Kasacinio skundo Nr. DOK-4301/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04991-2018-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo T. J. kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis T. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta padarant materialiosios teisės ir esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Teismai išvadas pagrindė išimtinai bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios V. K. ir jos artimų giminaičių melagingais parodymais (kurie galimai atitiko BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymius), taip pažeisdami BPK 301 straipsnio 2 dalį ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Nuteistasis teigia, kad teismų padaryta išvada, jog nukentėjusioji dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą patyrė 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuo nuteistojo veiksmų (nes šį sužalojimą, pasak kasatorius, ji patyrė 2016 m. spalio 5 d. paslydusi ir nukritusi prie namų), nepagrįsta bylos įrodymų visetu, įrodymus vertinant selektyviai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4301/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04991-2018-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo T. J. kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis T. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta padarant materialiosios teisės ir esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Teismai išvadas pagrindė išimtinai bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios V. K. ir jos artimų giminaičių melagingais parodymais (kurie galimai atitiko BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymius), taip pažeisdami BPK 301 straipsnio 2 dalį ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Nuteistasis teigia, kad teismų padaryta išvada, jog nukentėjusioji dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą patyrė 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuo nuteistojo veiksmų (nes šį sužalojimą, pasak kasatorius, ji patyrė 2016 m. spalio 5 d. paslydusi ir nukritusi prie namų), nepagrįsta bylos įrodymų visetu, įrodymus vertinant selektyviai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Nors nuteistasis skunde teigia, kad buvo padaryti materialiosios teisės pažeidimai, tačiau kaip konkrečiai reiškėsi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir kokios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos buvo netinkamai pritaikytos nenurodo bei teisiniais argumentais nepagrindžia. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes (kad nuo nuteistojo 2016 m. rugpjūčio 12 d. atliktų veiksmų nukentėjusioji V. K. patyrė dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą) ir byloje ištirtų įrodymų –nukentėjusiosios, liudytojų duotų parodymų – vertinimą kaip patikimų. Skunde dėstomos BPK 20, 305 straipsnių nuostatos ir su jų taikymu susijusi teismų praktika, tačiau nenurodomos konkrečios BPK normos, kurias abiejų instancijų teismai pažeidė, ir nepagrindžiama, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais, o vien pateikiama subjektyvi kasatoriaus pozicija, kad teismų atliktas įrodymų tyrimas ar vertinimas turi spragų, įrodymai vertinti selektyviai, teismų išvados padarytos nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o teismo vidinis įsitikinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, jei tai nesusiję su esminiais BPK pažeidimais.
Pažymėtina, kad nors skunde nurodomas BPK 301 straipsnio 2 dalies normos pažeidimas, tačiau šia norma remiamasi be pagrindo. Šioje normoje yra nustatytas draudimas apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau tokių nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, kasatorius nenurodo, jų byloje ir nėra. BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2010, 2K-245-696/2015 ir kt.).
Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės analogiški nurodytiems nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Kasatorius pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl daugumos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, ir netvirtina, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo iš esmės pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo T. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
