Civilinė byla Nr. 3K-3-455-611/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04295-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.1.6.2; 3.2.3.6.1; 3.3.1.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo – L. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę prašyti jam leisti kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, ir proceso teisės normų, nustatančių bylos sustabdymo pagrindus bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimą, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę paduoti pareiškimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl atsakovo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a> pagrindu.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nevykdo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a> (toliau – ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis), kuria nutraukta jo ir ieškovės santuoka, ieškovei priteista iš atsakovo 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 59 716,50 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiams vaikams, o gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Kadangi atsakovas neįregistruoja teismo sprendimu jam pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, tai iš šio gyvenamojo namo negali būti išieškoma pagal ieškovės reikalavimus atsakovui, t. y. pažeidžiamos ieškovės (kreditorės) teisės. Kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti atliekamas išieškojimas, atsakovas neturi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovei teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pripažintą Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi, VĮ Registrų centre paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro R. M. sutikimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Iš antstolio Sauliaus Ramanausko 2016 m. balandžio 29 d. patvarkymo teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra registruotas L. M. vardu, todėl nukreipti į jį išieškojimą, vykdomą pagal ieškovės reikalavimus atsakovui, nėra galimybės. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovei, tiek šalių nepilnamečiams vaikams atsakovas privalo išmokėti atitinkamas sumas; pagal šiuos reikalavimus vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau atsakovo pajamų ir turto nepakanka reikalavimams patenkinti. Nurodyti reikalavimai galėtų būti patenkinti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, tačiau, atsakovui savo nuosavybės teisės neregistruojant viešame registre, antstolis negali nukreipti išieškojimo į šį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 690 straipsnis). Dėl atsakovo neveikimo yra suvaržytos ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų teisės gauti iš atsakovo jiems teismo priteistas pinigines išmokas bei negali būti įvykdyta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis.
Teismo vertinimu, atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties neteisingumo, skundo dėl to pateikimo Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) negali būti pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (CPK 18 straipsnis).
Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, atitinka jos ir šalių nepilnamečių vaikų (atsakovo kreditorių) interesus, todėl ieškinį patenkino, nes tik taip šie interesai gali būti užtikrinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnio 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija atmetė atsakovo ir trečiojo asmens prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus priimtas EŽTT sprendimas dėl trečiojo asmens pateiktos peticijos. Kolegija nurodė, kad CPK 163 straipsnio pagrindu civilinė byla stabdoma, kol nebus išspręsta kita byla (šiuo atveju kitoje civilinėje byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas) arba kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (šiuo atveju į EŽTT kreipėsi ne teismas, o trečiasis asmuo), taigi šioje byloje nenustatyti CPK 163 straipsnio taikymo pagrindai.
Kolegija nurodė, kad įstatyme neįtvirtinta nekilnojamojo turto savininko pareiga išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą faktą viešame registre, tačiau CPK 690 straipsnis įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto faktą pagal viešo registro duomenis. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje savininko teisių turinį, nustatytos ne tik jo teisės, bet ir pareiga valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Kadangi atsakovas neneigė aplinkybės, kad jam yra žinoma, jog iš jo turto yra vykdomi skolų išieškojimai ieškovės naudai, o duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), tai kolegija pripažino, kad atsakovas piktnaudžiauja, neįregistruodamas nuosavybės teisių į įsiteisėjusia teismo nutartimi jam priteistą turtą, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia ieškovės teises (apsunkina skolos išieškojimą).
Kolegija pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės nagrinėjant bylą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nes pirmiau nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Šios išvados nekeičia peticijos EŽTT pateikimo aplinkybė; be to, byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų sustabdęs vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus.
Kolegija pripažino reikšminga aplinkybę, kad ieškinys pagrįstas kreditoriaus teisių apsauga – ieškovė pasirinko vieną iš CK 1.138 straipsnyje nustatytų pažeistos teisės gynybos būdų ir siekia, kad, jai kreipusis su prašymu į VĮ Registrų centrą, atsakovas įgyvendintų turimas teises į ginčo namą, kurias jis vengia įgyvendinti, taip apribodamas ieškovės galimybes išsiieškoti skolą. Ieškovė siekia, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas būtų įregistruotas ir dėl to atsirastų galimybė nukreipti į jį išieškojimą.
Kolegija atmetė trečiojo asmens argumentus, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą gali paduoti tik nekilnojamojo turto savininkas. Teisėjų kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 841.2.3 papunkčiu, sprendė, kad nėra imperatyvaus draudimo dėl daikto savininko teisės suteikimo kitam subjektui, teisės aktuose nustatyta galimybė ir kitam subjektui kreiptis į viešo registro tvarkytoją dėl duomenų jame įrašymo, kai tokia teisė jam pripažįstama įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio jis nėra įregistravęs viešame registre, o antstolis, nustatydamas turto savininką, vadovaujasi viešo registro duomenimis (CPK 690 straipsnis), kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas (šios nutarties 7 punktas).
Atmesdama trečiojo asmens argumentus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų (VĮ Registrų centro) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kolegija pažymėjo, kad trečiasis asmuo, norėdamas į bylą įtraukti VĮ Registrų centrą, turėjo nurodyti ne tik koks yra šio asmens suinteresuotumas byloje, bet ir tai, kaip pasikeistų jo teisinė padėtis, jei jis būtų neįtrauktas į bylą. Kadangi patenkinus ieškinį VĮ Registrų centras turės tik spręsti klausimą dėl daiktinių teisių įregistravimo pagal teismo sprendimą, jo teisės ir interesai nebus pažeidžiami, tai kolegija sprendė, kad VĮ Registrų centro dalyvavimas procese nebūtinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai peticijos EŽTT pateikimo nepripažino pakankamu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnį, tačiau teismas, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą ir kitais atvejais, kai pripažįsta, kad sustabdyti bylą yra būtina. Vienas iš tokių atvejų gali būti peticijos pateikimas EŽTT; kol ji neišnagrinėta, nėra iki galo išspręstas atsakovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) klausimas. Jeigu EŽTT pripažintų, kad teismai, spręsdami, jog nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui, pažeidė trečiojo asmens L. M. teises į nuosavybę, procesas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a> galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismams atsisakius sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ieškovei, remiantis priimtais skundžiamais procesiniais sprendimais, įregistravus atsakovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, antstolis į jį nukreiptų išieškojimą, todėl, po EŽTT sprendimo atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a>, atsakovo nuosavybės teisių į tėvams priklausantį namą nepripažinimas būtų beprasmis – EŽTT, tikėtina, konstatuotas nuosavybės teisės pažeidimas nebegalėtų būti pašalintas.
Teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė tik atsakovo motiną L. M., o neįtraukė jo tėvo K. M., nors namas (duomenys neskelbtini) iki Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jiems abiem.
Pagal teisės aktų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 4.256 straipsnio 2 dalis) nuostatas teisę paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo (šis asmuo laisvas apsispręsti, ar registruoti savo nuosavybės teises). Nuosavybės teisių neįgijusiems, bet registravimu suinteresuotiems asmenims įstatymai leidžia registruoti tik kitas (ne nuosavybės) teises. Teismai nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, nes šis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas akivaizdžiai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir CK 4.256 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja CK ar kito įstatymo normoms, taikomos CK ar kito įstatymo normos (CK 1.3 straipsnio 4 punktas).
Daiktinių teisinių registravimą reglamentuoja viešosios teisės normos, taikomas imperatyvaus reguliavimo metodas „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leista“. Dėl to teismai negali pakeisti įstatymo ir suteikti ieškovei jame nenustatytos (t. y. draudžiamos) teisės įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pagal tokios teisės neįgijusio asmens prašymą.
Teismai nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kurie reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Statinių kadastriniai duomenys (nekilnojamųjų daiktų fizinės savybės) nesusiję su konkrečių asmenų nuosavybės teisėmis į statinį, jie objektyviai negalėjo pasikeisti priėmus Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį, todėl tokių duomenų įregistravimo tvarka šioje byloje nėra aktuali.
