Teismingumo byla Nr. T-1/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40073-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. sausio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Kybartų pataisos namų ir Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Teismingumo byla Nr. T-1/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40073-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. sausio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Kybartų pataisos namų ir Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo teismo iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės jo naudai priteisti 144,80 Eur turtinės ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindžia tuo, kad jam kalint Kybartų pataisos namuose 2014 m. liepos 10 d. Šiaulių policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgomis jo gyvenamoje kameroje buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai neteisėtais veiksmais, padarė žalą ieškovo turtui bei sukėlė ieškovui skausmą, lėmusį neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovo teigimu minėtų pareigūnų neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atlikti vykdant kratą, kurios metu ieškovui nebuvo leista dalyvauti (stebėti), nebuvo paskelbta teismo nutartis, nepasiūlyta laisvanoriškai pateikti ieškotinus reikšmingus bylai daiktus, nepateiktas susipažinti, pasirašyti ir pateikti atitinkamas pastabas ar pareiškimus kratos protokolas, be to, buvo sugadintas didelis kiekis ieškovo daiktų bei pavogtas ieškovo rankinis laikrodis. Ieškovas žalos atsiradimą taip pat sieja ir su Kybartų pataisos namų pareigūnų bei prokurorų veiksmų neteisėtumu. Ieškovo teigimu, Kybartų pataisos namų pareigūnai neteisėtai neveikdami nekontroliavo kratos atlikimo, neteisėtai nusišalino nuo kratos stebėsenos ir galimai patys atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas prokurorų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, jog ikiteisminiame tyrime jie siekė netirti Viešojo saugumo tarnybos, Šiaulių policijos komisariato ir Kybartų pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS05MjcwLTE0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-9270-142/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-9270-142/2016">I-9270-142/2016</a> atsisakė priimti pareiškėjo A. Č. tapatų šiam ieškiniui skundą, nurodydamas, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-46981-820/2016 taip pat atsisakė priimti šį ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad ieškovo keliamas ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTI1NC00NTAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1254-450/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1254-450/2017">2S-1254-450/2017</a> panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-46981-820/2016, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, ir perdavė šiam teismui ieškovo ieškinį nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo atlyginti žalą, kurios atsiradimą sieja su civiliniais teisiniais santykiais, patenkančiais į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio taikymo sritį, todėl nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49234-820/2017 kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teigimu, byloje reiškiamas reikalavimas dėl prokuratūros neteisėtų veiksmų, tiriant Kybartų pataisos namų ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (Šiaulių policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos) viešojo administravimo veiklą, kurie pagal jau suformuotą teismų praktiką tiriami išimtinai tik administraciniuose teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodo, kad pagrindiniai nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl galimos žalos padarymo Kybartų pataisos namų ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (Šiaulių policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos) viešojo administravimo veikla, be to šių klausimų išsprendimas turės tiesioginės įtakos tiriant prokurorų veiksmus, todėl galima teigti, jog šie reikalavimai mišrūs, tačiau vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl jie nagrinėtini administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių, ar bendrosios kompetencijos teismas nagrinėdamas šią bylą nepažeistų rūšinio teismingumo taisyklių, todėl kreipėsi į Specialiąją Teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie apibrėžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsniu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos atsiradimą sieją su Šiaulių policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos bei Kybartų pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais, susijusiais su netinkamu kratos organizavimu ir jos atlikimu, taip pat su prokurorų neveikimu, atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi šioje byloje ieškovas jam padarytą žalą sieja su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jo metu atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmais. Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-51/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-51/2016">T-51/2016</a>, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014). Pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Kybartų pataisos namų ir Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys