Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatančių atsakomybės ribas žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-445-421/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23702-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, viešajai įstaigai „Biokosmetikos akademija“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatančių atsakomybės ribas žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 2018,04 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad 2013 m. liepos 3 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo užlietos žemiau esančios VšĮ „Biokosmetikos akademija“ priklausančios patalpos (parduotuvė) bei jose buvę įrenginiai ir atsargos. Nurodytos patalpos buvo apdraustos AB,,Lietuvos draudimas“, todėl trečiajam asmeniui VšĮ „Biokosmetikos akademija“ ieškovė išmokėjo 2018,04 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, rėmėsi UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. liepos 18 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai nustatė, jog trūko šalto vandens atšaka ties ventiliu, kuris laikomas nustatančiu ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės įrangos. Ventilis skirtas tik vartotojo patalpų eksploatacinėms reikmėms, juo laisvai gali naudotis tik šių patalpų valdytojai, jo užsukimas nedaro įtakos viso pastato bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Todėl laikytina, kad už vandens ventilių bute įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad UAB „Allfix“ (buto nuomininkė) 2013 m. liepos 4 d. rašte UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, jog 2013 m. liepos 3 d. bute (duomenys neskelbtini), įvyko šalto vandentiekio avarija – trūko vandentiekio stovo sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį. Kadangi sriegis atitrūko prieš uždaromąjį čiaupą ir vandens apskaitos skaitiklį, buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens. UAB „Naujamiesčio būstas“, atsakydama nuomininkei, 2013 m. liepos 11 d. rašte nurodė, kad įstatymų leidėjas bendrosios dalinės nuosavybės apibrėžimą susieja su konkretaus inžinerinės sistemos įrenginio paskirtimi, t. y. ar konkretaus sistemos elemento funkcionavimas turi įtakos namo inžinerinių sistemų funkcionavimui, ar tik konkretaus savininko teisių ir teisėtų interesų patenkinimui; minimu atveju laikytina, kad už bute įrengtų vandens ventilių sandarumą yra atsakingas buto savininkas. VšĮ „Biokosmetikos akademija“ 2013 m. liepos 9 d. pranešime ieškovei apie įvykį nurodyta, kad darbo metu pro lubas pradėjo tekėti vanduo; buvo iškviesti UAB „Naujamiesčio būstas“ specialistai, jie nustatė, kad pirmame aukšte parduotuvės tvirtinimo elementų patalpose trūko vamzdis.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, o trečiasis asmuo UAB,,Naujamiesčio būstas“ – namo administratorė. Taip pat nėra ginčo, kad vandentiekio avarija įvyko dėl minėtame bute trūkusio šalto vandens vamzdžio atšakos ties ventiliu. Padarytos žalos dydį (2018,04 Eur) liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad rašytiniai įrodymai ir nuotraukos patvirtina faktą, jog šalto vandens vamzdynas trūko prieš ventilį. Atsakovo pateikta nuotrauka patvirtina, kad bute esanti vandens paskirstymo sistema ir sanitariniai prietaisai tvarkingi, sandarūs ir geros būklės, tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų priešingą faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalies, 15 dalies 1–2 punktų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9, 9.1, 9.2, 11.1, 11.2, 12 punktų nuostatomis, konstatavo, kad trūkęs šalto vandens vamzdis, pro kurį prasiskverbęs vanduo užliejo draudėjai priklausančias patalpas, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūrą ir remonto organizavimą vykdo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo R. P. yra nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 2018,04 Eur žalos atlyginimą, 45 Eur žyminio mokesčio ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 6.9 punktą vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad, trūkus vamzdžio atšakai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai yra vartotojo inžinerinė sistema, kuri tenkina tik buto savininko, t. y. atsakovo, interesus bei reikmes.

Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punktą bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trūkusi vamzdyno dalis yra priskiriama bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė STR „Statinio statybos rūšys“ 6.9, 6.19 punktų nuostatas, neatribojo jomis reguliuojamų objektų ir jų santykio su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi. Sistemiškai aiškinant šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir STR „Statinio statybos rūšys“ 6.9 ir 6.19 punktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrojo naudojimo vamzdžio atšaka, net jeigu ji ir yra įrengta atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau yra susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir nėra trečiųjų asmenų nuosavybė, laikytina bendrosios inžinerinės įrangos dalimi, kuria taip pat turi rūpintis ir asmuo, įgyvendinantis butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas, susijusias su tokios inžinerinės įrangos priežiūra, išsaugojimu ir išlaikymu.

Teismas, grįsdamas sprendimą STR „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis ir darydamas išvadą dėl vamzdžio atšakos priskyrimo individualaus vartotojo interesams ir reikmėms, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kiek tai yra susiję su teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrojo naudojimo objektų ir (ar) bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos apibrėžimą, ir su jų priežiūra susijusiomis statinio valdytojo pareigomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2013">3K-3-425/2013</a>; 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2014">3K-3-101/2014</a>; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2014">3K-3-204/2014</a>). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1, 2 dalis už padarytą žalą atsakingas trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“, nes būtent jis įgyvendino teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo inžinerine įranga, ir jis turėjo būti laikomas tinkamu atsakovu byloje.

Teismas netinkamai sprendė dėl kito asmens turto administravimo instituto prigimties. Neįsteigus bendrijos ir nesudarius jungtinės veiklos sutarties, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais ir inžinerine įranga, jų priežiūra, įgyvendina administratorius. Sprendžiant dėl to, ar atitinkama įranga gali būti pripažinta bendrojo naudojimo (o ne vartotojo) inžinerine įranga, pirma, reikia įsitikinti, kad tai yra bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga; antra, nesvarbu, kur ta įranga fiziškai yra sumontuota (gali būti tiek ir bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, tiek ir atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose); trečia, kad ta inžinerinė įranga, kuri yra atskirų savininkų patalpose, būtų priskirta prie bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo objektų), ji turi būti susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu; ketvirta, kad turinti tik pirmus du ar visus tris nurodytus požymius inžinerinė techninė įranga būtų pripažinta bendrojo naudojimo inžinerine technine įranga, ji neturi būti trečiųjų asmenų nuosavybė. Šiuo atveju trūkusi ginčo vamzdžio dalis, atitinkanti visus pirmiau nurodytus kriterijus, neabejotinai priskirtina prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, už kurių priežiūrą atsakingi visi bendraturčiai, tačiau tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, defekto, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Atšaka iki ventilio, esanti atsakovo nuosavybe, yra susijusi su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu, taigi ji yra bendrojo naudojimo objektas, nors ir įrengta atsakovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs bet kokią įstatymo nustatytą pareigą, įskaitant bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus) reikalavimus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo bute įrengta inžinerinė įranga buvo tvarkinga. Butų ir kitų patalpų vidaus vandentiekio tinklai tik nuo ventilio priklauso patalpų savininko atsakomybei, o atšaka nuo jo į stovą priklauso visų to namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybei, jų teises ir pareigas šių objektų atžvilgiu įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nagrinėjamu atveju administratorė UAB „Naujamiesčio būstas“.

Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus: nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, juos argumentuotai paneigti; turėjo CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytą pareigą paneigti byloje esančius rašytinius įrodymus; nuspręsdamas dėl atsakovo bute esančios inžinerinės sistemos priskyrimo vartotojo inžinerinei sistemai, privalėjo pasisakyti dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) bei aptarti byloje esančius įrodymus (ar šiuo atveju jų nebuvimą).

Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas įrodymų vertinimo apskritai neatliko, todėl netinkamai nustatė subjektą, kuriam ieškovė gali pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje net nebuvo ginčo, kad trūkusi vamzdžio dalis yra iki atsakovo bute esančio ventilio. Šis faktas reiškia, kad net jei bute ir būtų buvęs užsuktas vandens ventilis, vandens tekėjimas vis tiek nebūtų buvęs sustabdytas. Vien šių faktų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas ir nepaneigė apeliacinės instancijos teismas, nustatymo pakanka išvadai, kad trūkusi vamzdžio atšaka, nors ir yra atsakovo bute, tačiau tenkina ne tik atsakovo interesus bei reikmes.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas patvirtino jau egzistuojančią teismų praktiką dėl STR „Statinio statybos rūšys“ 6.9 ir 6.19 punktų santykio ir jų taikymo su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsniu, kad buto savininkas privalo prižiūrėti jo bute esančius ir buto eksplotacinėms reikmėms skirtus inžinerinius tinklus ir dėl jų defektais padarytos žalos yra atsakingas be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsakovo nurodomos kasacinio teismo nutartys, nuo kurių neva nukrypo apeliacinės instancijos teismas, yra priimtos bylose, kuriose faktinės aplinkybės skirtingos. Nė viena iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių nepaneigia teismo išvados, kad bute esanti vamzdyno atšaka, skirta buto savininko poreikiams tenkinti ir atskirta nuo bendros inžinerinės įrangos, yra ne vartotojo inžinerinė sistema, bet priskirtina bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams. Taip pat nepatvirtina, kad bendrojo naudojimo atšaka, net jei ji įrengta savininkui priklausančiame bute, bet yra susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir nėra trečiųjų asmenų nuosavybė, laikytina bendros inžinerinės įrangos dalimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėta atšaka yra susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu. Bendrąja prasme visos namo sistemos (tiek esančios butuose, tiek pastatuose) sudaro bendrą pastato inžinerinę sistemą ir yra susijusios. Tačiau teisiškai reikšminga aplinkybė yra bute esančios inžinerinės įrangos paskirtis – ar ji skirta viso pastato, ar tik konkretaus buto eksploatacinėms reikmėms. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad trūkusi atšaka skirta pastato eksploatacinėms reikmėms ir ji funkcionuoja kaip bendra pastato inžinerinė įranga.

Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrą turtą. Šios pareigos negali pakeisti ar eliminuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Teismo sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo paneigti rašytinių įrodymų, nes jų atsakovas nebuvo pateikęs. Byloje nebuvo ginčo dėl užpylimo priežasties, į bylą pateiktose nuotraukose yra fiksuota gedimo vieta, su jtuo šalys sutiko. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad jo bute trūkusi vamzdžio atšaka nėra skirta jo buto reikmėms patenkinti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nepagrįstas teiginys, kad teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ir aptarti byloje esančius įrodymus (ar jų nebuvimą). Pripažinus, kad trūkusi vamzdžio atšaka yra vartotojo inžinerinė įranga, atsakovui kyla griežtoji atsakomybė be kaltės, todėl buto savininko veiksmai (neveikimas) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Teismas neprivalo aptarti įrodymų, kurių šalys nepateikė, nes tai prieštarautų šalių rungimosi principui. Aplinkybė dėl atsakovo bute esančių santechninių įrenginių būklės teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, nes tai nebuvo teisiškai reikšminga bylos aplinkybė. Aplinkybę, kad jo bute esančių santechnikos įrenginių būklė yra tinkama, įrodinėjo atsakovas, pateikdamas nuotraukas, tačiau pagal jas nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokia buvo įrenginių būklė prieš 3 metus, kai įvyko vandentiekio avarija, nes tuo mete nebuvo tikrinama atsakovo bute esančių inžinerinių įrenginių būklė. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovo bute santechnikos įrenginiai buvo netinkamos būklės, nes žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus, kurie neatsiejami nuo kaltės. Ieškovė įrodinėjo atsakovui kylančią atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu be kaltės.

Teismas nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsižvelgiant į STR „Statinio statybos rūšys“ 6.9 ir 6.19 punktų nuostatas trūkusi vamzdžio dalis skirta tik atsakovo buto, o ne viso pastato eksploatacinėms reikmėms, taigi ji (trūkusi atšaka) nėra priskiriama prie bendrojo naudojimo objektų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad trūko vamzdžio atšaka ties ventiliu (sujungimas tarp ventilio ir atšakos), todėl už ventilių įrengimą bute, jų sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Būtent buto savininkas, prisijungęs ventilį prie atšakos, kuri tenkina tik to buto reikmes, neužtikrino ventilio sandarumo, kas lėmė vamzdžio trūkimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įtrūkimas buvo ties sujungimu su ventiliu ir atšaka. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje taip pat išaiškinta, kad už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes; tais atvejais, kai bendrosios jungtinės nuosavybės objektas valdomas ne visų savininkų, bet tik vieno ar kelių iš jų, už žalą, padarytą šių objektų, atsako tik tas ir tie savininkai, kurie naudojosi šiais objektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>).

Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju UAB „Naujamiesčio būstas“ neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Dalies funkcijų, tokių kaip vamzdžių, tarp jų ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Trečiajam asmeniui nebuvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą negali būti išimtinai perkeliama jam. Trečiasis asmuo neturi teisės vienvaldiškai priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo ir mokėjimo už juos, tam yra būtinas gyventojų sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2008">3K-3-397/2008</a>).

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas tinkamai taikė STR „Statinio statybos rūšys“ nuostatas. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į administratorę ar kitą subjektą dėl savo bute esančios įrangos atnaujinimo.

Teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė – kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl normų, reglamentuojančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir nustatančių atsakomybės ribas žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju

Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Būtent šiuo pagrindu šioje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos įvykus vandentiekio avarijai atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kai trečiajam asmeniui VšĮ „Biokosmetikos akademija“ priklausančios patalpos (parduotuvė) bei jose buvę įrenginiai bei atsargos buvo užpilti vandeniu.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).

Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2014">3K-3-101/2014</a>).

Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, trūkus šalto vandens vamzdžio atšakai prieš ventilį. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigta. Duomenų, jog vandens nuotekis būtų įvykęs už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nenustatyta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo bute esanti vandens tiekimo sistema bei sanitariniai prietaisai yra geros būklės tvarkingi, sandarūs.

Šioje nutartyje aptartas teisinis reglamentavimas ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto.

Kasacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri yra priskiriama prie vartotojo (atsakovo) inžinerinės sistemos, nėra pagrįsta byloje nustatytais faktiniais duomenimis bei padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl pastato inžinerinėse sistemose atsiradusių defektų padarymo atveju, t. y. prieštarauja šioje nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Todėl toks sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustačius, kad žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (žr. šios nutarties 18 punktą). Kadangi ieškinys šiuo pagrindu byloje nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininko, nepagrįstas, pripažįstama teisėta.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo, įrodymų vertinimo taisyklių taikymo ir kitų kasacinio skundo argumentų

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a> 25 punktą; ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2014">3K-3-103/2014</a>, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-33-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-33-313/2016">e3K-3-33-313/2016</a> 22 punktą; ir kt.).

Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas privalėjo tinkamai motyvuoti, turėjo įvertinti šalių pateiktus rašytinius įrodymus: motyvuotai nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir juos argumentuotai paneigti (žr. šios nutarties 13.4 punktą). Taip pat teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (žr. šios nutarties 13.5 punktą).

Pasisakydamas dėl šių kasacinio skundo argumentų, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvados, jog nagrinėjamu atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri yra priskiriama prie vartotojo inžinerinės sistemos, teisės normomis bei bylos duomenimis tinkamai nepagrindė, nenurodė argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl šios nutarties 26 punkte nurodytų pagrindų, kasacinis teismas plačiau dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais (žr. šios nutarties 26, 27, 35 punktus), konstatuoja, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismas sprendimas, kaip priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Kasaciniam teismui patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdami apeliacinius skundus, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ sumokėjo po 45 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, jos ir trečiojo asmens prašymai priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintini.

Atsakovas kasaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje esantys mokėjimo įrodymai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, už advokato pagalbą kasaciniame teisme turėjo 855 Eur išlaidų. Prašomo priteisti už advokato pagalbą išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.12 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinas atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Iš viso atsakovui priteistinas 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,19 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybės naudai 5,19 Eur (penkis Eur 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė