B. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 40 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-543/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47611-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo B. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo B. K. gynėja advokatė A. Ručienė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir atleisti B. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. S. atsakomybėn.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes neįvertino visų šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių.

Kasatorė teigia, kad byloje yra visos sąlygos B. K. taikyti laidavimo institutą. Tuo tarpu teismai apie B. K. sesers kaip laiduotojos netinkamumą sprendė, apsiribodami tik tuo, kad ji gyvena kitame mieste. Skundžiamuose sprendimuose neatskleista, kaip byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia laiduotojos realią galimybę daryti poveikį B. K. ateityje; padarytos išvados yra abstrakčios, grįstos prielaidomis. Tokia teismų pozicija prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią laiduotojo tinkamumas turi būti vertinamas kompleksiškai, įvertinant jo asmenybę, autoritetą ir gebėjimą daryti įtaką kaltinamajam. Kasatorės nuomone, laiduotojos gyvenimas kitame mieste savaime nelemia ryšio trūkumą. Sesuo su savo broliu B. K. kasdien bendrauja tiek telefonu, tiek vaizdo ryšiu ir nuolat daro jam teigiamą įtaką, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos skirtinguose miestuose. Šiais laikais gyvenimas ne tame pačiame mieste neužkerta kelio palaikyti artimiausius ir nuolatinius ryšius, kurie realiai daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl teismų išvada, kad B. K. sesuo yra netinkama laiduotoja, yra nepagrįsta, padaryta be pagrindo sumenkinus artimų šeimos ryšių reikšmę nuteistojo elgesiui ateityje. E. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį savo broliui, todėl yra tinkama laiduotoja. Šiuo atveju teismai nevertino laiduotojos asmenybės, jos autoriteto, ilgalaikio artimo šeiminio ryšio pobūdžio bei laiduotojos teisme pateiktų konkrečių paaiškinimų dėl būsimų veiksmų, kuriais ji ketino daryti teigiamą įtaką B. K.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, nuteistojo B. K. gynėja A. Ručienė BK 40 straipsnio netinkamą taikymą grindžia nesutikimu su teismų atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, kuriuo remiantis padaryta išvada, kad nuteistojo sesuo E. S. negali būti tinkama laiduotoja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo B. K. ir jo gynėjos A. Ručienės apeliaciniame skunde keliamą iš esmės analogišką klausimą savo nuosprendyje išnagrinėjo ir dėl jo pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl laiduotojos tinkamumo ir galimybės taikyti B. K. BK 40 straipsnyje įtvirtintą laidavimo institutą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes nuteistojo gynėja siūlo kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei esminių BPK pažeidimų padarymą. Skundo teiginiai, grindžiami tik kasatorės subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo B. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė