. ją įmetė į koridorių, kuriame stovėjo kibirai ir uždarė duris. Jai buvo silpna. Kurį laiką pagulėjusi, išėjo į lauką pasižiūrėti. A. sėdėjo šalia savo namo ir juokėsi. Ji laiptais užlipo į savo namus. Jautė skausmą rankoje, skaudėjo šonkaulius, negalėjo atsikelti iš lovos. Ranką ir šonkaulius susižalojo tada, kai abu A. ją pastūmė, ir koridoriuje ji krito ant kibirų. Ji pati išgriuvusi nebuvo. Ji paskambino U., kad nuvežtų į ligoninę. U. nuvežus į ligoninę, ją peršvietė ir paguldė. Ligoninėje gulėjo savaitę. Ją prižiūrėjo dukra, marti L., jos atnešdavo jai vaistų. Dėl patirtų sužalojimų dar nėra pasveikusi, jaučia pasekmes. Ją du kartus vežė šviesti, skauda nugarą, negali gerai miegoti. Gydytojui nurodžius, pirko elastinius bintus ir juos naudojo. V. jai grasino teismo pastato koridoriuje, sakė „gyveni viena, kas su tavimi bus“. Prašo priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Liudytoja E. J. parodė, kad jai įvykio vakarą būnant namuose, atbėgusi jos 10 metų duktė pasakė, kad muša kaimynus. Atėjusi marti taip pat sakė, kad reikia skambinti į policiją, nes visi trys A.muša I. O.. Ji paskambino į policiją, ir po to jos išėjo į lauką laukti policijos. Paėjusios keliu, girdėjo, kad A. šaukė, kad O. nunuodijo jų karves, šunį. Matė, kad A. sudavė į veidą I. O.. Jie visi buvo toje kiemo pusėje, kur gyvena I., V. O.. V. O. sėdėjo ant žemės. Jas pamačiusi V. A. sakė „ko atėjote spoksoti, ar cirkų nematėte“. Matėsi, kad V. A. yra išgėrusi, nes labai rėkė. A. vartojo necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, jog V. A. sudavė du smūgius I. O., yra teisingi, nes dabar ne viską gerai prisimena, kadangi praėjo daug laiko. Kai V. A. sudavė I. O. į veidą, jie visi buvo prie I. O. lango, netoli šulinio. I. O. tuo metu stovėjo, o V. O. pusiau sėdėjo ant žemės, kėlėsi, buvo užsiėmusi už šono. Ji pati nematė, kad kas nors ką spardytų, jai apie tai sakė dukra, kuri buvo labai išsigandusi. Jos vaikščiojo po kelią, laukė, kol atvažiuos policija. I. O. buvo išėjęs ant kelio, jo veidas buvo kruvinas. Jis pasakojo, kad A. prie jo prisikabino dėl šuns, pradėjo mušti rankomis, visi trys spardė. Paskui atvažiavo jos sūnus A. Č. su draugu A. L., nuėjo prie I. O. namų, prie šulinio. Sūnus ten matė daugiau, pasakojo, jog matė, kad S. ir V. A. V. O. įstūmė pro duris. Atvažiavus policijai, A. sakė, kad I. nuodijo karves, šunį, tačiau dėl to neturi įrodymų. A. yra konfliktiški žmonės, buvo sumušę ją ir jos brolį. O. yra ramūs ir draugiški žmonės, girtų jų neteko matyti. Ji dar po kurio laiko matė I. O., jo ranka buvo sugipsuota, matėsi mėlynės po akimis ir aplink akis. Jis sakė, kad taip nukentėjo nuo A., kad jam laužė ranką, ją mindė.
Liudytoja R. P. parodė, kad 2011 m. gegužės 14 d. ji su vaikais vaikščiodama po kaimą išgirdo šauksmus. Priėjusi arčiau, pamatė tarpusavyje besimušančius kaimynus A. ir O.. Ji arti jų nenorėjo eiti, kad nesužeistų vaikų. Matė, kad A. tampėsi su O., suplėšė pastarajam marškinius, kelis kartus davė kumščiu jam į krūtinę ir į kitas vietas. A. su O. buvo nugriuvę ant žolės, abu vartėsi. Kai O. būdavo viršuje, A. su dukra jį mušdavo. G. A. daužė I., sakė, kad jį „pakas“ už tai, kad nuodijo jų šunį. Matė, kad S. A. mušė gulintį I. O., 3-4 kartus sudavė jam kumščiu, V. A. kelis kartus delnu trenkė I. į veidą, prie šulinio A. suko I. O. ranką. I. O. sudavė 3-4 kartus A., nes gynėsi. V. O. gynė sūnų, kadangi visi A. jį puolė. Kad ji to nedarytų, A. ją pakeldavo ir sviesdavo ant žolės. V. O. yra smulki, tokiu būdu buvo nusviesta 2-3 kartus. Matė, kad A. stūmė V. O. ant šulinio. A. V. O. „mėtė kaip kamuolį“, suko jai ranką. Kas vyko prie laiptų, jai nesimatė. Ji išėjo iškviesti policijos, ją iškvietė jos uošvienė E. J., su kuria ji laukė policijos ant kelio. Jos akivaizdoje jie mušėsi apie pusvalandį, plūdosi, apsiramino tik pasakius, kad iškviesta policija. Įvykį ji matė, nes ta kiemo dalis, kurioje stovi šulinys, matosi. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, girdėjo kaltinant, kad nunuodijo šunį. I. O. buvo pamušta akis, jis buvo apdraskytas, kruvinas. Ji parašė žinutę savo draugui A. Č., kad mušasi kaimynai. Jis atvyko su draugu A. L. ir jo drauge. Juos pasitiko I. O., nusivedė į kiemą. Ką jie ten šnekėjosi, negirdėjo. Policija atvyko po valandos. Atvykusiesiems policijos pareigūnams pasakė, kad vyksta muštynės, jie nuėjo į kiemą, o jos liko ant kelio. Po kurio laiko po įvykio matė I., jo ranka buvo sugipsuota. Ranka buvo sužalota, kai I. O. S. A. prie šulinio suko pirštus, tą ji pati matė. I. O. sakė, kad jo mamai išsukta ranka, sulaužyti keli šonkauliai, stuburas. Įvykio metu girdėjo necenzūrinius žodžius, buvo sukeltas triukšmas, ji jautėsi nesaugiai, arčiau įvykio vietos nėjo. Įvykio metu girdėjo verkiant O. vaiką, tačiau jo kieme nematė. O. gali apibūdinti kaip nekonfliktiškus žmones, o A. mėgsta konfliktuoti, ji su jais nebendrauja.
Liudytoja L. O. parodė, kad 2011 m. gegužės 14 d. apie 19 val., būdama virtuvėje, išgirdo triukšmą. Lauke pamatė besiginčijančius savo vyrą ir V. A.. Jie buvo susikabinę rankomis, ginčijosi dėl kačiukų, šuniukų. Prasidėjus muštynėms, ji įsiterpė tarp jų, jai nukrito akiniai, todėl nieko nebematė, nes serga abiejų akių katarakta. Akiniai nukrito stumdantis, jai niekas nesudavė. Muštynės vyko už šulinio. Ji puolė į isteriją, šaukė savo vaiką, ėjo į kambarį ieškoti kitų akinių. Kai grįžo iš kambario, jau buvo po muštynių. Kaimynė padavė jai akinius. Po įvykio I. O. buvo smarkiai ištinusi ranka, sumuštos abi akys, matėsi pirštų žymės ant kaklo, jis skundėsi, kad skauda šoną. V. O. iš karto po konflikto užsirakino savo kambaryje, ji ją matė tik kitą dieną. V. O. buvo ištinusi ranka. V. O. lankėsi ligoninėje, ten nustatė, kad lūžo šonkauliai, ranka. Vyras jai sakė, kad A. už šulinio jį užpuolė, spardė, trypė jo ranką kojomis. Pasakojo, kad V. O. buvo sužalota ranka, kai A. ją patraukė ar pasuko. V. O. pasakojo, kad ją pastūmė, tik nežino, kurioje vietoje. Su A. jų santykiai pablogėjo prieš dvejus metus. A. kaltindavo jos vyrą, kad jis pradūrė jo padangas, vadino juos „burliokais“.
Liudytoja G. A. parodė, kad 2011 m. gegužės 14 d. apie 20.30 val. su tėvais sėdėjo kieme. I. O., eidamas pas savo motiną, sustojo prie durų ir žiūrėjo į juos „išsproginęs akis“. Jos mamai einant į namus, I. O. jai kažką pasakė ir trenkė kumščiu į nosį. Mama norėjo jį nuo savęs nustumti. Ji priėjo, norėdama juos išskirti, o I. O. pradėjo rėkti, kad dingtų, nes ir ji gaus. Ji atsisėdo ant suoliuko, kad jis jai nesuduotų. I. O. trenkė jos mamai kumščiu į galvą. Atėjęs jos tėvas, atrodo, juos atskyrė, I. O. nuvertęs ant žemės, palaikė, kad daugiau nesimuštų. L. O., paėmusi už krūtinės, purtė jos mamą ir nežinia dėl ko pastoviai cypė. I. O. juokėsi, tėvui jį paleidus, vėl puolė prie jos mamos. Konflikto pabaigoje buvo atėję kaimynai, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausė, kas įvyko, liepė I. O. išsiblaivyti, nes jis vos pastovėjo ant kojų. Dar prieš atvažiuojant policijos pareigūnams iš savo namų išėjo V. O., jos dešinys žandas buvo kruvinas, kraujas jau buvo nudžiuvęs. Matėsi, kad V. O. yra neblaivi, griuvinėja. V. O. norėjo eiti pas I. O. į namus ir kažkaip įgriuvo į vidų. Nuo suoliuko, ant kurio ji sėdėjo, viskas gerai matėsi, ji matė konfliktą nuo pradžios iki galo. Įvykio metu jos mamai iš nosies bėgo kraujas. I. O. kruvinas nebuvo, ji to nematė. V. O. prie šulinio priėjusi nebuvo, ji griuvinėjo prie durų ir jas atidariusi įgriuvo pas I. O.. Jos tėvai niekam jokių smūgių nesudavė. Įvykio metu ji pati buvo apsiavusi rausvos spalvos šlepetėmis, mama avėjo violetinės spalvos šlepetėmis.
Liudytojas D. P. parodė, kad V. O. prašymu vežė ją savo automobiliu VW Passat į Dotnuvos ligoninę. Ar gal buvo nuvažiavęs jos paimti, tiksliai nežino. Jis iš O. buvo pasiskolinęs statinę gyvuliams girdyti, todėl už nuvežimą jokio užmokesčio neėmė. Kada tiksliai vežė V. O. į ligoninę, pasakyti negali, gal 2011 m. balandžio mėnesį, nes dar buvo šalta. Girdėjo tik gandus, kad O. buvo sumušti, tačiau jis pats nieko apie tai nežino. Su A., kol jie gyveno kaimynystėje, santykiai buvo normalūs, su jais nekonfliktavo. Su O. bendrauja, jie taip pat normalūs žmonės.
Liudytojas V. U. parodė, kad jis po to konflikto V. O. ne mažiau trijų kartų yra vežęs iš namų į Kėdainių ligoninę, kur ją buvo paguldę, gipsavo. Už nuvežimą jis mokėti neprašė, tačiau gavusi pensiją V. O. atnešė jam 50 Lt už visus nuvežimus. Su kaltinamaisiais jo santykiai nekokie, anksčiau buvo jų sumuštas.
Liudytojas E. K. parodė, kad jis praeitą vasarą 3 ar 4 kartus V. O. yra vežęs į Kėdainių ligoninę, į vaistines. Už nuvežimą jam mokėdavo po 100 Lt, kartais daugiau, kartais mažiau. Iš viso už vežiojimą jam buvo sumokėta apie 300 Lt, kadangi tai trukdavo daug laiko, jam reikėdavo laukti.
Liudytoja R. O. parodė, kad I. O. yra jos brolis, V. O. – mama. Konflikto ji nematė, apie jį sužinojo telefonu. Tą vakarą ji negalėjo nuvykti pasižiūrėti, nuvažiavo, kai surado, kas prižiūrės jos vaikus ir nuveš mamą į ambulatoriją. Pirmiausia mamą vežė į Dotnuvos ambulatoriją, vėliau, išrašius siuntimą – į Kėdainių ligoninę. Pirmą kartą mamą į Dotnuvą vežė D. P., paliko ambulatorijoje, po to atvažiavo paimti ir nuvežė į Kėdainius. Jis jų nelaukdavo, grįždavo pažiūrėti gyvulių, po to atvažiuodavo paimti. D. P. ji sumokėjo 80 Lt. D. P. sakė netiesą, kad jis neėmė pinigų, dėl to, kad buvo pasiskolinęs statinę, nes nei mama, nei I. statinės neturi. D. P. pas A. išgėrinėjo, todėl taip sako norėdamas jiems padėti. D. P. statinę ji yra skolinusi prieš 5-6 metus. Motiną dėl sužalojimų vežiojo V. U., E. K.. Mamą reikėjo vežti nuimti gipsą, ekspertizei, ji vartojo daug vaistų, skaudėjo nugarą, reikėjo tepti ranką, pirkti specialų diržą. Mama negalėjo pasikelti, ji ją savo namuose slaugė mėnesį laiko ar daugiau. Mama mėnesį laiko sirgo labai sunkiai, ir šiuo metu skundžiasi, kad dar skauda, jai pablogėjo sveikata, ji ėmė drebėti. Mama sako, kad jai ir dabar A. grasina, kad ją „pakas“, užsivijo ją, einančią iš tvarto, grasina patykoti ją ir brolį. Jie žino, kad mama dėl to nervinasi, pergyvena, dėl to taip elgiasi. Iš karto po įvykio mama jai pasakojo, kad nusileido žemyn kieme išgirdusi triukšmą, o V. A., paėmusi jai už rankos, sviedė ją į šulinį, po to abu A. metė ją į buto koridoriaus stačius laiptus. Nuo to mamai buvo sužaloti ne tik šonkauliai, bet ir nugara. Mamą A. sužaloja jau antrą kartą, 2005 metais buvo praskėlęs mamai galvą, kuo tai baigėsi, neprisimena, gal jie susitaikė.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedančio iš trijų butų, bendras kiemas, jame yra šulinys (1t.b.l.6-8). Iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G106/11(12) matyti, kad aplinkybėse nurodytu laiku kietų bukų daikto poveikyje I. O. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, kairės akies apatiniame voke ir skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinio akies obuolio priekiniame paviršiuje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nubrozdijimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimas, objektyviai užsifiksavę keturių smūgių pėdsakai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų padarymo metu sukeltas fizinis skausmas (1t.b.l.39-40). Iš byloje esančio specialisto apklausos protokolo matyti, kad I. O. nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas dėl kairės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo, visi kiti išvadoje nurodyti I, O. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t.b.l.41). Iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G102/11(12) matyti, kad aplinkybėse nurodytu laiku kietų bukų daikto poveikyje, o tai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, trankant į aplinkinius daiktus, V. O. padaryti šie sužalojimai: muštinė dešinio antakio žaizda, dešinės pusės V, VI šonkaulių lūžimai, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, objektyviai užsifiksavę trijų smūgių pėdsakai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų padarymo metu sukeltas fizinis skausmas (1t.b.l.24-25).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji S. A. ir V. A. padarė nusikaltimus, kuriais kaltinami. Kaltinamasis A. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad konfliktą prie įėjimo į namą pradėjo pats nukentėjusysis I. O., kuris būdamas neblaivus dėl jam nežinomos priežasties jo sutuoktinei V. A. sudavė ranka į nosį bei smūgius į galvą, motinos ginti pribėgusiai jų dukrai taip pat trenkė ir grasino užmušti, pribėgus jam, trenkė į lūpą, ją praskėlė, kelis kartus trenkė į galvą, pradėjo jį spardyti, dėl to jis paėmė I. O. už kojos ir jie abu parkrito. Neigia I. O. smaugęs, užmynęs ant kairės rankos plaštakos ir trynęs ją batu, sukęs ranką. Kaltinamoji V. A. taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, teigdama, kad jai einant į savo butą, išėjęs neblaivus I. O. kažką nerišliai pasakė ir jai paklausus, ko jis nori, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais trenkė kumščiu jai į nosį, o jai pasisukus, 4 kartus kumščiu sudavė į galvą, jai atsirado mėlynė, iš nosies bėgo kraujas. V. A. parodymais, ji nesigynė, su I. O. susikibusi nebuvo, gal tik jį atstūmė, jokių smūgių jam nesudavė, I. O. užsimojo suduoti jai, tačiau sudavė į jų tarpą įlindusiai neblaiviai L. O., kuriai nukrito akiniai, ji pradėjo cypti, kas buvo toliau, gerai nebeprisimena, tik žino, kad jos ginti atėjusią dukrą I. O. taip pat apspardė, grasino užmušti. V. A. parodymais, jos vyras S. A. I. O. smūgių nesudavė, tik abiems nugriuvus prie šulinio, laikė jį už rankų, kad nesimuštų. Abiejų kaltinamųjų parodymais, po konflikto iš savo buto išėjusi neblaivi V. O. jau buvo nubrozdintu dešiniu antakiu, per žandą jai buvo nubėgęs sukrešėjęs kraujas, V. O. griuvinėjo, S. A. ją keliant už rankos, sakė, kad skauda, bei kad nugriuvo nuo laiptų ir užsigavo ranką. Teismas kaltinamųjų S. A. ir V. A. parodymus vertina kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybos būdą, atsižvelgus į tai, kad jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nevienodi, nevisiškai sutampa ir tarpusavyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. S. A., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad I. O., sudavęs jo žmonai smūgį į nosį, po to ją daužė rankomis, į kokią vietą ir kiek sudavė smūgių, nenurodė, teisiamajame posėdyje tvirtino, kad I. O. mušė jo žmoną į galvą. Teisme S. A. parodė, kad I. pradėjo spardyti jį, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. pradėjo spardyti į galvą jo žmoną, po ko jis paėmė jam už kojų, ir jie abu nugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad jam paleidus I. O., pastarasis kelis kartus sudavė jo žmonai į galvą iš nugaros pusės, o iš jo teisme duotų parodymų matyti, jog I. O. tik užsimojo trenkti jo žmonai. Teisiamajame posėdyje S. A., iš pradžių parodęs, jog nežino, kuo I. O. trenkė jo žmonai - kumščiu ar plaštaka, nes šalia jų nebuvo, vėliau tvirtino, kad I. O. plaštaką susižalojo trenkdamas ja jo žmonai į nosį, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė nežinantis, kokiu būdu susižalojo I. ir jo motina. Abu kaltinamieji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad prie V. A. jos ginti buvo pribėgusi jų dukra, kuriai, S. A. tvirtinimu, I. O. trenkė, o V. A. parodymais, ją apspardė, nors ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji teigė, kad jų dukra konflikto metu nieko nedarė, visą laiką sėdėjo ant suolo. Abu kaltinamieji neigia nutempę ir numetę V. O. ant laiptinės laiptų, tvirtindami, kad nukentėjusioji pati nukrito prie sūnaus buto durų, o po to įropojo į laiptinę. Teisiamajame posėdyje S. A. tvirtino, kad V. O., nuėjusi prie šulinio, pasikėlė naktinius marškinius ir parodė savo lytinius organus, o vėliau į kiemą atėjęs A. Č. išplūdo jo žmoną bei jam parodė nuogą užpakalį, nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai neminėjo, tai aiškindamas tuo, kad apie tai jo niekas neklausė. Kaltinamosios V. A. parodymai taip pat nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad I. O. sudavė jai kumščiu į nosį ir ne mažiau 2-jų kartų spyrė į galvą, teisiamajame posėdyje iš pradžių parodė, kad I. O. po suduoto smūgio į nosį sudavė jai apie 4 kartus į galvą kumščiu, kiek vėliau nurodė, jog nematė, kuo sudavė, nes smūgius pajuto iš užpakalio, ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog matė, kad jos vyras laikė užgulęs ant žemės pargriautą Ivaną, ar jie mušėsi, nematė, teisme kategoriškai tvirtino, kad jos vyras I. O. jokių smūgių nesudavė, teisiamajame posėdyje iš pradžių teigusi, kad iki įvykio ji ir jos vyras su O. nekonfliktavo, vėliau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tarp jų ir O. būdavo nuolatiniai konfliktai. Abu kaltinamieji negalėjo įtikinamai paaiškinti, dėl ko jų parodymai nevienodi. Nors kaltinamieji S. A. ir V. A. kaltais neprisipažino, jų kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad konfliktas tarp I. O. ir V. A. kilo dėl I. O. pasakytos pastabos apie ant bendro šulinio gamtinius reikalus atliekantį Andriuškevičių šunį, po ko V. A. vieną kartą ranka sudavė I. O. į veidą, t.y. į kairę akį, o pribėgęs S. A. parvertė I. O. ant žemės, suko jam ranką, gulintį smaugė, laikydamas jį už kaklo, V. A. spyrė gulinčiam I. O., S. A. kojomis trypė jo kairės rankos plaštaką, tai yra abu kaltinamieji prieš I. O. naudojo fizinį smurtą, patvirtino nukentėjusysis I. O.. Tai, kad išgirdusiai triukšmą ir į kiemą išėjusiai V. O. bandant ginti ant žemės gulintį S. A. mušamą sūnų, V. A. suko jai ranką, abu A. ją pastūmė link šulinio, į kurį atsitrenkusi ji susižalojo kaktą, po to abu kaltinamieji įmetė ją į namo koridorių, kur ji krito ant ten buvusių kibirų ir susižalojo ranką bei šonkaulius, patvirtino nukentėjusioji V. O.. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie įvykio aplinkybes ir prieš juos abiejų kaltinamųjų naudotą fizinį smurtą iš esmės nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Neesminiai neatitikimai dėl tam tikrų veiksmų eiliškumo, suduotų smūgių kiekio ir būdo, juos sudavusių konkrečių asmenų paaiškinami tuo, kad nukentėjusieji buvo mušami, atsižvelgus ir į tai, kad V. O. yra senyvo amžiaus, o I. O. tvirtinimu, jis dengėsi rankomis galvą, stengdamasis apsisaugoti nuo smūgių, todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji neturėjo galimybės tiksliai užfiksuoti visos įvykio eigos ir tuo pačiu tiksliai ir detaliai nurodyti visas įvykio aplinkybes. Abiejų nukentėjusiųjų parodymus patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų E. J., R. P., L. O. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji, kuriuos jų gyvenamosios vietos seniūnas charakterizuoja kaip ramius, santūrius, sąžiningus, nekonfliktiškus (1t.b.l.44,47), ir minėtos liudytojos turėtų realų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius ar jiems kerštauti, vien tos aplinkybės, kad S. A. prieš keletą metų buvo sužalojęs V. O., su kuria vėliau susitaikė, bei buvo sumušęs E. J. ir jos brolį, dar neduoda pagrindo jų parodymais netikėti ar laikyti jų neobjektyviais, todėl spręsdamas kaltinamųjų S. A. ir V. A. kaltės klausimą, teismas jais remiasi. Liudytoja E. J. teisiamajame posėdyje patvirtino mačiusi, kad V. A. du kartus sudavė į veidą I. O., pati nematė, kad jį spardė, tačiau apie tai jai sakė dukra, matė kruviną I. O., kuris sakė, kad dėl šuns prie jo prisikabinę A. mušė jį rankomis, spardė, o jos sūnus A. Č., su draugu ir pastarojo drauge buvęs to namo kieme, jai pasakojo matęs, kad S. A. ir V. A. V. O. įstūmė į namo koridorių. Liudytojos R. P. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, ji mačiusi, kad S. A. tampėsi su I. O., jie abu buvo nugriuvę ir vartėsi, I. O. atsiradus viršuje V. A. jį mušdavo, trenkė kelis kartus delnu į veidą, S. A. suko I. O. ranką, bandžiusią sūnų ginti smulkaus sudėjimo V. O. abu A. pakeldavo ir sviesdavo ant žolės, jie nukentėjusiąją „mėtė kaip kamuolį“, tai darė 2-3 kartus, stūmė ją ant šulinio, o kas vyko prie namo laiptų, jai nesimatė, matė, kad I. O. buvo pamušta akis, jis buvo apdraskytas, kruvinas. Teismas nelaiko objektyviais ir patikimais liudytojos – kaltinamųjų dukters G. A. parodymų ir jais nesiremia, atsižvelgus į tai, kad ji yra suinteresuota bylos, kurioje kaltinamieji yra jos tėvai, baigtimi, be to iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl I. O. sužalojimo buvo pradėtas ir jos atžvilgiu, tačiau vėliau nutrauktas nesurinkus pakankamai jos kaltę pagrindžiančių duomenų (1t.b.l.70), kas pagrįstai leidžia abejoti jos parodymų objektyvumu. Iš teismo medicinos specialisto išvadų, specialisto apklausos protokolo matyti, kad I. O. aplinkybėse nurodytu laiku padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas kaltinamojo S. A. veiksmais, jam užmynus I. O. ant kairės rankos plaštakos ir ją trinant bei vėliau sukant ranką, nežymus sveikatos sutrikdymas – V. A. veiksmais. Išvadoje I. O. konstatuotų sužalojimų vieta, padarymo būdas – poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, kairės akies apatiniame voke ir skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinio akies obuolio priekiniame paviršiuje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nubrozdijimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimas, bei išvadoje V. O. konstatuotų sužalojimų vieta ir pobūdis - muštinė dešinio antakio žaizda, dešinės pusės V, VI šonkaulių lūžimai, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, sužalojimų padarymo būdas – sužalojimai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, trankant į aplinkinius daiktus ir pan., taip pat atitinka nukentėjusiųjų parodymus dėl prieš juos kaltinamųjų panaudotų smurtinių veiksmų pobūdžio.
Teisiamajame posėdyje BPK 20 str., 301 str. 1 d. ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji S. A. ir V. A. viešoje vietoje – daugiabučio namo bendrame kieme pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, moralės normų, kaltinamųjų elgesys, kuriuo jie siekė save priešpastatyti aplinkiniams, buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai. Kaltinamoji V. A. dėl nereikšmingos priežasties - I. O. pastabos dėl kaltinamųjų šuns, kuris šlapinosi ant bendro šulinio, prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, suduodama jam smūgį į kairę akį, prie jos prisijungęs S. A., pargriovęs I. O. ant žemės, suko jam ranką, gulintį smaugė, laikydamas jį už kaklo, V. A. spyrė gulinčiam I. O., S. A. kojomis trypė jo kairės rankos plaštaką, suko ranką, nukentėjusiajai V. O. bandant ginti ant žemės gulintį S. A. mušamą sūnų, V. A. suko jai ranką, abu A. ją pastūmė link šulinio, į kurį atsitrenkusi ji susižalojo kaktą, po to abu kaltinamieji įmetė ją į namo koridorių, kur ji, krisdama ant ten buvusių kibirų, susižalojo ranką bei šonkaulius, abiejų kaltinamųjų neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiuosius vertintini kaip įžūlūs, nors konflikto kilimui įtakos turėjo ir ankstesni kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tarpusavio nesutarimai, tačiau iš liudytojų E. J., R. P. parodymų matyti, kad buvo sukeltas triukšmas, kurį girdėjo ir muštynes matė bei išsigando mažametė E. J. duktė, E. P. vaikai, E. P. patvirtino, kad ji bijojo artintis prie įvykio vietos, kad nebūtų sužaloti jos vaikai, girdėjo kieme verkiant mažametį O. sūnų, į įvykio vietą buvo kviečiama policija, kas pagrįstai leidžia kaltinamųjų S. A. ir V. A. elgesį vertinti kaip akivaizdų demonstravimą nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam I. O. nesunkiai sutrikdyta sveikata kaltinamojo S. A. veiksmais, V. A. veiksmais jam padarytas nežymus sveikatos surikdymas, bei abiejų kaltinamųjų veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai V. O..
Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. A. sudavė I. O. rankomis ne daugiau kaip dešimt kartų į veidą. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į tai, kad pats nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nenurodė tikslaus jam V. A. suduotų smūgių į veidą skaičiaus, o liudytoja E. J. patvirtino mačiusi, kad V. A. nukentėjusiajam į veidą sudavė iš viso du smūgius, parodymais, į tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog I. O. iš viso yra užsifiksavę keturių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau, daro išvadą, jog iš kaltinimo V. A. šalintinas aštuonių smūgių ranka sudavimas I. O. į veidą, nesant neginčijamų tai patvirtinančių įrodymų, nustatant, kad V. A. I. O. sudavė ranka į veidą iš viso du smūgius.
Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad S. A. ir V. A., veikdami kartu, 2011 m. gegužės 14 d. apie 20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), savo daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kilus asmeninio pobūdžio konfliktui su minėto namo kaimynais, V. A. vieną kartą ranka sudavė I. O. į veidą, S. A. sugriebė I. O. už rūbų ir parvertė jį ant žemės, gulintį smaugė, užmynė jam ant kairės rankos plaštakos ir ją batu spausdamas, trynė, S. A. ir V. A. kėlė triukšmą, V. A. vieną kartą spyrė ir ne daugiau kaip vieną kartą rankomis sudavė I. O. į veidą, po to S. A. I. O. suko ranką, padarydamas nukentėjusiajam kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimą, S. A. I. O. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. A. - nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką V. A. sugriebė kieme buvusią V. O. už rankos ir ją pasuko, S. A. parvertė V. O. ant šulinio ir kartu su V. A. suėmę V. O. už rankų, nutempė ją link namo laiptinės bei abu numetė ją ant laiptų, bendrais veiksmais padarydami V. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra S. A. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo du žmones, V. A. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. O..
Kaltinamieji S. A. ir V. A. viena veika pasikėsino į du objektus – į kito asmens sveikatą ir į viešąją tvarką.
Kaltinamojo S. A. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) bei BK 138 str. 2 d. 5 p. (dviejų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamosios V. A. veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) bei BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Dėl bausmių
Kaltinamųjų S. A. ir V. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems S. A. ir V. A., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes.
Kaltinamasis S. A. padarė du nusikaltimus - nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir apysunkį (BK 11 str. 4 d), V. A. - du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai tyčiniai, baigti, nukreipti prieš viešąją tvarką ir įstatymo saugomą žmogaus sveikatą.
S. A. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1t.b.l.136), nedirba (1t.b.l.143), darbo biržoje neregistruotas (1t.b.l.144), iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūnijos seniūno charakteristikos matyti, kad jis yra pensininkas, namuose augina gyvulius, dažnai konfliktuoja su kaimynais (1t.b.l.140), nuo 2004-09-27 įrašytas į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų kabineto įskaitą, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, į psichikos ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1t.b.l.139), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į visas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 str.), bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., S. A. skirtina BK 138 str. 2 d. 5 p. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė bei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė, bausmių dydis nustatytinas, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad S. A. teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į kaltinamojo senyvą amžių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus.
Kaltinamoji V. A. anksčiau vieną kartą teista, tačiau teistumo neturi, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1t.b.l.112), nedirba (1t.b.l.122), buvo registruota darbo biržoje nuo 2011-05-23 iki 2011-06-01, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (1t.b.l.123), iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūnijos seniūno charakteristikos matyti, kad ji namuose augina gyvulius, dažnai konfliktuoja su kaimynais (1t.b.l.119), VšĮ Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (1t.b.l.118). Atsižvelgus į visas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 str.), bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., V. A. skirtinos BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios skiriamos vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis I. I. O. pareiškė civilinį ieškinį (1t.b.l.170-171), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų V. A. ir S. A. solidariai 1457,59 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. O. pareiškė civilinį ieškinį (1t.b.l.15-16), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų V. A. ir S. A. solidariai 723,20 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo I. O. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1457,59 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti: (200 Lt – už vežiojimą 4 kartus į gydymo įstaigą, 142,92 Lt – išlaidos vaistams, 80 Lt - sukruvintų ir sudraskytų drabužių vertė: kelnių – 50 Lt, marškinėlių – 30 Lt, 1034,67 Lt - dalies pajamų netekimas nedarbingumo laikotarpiu: nuo 2011-05-14 iki 2011-05-31 – 253,39 Lt, nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30 – 443,43 Lt, nuo 2011-07-01 iki 2007-07-25 – 337,85 Lt), tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam I. O. priteistina 1034,67 Lt negautų pajamų, kadangi šioje dalyje ieškinys pagrįstas pateiktais įrodymais (1t.b.l.176-178), 142,92 Lt - išlaidos vaistams, kadangi akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl abiejų kaltinamųjų prieš jį pavartoto fizinio smurto patyrė sužalojimus, kurių gydymui buvo reikalingi vaistai, 30 Lt – už suplėšytus marškinėlius – tai, kad nukentėjusiajam muštynių metu S. A. suplėšė marškinius, patvirtino R. P., teismas mano, kad ieškinys šioje dalyje nėra aiškiai per didelis, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais priteistinos išlaidos už vaistus ir suplėšytų marškinių vertė. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie sugadintas 50 Lt vertės I. O. kelnes, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis turėjo 200 Lt išlaidų vežiojimui į gydymo įstaigą, liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje nepatvirtino, kad jis 4 kartus, kaip nurodyta ieškinyje, vežė į gydymo įstaigas I. O. bei kad jam už tai I. O. sumokėjo 200 Lt, ieškinys dalyje dėl 250 Lt turtinės žalos atlyginimo (dėl 50 Lt vertės sugadintų kelnių ir 200 Lt kelionės į gydymo įstaigas išlaidų) atmestinas, nesant tai patvirtinančių įrodymų.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. O. pareikštas civilinis ieškinys dėl 723,20 Lt turtinei žalai atlyginti priteisimo: (430,00 Lt – kelionės išlaidos į ligoninę ir iš jos, 40 Lt -suplėšytų drabužių (suknelės ir chalato) vertė, 253,20 Lt - išlaidos vaistams ir medicininei juostai) – tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajai V. O. priteistina 350 Lt kelionės į gydymo įstaigas ir atgal išlaidų, kadangi teisiamajame posėdyje liudytojas V. U. patvirtino, kad V. O. už vežiojimą į ligoninę jam sumokėjo 50 Lt, liudytojas E. K. nurodė už vežiojimą iš V. O. gavęs 300 Lt, liudytojas D. P. nurodė, jog jam už nuvežimą V. O. nemokėjo, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių šių liudytojų parodymus, nėra, taip pat priteistina 253,20 Lt – už medikamentus, atsižvelgus į tai, kad ši suma reali, nėra aiškiai per didelė, iš dalies šias turėtas išlaidas patvirtina ir byloje pateikta vaistinės vedėjos R. V. Vainauskienės pažyma (1t.b.l.20), likusioje dalyje dėl 120 Lt (80 Lt – vežiojimo į gydymo įstaigą išlaidos ir 40 Lt - sugadintų drabužių vertė) ieškinys atmestinas, nesant tai patvirtinančių įrodymų.
Nukentėjusieji I. O. ir V. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašydami solidariai iš kaltinamųjų S. A. ir V. A. priteisti kiekvienam po 5000 Lt. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems I. O. ir V. O. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusieji I. O. ir V. O. dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, nukentėjusiajam I. O. S. A. veiksmais dėl kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. A. veiksmais – nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam svaigo galva, skaudėjo krūtinę, du mėnesius buvo nedarbingas, nešiojo langetę, patyrė nepatogumus, nes negalėjo pasirūpinti savo buitimi, buvo priverstas lankytos ligoninėje, atlikti įvairius tyrimus, ir šiuo metu nesilanksto du jo kairės rankos pirštai, dėl ko jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginio darbo. V. O. dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nes buvo mušamas jos sūnus, nepatogumus, kadangi po sumušimų negalėjo pati pasirūpinti savo buitimi, ją turėjo slaugyti marti ir duktė, turėjo lankytis ligoninėse, daryti tyrimus, skausmus krūtinėje ir šonuose jaučia iki šiol. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Kadangi pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji, neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiesiems I. O. ir V. O. yra nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis - po 2000,00 Lt. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, tai, kad kaltinamųjų šeimoje yra nepilnametė duktė (1t.b.l.120), S. A. nedirba, yra pensininkas, nurodė esantis invalidas, nors tai patvirtinančio dokumento nepateikė, V. A. nedirba, iš seniūnijos charakteristikos matyti, kad kaltinamieji užsiima gyvulių auginimu, daugiau duomenų apie kaltinamųjų turtinę padėtį byloje nėra, atsižvelgia į priteistinos turtinės žalos dydį, įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą bei kiekvieno kaltinamojo veiksmais sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, taip pat ir į tai, kad konflikto metu buvo sužalota ir V. A., taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų I. O. ir V. O. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos po 5000 Lt kiekvienam priteisimo tenkina iš dalies, nustato, kad nukentėjusiajam I. O. iš S. A. priteistina 1500 Lt, iš V. A. – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. O. solidariai iš S. A. ir V. A. priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje – dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo, I. O. ir V. O. ieškiniai atmestini.
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 340,34 Lt V. O. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų solidariai (1t.b.l.28), pagrįstas (1t.b.l.31), tenkintinas pilnai ir Valstybinei ligonių prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš kaltinamųjų S. A. ir V. A. solidariai 340,34 Lt V. O. gydymo išlaidų.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Iš kaltinamųjų S. A. ir V. A. I. O. priteistinos jo turėtos advokato išlaidos -1300 Lt (1t.b.l.180, 220) –(BPK 106 str. 2 d.): iš S. A. – 800 Lt, iš V. A. – 500 Lt, bei valstybei – nukentėjusiąją V. O. atstovavusio advokato išlaidos (Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas ir pažyma (1t.b.l.17, 2t.b.l.) - po 265 Lt iš kiekvieno kaltinamojo.
Iš kaltinamųjų S. A. ir V. A. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103 str., 105 str.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.(viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 str. 2 d. 5 p. (nesunkus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymas) ir nubausti:
- pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) – keturiasdešimt penkių (45) parų areštu;
- pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. (nesunkus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. A.Ę pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir nubausti:
- pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) - laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;
- pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) - laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Nustatyti, kad V. A. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai institucijai apie skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinius ieškinius, pareikštus nukentėjusiųjų I. O. ir V. O., patenkinti iš dalies ir priteisti iš S. A. ir V. A. solidariai: I. O. - 1207,59 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septynis litus 59 ct), V. O. - 603,20 Lt (šešis šimtus tris litus 20 ct) turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinius dėl turtinės žalos – I. O. – dėl 250,00 Lt, V. O. – dėl 120,00 Lt priteisimo atmesti. Priteisti I. O.: iš S. A. – 1500,0 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų, iš V. A. – 500,00 (penkis šimtus) litų, V. O. - solidariai iš S. A. ir V. A. 2000,00 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo I. O. ir V. O. ieškinius atmesti.
Priteisti iš S. A. ir V. A. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 340,34 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų 34 ct) V. O. gydymo išlaidų.
Priteisti I. O. jo turėtas advokato išlaidas: iš S. A. – 800,00 (aštuonis šimtus) litų, iš V. A. – 500,00 (penkis šimtus) litų, bei iš S. A. ir V. A. valstybei V. O. atstovavusio advokato išlaidas - po 265,00 (po du šimtus šešiasdešimt penkis) litus iš kiekvieno.
Priteisti iš S. A. ir V. A. valstybei po 53,40 Lt (po penkiasdešimt tris litus 40 ct) iš kiekvieno proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Teisėja Ramyna Šidlauskienė
