Baudžiamoji byla Nr. 2K-21-697/2026
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00014-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo T. Z. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis).
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu T. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šiuo nuosprendžiu V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Taip pat pripažinta, kad V. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir šioje dalyje baudžiamoji byla jai nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Z. buvo išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad, padedant V. P., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „Švaros artelė“ buhalterinę (finansinę) apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: būdamas UAB „Švaros artelė“ akcininkas ir direktorius, padedant UAB „Švaros artelė“ akcininkei V. P. ir veikdamas vienas, apgaulingai organizavo įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymą, ko pasėkoje, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu iš viso 59 482,65 Eur ir darbo užmokesčio priskaitymu iš viso 78 296,77 Eur, dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d negalima iš dalies nustatyti UAB „Švaros artelė“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Z. buvo išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad, veikdamas kartu su V. P., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršijo 400 MGL, per tarpinius vykdytojus įrašė į deklaracijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir į nustatyta tvarka patvirtintą kitą dokumentą – Pranešimus apie apdraustuosius, žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms: nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą 32 bendrovės darbuotojui grynais pinigais iš viso 59 482,65 Eur, dėl ko pastarosios neturėdamos duomenų, apskaitoje neparodė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d priskaičiuoto darbo užmokesčio iš viso – 78 296,77 Eur, išmokėto – 59 482,65 Eur ir taip, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas jam, T. Z., žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Švaros artelė“ turtą ir jo panaudojimą, kuriuos pateikus valstybės įgaliotoms institucijoms, buvo siekiama išvengti turtinės prievolės valstybei – 43 167,71 Eur mokesčių ir įmokų sumokėjimo.
3. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šių veikų, nenustačius bendrininkavimo sudėties (nuosprendžiu V. P. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį), V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o baudžiamosios bylos dalis nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nustačius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. Z. ir V. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį sprendimą argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, pasunkinant proceso dalyvių teisinę padėtį, pažeidžiant jų teisę į gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į T. Z. kaip įmonės akcininko bei direktoriaus atsakomybę, vertino V. P. veiksmus dėl kaltinimų, kurie jai net nebuvo pareikšti, t. y., kad ji veikė kaip įmonės vadovė ir buvo pagrindinė vykdytoja padarant nusikalstamas veikas, be to, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku, už kokius konkrečius veiksmus V. P. buvo nuteista ir kokios teismo buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių išteisintas T. Z.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuosprendis yra iš esmės nemotyvuotas – nėra atlikta įrodymų analizė, jų vertinimas, nėra išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių, neatskleistas įrodymų ryšys, be kita ko, nėra išdėstytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų.
III. Kasacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu kaltinamasis T. Z. ir jo gynėjas advokatas R. Girevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. Z. atžvilgiu. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą taip pat šio teismo nuosprendžio turinio, formos ir motyvų trūkumus (T. Z. atžvilgiu), be to, neįvykdė apeliacinės instancijos teismo uždavinio išsamiai ir visapusiškai patikrinti bylą pagal pateiktus apeliacinius skundus ir, jei to reikia, pačiam atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą bei ištaisyti kitus nuosprendžio trūkumus (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai).
5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodytos teismo nustatytos inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytomis. Nuosprendyje yra aiškiai atskleista, kad inkriminuotos veikos pasireiškė V. P. darbuotojams išmokėtu ir neapskaitytu buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčiu pagal pačios V. P. sudarytus laisvos formos žiniaraščius bei neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. Z. žinojo apie apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą.
5.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstos. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių konkrečių nuorodų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ydingumo ar nepakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė niekuo nepagrįstu pareiškimu, pažeisdamas apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti savo išvadas (BPK 332 straipsnio 3 ir 9 dalys). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosekliai vertino visus bylos įrodymus, nurodydamas išvadas dėl įrodymų turinio, motyvuotai pasisakydamas, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais remiasi (nuosprendžio 155, 160, 162–163 puslapiai). Motyvai ir teisinis vertinimas dėl T. Z. aiškiai nurodytas nuosprendyje (159, 163 nuosprendžio puslapiai).
5.4. Apeliacinės instancijos teismo pažymima aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nukopijuotos kaltinamojo akto dalys, nėra neįprastos, nes apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra aprobuotos tendencijos, jog didelės apimties ir sudėtingų bei sunkiai suprantamų konstrukcijų kaltinimai, kaip ir šioje byloje, yra perrašomi į nuosprendį iš kaltinamojo akto. Tačiau savaime toks veiksmas nėra nei draudžiamas, nei tokiu būdu keičiantis kaltinimo turinį. Taip kaltinamųjų teisės nėra suvaržomos. Net jei apeliacinės instancijos teismas pastaruosius faktus laikė nuosprendžio turinio trūkumu, juos turėjo ištaisyti savo procesiniame dokumente. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertino ir liudytojų apklaustų teisme parodymus.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai reikalauja nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoje kaltinimo esmės aprašyti perteklines kaltinimo aplinkybes, detaliai išanalizuoti inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Taip apeliacinės instancijos teismas kelia įstatymu nepagrįstus reikalavimus ir iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies l punkto nuostatas. T. Z. žinojo, kuo buvo kaltinamas, nuo kaltinimo gynėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog yra neaišku dėl kokių konkrečiai nusikalstamų veikų T. Z. yra išteisintas.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kėlė klausimą, kad nėra žinoma, kokios teismo buvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nuosprendyje yra aiškiai atkleista, kokiu laikotarpiu ir kokiais veiksmais pasireiškė apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas, o iš bylos įrodymų visumos vertinimo teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. Z. žinojo apie apgaulingai tvarkomą UAB „Švaros artelė“ finansinę (buhalterinę) apskaitą ir (ar) neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, ar kad pats tai darė, inicijavo šias nusikalstamas veikas. Kadangi T. Z. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl šių nusikalstamų veikų yra išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismas klaidingai išteisintojo T. Z. atvejui priskyrė nuteistajai V. P. galimai taikytiną BPK 255 straipsnio reikalavimų pažeidimą.
5.7. Be to, galimas pirmosios instancijos klaidas, susijusias su: kaltinamojo juridinio asmens neeliminavimu iš nuosprendžio, neteisingu V. P. veikų kvalifikavimu, veikų kvalifikacijos pakeitimu teismo iniciatyva, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai sutapatino su tariamais nuosprendžio trūkumais dėl kasatoriaus išteisinimo. V. P. ir T. Z. veikas ir jų atžvilgių priimtą nuosprendį apeliacinės instancijos teismas vertino neindividualizuodamas ir neatskleisdamas kiekvieno subjekto nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo. Apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo objektyviais pagrindais grįstos teisės panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo (BPK 326 straipsnio 3 dalis) ir pažeidė kasatoriaus teisę į greitą ir objektyvų baudžiamąjį procesą bei teisingo sprendimo priėmimą (BPK 1 straipsnis, 369 straipsnio 3 dalis).
5.8. Net jei laikyti, kad teismui kilusios abejonės dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, yra pagrįstos, apeliacinės instancijos teismas turėjo, atlikdamas, jei reikia, įrodymų tyrimą, pakeisti skundžiamą nuosprendį, bet ne panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, kad tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus iš esmės nagrinėti bylą – iš naujo vertinti bylos įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020).
5.9. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta visuma įrodymų, kuriuos vertinant teismai gali ir turi padaryti objektyvias ir teisingas išvadas. Visiškai neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nuosprendyje padarytomis išvadomis, neatliko aptartų įrodymų vertinimo, nors V. P. gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai ir nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo aptartus nuosprendžio trūkumus vertino kaip pirmosios instancijos teismo šališkumą.
5.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad dėl labai ilgo baudžiamojo proceso trukmės pirmosios instancijos teisme yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 220 straipsnio l dalį senatis, todėl nuosprendžio pagrįstumo patikrinimas apeliacinėje instancijoje galėjo būti atliekamas tik dėl vieno kaltinimo – pagal BK 222 straipsnio l dalį. Taip apeliacinės instancijos teismas ne tik iš esmės pažeidė reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, bet ir esmingai pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą ir teisingą procesą.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padalyti BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai. Vien tai, kad kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir joje išdėstytais teismo argumentais, nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliacines instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartį pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuri įtvirtina teismo nuosprendžiams keliamus reikalavimus, bei nustatytais pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumais. Teismas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį V. P. bei išteisinamąjį nuosprendį T. Z. priėmė išsamiai netyręs bei neanalizavęs bylos įrodymų, neįvertinęs jų veiksmų pagal jiems pareikštus kaltinimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Kaltinamojo T. Z. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, t. y. konstatavęs, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kasatoriai ginčija tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir pateikia argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, be to, nurodo, kad tokiu sprendimu teismas iš esmės neįgyvendino apeliacinės instancijos teismo paskirties.
9. Patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesilaikė bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų reikalavimų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, nepilnai vadovavosi procesiniais įgaliojimais, nustatytais BPK 324 straipsnio 6 dalyje, plečiamai aiškino BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatą dėl šališko teismo.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-81-1073/2023, 2K-185-495/2025, 2K-16-697/2026 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Šios instancijos teismo pareiga yra atlikti ne tik pirmosios instancijos teismo ištirtų, bet ir naujų įrodymų tyrimą, o galiausiai ir keisti kaltinimą, jei būtų tam pagrindas (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 256 straipsnis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02MjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-628/2020">2K-7-54-628/2020</a>, 2K-106-813/2025). Svarbu ir tai, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo paskirtis turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-468/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-468/2014">2K-468/2014</a>, 2K-198-648/2021, 2K-37-387/2022).
11. BPK 326 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšių sąrašas. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktį, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo šališkumo buvimas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį testą, atsižvelgiama į tai, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Vertinant teisėjo nešališkumą pagal objektyvųjį testą, reikia nustatyti, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00OTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-495/2024">2K-7-62-495/2024</a>, 2K-7-119-719/2024, 2K-62-648/2025, 2K-52-387/2026 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10; 2018 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Dainelienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 23532/2014).
12. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu nustatyti, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>, 2K-6-1073/2026 ir kt.).??????Šiuo aspektu kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, 2K-7-53-489/2023, 2K-160-813/2025). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-697/2019, 2K-114-511/2022, 2K-34-594/2025, 2K-152-813/2025 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat pažymėta, kad, siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimų, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad pagal BPK 329 straipsnio 4 punktą, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nurodytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Aptartos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tiek bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, tiek ir konkrečių apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšis, sudaro pagrindą išvadai, kad, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti pagrįstą baigiamąjį aktą, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMzLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-533-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-533-942/2015">2K-533-942/2015</a>, 2K-297-458/2020, 2K-37-387/2022, 2K-209-942/2022). Tokia teismų praktika yra nuosekli, joje, be kita ko, suformuluota, kad apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas, suvaržiusias kaltininko teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2011, 2K-602/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-468/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-468/2014">2K-468/2014</a>, 2K-181-648/2019, 2K-186-495/2025).
14. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio (nutarties 16–18 punktai) matyti, kad bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumas yra grindžiamas šiomis argumentų grupėmis: 1) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės; 2) nuosprendis yra iš esmės nemotyvuotas – nėra atlikta įrodymų analizė, neatskleistas įrodymų ryšys, neišdėstytos aplinkybės, apibūdinančios konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymius; 3) teismas savo iniciatyva perkvalifikavęs kaltinamajai V. P. inkriminuotą bendrininkavimo rūšį iš padėjėjos į vykdytojos, pasunkino kaltinamosios padėtį ir pažeidė jos teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama. Apibendrintai galima teigti, kad skundžiamoje nutartyje bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo šališkumas yra grindžiamas išimtinai apkaltinamojo nuosprendžio surašymo trūkumais ir netinkama jo motyvacija, be kita ko, kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme nuostatų nesilaikymu, t. y., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumas pasireiškė padarytais esminiais BPK 20, 255–256, 305 ir 307 straipsnių pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatyti BPK pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo, taigi ir nustatyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio sąlygos, leidžiančios perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Aptarta apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvacija nėra paremta konkrečiais faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą, o grindžiama galimais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, siejamais su teismo sprendimo surašymo trūkumais, kurie savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme – byloje nenustatytas nei galimas pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas.
16. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomi BPK pažeidimai, padaryti teismui priimant neatitinkantį BPK 304–307 straipsnių reikalavimų nuosprendį, net jei jie yra esminiai, savaime negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tokie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti pakeičiant nuosprendį (BPK 328 straipsnyje numatytais pagrindais) ar priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Analogiškos išvados darytinos ir dėl apeliacinės instancijos teismo nustatyto kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme pažeidimo. Šiuo aspektu pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistosios gynėjos, bet ir pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma T. Z. bei V. P. pripažinti kaltais pagal kaltinimą suformuluotą kaltinamajame akte. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-100-387/2023, 2K-46-387/2025). Tai reiškia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teisme, neperžengiant apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 4 dalis), visų pirma turėjo būti sprendžiamas pirminio pareikšto kaltinimo pagrįstumo klausimas. Tuo tarpu nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir ar jos kvalifikavimą iš esmės skirtingomis, tačiau pažeidė kaltinimo keitimo tvarką, t. y., apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę tokį pažeidimą pripažinti esminiu BPK pažeidimu (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Tokiu atveju, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus minėtą pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-942/2022).
17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priėmęs nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai išplėsdamas teismo šališkumo sąvoką, netinkamai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs nepagrįstą sprendimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės neišnagrinėjo byloje pateiktų apeliacinių skundų ir taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, be kita ko, neįgyvendino savo pagrindinės baudžiamojo proceso įstatymu apibrėžtos pareigos – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Be to, proceso tęsimas nepagrįstai grąžinant bylą į nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją neatitinka ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką.
18. Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad, išnagrinėjus bylą, buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos ir kitiems šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims, naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta ne tik dėl kaltinamojo T. Z., bet ir V. P. (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotus apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
