Civilinė byla Nr. 3K-3-445/2006
Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Kauno baldai“, AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui UAB „Saulėtekis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
UAB „Saulėtekis“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2002 m. kovo l d. nutartimi, kuri įsigaliojo 2002 m. balandžio 25 d. Teismo 2002 m. liepos 3d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių 12 283 923, 66 Lt finansiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi kreditoriaus VĮ Valstybės turto fondo reikalavimus padidino iki 317 155, 56 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 27 d. nutartimi papildomai buvo patvirtinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimai: UAB „Pragysta“ - 250 356, 82 Lt dydžio, UAB Skaida-nf“ - 7211,10 Lt dydžio, UAB „Aminus“ - 1727, 90 Lt dydžio. 2002 m. liepos 16 d. įmonės kreditorių susirinkimas įgaliojo įmonės administratorių kreiptis į teismą dėl UAB „Saulėtekis“ likvidavimo procedūros taikymo. Įmonės administratoriaus UAB Įmonių administravimo agentūros įgaliotas asmuo A. M. 2005 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl UAB „Saulėtekis“ pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo bei kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, o 2005 m. rugsėjo 8 d. jis pateikė patikslintą prašymą sumažinti pirmosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus 630,14 Lt suma dėl to, kad su darbuotojais iš dalies buvo atsiskaityta Garantinio fondo lėšomis, į kreditorių sąrašą įtraukti Garantinio fondo administraciją su 630,14 Lt dydžio reikalavimu, padidinti VĮ Valstybės turto fondo reikalavimus iki 323 198, 35 Lt, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimus - iki 167 634, 62 Lt, paliekant šio kreditoriaus reikalavimą trečiosios eilės kreditorių sąraše, o prašymą dėl šio reikalavimo perkėlimo iš trečiosios eilės į antrąją atmesti, taip pat atmesti kreditoriaus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašymą dėl finansinių reikalavimų padidinimo iki 20 274, 84 Lt kaip nepagrįstą ir šio reikalavimo nekeisti, patvirtinti visų kreditorių 12 535 083, 14 Lt dydžio reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą. Įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas UAB „Saulėtekis“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio kyla iš sutartinių santykių (sutarties pagrindu mokamas mokestis už valstybinės žemės naudojimą). Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, kurie numatyti Mokesčių administravimo įstatyme kaip mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, todėl šio kreditoriaus reikalavimai turi būti tenkinami trečiąja, o ne antrąja eile pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Saulėtekis“ prapažino bankrutavusia ir nusprendė ją likviduoti dėl bankroto, į kreditorių sąrašą įtraukė Garantinio fondo administraciją su 630,14 Lt reikalavimu, patikslino pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus: L. A. - 1924, 98 Lt, T. G. - 1746, 77 Lt, R. R. - 1147,61 Lt; patikslino trečiosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus: VĮ Valstybės turto fondo - 323 198, 35 Lt, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos - 167 634,62 Lt; patvirtino UAB „Saulėtekis“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 12 535 083, 14 Lt sumai pagal įmonės administratoriaus įgalioto asmens pateiktą sąrašą; atmetė kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo perkėlimo į antrąją kreditorių eilę ir kreditoriaus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašymą dėl finansinių reikalavimų padidinimo iki 20 274, 84 Lt; įpareigojo bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ administratorių UAB Įmonių administravimo agentūrą atlikti veiksmus pagal Įmonių bankroto įstatymo 31, 32 straipsnius.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį nurodydama, kad kreditoriaus AB Turto banko ir ieškovo AB banko „Hansabankas“ finansiniai reikalavimai tenkintini iš lėšų, gautų pardavus UAB „Saulėtekis“ jiems įkeistą turtą, o neužtekus įkeisto turto, likusieji reikalavimai tenkintini trečiąja eile.
Teismai nustatė, kad kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas perkelti jos reikalavimą iš trečiosios į antrąją eilę nepagrįstas įstatymu, nes šio kreditoriaus reikalavimai kildinami iš sutartinės prievolės - valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjimo. Teismai sutiko su bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgalioto asmens teiginiu, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalį antrąja eile tenkinami reikalavimai iš mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme. Sutarties pagrindu mokamas mokestis už valstybinės žemės naudojimą šiame įstatyme nenustatytas.
III. Kasacinio skundo ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria 5456,52 Lt reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio paliekamas trečioje eilėje, ir patvirtinti šį reikalavimą kaip antrosios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės reikalavimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias likviduojamos įmonės kreditoriaus reikalavimo priskyrimą atitinkamai reikalavimų tenkinimo eilei. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl nesumokėtų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą. Savivaldybė turi 5456,52 Lt reikalavimą UAB „Saulėtekis“ dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio pagal 1995 m. birželio 21 d. nuomos sutarties Nr. 756 „Dėl patalpų Rulikiškių g. 46, Vilniuje, nuomos“ 2 punktą. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nenustatytas reikalavimas, kad toks mokestis būtų reglamentuojamas kaip mokestis, administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Pažymėtina, kad tas pats apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu laikotarpiu - 2006 m. kovo 2 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-125/2006, esant analogiškam reikalavimui ir faktinėms aplinkybėms, pripažino reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio antrosios eilės reikalavimu. Be to, valstybinės žemės nuomos mokestis iki 2003 m. sausio 1 d. (bankroto bylos iškėlimo metu - 2002 m. kovo 1 d.) buvo administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą (2001 m. rugpjūčio 17 d. įstatymo redakcija), kurio 5 straipsnio 1 dalies 16 punkte buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą administruojami nuompinigiai (užmokestis) už valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomą. Nuomos mokestis už valstybinės žemės nuomą iki 2003 m. sausio 1 d. buvo įskaitomas į savivaldybių biudžetus Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ (neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.) 5.6 punkto pagrindu. Nors 2006 m. sausio. 5 d. nutarties priėmimo metu Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 5.6 punktas negaliojo, jie turėjo būti taikomi, nes bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių sąrašo bei kreditorių reikalavimų patvirtinimo metu šios teisės normos dar galiojo. Teisės normos, naikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebeveikia ateičiai, bet tai nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis; teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2001). Pagal bendrą teisės principą teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo šių santykių atsiradimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-50/1999). Nuo 2003 m. sausio 1 d., panaikinus Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 16 punktą, mokestį ėmė administruoti savivaldybės Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ pagrindu. Šio nutarimo 1 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio tarifą, mokėjimo terminus, sumažinimą nustato savivaldybės taryba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę. Taigi, 5456,52 Lt savivaldybės reikalavimas yra būtent reikalavimas dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies prasme. Bet kuri teisės norma, taip pat ir mokesčių teisės norma, gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-50/1999). Kasatoriaus nuomone, kreditoriaus reikalavimas dėl mokesčio, nors ir nepaminėto Mokesčių administravimo įstatyme, turėtų būti priskiriamas tos pačios eilės reikalavimams kaip ir reikalavimai dėl pridėtinės vertės, fizinių asmenų pajamų ir kitų mokesčių, kurie yra paminėti Mokesčių administravimo įstatyme.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo byloje dalyvaujantys asmenys I. K., L. M. ir R. P. prašo kasacinį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti. Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodyta, kad šioje byloje teismas nenustatė svarbių aplinkybių, dėl kurių kreditorių reikalavimų suma turėjo būti tikslinama. Nurodyta UAB „Saulėtekis“ 1 987 313,35 Lt (be palūkanų) skola AB Turto bankui yra neteisinga, nes bankrutuojanti UAB „Saulėtekis“ bankui yra atsakinga pagal 1996 m. liepos 18 d. paskolos sutartį Nr. 6 įkeisto turto-kavinės Vilniuje, Nemenčinės pl. 13, verte. Tikrasis AB Turto banko skolininkas pagal šią sutartį yra UAB „Žalioji pelėda“. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. kovo 7 d. priėmė papildomą sprendimą, nustatydamas, kad kreditorius AB Turto bankas pagal minėtą paskolos sutartį 3 286 345,53 Lt išieškojimą pirmiausia turi nukreipti į įkeistą UAB „Žalioji pelėda“ turtą, o jo esant nepakankamai - į įkeistą I. K. ir bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ turtą. Tačiau sudarant bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ kreditorių reikalavimų sąrašą AB Turto bankas nepateikė reikalingų duomenų. AB Turto bankas, nepaisydamas Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 7 d. papildomu sprendimu nustatyto skolos išieškojimo eiliškumo, savo reikalavimus iš karto nukreipė į įkaito davėjo, bet ne skolininko įkeistą turtą, todėl patikslintų finansinių reikalavimų sąraše nurodytas ir teismo pavirtintas AB Turto banko reikalavimas yra neteisėtas. Skolos susidarymo metu ir 2002 m. liepos 16 d. bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ kreditorių susirinkimo, įpareigojusio bankrutuojančios įmonės administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės likvidavimo, metu galiojo Mokesčių administravimo įstatymas, pagal kurį nuompinigiai už žemės nuomą buvo priskirti valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamoms, todėl teismai, netaikę šios teisės normos, pažeidė įstatymų galiojimo laike principą. Be to, iki Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties priėmimo bankrutuojančios įmonės akcininkams nebuvo sudalyta galimybė pabaigti bankroto procedūrą taikos sutartimi. Akcininkai šiuo metu disponuoja visa suma, reikalinga patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus ir bankroto administravimo išlaidas, tačiau, palikus galioti nepagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto procedūrą yra neįmanoma.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2002 m. kovo 1 d. UAB „Saulėtekis“ buvo iškelta bankroto byla (T. 3, b. l. 97-99). Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Saulėtekis“ kreditorių sąrašas, tarp jų ir kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės 162 178, 10 Lt reikalavimas (T. 4, b. l. 186-189). 2005 m. gegužės 21 d. kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė papildomą 5456,52 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro valstybinės žemės nuomos mokestis. Bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ administratorius prašė teismo padidinti kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą iki 167 634,62 Lt (162 178,10 Lt + 5456, 52 Lt) ir jį tenkinti trečiąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (T. 7, b. l. 152-156). Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kreditoriaus Vilniaus miesto administracijos reikalavimai tenkinami trečiąja eile.
V. Kasacinio teismo argumentai
Kasacinį skundą dėl byloje priimtų teismų nutarčių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo klausimu padavė kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skundu suformulavo kasacinio bylos nagrinėjimo ribas (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Dėl to, esant kasaciniame skunde suformuluotoms teismų priimtų nutarčių patikrinimo riboms, kolegija patikrina teismų išvadas tik dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais keliamas klausimas dėl 5456,52 Lt kreditorinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo.
Prisidėjimą prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinio skundo pateikė ir byloje dalyvaujantys asmenys I. K., L. M., R. P. CPK 348 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prisidedant prie kasacinio skundo negalima pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų ir savarankiškų reikalavimų. Nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys prisidėjime prie kasacinio skundo kelia klausimus, kurie nebuvo kelti kasaciniame skunde, t. y. analizuojama ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumas ir ribos (AB Turto bankas), keliamas klausimas dėl Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Dėl to kolegija nesvarstys tų prisidėjime prie kasacinio skundo keliamų klausimų, kurie nebuvo keliami kasaciniame skunde, o vertins tik tuos prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentus, kurie papildo kasacinio skundo argumentaciją, t. y. kurie patenka į kasaciniu skundu nustatytas kasacinio bylos nagrinėjimo ribas.
Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinis reikalavimas dėl 5456,52 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio turi būti tenkinamas antrąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį antrąja kreditorių reikalavimų eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio nuostatas sąvoka biudžetas taikoma turint omenyje tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetus. Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Biudžeto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, yra savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Pagal Vilniaus miesto valdybos ir UAB „Saulėtekis“ 1994 m. lapkričio 25 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (T. 6, b. l. 64-66), žemės nuomininkas UAB „Saulėtekis“ už žemės naudojimą įsipareigojo laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį, t. y. mokesčio forma fiksuotą įmoką, kurios dydis nepriklauso nuo sutarties šalių susitarimų ir nėra savivaldybės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos padarinys. Taigi yra pagrindas kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5456,52 Lt kreditorinį reikalavimą - valstybinės žemės nuomos mokestį - priskirti prie antrąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų. Tokiu būdu teismų nutartimis nustatytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 167 634,62 Lt kreditorinį reikalavimą, tenkinamą trečiąja eile, sumažinus 5456,52 Lt suma, ir nustačius, kad šia suma (5456, 52Lt) kreditorinis reikalavimas turi būti patenkinamas antrąja eile, trečiąja eile, kaip ir nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartimi, yra tenkinamas 162 178, 10 Lt kreditorinis reikalavimas.
Nurodytais motyvais teismų nutartys, kuriomis spręstas Vilniaus savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tenkinimo eiliškumas ir atitinkamas dydis, keičiamos (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartį pakeisti. Nustatyti, kad UAB „Saulėtekis“ įmonės bankroto byloje kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5456,52 Lt kreditorinis reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės tenkinamas UAB „Saulėtekis“ kreditorių reikalavimų antrąja eile.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
Pranas Žeimys
