Civilinė byla Nr. e2A-1503-467/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29896-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo ir 2020 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams R. Š. ir akcinei bendrovei (toliau – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo - asociacija Lietuvos verslo konfederacija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ R. Š. teiginiai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą bei prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. Š. ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt buvo publikuotas R. Š. straipsnis, kuriame aprašomas asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos (toliau – LVK) ir jos prezidento V. S. neva netinkamas elgesys su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) vadovu R. Š. R. Š. yra valstybės įmonės atstovas, veikia vadovaujamo juridinio asmens vardu. LRTC negali reikšti nuomonės, o turi informuoti visuomenę ir pateikti jai informaciją, žinias, faktus ir duomenis. Straipsnyje atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią žinią, kad ieškovas, būdamas visuomeninės organizacijos prezidentu, darė neteisėtą įtaką atsakovams, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko.
3. Ieškinyje aprašytą tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovai pateikė visuomenei kaip faktą. Atsakovų paskleistos žinios, neatitinkančios tikrovės, formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą bei žemina jo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Paskelbus straipsnį su tikrovės neatitinkančia informacija, buvo sukeltas visuomenės ažiotažas, pasipiktinimas. 2018 m. rugsėjo 3 d. viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Versli Lietuva“ vyko valdybos posėdis, kuriame valdybos narys R. Š., kuris atstovavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir yra jos (duomenys neskelbtini), išreiškė susirūpinimą, jog R. S. bloga reputacija kenkia įstaigos darbui ir pasiūlė jį atleisti iš VšĮ „Versli Lietuva“ valdybos narių.
4. Straipsniai viešojoje internetinėje erdvėje lieka neribotą laiką ir gali būti lengvai prieinami. Atsakovas R. Š. viešai teigia, kad sulaukė R. S. grasinimų, kad visko gali pasitaikyti, jei šis nebalsuos už V. S. įtakingos verslo konfederacijos vadovo rinkimuose. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos verslo konfederacijos kongreso sesijoje, kai buvo išrinktas LVK 2014 - 2018 m. kadencijos prezidiumas, R. Š. nedalyvavo. Šiame posėdyje vienbalsiai buvo nutarta LVK prezidentu 2014-2018 metų kadencijai išrinkti V. S., todėl R. Š. teiginys, kad „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose“ neturi loginio pagrindo ir neatitinka tikrovės. R. Š. nenurodo, kokia ir kada vyko diskusija, kas joje dalyvavo, ar ši diskusija laikytina oficialiu renginiu, nepateikia įrodymų, kad V. S. visiems girdint būtų rėkęs ar bent pakėlęs balsą, todėl toks teiginys ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka tikrovės.
5. LVK ir jos prezidentas V. S. yra visuotinai žinomi dėl jų veiklos versle. Atsakovai skleidė tikrovės neatitinkančias žinias vedami nesąžiningų ketinimų. Tikrovės neatitinkančios ir ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios žinios buvo paskleistos itin plačiu mastu būtent atsakovų iniciatyva arba buvo sąlygota atsakovų veiksmų. Ginčo žinios buvo paskleistos daugelyje visuomenės informavimo priemonių, tikrovės neatitinkančias žinias sužinojo labai didelė visuomenės dalis ir susikūrė neigiamą nuomonę apie ieškovą, o tai sukėlė žalą ieškovui, kaip verslo atstovui.
6. LVK yra verslo atstovas Lietuvoje ir pasaulyje. Santykiai tarp LVK ir jos narių bei LVK ir jos partnerių užsienyje yra neretai grindžiami asmeniniu pasitikėjimu. Tariamos žinios apie tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra pinigų reikalautojai ir grasintojai įvairiomis pasekmėmis yra itin skaudi LVK nariams ir galinti paskatinti juos susidaryti labai neigiamą nuomonę apie ieškovą. Be to, paskleidus ginčo žinias, ieškovui jau teko ne kartą jaustis nepatogiai, kai kolegos ir partneriai uždavė klausimus apie atsakovų sukurtą situaciją, sumažėjo ieškovo galimybės visaverčiai bendrauti. Yra grėsmė, kad LVK nariai gali dėl atsakovų elgesio išstoti iš LVK ir nebemokėti nario mokesčių, o tai būtų tiesioginė žala LVK. V. S. yra fizinis asmuo, todėl jo apšmeižimas turi ir asmeninio pobūdžio pasekmių. Po straipsnių paviešinimo pablogėjo jo sveikata (sunkiau efektyviai dirbti), neturtinę žalą patyrė ir jo artimieji asmenys (tėvai, dukra), kuriems taip pat svarbi V. S. reputacija.
7. R. Š. yra juridinio asmens atstovas, todėl jo, kaip fizinio asmens veiklą, sudėtinga atskirti nuo jo vadovaujamo juridinio asmens veiklos. Veikdamas LRTC vardu, vadovas turi atsakyti pagal šį ieškinį. Ginčo atveju ne LRTC oficialiai informavo visuomenę apie jos darbo aplinkybes ar naujienas, susijusias su LRTC, bet būtent R. Š. skleidė žinias apie ieškovą. R. Š. ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, tai yra tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų kaip LRTC vadovas ar atstovas, todėl R. Š. pozicija dėl jo, kaip netinkamo atsakovo, yra nepagrįsta. Ieškinyje aprašytą tikrovės neatitinkančią informaciją R. Š. pateikė kaip faktą, o ne kaip nuomonę.
8. Nors V. S. yra viešas asmuo, bet tai nereiškia, kad jį galima be teismo nuosprendžio kaltinti nusikaltimo padarymu. Žurnalistai negalėjo patikrinti R. Š. teiginių pagrįstumo. Taigi, R. Š. privalėjo elgtis sąžiningai ieškovo atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Atsakovo tvirtinimas, kad straipsnyje pasisakė ne apie 2014-2018 m. kadencijos LVK prezidentus, bet apie 2010-2014 m. kadencijos rinkimus, neįrodytas.
9. Atsakovo teiginys, kad pokalbis su V. S. vyko lauke, o apie pokalbį R. Š. pasakojo mažiausiai vienam LVK patalpose buvusiam asmeniui, nėra įrodytas, nes liudytojais kviečiami asmenys negalės patvirtinti, ką lauke galimai kalbėjosi ieškovas ir atsakovas. Tai, kad po posėdžio LRTC interesais veikęs teisininkas G. L. atnaujino darytą posėdžio garso įrašą, neįrodo, kad viskas vyko būtent posėdžio metu.
10. Melagingos informacijos pateikimas apie tariamus veiksmus, ieškovo bendrųjų gyvenimo taisyklių, papročių, nusistovėjusių ir vyraujančių visuomenėje reikalavimų nepaisymą, apie darbinių, profesinių pareigų neatlikimą, nekompetentingumą, užsiėmimą „nešvariu“ verslu, nesąžininga ūkine-komercine veikla, paženklinantis ir pakeičiantis tolesnį ieškovo gyvenimą, pakertantis žmonių pasitikėjimą, „nusipelno“ didesnės piniginės kompensacijos. Ieškovo reikalaujama neturtinės žalos suma yra pagrįsta ir protinga.
11. Ieškovas pats renkasi, kokių teisių gynimo būdų siekti, todėl neturi pareigos reikalauti paneigti teiginius. R. Š. teiginiai, kad jis sąžiningai siekė tik informuoti visuomenę apie V. S. veiklą, prieštarauja jo teiginiams, kad V. S. užsiima ne lobizmu, o tiesiog kovoja prieš valstybinę įmonę, drabstosi purvais. Kadangi tai tiesiog nepagrįsti ir neįrodyti kaltinimai, todėl nėra jokio pagrindo atleisti R. Š. ar jo vadovaujamą LRTC nuo civilinės atsakomybės.
12. Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad LVK prezidiumo 2009 m. gegužės 6 d. posėdyje, kuriame nedalyvavo nei R. Š., nei jo atstovaujama bendrovė, buvo nutarta išrinkti naują prezidentą. Buvo pasiūlyta vice-prezidento V. S. kandidatūra, kuriai prezidiumo nariai pritarė vienbalsiai. LVK Prezidiumo 2009 m. lapkričio 20 d. posėdyje prezidentu buvo išrinktas V. S.. Už jo kandidatūrą balsavo visi 9 posėdyje dalyvavę Prezidiumo nariai. Balsavime R. Š. neturėjo teisės dalyvauti ir nedalyvavo.
13. Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ nėra žinia, o yra atsakovo R. Š. nuomonė, jo subjektyvus situacijos vertinimas, turi realų faktinį pagrindą ir nėra nesąžiningas. Kiti ginčo teiginiai, kurie laikytini žinia ir kuriuos galima patikrinti vadovaujantis tiesos kriterijumi, atitinka tikrovę. Ginčijamų teiginių, jog privačiame pokalbyje V. S. nurodė R. Š., kaip reikėtų balsuoti LVK prezidento rinkimuose, neatitikimą tikrovei ieškovas įrodinėja iškraipydamas straipsnyje nurodytus R. Š. teiginius ir pačiame straipsnyje nurodytą informaciją. Atsakovas R. Š. pasisakė ne apie 2014-2018 m. kadencijos LVK prezidento rinkimus, bet apie 2010-2014 m. LVK prezidento rinkimus ir tarp V. S. ir R. Š. vykusį pokalbį bei jo turinį. R. Š. teiginių apie V. S. jam darytą spaudimą atitikimą tikrovei patvirtina ir viešoje erdvėje skelbiama informacija apie V. S. daromą spaudimą. Ieškovas neįrodė, kaip konkretūs ginčijami teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą.
14. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neprašė įpareigoti atsakovo R. Š. paneigti ginčijamus teiginius, nereiškė reikalavimų dėl straipsnio pašalinimo iš interneto tinklapio, todėl pats ieškovas V. S. nelaiko, kad straipsnyje paskelbti teiginiai daro ar gali daryti jo reputacijai žalą. Ieškovas yra viešas asmuo, kuriam taikomos siauresnės garbės ir orumo gynimo ribos, todėl jis turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes neįrodytos atsakovo R. Š. civilinės atsakomybės sąlygos.
15. Ieškovo V. S. viešai žiniasklaidai pateikta informacija dėl LVK narių skaičiaus padidėjimo patvirtina, kad jokios neturtinės žalos ieškovas nepatyrė. Jeigu visuomenėje ir buvo susidaryta neigiama nuomonė apie ieškovą, tai lėmė ne ginčijamų teiginių paskelbimas, o galimai kitų asmenų viešai dideliu mastu paskelbta informacija apie netinkamą V. S. elgesį bei paties ieškovo netinkamas elgesys. R. Š. yra netinkamas atsakovas byloje, nes ieškinys R. Š. reiškiamas kaip LRTC atstovui, o ne kaip fiziniam asmeniui. Nors atsakovas LRTC yra juridinis asmuo, bet tai nereiškia, kad jis negali ar neturi teisės reikšti nuomonės. LRTC, kaip juridinis asmuo, veikdamas per savo organus, turi teisę įgyti ir turėti teises bei pareigas, įskaitant ir teisę reikšti nuomonę, pasisakyti šiam juridiniam asmeniui aktualiais klausimais. Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš R. Š. ir AB LRTC neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes neegzistuoja pagrindai taikyti solidarią atsakomybę už ieškovo tariamai patirtą žalą. Pats ieškovas nurodo, kad jo garbę ir orumą pažeidė R. Š., veikiančio kaip LRTC vadovo ir jo atstovo, pasisakymai.
16. Atsakovas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ prašė atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patikslinto ieškinio pagrindas netinkamai ir neaiškiai suformuluotas bei išdėstytas, atsakovui neaišku, kokių konkrečiai tariamai neteisėtų ir/ar ieškovo garbę ir orumą žeidžiančių veiksmų padarymu yra kaltinamas atsakovas ir kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais grindžiami LRTC ir/ar atsakovo R. Š. tariamai atlikti neteisėti veiksmai bei ieškovo garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovas neįrodė faktų, būtinų asmens garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį, egzistavimo.
17. Atsakovo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo ginčijami R. Š. teiginiai, kurie gali būti laikomi žinia, t. y. teiginiai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta", „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ ir „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.) <...>“, atitinka tikrovę, o teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, yra nuomonė, subjektyvus atsakovo pateiktas situacijos ir ieškovo elgesio vertinimas. Ieškovas neįrodė, kad ginčijami teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
18. Nėra aišku, ar patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovui R. Š. reiškiami kaip fiziniam asmeniui ar kaip atsakovo vadovui. Padarius išvadą, kad ginčo teiginiai R. Š. buvo pasakyti ne kaip atsakovo vadovo, vykdančio savo darbines funkcijas ir veikiančio LRTC interesais, atsakovas nelaikytinas atsakingu už fizinio asmens pasisakymus ir ieškinys atsakovo atžvilgiu turėtų būti atmestas. Paskelbti ginčijami teiginiai atitinka tikrovę, todėl negali pažeisti asmens garbės ir orumo. Be to, iš ginčijamų teiginių ir straipsnio, kurį rašė net ne atsakovai, o žurnalistas, turinio, matyti, kad R. Š. pasisakymais buvo siekta ne sumenkinti ieškovo garbę ir orumą, o tik išreikšti susirūpinimą dėl ieškovo naudojamų veiklos metodų, taip pat iš dalies apsiginti nuo trečiojo asmens LVK atsakovo LRTC atžvilgiu reiškiamos nepagrįstos kritikos.
19. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad straipsnyje paskelbti atsakovo R. Š. teiginiai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ieškovo elgesiu ar kitaip pažeidė jo garbę ir orumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl R. Š. teiginių pablogėjo jo reputacija ir būtent dėl to jį buvo pasiūlyta atleisti iš VšĮ „Versli Lietuva“ valdybos narių. Ieškovas neįrodė, kad dėl R. Š. pasisakymų jam būtų atsiradę kokių nors neigiamų padarinių, todėl, net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad kokie nors ginčijami teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.
20. Byloje neįrodytos asmens garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį būtinos sąlygos. Žinia gali būti laikomi tik šie ginčijami teiginiai: 1)„Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ 2) „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Š. (šalin – rus.)“, o kitas ieškovo ginčijamas teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ yra nuomonė, subjektyvus situacijos ir ieškovo V. S., kaip viešo ir visuomenės susidomėjimą keliančio asmens, elgesio vertinimas. Ieškovo ginčijami teiginiai, kurie gali būti pripažįstami žinia, atitinka tikrovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį į tenkino iš dalies: pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ paskelbtas R. Š. teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. 2020 m. balandžio 17 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog duomenys apie ieškovą buvo paskleisti. Byloje nekilo ginčo, kad teiginiai „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ yra konstatuojamojo pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pokalbis tarp R. Š. ir V. S. buvo privatus, vyko tik tarp dviejų asmenų, tad šio pokalbio turinį neabejotinai žino tik pokalbyje dalyvavę asmenys. Teismas sprendė, kad netiesioginių įrodymų visuma patvirtina tiek tai, kad toks pokalbis galėjo būti, tiek tai, kokio turinio pokalbis tikėtinai galėjo būti. Frazė „plytos kartais krenta“ yra kalbinė metafora, o tokios frazės pasakymas savaime nereiškia, kad yra grasinama fiziniu ar kitokiu susidorojimu. Iš šalių paaiškinimų turinio teismas vertino, kad iki atsakovo R. Š. darbo LRTC, ieškovo ir atsakovo R. Š. tarpusavio santykiai buvo pakankamai kolegiški, todėl labai tikėtina, kad ieškovas, norėdamas būti išrinktas į vadovaujančias pareigas asociacijoje, galėjo agituoti už save ir tokią frazę pasakyti, pavyzdžiui, juokaudamas, pats tokių žodžių nesureikšmindamas. Padaręs išvadą, kad yra įrodyta aplinkybė apie buvusį aptariamo turinio pokalbį, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl aptariamų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.
23. Dėl teiginio „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š.“ teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybę, jog paties posėdžio metu ieškovas jo atžvilgiu „daloj Š.“ nešaukė, pripažino. Atsakovo tvirtinimu, tokią frazę ieškovas pasakė jau pasibaigus posėdžiui. Nepaisant to, kad šalia buvo nemažai žmonių, aplinkybė, kad V. S. aptariamą frazę pasakė, liudytojų parodymais įrodinėjama nebuvo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurių visuma leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad aptariamas teiginys atitinka tikrovę, todėl atsakovo paskleistas teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuolatos inicijuoja įvairių raštų rašymą dėl LRTC veiklos, raštuose keliami klausimai dėl LRTC veiklos pobūdžio, reiškiamas nesutikimas su tuo, kaip ir kokiais principais veikia LRTC. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų įtrauktas į lobistų sąrašą, taigi, šių raštų rašymas nėra lobistinė veikla. Teismo vertinimu, sakinys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, nors ir nelaikytina nuomone dėl formuluotės kategoriškumo, tačiau ši žinia atitinka tikrovę. Tokia frazė savaime nėra įžeidi, nežemina ieškovo garbės ir orumo, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis yra nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina.
25. Teismas pažymėjo, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo atsakovo AB LRTC civilinės atsakomybės sąlygų, tik deklaratyviai patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakomybė yra solidari. Teismas darė išvadą, kad nėra įrodyta nei viena būtinoji šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad ieškovas po publikacijos paskelbimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lėmė neigiamo pobūdžio duomenų paskelbimas apie ieškovą, taip pat skelbiant tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis (CK 6.247 straipsnis), tačiau patirti išgyvenimai nepakankami priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovas yra viešas asmuo, turintis būti pakantesnis kritikai, be to, ieškovas iki šiol nėra kreipęsis į visuomenės informavimo priemonę dėl paneigimo ar bent jau publikacijos ar joje nurodytų ginčijamų teiginių pašalinimo.
27. Teismas sprendė, kad ieškovas jam padarytos neturtinės žalos neįrodė, nenustatyta, kad ieškovui būtent atsakovo veiksmais sukelti neigiami išgyvenimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jo garbei ir reputacijai ilgalaikėje perspektyvoje. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pats pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankamas ieškovo teisių gynimo būdas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip neįrodytas.
28. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė: iš atsakovo R. Š. ieškovo V. S. naudai 611,27 EUR bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo R. Š. trečiojo asmens asociacijos Lietuvos verslo konfederacijos naudai 110 EUR bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. S. atsakovo R. Š. naudai 5 007,95 EUR bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. S. atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai 9 681,82 EUR bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 21,42 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą 5,36 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
29. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo V. S. reikalavimai atsakovui R. Š. ir toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus patenkinti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo V. S. ir atsakovo R. Š. ir priteisti ieškovui V. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo V. S. ir atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir iš ieškovo V. S. atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
30. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime ieškovas nurodo, kad ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, kad teiginys „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Teismas, teisingai konstatavęs, kad tai yra žinia, turėjo pareigą nuspręsti, ar šis teiginys atitinka tikrovę ir yra žeminančio pobūdžio. Teismas išvadą, jog šis teiginys atitinka tikrovę, padarė įvertinęs vienintelį netiesioginį įrodymą - liudytoju apklausto A. A. parodymus. Apeliantas mano, jog šioje dalyje buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi liudytojas A. A. pats ieškovo pokalbio su atsakovu R. Š. negirdėjo, jis tik perpasakojo, ką jam pasakė R. Š., todėl jo parodymai negalėjo būti vertinami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys teiginio atitikimą tikrovei. Teismas neteisingai pritaikė materialinę teisės normą, t. y. CK 2.24 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pareiga įrodyti teiginio atitikimą tikrovei tenka atsakovui R. Š..
31. Ieškovo vertinimu, liudytojas nepatvirtino, koks buvo R. Š. ir V. S. pokalbio turinys ir
32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovo V. S. motyvo agituoti atsakovą R. Š. už jį balsuoti LVK prezidento rinkimuose nebuvimo, nes R. Š. nebuvo LVK prezidiumo nariu tuo metu, kai 2009 metais buvo renkamas LVK prezidentas.
33. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog paties atsakovo R. Š. paaiškinimai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs. Nors atsakovas byloje neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybių, kad straipsnį rašęs žurnalistas jo mintis perteikė netiksliai ar iškraipytai ir įrodinėjo, kad teiginiu perduota žinia yra tiesa, tačiau duodamas paaiškinimus prieštaravo pats sau, kuomet aiškino apie jo privataus pokalbio su V. S. turinį. R. Š. negalėjo tiksliai įvardinti, kokia frazė, susijusi su plytomis, jam buvo pasakyta V. S.. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas R. Š. turėjo aiškų motyvą siekti paskelbti neteisingą ir žeminančio pobūdžio informaciją apie ieškovą V. S., nes šis, prieš ginčo publikacijos portale www.15min.lt pasirodymą, LVK ne kartą rašė raštus įvairioms valstybės institucijoms, kritikuodama R. Š. vadovaujamos įmonės LRTC veiklą. LVK reiškiama kritika LRTC kėlė nepatogumus R. Š. ir buvo nemaloni.
34. Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad teiginys „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori “ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo teiginiu buvo paskleisti duomenys, kurie atitinka tikrovę. Iš rašytinių įrodymų turinio akivaizdu, kad ne ieškovas, kaip savarankiškas fizinis asmuo, yra pasirašęs įvairius raštus ir reiškęs savo nuomonę įvairiais LVK aktualiais klausimais, o raštai yra rašyti Lietuvos verslo konfederacijos - juridinio asmens, kuris yra tik atstovaujamas jos prezidento V. S.. Taigi, šiuo teiginiu atsakovas paskleidė žinią ne apie LVK, o apie V. S., kaip fizinį asmenį, neva tie raštai yra ne oficiali LVK pozicija, o V. S. asmeniniai siekiai ir asmeninė kova su LRTC.
35. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „nei iš ieškinio ar kitų procesinių dokumentų, nei iš ieškovo ar jo atstovo paaiškinimų nenustatyta, kaip aptariamas teiginys, net jei jis ir neatitiktų tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją“. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, kur nuosekliai laikomasi taisyklės, jog tuo atveju, kai viešai paskleistais teiginiais asmuo yra apkaltinamas nesąžininga visuomenine, ūkine-komercine veikla, jam priskirti teisei ir moralei priešingi veiksmai, tokie kaltinimai per se yra žeminantys ir tokiu atveju įrodinėti žeminančio pobūdžio nereikia. Pirmos instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad minėtu teiginiu paskelbta žinia nežemina ieškovo V. S. garbės ir orumo, šios išvados niekaip nemotyvavo.
36. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog pats pažeidimo faktas yra laikytinas pakankama satisfakcija, nes: sprendimo motyvai, kuriais grindžiama teismo išvada nepriteisti neturtinės žalos, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas neturtinės žalos dydžio klausimo tinkamai neišnagrinėjo, vienas aplinkybes perdėtai sureiškimo (viešo asmens statusą ar ieškovo pasirinkimą nereikalauti ginčo teiginių paneigimo), o kitus reikšmingus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbius kriterijus bei aplinkybes, ignoravo (pavyzdžiui, aplinkybę, jog buvo svarstomas V. S. atleidimo iš VšĮ Versli Lietuva valdybos nario pareigų klausimas), taigi, šioje sprendimo dalyje teismas netinkamai pritaikė materialinę teisės normą.
37. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neturtinė žala ieškovo naudai nepriteistina dėl to, kad ieškovas yra viešas asmuo pagal einamas pareigas – LVK prezidentas, todėl jis turi būti pakantesnis kritikai ir suprasti, kad dėl savo veiklos nebūtinai bus tik giriamas. Tačiau sąvoka viešasis asmuo, nors ir apibrėžta įstatyme, yra labai plati ir turi vertinamąjį atspalvį. Apeliantas, nors yra viešasis asmuo ex ojicio (pagal einamas pareigas), tačiau jis nėra aukščiausio lygmens viešasis asmuo, t. y., jis nėra politikas, o jo neturtinių teisių gynimo ribos pagal EŽTT jurisprudenciją yra neabejotinai platesnės, nei politikų.
38. Teismas sprendime netyrė ir nevertino, ar atsakovas R. Š., paskleidęs tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, veikė sąžiningai. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad publikacija buvo išspausdinta ne atsakovo, o žurnalisto M. J. iniciatyva, niekaip nepatvirtina atsakovo sąžiningumo ir jo siekio sąžiningai informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą.
39. Ieškovas taip pat nesutinka su išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių žalą ieškovo reputacijai, galimai jo karjerai ateityje. Neigiamas atsakovo paskleistos informacijos poveikis apelianto reputacijai yra akivaizdžiai įrodytas byloje esančiais duomenimis - liudytojų parodymais.
40. Tiek pats ieškovas paaiškino, tiek jo sutuoktinė R. S. teisme paliudijo, jog ieškovas po publikacijos tapo liūdnas, neretai tarsi atitrūkęs nuo realybėje vykstančių dalykų, jautėsi vienišas, izoliuotas, nelaimingas, patyręs nesėkmę, pralaimėjimą, jį aplankydavo mintys apie gyvenimo prasmės praradimą, sumažėjo bendras fizinis tonusas, atsirado įvairūs negalavimai, sutriko miegas. Apie išgyventus ieškovo depresijos požymius jo žmona galėjo kompetentingai spręsti, nes pati yra baigusi medicinos mokslą, dirbusi psichiatrijos ligoninėje ir mačiusi bei toliau mato žmones su panašiais požymiais ar problemomis. Be to, apie V. S. patirtus išgyvenimus paliudijo ir kiti liudytojai.
41. Teismas neturtinę žalą vertino tik kaip kompensacinį mechanizmą, t. y. neturtinės žalos atlyginimą vertino kaip atlygį, kuris yra skirtas tik kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, tačiau visiškai ignoravo faktą, kad neturtinė žala garbės ir orumo gynimo bylose turi ir kitą funkciją - prevencinę. Teismo pareiga buvo sprendimu nustatyti tokį neturtinės žalos dydį, kuris atliktų taip pat ir prevencinę funkciją, t. y. atgrasytų atsakovą nuo tokio elgesio ateityje.
42. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, iš sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas analizavo, ar ginčo teiginys (frazė „daloj Š.“) iš viso objektyviai V. S. buvo pasakyta tuo metu, kada jį nurodė išgirdęs atsakovas. Teismas konstatavo, kad ginčo teiginys neatitinka tikrovės ne dėl to, kad minėta frazė buvo pasakyta vienu ar kitu metu, o todėl, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šią frazę ieškovas apskritai yra pasakęs (sušukęs) atsakovui. Atsakovas savo poziciją, kad tokia frazė jam iš tiesų buvo pasakyta, grindė tik paties atsakovo paaiškinimais, atsakovo prielaidomis bei aplinkybėmis, kurios niekaip nesietinos su frazės pasakymo / nepasakymo faktu.
43. Ieškovas nesutinka su atsakovo prielaida, kad teismas nustatė neprotingai aukštą įrodinėjimo standartą šioje byloje, nes, nėra įmanoma niekaip objektyviai įrodyti ginčo teiginio atitikimo tikrovei. Atsakovo argumentas, kad jis negali objektyviai įrodyti atitinkamo fakto, todėl jam turi būti taikomas „mažesnis“ įrodinėjimo standartas, nepagrįstas nei logine, nei teisine prasme.
44. Atsakovas neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybių, kad straipsnį rašęs žurnalistas jo mintis perteikė netiksliai ar iškraipytai, priešingai, pats duodamas teisme paaiškinimus pripažino ir neneigė, kad būtent tokį teiginį jis pasakė žurnalistui. Sprendime ginčo teiginys apie ieškovą pagrįstai įvertintas kaip žeminantis jo garbę ir orumą, nes teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, vertinant ginčo teiginio žeminantį pobūdį, negalima jo vertinti atsietai nuo konteksto, kuriame tas ginčo teiginys buvo išsakytas, taip pat gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai.
45. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog iki ginčo teiginio paskleidimo viešoje erdvėje ieškovo reputacija ir taip buvo bloga, todėl ginčo teiginys negalėjo dar labiau pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Toks argumentas yra neįrodytas, be to, neturi jokio tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla.
46. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ paskelbtas R. Š. teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą“ panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovui R. Š. iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
47. Nurodo, kad sprendime padaryta neteisinga išvada, jog teiginys „vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Š. (šalin – rus.)“ neatitinka tikrovės. Tokia išvada teismo padaryta netinkamai taikant ir aiškinant CK 2.24 straipsnio normas, nesivadovaujant suformuota teismų praktika bei pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas vertino ne ginčijamo teiginio, o ieškovo pateiktos to teiginio interpretacijos atitikimą tikrovei.
48. Pirmosios instancijos teismas analizavo, ar teiginys „daloj Š.“ buvo sušaukta oficialaus posėdžio metu, ir nustatė, kad paties posėdžio metu ieškovas jo atžvilgiu „daloj Š.“ nešaukė. Straipsnyje parašyta, kad frazę „daloj Š.“ ieškovas vartojo „oficialiame renginyje“. Dėl šios priežasties teismo akcentuota aplinkybė, kad atsakovas patvirtino, jog posėdžio metu ieškovas ginčo frazės jo atžvilgiu nesušuko, kad tai padaryta po posėdžio, nepagrįstai vertinta kaip įrodanti ginčo teiginio neatitikimą tikrovei. Skundžiamame sprendime teismas suabsoliutino aplinkybę dėl frazės „daloj Š.“ sušukimo momento (posėdžio metu ar ne) ir faktiškai net nevertino viso ginčijamo teiginio bei jo atitikimo tikrovei. Net ir laikant, kad frazė „daloj, Š.“ ieškovo sušukta po oficialaus renginio, tai nesudarytų pagrindo ieškovo ginčyto teiginio laikyti melagingu, neatitinkančiu tikrovės.
49. Skundžiamame sprendime padarydamas išvadą dėl ginčo teiginio neatitikimo tikrovei teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino dalies reikšmingų aplinkybių ir duomenų. Ginčo teiginio atitikimą tikrovei pavirtina nuoseklūs, neprieštaringi ir išsamūs apelianto R. Š. procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu teikti paaiškinimai. Jo paaiškinimai sutapo, pvz. su liudytojo G. L. byloje teiktais paaiškinimais. Apelianto ir liudytojo paaiškinimus paneigiančių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Liudytojo G. L. paaiškinimų, priimant sprendimą, teismas apskritai nevertino, nenurodė ir nepaaiškino, kodėl jais nesiremia ir juos atmeta. Ginčo teiginio atitikimą tikrovei patvirtina ir aplinkybė, kad, pasibaigus formaliajai aukciono sąlygų aptarimo daliai (posėdžiui), dalyviams pradėjus skirstytis, buvo atnaujintas G. L. darytas garso įrašas. Šiaip sau, be jokios priežasties, įrašinėjimas atnaujintas nebūtų buvęs.
50. Teismas nustatė neprotingai aukštą įrodinėjimo standartą, nesąžiningai, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkino apelianto teisę gintis nuo jam ieškovo reiškiamų kaltinimų ir apribojo ar net paneigė jo teisę savo poziciją, argumentus įrodinėti visais leistinais įrodymais.
51. Skundžiamame sprendime teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Tokia išvada teismo grįsta prielaidomis, pažeidžiant pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nukrypstant nuo teismų praktikos. Teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar byloje yra įrodymų, kad ginčo teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą (tokių įrodymų byloje nėra). Ieškovo garbės ir orumo pažeidimą teismas faktiškai preziumavo, nors tą paneigia net dalis paties teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų ir nurodytų duomenų.
52. Asmens garbės ir orumo pažeidimas nėra preziumuojamas. Vien nustatymas, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra pakankamas pripažinimui, kad buvo pažeista asmens garbė ar orumas. Tokį pažeidimą ieškovas privalo įrodyti. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nebuvo. Skundžiamame sprendime apskritai nenurodyta, kas įrodo ieškovo garbės ir orumo pažeidimą dėl ginčijamo teiginio paskelbimo.
53. Teismas taip pat visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo teiginio paskelbimo kontekstu, tuo metu egzistavusia situacija, ieškovo asmenybe, jo, kaip viešo asmens turėta reputacija (kuri tuo laikotarpiu nebuvo gera). Pats ieškovas byloje ne kartą pabrėžė, kad teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, turi atsižvelgti į objektyvius kriterijus, t. y. turėtų vertinti, kokią garbę ieškovas yra užsitarnavęs visuomenės akyse ir kokios, priklausomai nuo to, žinios galėtų pažeisti tokio asmens garbę ir orumą. Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki ginčo teiginio paskelbimo ieškovo reputacija nebuvo gera, jis visuomenėje buvo žinomas kaip asmuo, savo veikloje nevengiantis reikšti įvairių reikalavimų valstybės institucijų atstovams ir net jiems grasinti.
54. Ieškovo apeliaciniame skunde klaidingai tvirtinama, jog teismas neteisingai pritaikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir perkėlė ieškovui pareigą įrodyti ginčo teiginių atitikimą tikrovei. Iš sprendimo matyti, kad teismas vertino ir nustatinėjo, ar atsakovas byloje įrodė minėtų dviejų ginčo teiginių atitikimą tikrovei. Ieškinio reikalavimas dėl ginčo teiginių atitikimo tikrovei buvo atmestas konstatavus, kad byloje įrodytas jų atitikimas tikrovei. Taigi, teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.
55. Nei procesiniuose dokumentuose, nei byloje teiktuose paaiškinimuose, atsakovas niekada nenurodė, kad būtų siekęs perteikti žinią, kad ieškovas neva grasino atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas neva paskleidė žinią, jog atsakovas grasino ieškovui. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad asmens garbės ir orumo bylose duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija negali būti paneigta remiantis netiesioginiais įrodymais. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.
56. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atitikimo tikrovei teiginių, pasakytų privataus dviejų asmenų (ieškovo ir atsakovo) pokalbio metu. Natūralu, kad privataus pokalbio turinys objektyviai negali būti įrodomas tokiais tiesioginiais įrodymais kaip raštai, daiktiniai įrodymai. Reikalavimas įrodyti dviejų asmenų tarpusavio pokalbio turinį tik tiesioginiais įrodymais, tokiais kaip garso įrašas, reikštų neprotingai aukšto įrodinėjimo standarto nustatymą, nesąžiningą, neproporcingą ir nepagrįstą atsakovo teisės gintis nuo jam ieškovo reiškiamų kaltinimų apsunkinimą ir paneigimą atsakovo teisės savo poziciją, argumentus įrodinėti visais leistinais įrodymais. Dėl to teismas teisėtai ir pagrįstai sprendimą grindė į bylą pateiktais netiesioginiais įrodymais ir jų bei byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu daromomis išvadomis.
57. Teismo padarytą išvadą, kad ieškovas privataus tarp šalių vykusio pokalbio metu pasakė teiginius „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, t. y. kad šie teiginiai atitinka tikrovę, patvirtina bylos duomenys ir įrodymai, tokie kaip atsakovo R. Š. paaiškinimai, liudytojo A. A. paaiškinimai, straipsnį „Įtakingos verslo organizacijos vadovui – nauja kaltinimų banga“ rengusio žurnalisto M. J. paaiškinimai. Vien tai, kad bylos duomenų pagrindu teismas padarė kitokias išvadas, nei norėjo ieškovas, nereiškia, kad tai padaryta netinkamai įvertinus įrodymus.
58. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino dalį byloje esančių įrodymų yra nepagrįsti. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato draudimo įrodinėti aplinkybes, įskaitant ir susijusias su tarp dviejų asmenų vykusiu pokalbiu, jo turiniu, remiantis liudytojų paaiškinimais. Tai, kad pats liudytojas pokalbyje tiesiogiai nedalyvavo, nesudaro pagrindo nesivadovauti jo paaiškinimais ar laikyti juos nepatikimais. A. A. nuosekliai, gana detaliai paaiškino visas jam žinomas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad A. A. su ieškovu būtų turėję kokių nors asmeninių nesutarimų, konfliktų.
59. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog neturėjo motyvo agituoti atsakovą balsuoti už jį LVK prezidento rinkimuose, nes R. Š. nebuvo LVK prezidiumo nariu tuo metu, kai 2009 m. buvo renkamas LVK prezidentas. Byloje nėra ginčo, kad tuo metu R. Š. buvo prezidiumo nariu. Atsakovas nepasisakė apie prieš rinkiminį kongreso posėdį įvykusį pokalbį, straipsnyje to nėra rašoma, ginčijamame teiginyje tai taip pat nenurodyta. Byloje liudytoju apklaustas A. A. taip pat paaiškino, kad straipsnyje minėtas pokalbis tarp šalių vyko ne prieš rinkiminį prezidiumo posėdį, o prieš prezidiumo posėdį, kuriame aptarinėtos, derintos svarstymui kongresui teiktinos prezidiumo narių ir prezidento kandidatūros.
60. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad frazė „tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ turi būti laikoma atsakovo paskleista tikrovės neatitinkančia žinia. Atsakovo nuomone, formuluotė, naudoti išsireiškimai rodo, kad tai atsakovo nuomonė, jo subjektyvus V. S., kaip viešo ir visuomenės susidomėjimą keliančio asmens, elgesio vertinimas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai šį teiginį laikė žinia. Kita vertus, net ir laikant teiginį žinia, negalima sutikti su ieškovo nuomone, kad šis teiginys neatitinka tikrovės.
61. Teiginyje nenurodyta, ar buvo pasisakoma apie ieškovą kaip fizinį asmenį, ar kaip LVK vadovą. Bet šioje vietoje reikšmingas bendras straipsnio kontekstas, kiti straipsnyje nurodyti atsakovo teiginiai, kurie rodo, kad straipsnyje kalbama apie ieškovą kaip LVK vadovą, o ne kaip apie privatų asmenį. Ieškovas (apeliantas) nepagrįstai tvirtina, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad teiginys „tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ atitinka tikrovę.
62. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje nėra įrodytas nei neturtinės žalos faktas, nei kitos neturtinės žalos priteisimui būtinos sąlygos. Ieškovas byloje neįrodė, kad dėl teiginio „vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Š. (šalin – rus.)“ jis būtų patyręs realią neturtinę žalą. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių tariamai atsiradusius ieškovo negalavimus, savijautos pablogėjimą.
63. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra viešas asmuo, tai ne kartą byloje akcentavo ir jis pats. Ieškovas dėl savo užimamų pareigų yra aktyviai viešoje erdvėje besireiškiantis asmuo, keliantis visuomenei didelį susidomėjimą ir turintis galimybes savo poziciją išsakyti per visuomenės informavimo priemones. O teismų praktikoje išaiškinta, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, kad kritika, kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, viešo asmens turėtų būti toleruojama ir nelaikytina jo garbės ir orumo pažeidimu.
64. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo R. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo mažinti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nagrinėjamos bylos apimtis buvo didelė, be procesinių dokumentų rengimo atsakovas patyrė ir kitų reikšmingų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su susipažinimu su ieškovo pateiktais procesiniais dokumentais, pasirengimu ir atstovavimu net keliuose teismo posėdžiuose. Dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl ieškovo kaltės, jo netinkamos pareigos suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką vykdymo.
65. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, kad byloje buvo pripažinti negaliojančiais trys iš ieškovo ginčytų teiginių. Apeliantas nutyli, kad ieškinyje buvo prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės daugiau teiginių, nei nurodyta teismo sprendime, kad tik nagrinėjant bylą iš esmės, 2019 m. birželio 19 d. byloje įvykusiame teismo posėdyje ieškovas atsisakė (nurodė, kad nebepalaiko) reikalavimo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą kitus du teiginius. Tame pačiame teismo posėdyje ieškovas taip pat atsisakė reikalavimo dėl 45 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
66. Ieškovui atsisakius ankščiau nurodytų ieškinio reikalavimų (jų nebepalaikius) laikytina, kad šioje dalyje atsakovai bylą laimėjo, o ieškovas pralaimėjo. Tai reiškia, kad faktiškai buvo patenkinta ne 20 proc., o ženkliai mažesnė ieškinio reikalavimų dalis.
67. Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos verslo konfederacija atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, atsakovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
68. Nurodo, kad atsakovas R. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad jam ieškovas V. S. oficialaus renginio metu sušuko frazę „daloj Š.“, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas teiginys neatitinka tikrovės. Visi R. Š. apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, grindžiami išimtinai jo subjektyviais vertinimais ir prielaidomis, todėl teismas toje sprendimo dalyje nepažeidė jokių įrodinėjimą reglamentuojančių imperatyvių įstatymo nuostatų.
69. Atsakovas R. Š. neįrodė, kad teiginiai „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, atitinka tikrovę, o teismas, padaręs priešingą išvadą, suteikė perdėtą įrodomąją reikšmę liudytojo A. A. parodymams, nors šis asmuo pats tiesiogiai šio ginčo teiginio negirdėjo. Be to, teismas neįvertino, jog šio liudytojo parodymai gali būti subjektyvūs ir neteisingi dėl jį ir ieškovą siejančių konfliktinių santykių.
70. R. Š. paskleistas „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ neatitinka tikrovės jau vien dėl to, kad V. S. asmeniškai „nekovoja“ su valstybine įmone, kuriai vadovauja R. Š.. Ieškovas eina LVK prezidento pareigas ir aktyviai atstovauja LVK visais jos veiklos klausimas. Visuose byloje esančiuose LVK raštuose, kurie pasirašyti V. S., kaip asociacijos prezidento, yra dėstoma LVK nuomonė ir pozicija, o ne subjektyvi asmeninė V. S. nuomonė. LVK vertinimu, visi ginčo dalyką šioje byloje sudarantys teiginiai neabejotinai žemina tiek ieškovo garbę ir orumą, tiek jo profesinę reputaciją. Be to, šie ginčo teiginiai kenkia ir pačios LVK dalykinei reputacijai.
71. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepime su atsakovo R. Š. apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
72. Pažymi, kad teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nėra pagrindo mažinti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be procesinių dokumentų rengimo šioje byloje AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ patyrė ir kitų reikšmingų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su susipažinimu su ieškovo pateiktais procesiniais dokumentais, ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos nacionalinės ir tarptautinės teismų praktikos analize, pasirengimu ir atstovavimu net keliuose teismo posėdžiuose ir kt. Atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą.
73. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, jis tinkamai ir laiku teikė bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovo pozicija, kad vienai iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į kitų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, atimtų iš šalių galimybę efektyviai ginti pažeistas teises.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
74. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
75. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.
76. Šiuo atveju ieškovas – fizinis asmuo pareiškė ieškinį atsakovams – fiziniam asmeniui ir juridiniam asmeniui CK 2.24 straipsnio pagrindu. Pagal šį straipsnį yra ginami asmens garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama LR Konstitucijos 21 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis.
77. Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 2.24 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
78. Ieškovas V. S. nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ R. Š. teiginiai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik teiginys „vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Š. (šalin – rus.)“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Tačiau su tokia teismo išvada nesutinka atsakovas R. Š., apeliaciniame skunde motyvuodamas tuo, kad ji padaryta netinkamai taikant ir aiškinant CK 2.24 straipsnio normas, nesivadovaujant suformuota teismų praktika bei pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš esmės sutinka.
79. Pasisakydamas dėl žinių neatitikimo tikrovei kriterijaus (sąlygos), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2011">3K-3-347/2011</a>; kt.), kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui). Tuo tarpu faktą, kad, paskleidus apie jį (su juo susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas. Taigi, vertinant, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, pirmiausia turi būti identifikuojamos konkrečios paskleistos žinios (duomenys) ir tada nustatinėjama, ar tos paskleistos žinios (duomenys) atitinka tikrovę.
80. Šiuo atveju ieškovo nurodytas ir ginčytas teiginys yra toks: „vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Š. (šalin – rus.)“. Tuo tarpu, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar teiginys „daloj Š.“ buvo sušauktas oficialaus posėdžio metu: „<...> paties posėdžio metu ieškovas jo atžvilgiu „daloj Š.“ nešaukė <...>“, „<...> duomenų apie nemandagų ieškovo elgesį dalykinio susitikimo (posėdžio) metu paskleidimas <...>“. Taigi, nors ginčijamame teiginyje apie jokį posėdį nėra užsimenama - straipsnyje parašyta, kad frazę „daloj Š.“ ieškovas vartojo „oficialiame renginyje“ – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas patvirtino, kad posėdžio metu ieškovas ginčo frazės jo atžvilgiu nesušuko, kad tai padaryta po posėdžio, kas sudarė nepagrįstą pagrindą teismui vertinti, kad ginčo teiginys neatitinka tikrovei, t. y. nepagrįstas atsakovo minimo „posėdžio“ sutapatinimas su žurnalistui minėtu viešu renginiu lėmė klaidingą išvadą apie ginčo teiginio neatitikimą tikrovei.
81. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo straipsnyje nėra parašyta, jog minėtą frazę ieškovas sušuko “posėdžio metu”, straipsnyje nurodyta „viešame renginyje“. Taip pat nustatyta, kad minėtą frazę ieškovas sušuko viešos diskusijos dalyviams esant Ryšių reguliavimo tarnybos patalpose, formaliai pasibaigus posėdžiui, bet pats renginys dar nebuvo pasibaigęs (dalyviai nebuvo išsiskirstę, vyko diskusijos tarp aptarimo dalyvių, kas nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime). Taigi, yra pagrindo vertinti, kad vis dar tebevyko viešas renginys, ką ir pasakė atsakovas R. Š. straipsnio autoriui bei byloje apklaustas liudytojas G. L., kuris parodė, kad ginčyta frazė iš esmės buvo sušukta viešo renginio metu, o ne po viešo renginio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nei šio liudytojo parodymais, nei atsakovo paaiškinimais bei savo paties nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nesirėmė.
82. Be to, net ir laikant, kad frazė „daloj, Š.“ ieškovo buvo sušukta po oficialaus renginio, tai nesudarytų pagrindo ieškovo ginčyto teiginio laikyti melagingu, neatitinkančiu tikrovės, kadangi teismų praktikoje yra pasisakyta, kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus ir, ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2012">3K-3-222/2012</a>; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas R. Š., bendraudamas su žurnalistu, papasakojo jo prisimenamas aplinkybes, įvykius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog frazė „daloj Š.“ buvo sušukta oficialaus renginio pabaigoje, o ne paties renginio metu, laikytina tik nereikšmingu netikslumu, bet ne melagingos informacijos teikimu, o tuo atveju, kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; kt.).
83. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino aplinkybę dėl frazės „daloj Š.“ sušukimo momento (posėdžio metu ar ne) ir dėl to nepagrįstai vertino, kad nagrinėjamas teiginys neatitinka tikrovei, teisėjų kolegija, įvertinusi, kad frazė „daloj Š.“ ieškovo buvo sušaukta ne paties posėdžio metu, o netrukus po posėdžio, konstatuoja, kad ginčo teiginys atitinka tikrovę, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles. Dėl to šioje dalyje teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
84. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne tik padarė klaidingą išvadą, kad minimas teiginys neatitinka tikrovės, bet ir kad jis taip pat pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Tokia teismo išvada iš esmės yra pagrįsta prielaidomis. Nors teisėjų kolegija konstatuoja, esant pagrindą nepripažinti nurodytos žinios neatitinkančia tikrovės, dėl ko ieškovo garbės ir orumo žeminančio pobūdžio nustatymas tampa neaktualus, tačiau pažymi, kad šiuo atveju teismo sprendimas negalėjo būti pagrįstas prielaidomis, nes įrodymų, kad ginčijamas teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, byloje nėra.
85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens garbės ir orumo pažeidimas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai ir teismas asmens garbės ir orumo pažeidimą gali pripažinti tik byloje esant konkrečių duomenų ir įrodymų, kad dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių domenų pasikeitė asmens (ieškovo) savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų pateikta nebuvo.
86. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir su tuo susijusio netinkamo materialiosios teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.
87. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai: „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, taip pat „tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ atitinka tikrovę. Su tokia teismo išvada nesutinka ieškovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir perkėlė ieškovui pareigą įrodyti ginčo teiginių atitikimą tikrovei. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo (apelianto) pozicija nesutinka.
88. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).
89. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atmestas, priimtas esant įrodymų pakankamumui. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir jų nepakankamumo iš esmės atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų surinkimo ir vertinimo taisyklių, numatytų proceso teisės normose, teismas, atmesdamas ieškinį dalyje, nepažeidė ir jas taikė tinkamai.
90. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl atitikimo tikrovei teiginių, pasakytų privataus dviejų asmenų (ieškovo ir atsakovo R. Š.) pokalbio metu. Akivaizdu, kad privataus pokalbio turinys objektyviai iš esmės negali būti įrodomas jokiais tiesioginiais įrodymais. Dėl tokios situacijos specifikos privataus pokalbio turinys bei su juo susijusios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir nustatomos remiantis netiesioginiais įrodymais. Tai ir buvo daroma pirmosios instancijos teismo šioje byloje, nurodant, kad “akivaizdu, kad tokio pokalbio turiniui nustatyti patikimiausia įrodinėjimo priemonė būtų garso įrašas, tačiau būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga tikėtis, kad tarp dviejų kolegiškai bendraujančių asmenų pokalbis būtų įrašomas.“
91. Be to, kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovas R. Š., reikalavimas įrodyti dviejų asmenų tarpusavio pokalbio turinį tik tiesioginiais įrodymais, tokiais kaip garso įrašas, reikštų neprotingai aukšto įrodinėjimo standarto nustatymą, nesąžiningą, neproporcingą ir nepagrįstą atsakovo teisės gintis nuo jam ieškovo reiškiamų kaltinimų apsunkinimą ir paneigimą atsakovo teisės savo poziciją, argumentus įrodinėti visais leistinais įrodymais. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė remdamasis į bylą pateiktais netiesioginiais įrodymais ir jų bei byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu daromomis išvadomis, o ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad išvadas dėl aukščiau nurodytų teiginių atitikimo tikrovei teismas darė įvertinęs vienintelį netiesioginį įrodymą – liudytojo A. A. parodymus.
92. Taigi, atmesdamas ieškinį dėl ieškovo ginčytų teiginių, pirmosios instancijos teismas savo išvadas teismas padarė iš visumos nagrinėjant bylą ištirtų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, kitų aplinkybių ir duomenų, tarp kurių - ieškovo asmenybę, jo veikloje naudojamus elgesio metodus ir kt. aplinkybes charakterizuojantys duomenys. Teismo padarytą išvadą, kad ieškovas privataus tarp šalių vykusio pokalbio metu pasakė teiginius „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, t. y., kad šie teiginiai atitinka tikrovę, patvirtina bylos duomenys ir įrodymai - atsakovo R. Š. paaiškinimai, liudytojo A. A. parodymai, viešoje erdvėje išplatinta ieškovą charakterizuojanti informacija ir pan. Nurodyti duomenys pirmosios instancijos įvertinti tinkamai, ieškovo apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.
93. Pažymėtina, kad žurnalisto straipsnyje paviešinti teiginiai „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose. Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“ nesuponuoja vertinimo, kad R. Š. būtų sakęs, jog ieškovas jam grasino ar grasino susidorojimu su juo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti atsakovo R. Š. paaiškinimu, kad jis perteikė žurnalistui tarp jo ir V. S. vykusį pokalbį, o ne sakė, kad būtų buvę iš ieškovo kokių nors grasinimų. Nei procesiniuose dokumentuose, nei byloje teiktuose paaiškinimuose, atsakovas niekada nenurodė, kad būtų siekęs perteikti žinią, kad ieškovas grasino atsakovui, nenurodė ir nepripažino, kad, bendraudamas su žurnalistu, būtų siekęs paskleisti žinią, kad ieškovas grasino atsakovui. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytas teiginys neatitinka tikrovės.
94. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog teiginys „tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“ yra tiesa, jog teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo padaryti išvadą, kad šiuo teiginiu paskleista žinia apie V. S., kaip privataus asmens, piktnaudžiavimą ir nepagrįstų norų reiškimą, yra tiesa. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nes iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas, kaip neatitinkantį tikrovės vertina ne patį aukščiau nurodytą teiginį, o savo šio teiginio interpretaciją. Be to, pasisakydamas dėl šio teiginio neatitikimo tikrovei, ieškovas iš esmės prieštarauja savo paties, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, metu teiktiems paaiškinimams.
95. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad minimas teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio, kas iš esmės sudarytų pagrindą vertinti jį kaip nuomonę, o ne žinią, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino jį žinia, o ne atsakovo asmeniniu vertinimu (nuomone). Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje atsakovas R. Š., nors atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą ir nurodo motyvus dėl žinios ir nuomonės atribojimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų (žinia ar nuomonė) nepasisako (CPK 320 straipsnis).
96. Vertinant nagrinėjamą teiginį kaip žinią, negalima sutikti su ieškovo nuomone, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, juo labiau, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teisme sprendime nustatytų aplinkybių, kad jis nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, tačiau, kaip LVK vadovas, nuolat kelia klausimus įvairioms valstybinėms institucijoms bei visuomenės informavimo priemonėse dėl LRTC veiklos, inicijuoja įvairaus turinio raštų rašymą, kuriuose keliami klausimai, susiję su LRTC veikla. Nurodytos aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamas ginčo teiginys, vertinant jį kaip žinią, atitinka tikrovę.
97. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad minimu teiginiu atsakovas paskleidė žinią ne apie LVK, o apie V. S., kaip fizinį asmenį, kad jis asmeniškai turi kažkokių norų pageidavimų, o kai tie jo norai nevykdomi, jis pats deda asmenines pastangas kovodamas prieš valstybinę įmonę (LRTC). Būtent tuo pastarasis teiginys ir žemina ieškovo garbę ir orumą, kad, atsižvelgiant į visą publikacijos, kurioje yra teiginys, kontekstą, skaitytojui sudaromas neigiamas įspūdis apie ieškovą, kad jis, rašydamas įvairius raštus atitinkamoms institucijoms, veikia išimtinai savo asmeniniais interesais, o ne vykdydamas LVK prezidento funkcijas ir kad tie raštai yra ne oficiali LVK pozicija, o V. S. asmeniniai siekiai ir asmeninė kova su LRTC. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, kadangi pačiame teiginyje nenurodyta, ar buvo pasisakoma apie ieškovą kaip fizinį asmenį, ar kaip LVK vadovą.
98. Vertinant viso straipsnio bendrą kontekstą, kiti jame nurodyti atsakovo teiginiai, aiškiai rodo, kad straipsnyje kalbama apie ieškovą kaip LVK vadovą, o ne kaip apie privatų asmenį. Straipsnyje taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas sakė, jog ieškovas raštuose išdėstė savo asmeninę, o ne LVK poziciją, kad jis veikia savo asmeniniais interesais, o ne vykdydamas LVK prezidento funkcijas, kad reiškia kokius nors nepagrįstus asmeninius reikalavimus.
99. Taigi, bendras straipsnio turinys (kurį rengė ne atsakovas, o žurnalistas, perteikdamas atsakovo pasakojimą) taip pat nesudaro apelianto nurodyto vertinimo, nes vien iš straipsnio pavadinimo „Įtakingos verslo organizacijos vadovui – nauja kaltinimų banga“, akivaizdu, kad rašoma apie ieškovą kaip LVK vadovą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasisakydamas dėl ginčo teiginių, pats ieškovas ne kartą nurodė, kad iš straipsnio akivaizdu, jog visi ieškiniu ginčijami teiginiai pasakyti apie ieškovą kaip LVK vadovą, o ne privatų asmenį.
100. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje atmestas jo reikalavimas dėl 5 000 EUR neturtinės žalos priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi (kaip jau buvo aptarta aukščiau, iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas), apelianto argumentai, susiję su nurodyta sprendimo dalimi, nėra teisiškai reikšmingi ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
101. Kiti ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo dalies, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai, teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; kt.).
102. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalyje, kurioje atmetė ieškovo ieškinį, iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų ir teisingai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
103. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą taip, kad ieškovo ieškinys atmetamas visoje apimtyje, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (pirmosios instancijos teismo paskirstytos papildomu sprendimu), o būtent: atmetus ieškinį, ieškovo ir ieškovo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų asociacijos LVK patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir, atvirkščiai, atlyginamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 ir 98 straipsniai).
104. Atsakovas R. Š. pateikė duomenis, kad jis patyrė 6 259,94 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas LRTC – patyrė 9 681,82 EUR tokių išlaidų. Iš atsakovų pateiktų išlaidų suvestinių matyti atliktų darbų pobūdis, iš kurių matyti, kad ataskaitose nurodyti darbai nesidubliuoja, atlygis už kiekvieną jų neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, pareikšta keletas ieškinio reikalavimų, kuriuos ieškovas ne kartą tikslino, o iš procesinių dokumentų (keletą kartų tikslinto ieškinio, dubliko) turinio iki pat teismo posėdžio nebuvo aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kas neabejotinai apsunkino atsakovus atstovaujančių advokatų darbą, vertintina, kad atsakovų patirtos išlaidos nėra didelės (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistinos iš ieškovo.
105. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės, tačiau tokios aplinkybės nekonstatuotinos, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgdamas į atsakovų atstovų darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jų teiktų atsakovams paslaugų kompleksiškumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų nurodyta atstovavimo išlaidų suma už procesinių dokumentų regimą, susipažinimą su byla, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
106. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, 26,78 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovo V. S. (CPK 96 straipsnis).
107. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovo R. Š. apeliacinį skundą, iš ieškovo taip pat priteistinos atsakovo R. Š. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis), kurias pagal pateiktus duomenis sudaro 6 036,69 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme patyrė atsakovas AB LRTC, t. y. 532,40 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti: panaikinti jo dalį, kurioje ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies - pripažinta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt straipsnyje „Įtakingos verslo organizacijos vadovui - nauja kaltinimų banga“ paskelbtas R. Š. teiginys „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga S. oficialiame renginyje pradeda rėkti - daloj Š. (šalin - rus.)“ neatitinka tikrovės ir žemina V. S. garbę ir orumą – ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą dalyje dėl ieškovui V. S. dalies sumokėto žyminio mokesčio - 646,50 EUR grąžinimo, kitoje dalyje panaikinti.
Priteisti iš ieškovo V. S. 6 259,94 EUR (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 94 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. Š. ir 9 681,82 EUR (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 82 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui.
Priteisti iš ieškovo V. S. 26,78 EUR (dvidešimt šešis eurus 78 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo V. S. 6 036,69 EUR (šešis tūkstančius trisdešimt šešis eurus 69 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovui R. Š. ir 532,40 EUR (penkis šimtus trisdešimt du eurus 40 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui.
Teisėjai Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė
