Civilinė byla Nr. 3K-3-442-916/2017
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01896-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.11; 3.2.8.1; 3.4.5.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktą, teismo pareigą pačiam rinkti įrodymus byloje ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti juridinį faktą, kad jos senelis P. M. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad jos senelis 12 ha žemės gavo iš savo tėvo P. K. (P. K.). Pareiškėjos tėvas B. M. iki mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), pateikti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo nespėjo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjos senelis P. M. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) valdė 10,0578 ha žemę (duomenys neskelbtini). Pagal 1928 m. liepos 26 d. Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Kurmaičių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr. 324 P. K. Kurmaičių kaime valdė 13,28 ha žemės. 1925 m. patvirtintame 1921 m. Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus B. F. dvaro, kuris 1925 m. Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 2892 buvo pavadintas (duomenys neskelbtini), žemės plane pažymėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šio plano eksplikaciją priklausė P. K., jo plotas – 10,0578 ha, šie duomenys įrašyti 1932 m. gegužės 17 d. Duomenų, kad šią žemę P. K. būtų perleidęs P. M. ir kad jis iki visuotinės žemės nacionalizacijos ją valdė nuosavybės teise, nėra. 1942 m. vasario 13 d. įgaliojimas valdyti nekilnojamąjį turtą sudarytas po visuotinės žemės nacionalizacijos, o įrodymų, kad įgaliojimas buvo duotas būtent sūnui, nėra.
Teismas, remdamasis liudytojo I. G. (I. G.) parodymais, sprendė, kad pareiškėjos teiginys, jog P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 12 ha žemės gavo iš tėvo P. K., byloje nėra pagrįstas įrodymais. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė fakto, jog jos senelis P. M. buvo P. K. sūnus, taip pat neįrodė, kad P. M. iki visuotinės žemės nacionalizacijos, tai yra iki 1940 m. liepos 22 d., valdė 12 ha žemės ir kad jis buvo žemės savininkas, todėl pareiškimą atmetė.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 13 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio proceso normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto sampratą ir pareiškimo dėl tokio fakto nustatymo padavimo sąlygas, bylą išnagrinėjo nesant tam teisinio pagrindo.
Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2014 m. liepos 3 d. rašte į pareiškėjos J. S. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė, jog jis galės priimti sprendimą tik pareiškėjai pateikus teismo sprendimą, kuriuo bus atnaujintas terminas prašymui paduoti, bei jai pateikus giminystės ryšį įrodančius dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teisę pretenduoti į buvusio savininko valdytą žemę.
Teismas nurodė, kad, sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nurodytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d. Dėl svarbios priežasties praleistas terminas dokumentams pateikti gali būti atnaujintas teismo tvarka (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes net ir palankaus teismo sprendimo dėl praleisto įstatyme nustatyto termino priėmimo atveju pareiškėja neįgytų teisės tokį sprendimą pateikti institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, yra nepagrįsta. Šis teismas be pagrindo nusprendė nutraukti civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 12 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), prašymą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-4303-362/2015 (vėlesni bylos Nr. I-1012-362/2016 ir I-9-362/2017) nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jos prašymas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą atkūrimo galės būti nagrinėjamas tik tada, jei ji pateiks įrodymus, patvirtinančius, kad jos senelis iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė minėtą žemės sklypą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2328-715/2016.
Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti, tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Teismas nekėlė klausimo, ar pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, todėl į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys kreipimosi į teismą faktą.
Abejonės, ar pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, kilo tik apeliacinės instancijos teismui, rašytinio proceso tvarka nagrinėjusiam apeliacinį skundą. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo surengti žodinį posėdį visoms aplinkybėms išsiaiškinti ir pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus bei nustatyti terminą jiems pateikti. Be to, apeliacinės instancijos teismas galėjo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pats patikrinti, ar pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 180, 185 straipsniai), neužtikrino proceso šalių teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą (CPK 6 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje formuluojamų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-159/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-159/2007">3K-3-159/2007</a>, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-99/2009; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką ir tai nulėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjos J. S. kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo kasacinį skundą tenkinti, remdamasi skunde nurodytais pagrindais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo vaidmens nagrinėjant civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka
Remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). CPK 443 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).
Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis P. M. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar apeliacinės instancijos teismas šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad dėl pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui turi spręsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti institucija. Tačiau ši institucija tiek prašymus atkurti nuosavybės teisę nagrinėja, tiek pateiktus kitus dokumentus jų pakankamumo aspektu vertina tik tokiu atveju, jei jie pateikti įstatymų nustatytu laiku arba terminas jiems pateikti yra atnaujintas teismo (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys, 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, neatnaujinus termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, bylą nagrinėję teismai iš esmės neprivalėjo tirti įrodymų ir nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nes pagal CPK 444 ir 445 straipsnius teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai nuo prašomo nustatyti fakto priklauso asmens asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2008">3K-3-78/2008</a>).
Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ji nesikreipė į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, yra nepagrįsta. Pareiškėja teigia, kad ji kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 12 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir prašymą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar pareiškėja yra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, t. y. teismas tiesiog konstatavo faktą, kad pareiškėja dėl to į teismą nesikreipė. Šiaulių apygardos teismas nenurodė, kokiais šaltiniais remdamasis konstatavo šį faktą. Teismas nesuteikė galimybės pareiškėjai pateikti informacijos apie tai, ar yra nagrinėjama byla dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Inter alia (be kita ko), teismas turi galimybę patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis ir nustatyti, kokios bylos, susijusios su tam tikru asmeniu, Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos, taigi apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės detaliai netyrė. Iš to darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju nebuvo aktyvus. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos svarbios bylos aplinkybės.
Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą
Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka pirmosios iš anksčiau išvardytų sąlygų, nes faktas, net jei pareiškėjos prašymu ir būtų nustatytas, jai nesukurtų civilinių teisių ir pareigų, kadangi pareiškėja nėra kreipusis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti ir nutraukė civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Kvestionuodama šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, pareiškėja nurodo, kad prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą ir prašymą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ji yra pateikusi. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, šio savo teiginio nepagrindė. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, todėl darytina išvada, kad minėtas teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti šią civilinę bylą.
Kiti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai nėra tiek teisiškai išsamūs ir (ar) teisiškai reikšmingi, kiek reikia, kad sudarytų kasacijos dalyką (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to kasacinis teismas nepasisako dėl likusių kasacinių skundų argumentų.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas turėjo 5,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