Atsakovė atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
EŽTT nėra nacionalinių teismų sprendimų apskundimo instancija, jis neperžiūri bylų, negali panaikinti, patikslinti ar pakeisti sprendimų, gali tik priteisti piniginę kompensaciją dėl asmens teisių pažeidimo. Taigi šios bylos atveju EŽTT nevertins išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo nustatytų aplinkybių bei jų iš naujo nenustatys, todėl atsakovo nurodyti privalomi ir alternatyvūs bylos sustabdymo pagrindai neegzistuoja; peticijoje keliamas klausimas dėl L. M. nuosavybės teisių pažeidimo nesusijęs su šioje byloje kilusiu ginču dėl R. M. nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre.
Sprendžiant dėl bylos sustabdymo turi būti nustatyta aplinkybė, kad civilinės bylos negalima išnagrinėti, iki bus išnagrinėta kita byla. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pats nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus. Kadangi tarp nagrinėjamos bylos ir EŽTT pateiktos peticijos nėra prejudicinio ir tiesioginio teisinio ryšio, tai teismai neturi teisės sustabdyti šios bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai, kuri negali spręsti fizinių asmenų civilinių ginčų.
K. M. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) klausimas yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi; jo nuosavybės teisės, taip pat ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nebuvo registruotos viešame registre. Dėl to sprendžiant R. M. pripažintos nuosavybės teisės į namą, kuris iki ginčo buvo įregistruotas L. M. vardu, įregistravimo klausimą K. M. tiesioginio teisinio suinteresuotumo neturėjo; skundžiami teismų procesiniai sprendimai neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Ginčą nagrinėję teismai įvertino atsakovo teises, susijusias su turto teisine registracija, tačiau pažymėjo, kad atsakovas neturi piktnaudžiauti savo teisėmis, suvaržydamas kitų asmenų teises. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti įvykdyta ilgiau kaip pusantrų metų, o skolininkui neturint turto, priteistos sumos (kompensacija, išlaikymo lėšos) kitais būdais negali būti išieškomos. Teisės aktuose nenustatytas imperatyvus draudimas suteikti daikto savininko teisę kitam subjektui; teisės aktuose nustatyta galimybė ir kitam subjektui kreiptis į viešo registro tvarkytoją dėl duomenų jame įrašymo, kai tokia teisė jam pripažįstama įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktas).
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės bylos sustabdymo esant kreipimuisi į EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje susijusioje byloje
CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-573/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-573/2009">3K-3-573/2009</a>).
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei nurodytas CPK straipsnis, nei joks kitas įstatymas nenustato tokio privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo kaip peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT neperžiūri valstybių nacionalinių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o tik vertina, ar nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimo.
Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2012">3K-3-424/2012</a>; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-8/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-8/2010">3K-3-8/2010</a>; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2006">3K-3-238/2006</a>; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-185/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-185/2011">3K-3-185/2011</a>; kt.).
CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDctOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407-916/2016">3K-3-407-916/2016</a>, 19 punktas).
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-573/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-573/2009">3K-3-573/2009</a>).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; kt.).
EŽTT bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
Be to, sprendžiant klausimą, ar peticijos pateikimas EŽTT dėl kitoje byloje priimto įsiteisėjusio nacionalinio teismo sprendimo gali būti pakankamas pagrindas stabdyti civilinę bylą, atkreiptinas dėmesys į EŽTT nuolat kartojamą bendrąjį principą, jog ne jo funkcija nagrinėti nacionalinių teismų tariamai padarytas fakto ir teisės klaidas, nebent jei ir tiek, kiek jos gali pažeisti Konvencijoje saugomas teises ir laisves (žr., pvz., klasikinį didžiosios kolegijos sprendimą byloje Garc?a Ruiz prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96, par. 28).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad trečiojo asmens peticijos pateikimas EŽTT dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a> sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo būtinybę jeigu ne pagal CPK 163 straipsnį, tai bent jau CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu. Tokį atsakovo kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Pirma, kaip buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, peticijos pateikimas EŽTT dėl kitoje byloje priimto įsiteisėjusio nacionalinio teismo sprendimo nėra įstatyme įtvirtintas kaip privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, o CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas negali būti taikomas tokioje situacijoje (šio nutarties 21 punktas), nes EŽTT nenustato bylai reikšmingų fakto ir teisės klausimų, nesukuria prejudicijos. Antra, tokios peticijos pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti ir CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintą fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, nes Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pagal CPK 18 straipsnį yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pažymėtina, kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas (šios nutarties 26 punktas). Tuo atveju, net jeigu EŽTT konstatuotų Konvencijos pažeidimą, tai nelemtų vienareikšmiškos išvados dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jos nepanaikintų. Dėl to civilinės bylos stabdymas kasaciniame skunde nurodomu atveju neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai užvilkintų procesą ir pažeistų proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis).
Atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 163 ir 164 straipsnių nuostatas, todėl pagrįstai atmetė atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė atsakovo tėvo Kęstučio M., nors ginčo namas iki Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui L. M. ir K. M.
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197-611/2015">3K-3-197-611/2015</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl kasaciniame skunde nurodomo atsakovo tėvo K. M. teisių ir pareigų, nes dėl jo teisių ir pareigų, susijusiu su ginčo gyvenamuoju namu (į kurį atsakovo nuosavybės teisę ieškiniu reikalauja įregistruoti ieškovė), jau yra pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartyje, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama tik dėl nurodyta nutartimi nustatytų atsakovo nuosavybės teisių priverstinio įgyvendinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė kasaciniame skunde minimam atsakovo tėvui K. M. jokių teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.
Dėl kreditoriaus teisės įgyvendinti skolininko turimą teisę į nekilnojamąjį daiktą, registruojant ją viešame registre
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Pagal šių nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
Nagrinėjamoje byloje teismai tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino jai teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jam buvo pripažinta nuosavybės teisė Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a>. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino tokią teisę ieškovei, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi teisę registruoti tik daikto savininkas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai suteikė ieškovei teisę įgyvendinti atsakovo, kaip jos skolininko, turimą teisę. Toks ieškinio reikalavimas iš esmės atitinka netiesioginio ieškinio institutą, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kasacine tvarka skundžiamos nutarties šiuo aspektu.
CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2014">3K-3-254/2014</a>; kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas nevykdo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjgyLTIxMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-282-212/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-282-212/2015">2A-282-212/2015</a> nustatytos prievolės sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei už jam tekusią didesnę turto dalį, nemoka priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, yra vykdomas priverstinis šių skolų išieškojimas, t. y. ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui. Pirmiau nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į trečiojo asmens L. M. vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, tačiau atsakovas turimos nuosavybės teisės viešame registre neregistruoja, tokiu būdu darydamas negalimą ieškovės teisę nukreipti skolos išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą, t. y. pažeidžia jos kaip kreditorės teises. Taigi, esant visoms CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto netiesioginio ieškinio taikymo sąlygoms, bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino ieškovei teisę įgyvendinti atsakovo turimą turtinę teisę už jį. Atitinkamai kasacinio skundo argumentai dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir CK 4.256 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.
Teisėjų kolegijai pasisakius dėl esminių kasacinio skundo argumentų, pripažintina, kad kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai aiškindami materialiosios teisės normas dėl netiesioginio ieškinio ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo pagrindus bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimą, jei nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė pagrįstas išvadas. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovui R. M. buvo teikiama 100 proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-815-6512). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-7700 nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 153,44 Eur. Konstatavus, kad atsakovo kasacinis skundas atmestinas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš kitos šalies nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 961 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė Z. M., pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus kasacinį skundą, ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 12,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-815-6512 buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei iš jo nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
