Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-310/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 114.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB LESTO kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei AB LESTO dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. G. prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO 11 444,06 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

2005 m. kovo 14 d. į ieškovo namus atvykę AB „LESTO“ inspektoriai apžiūrėjo ūkiniame pastate buvusį elektros skaitiklį ir surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad suklastotos elektros skaitiklio gaubto metrologinės plombos, siekiant atsukti skaitiklio rodmenis, todėl jis buvo pakeistas. Atsakovo sudaryta komisija, 2005 m. kovo 16 d. posėdžio metu įvertinusi, kad ieškovas neleido surašyti jo turimų elektros energijos ėmėjų, perskaičiavimą nusprendė atlikti nuo 2004 m. balandžio 15 d. (paskutinio elektros energijos skaitiklio patikinimo datos) iki akto surašymo datos pagal ieškovui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę, minusuojant ieškovo įmokas per perskaičiuojamąjį laikotarpį. Ieškovui išrašyta 11 444,06 Lt sąskaita už 38 870 kW; ieškovas įspėtas, kad, neapmokėjus jos per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, elektros energijos tiekimas bus nutrauktas, o ginčas dėl skolos (žalos) apmokėjimo bus sprendžiamas teisme arba kreipiantis į skolų išieškojimo įmonę.

Ieškovo nuomone, skola jam buvo priskaičiuota aiškiai nepagrįstai ir neteisingai, nes jis skaitiklio gaubto nenuėminėjo ir rodmenų neatsukinėjo, atvykę inspektoriai elektros skaitiklį, esantį ūkiniame pastate, apžiūrinėjo jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad ant ieškovo elektros energijos skaitiklio 1998 m. buvo uždėtos trys plombos, kurios buvo pažeistos, ir 2003 m. uždėta viena atsakovo plomba, kuri yra originali ir nepažeista. Ekspertizes atlikę ekspertai patvirtino, kad, nepažeidus visų keturių plombų, skaitiklio gaubto nuimti negalima, o nenuėmus gaubto, padaryti pažeidimų, turėjusių įtakos atbulinės eigos stabdiklio neveikimui ir skaičiavimo mechanizmo strigimui, negalima. Neteisėti ieškovo veiksmai galėjo būti atlikti tik iki 2003 m. lapkričio 7 d., kai buvo uždėta atsakovo plomba. Atsakovo darbuotojai atliko elektros energijos apskaitos patikrinimus pas ieškovą 2003 m. lapkričio 7 d., 2004 m. vasario 12 d., 2004 m. balandžio 15 d., tačiau nerado pažeidimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar ieškovas tikrai padarė pažeidimų, už kuriuos privalo atlyginti padarytą žalą; neužtikrino ieškovo elektros energijos apskaitos prietaiso, priklausančio atsakovui, tinkamos techninės būklės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos skaitiklis buvo tinkamas eksploatuoti ir buvo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus remontuojamas, neužtikrino savo samdomų darbuotojų tinkamos kvalifikacijos, kad laiku būtų pastebėti ir išaiškinti elektros energijos apskaitos prietaisų gedimai ar pažeidimai. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui tinkamai neįrodžius ieškovo padarytos žalos, buvo pažeistos ieškovo kaip vartotojo ir silpnesniosios sutarties šalies teisės ir dėl to atsakovas ieškovui nepagrįstai priskaičiavo 11 444,06 Lt skolos (žalos), kurią ieškovas sumokėjo atsakovui.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui tenka pareiga pateikti teismui ieškovo žalos atlyginimo prievolę pagrindžiančius įrodymus, tačiau elektros energijos tiekėjas šios pareigos neatliko, rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ir patikimai neįrodo nei žalos fakto, nei realių nuostolių dydžio, taigi atsakovas neįrodė būtinųjų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ieškovo 11 444,06 Lt mokėjimas buvo atliktas siekiant išvengti elektros energijos tiekėjo (atsakovo) sankcijų – elektros energijos į gyvenamąjį būstą nutraukimo. Išdėstytų aplinkybių kontekste, remdamasi įstatymo reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, teisėjų kolegija konstatavo, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje ieškovo, pareiškusio atgręžtinį reikalavimą, pareiga buvo įrodyti jo teisę į reikalavimo patenkinimą, t. y. kad sumokėjo atsakovui ginčo pinigų sumą, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius neapskaitinio elektros energijos vartojimo V. G. sodyboje faktą ir apskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumą, kaip skolą ieškovui šalinančias ir kartu jo teisę į reikalavimo patenkinimą paneigiančias aplinkybes (CK 6.237 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). Kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su tariamu ieškovo padarytos žalos pripažinimu, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, nes ieškovas nuo akto surašymo momento nuosekliai neigė savo kaltę, reikalavo pakartotinio komisijos posėdžio, dalyvavo jame, keletą kartų informavo elektros energijos tiekėją, kad gins savo pažeistas teises teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. spalio 30 d. ekspertizės akto duomenimis, neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kad šią ekspertizę atlikusiems ekspertams pateikti tirti elektros skaitiklis ir plombos buvo mechaniškai veikiami anksčiau atliktų tyrimų metu, plombos perpjautos, lyginamajam tyrimui netinkamos. Šiame ekspertizės akte nurodyta, kad ant pateikto tirti elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų užsifiksavę pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai; požymių, nurodančių, kada jie susidarė (eksploatacijos, remonto, ankstesnių tyrimų metu), nėra. Ekspertas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pateikto tirti elektros skaitiklio atbulinės eigos stabdiklio gedimas ir skaitiklio mechanizmo sugadinimai galėjo atsirasti tik dėl tiesioginio mechaninio poveikio. Siekiant pažeisti atbulinės eigos stabdiklį, reikia pažeisti visas plombas ir nuimti gaubtą, o palikus vieną plombą sveiką, to padaryti neišeina. Ekspertė L. R., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad plombos buvo netinkamos tirti, jos buvo deformuotos, perpjautos ankstesnių tyrimų metu. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų, nors privalėjo tai padaryti. Byloje apklaustas liudytojas P. K. paaiškino teisme, kad elektros skaitiklio patikrinimo metu kilo įtarimas, jog ant skaitiklio esančios valstybinės patikros plombos yra pakartotinai perspaustos. Plombų pažeidimai buvo nustatyti vizualiai, vėliau skaitiklis buvo siunčiamas ekspertizei, kad ekspertai nustatytų tikslesnius pažeidimus ir duotų galutinę išvadą. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesilaikė bendrovėje nustatytos elektros energijos taisyklių pažeidimų tyrimo tvarkos – ne tik neatliko būtinos ekspertizės, bet ir komisijos posėdyje pažeidė vartotojo teises – neatliko jokio tyrimo, neapžiūrėjo skaitiklio, o pirmąjį posėdį 2005 m. kovo 16 d. surengė net nepranešęs vartotojui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB LESTO prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teisinį materialinį kasatoriaus iš ieškovo gautų 11 444,06 Lt įgijimo pagrindą sudarė teisės aktuose (ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse) ir šalių 1998 m. spalio 21 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų vartotojo pareigų pažeidimas ir dėl to ieškovui kilusi civilinė atsakomybė už neteisėtą elektros energijos vartojimą. Piniginės sumos, kurią ieškovas kasatoriui perdavė savanoriškai kaip savo sutartinės prievolės įvykdymą, netgi manydamas neturįs pareigos tą daryti, teismai negalėjo išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, todėl ginčo atveju nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės instituto nuostatos negalėjo būti taikomos ir jau vien dėl to ieškinys turėjo būti atmestas. Teismai, neteisingai šioje byloje pritaikę be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237–6.241 straipsniai), priėmė neteisėtus sprendimus, kurie nepagrįstai leido ieškovui išvengti civilinės atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo prievoliniai santykiai atsiranda iš kvazisutarčių, t. y. teisėtų, savanoriškų valinių asmens veiksmų, kuriems atlikti nereikia kito asmens sutikimo ir kurių pagrindu atsiranda šiuos veiksmus atlikusio ir kito asmens santykiai. Kvazisutartinės prievolės neretai atsiranda kaip sutartinių ar deliktinių prievolių padarinys. Kasatoriaus įsitikinimu, šioje byloje ieškovas negalėjo, vadovaudamasis be pagrindo įgyto turto teisės normomis, reikalauti jam grąžinti pagal teisės aktus apskaičiuotą žalos sumą.

2. Dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo įrodinėjant be pagrindo įgyto turto grąžinimo pagrindą ir būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą – skolininko kaltę. Teismai pažeidė procesinę šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko kaltės prezumpciją ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą. Būtent ieškovo pareiga buvo įrodyti aplinkybę, kad kasatoriui nebuvo teisinio pagrindo įgyti ginčo sumos, t. y. įrodyti, jog tarp šalių susiklostė kvazisutartiniai, o ne prievoliniai santykiai, kilę iš Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Tik jeigu ieškovas būtų įrodęs, jog ginčo suma buvo perduota kasatoriui per klaidą (pvz., ne tam asmeniui, kuriam turėjo būti perduota), arba sumokėta didesnė žalos suma nei buvo apskaičiuota ar pan., tada teismai galėtų vertinti ieškinio pagrindą įrodytu ir ginčo sumą išreikalauti kaip įgytą be teisinio pagrindo. Teismai, neteisingai kvalifikavę šalis siejančius santykius, neteisingai nustatė ir įrodinėjimo pareigas, konstatavo, jog būtent kasatorius turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2009">3K-3-348/2009</a>; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2011">3K-3-356/2011</a>; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012) nuosekliai aiškina, jog Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui, kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Aplinkybė, kad elektros energijos vartotojas apmokėjo 11 444,06 Lt skolą, nepatvirtina fakto, kad ieškovas su šia tariama skola ir jos apskaičiavimo pagrindu sutiko, priešingai, nesutikdamas su tokiais kasatoriaus veiksmais (įpareigojimais) ir siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą. Ieškovas turi tris vaikus, įpareigojančio rašto pateikimo metu jie visi buvo mažamečiai, elektros tiekimas ieškovui buvo būtinas, todėl ginčo suma buvo kasatoriui sumokėta ne siekiant įvykdyti (pripažinti) sutartines prievoles, o siekiant nepatirti žalingų visai šeimai padarinių. Kasatorius neteisingai interpretuoja CK 6.237–6.241 straipsnių nuostatas. Nesant pagrindo ieškovui mokėti kasatoriui skolą pagal sutartį, šios sumos negalima laikyti permoka pagal sutartį, avansiniu elektros energijos vartojimo paslaugų apmokėjimu ar pan., nes ieškovas tokios valios neišreiškė. Teismai pagrįstai sprendė, kad kasatoriui atsirado pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą, nes jo gavimas nebuvo pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nei kitu pagrindu.

2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Skunde kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, turinčių reikšmės teismų praktikai, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant konkrečius įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir savaip interpretuoja kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo taisyklių. Kasatorius neginčija ekspertų išvadų, nenurodo, kokie įrodymai teismų nebuvo įvertinti, kokių įrodymų byloje trūksta, kokias aplinkybes reikia įvertinti pakartotinai, todėl kasacinio skundo motyvai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo yra formalūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji ginčo šalis, bylos medžiagos įvertinimas pareikalavo specialių žinių, dėl to teismai turėjo vadovautis ir ekspertų parodymais, išvadomis, aktais. Tai, kad apie ieškinio įrodytumą ir įrodymų pakankamumą teismai sprendė pagal savo vidinį įsitikinimą iš įrodymų visumos, negali būti laikoma įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinis teismas skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011 sprendė ginčą ne tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo, o tarp juridinių asmenų dėl krovinio pervežimo paslaugų, ir teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo ribas nustatė ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikti argumentai, kuriais jis siekė paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi. Kasacinio skundo motyvai, kad būtent ieškovas turėjo paneigti civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimą, yra teisiškai ydingi, nes šias sąlygas iš pradžių kasatoriui reikia įrodyti. Neįmanoma paneigti to, kas dar nebuvo nustatyta. Kasatorius nepagrįstai savo vienašališkai surašytus aktus dėl elektros energijos tiekimo taisyklių pažeidimų prilygino ieškovo civilinei atsakomybei.

3. Dėl kasacinio teismo praktikos bylose, kuriose buvo sprendžiami elektros energijos tiekėjo ir vartotojo ginčai. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-92/2012 ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškusi AB LESTO, todėl teismai ieškinį nagrinėjo pagal jo ribas. Toje byloje teismai nustatė, kad elektros energijos tiekėjas tinkamai įgyvendino savo pareigą įrengti naują nepažeistą elektros apskaitos prietaisą prieš sudarant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, esant plombų ir užrakto pažeidimams, buvo sudaryta galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų, t. y. byloje buvo paneigtas elektros energijos vartotojo sąžiningumas, apdairumas, protingo vartotojo standartas ir nustatytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė vartotojas, o ne tiekėjas, ir teismai nustatė, kad elektros energijos tiekėjas 1998 m. spalio 21 d. vartotojui įrengė 1989 m. pagamintą ir jau tais pačiais metais remontuotą, techniškai netvarkingą elektros apskaitos prietaisą. VĮ Vilniaus metrologijos centro 2007 m. gegužės 10 d. techninės ekspertizės išvadose nurodyta, kad skaitiklyje nebuvo padaryta invazija norint pakeisti skaičiavimo mechanizmo rodmenis, plombos nebuvo pažeistos, skaitiklio rodmenys nepakeisti. Kasacinio teismo išaiškinimai, kad vartotojas turi rūpintis jam priklausančiais energijos įrenginiais, ir imtis atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001), nepaneigia ieškovo sąžiningumo ir nepatvirtina aplinkybių, jog ieškovas šias pareigas atliko netinkamai. Ieškovas, neturėdamas specialių techninių žinių, negali atsakyti už remontuoto, seno, netinkamos kokybės ir techniškai netvarkingo skaitiklio veikimą. Byloje nebuvo nustatytas netinkamas ieškovo naudojimasis skaitikliu, nenustatyta, kad ieškovas buvo neapdairus saugant elektros apskaitos prietaisą, neužtikrino prietaiso funkcionalumo ir pan. Priešingai, byloje nustatyta, kad kasatoriaus darbuotojai kelis kartus tikrino skaitiklį po tariamojo pažeidimo ir nustatė, kad skaitiklis ieškovo buvo naudojamas tinkamai, o vėliau nustatyti elektros apskaitos prietaiso vidiniai defektai buvo sunkiai vizualiai pastebimi net patyrusiems specialistams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo tuo atveju, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99/2012">3K-3-99/2012</a>; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes šalis siejo energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, ieškovo prašoma priteisti suma buvo jo savanoriškai kasatoriui sumokėta vykdant sutartinės civilinės atsakomybės prievolę, taigi, esant teisiniam pagrindui.

Atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai pareikštas reikalavimas grąžinti be pagrindo kitai sutarties šaliai sumokėtas sumas

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ir bylą nagrinėjusių teismų patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš kasatoriaus pinigų sumą, sumokėtą kasatoriaus reikalavimu kaip iš šalių energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo kildinamus nuostolius. Taigi šiuo atveju kasatorius ieškovui pritaikė sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovas kasatoriaus reikalavimą įvykdė, tačiau mano, kad nebuvo pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ir CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko kaltės prezumpciją.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – kasatoriaus nurodyta CK 6.248 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog skolininko kaltė, kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų, preziumuojama, taigi tam, kad asmeniui nebūtų taikoma civilinė atsakomybė, jis turi šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,VST“ v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2009">3K-3-348/2009</a>; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2011">3K-3-356/2011</a>). Kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl be pagrindo kaip nuostolių atlyginimas sumokėtos sumos grąžinimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

Nagrinėjamos bylos specifika, be to, yra ta, kad ieškovas yra elektros energijos vartotojas, reikalaujantis sugrąžinti kaip be pagrindo gautą turtą lėšas, kurias jis prieš tai kaip žalos atlyginimą pervedė atsakovui. Byloje neginčijama, kad nors šias lėšas ieškovas pervedė pats, tačiau tai padarė ne savanoriškai, pripažindamas žalos padarymo faktą, o dėl atsakovo spaudimo, siekdamas išvengti neigiamų padarinių – elektros energijos tiekimo nutraukimo. Jei atsakovas reikštų ieškinį dėl žalos, pasireiškusios neapskaitiniu elektros energijos vartojimu, atlyginimo, jam tektų pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pat įrodinėjimo naštos paskirstymas išlieka ir tais atvejais, kai elektros energijos vartotojas, siekdamas išvengti elektros energijos tiekimo nutraukimo, atlygina tariamą žalą, o vėliau reiškia ieškinį dėl pervestų lėšų sugrąžinimo kaip be pagrindo įgyto turto. Nebūtų pagrįsta perkelti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo įrodinėjimo naštą elektros energijos vartotojui vien todėl, kad jis nelaukė neigiamų padarinių atsiradimo, o buvo aktyvus ir siekė jų išvengti. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad kasatorius privalėjo įrodyti, jog ieškovo įvykdyta prievolė atlyginti žalą iš tiesų egzistavo, t. y. buvo sąlygos jo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinį pagrindą žalai atlyginti sudaro ne Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto ir sąskaitos surašymas (tai yra tik tikros ar tariamos žalos įforminimas), o susiklostę sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, pasireiškiantys civilinės atsakomybės sąlygų buvimu. Tik kasatoriui įrodžius ieškovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovui kiltų pareiga paneigti jo kaltės prezumpciją, įtvirtintą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje.

CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių, tačiau, tikrindamas sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar teismai, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai ir kt.), ir kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorius nagrinėjamoje byloje neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Ši išvada buvo padaryta tinkamai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, bylą nagrinėjusiems teismams padarius tinkamą išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, faktiškai šioje byloje įrodymus teikė abi šalys (ieškovo prašymu buvo skirta ekspertizė), o teismai faktinę aplinkybę, kad ieškovas nepažeidė apskaitos prietaiso, nustatė įvertinę byloje esančių įrodymų visumą. Nenustačius pirminės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, ieškovui nereikėjo įrodinėti kaltės nebuvimo. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini.

Patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 37,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta šioje byloje, nustačius, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, buvo grąžinusi ją nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodžiusi, jog šiam teismui kartu paliekamas spręsti klausimas dėl kasaciniame teisme patirtų 34,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė, todėl, esant ieškovo prašymui, jis išspręstinas šia nutartimi.

Ieškovas V. G. buvo sumokėjęs 343 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, paduotą 2011 m. gruodžio 27 d. Kadangi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, žyminis mokestis už kasacinį skundą ieškovui grąžintinas.

Be to, ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2011 m. gruodžio 23 d. jis buvo sumokėjęs 1000 Lt advokatui už kasacinio skundo surašymą, 2013 m. sausio 18 d. – 500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atmetus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Iš kasatoriaus į valstybės biudžetą taip pat priteistina 34,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų nagrinėjant šią bylą kasaciniame teisme pirmą kartą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB LESTO (kodas 302577612) 71,60 Lt (septyniasdešimt vieną litą 60 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš AB LESTO (kodas 302577612) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. G. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti V. G. (duomenys neskelbtini) 343 (tris šimtus keturiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. gruodžio 23 d. AB DNB banke.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Sigita Rudėnaitė