V. G. pagal BK 258 str. 2 d., 64¹ str.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-244-805/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42698-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8;

1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Mantissa“ stogdengiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. birželio 8 dienos Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. G. 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.17 val., kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 91 km, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. L. vardu registruotą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. kraujyje rasta 1,70 promilės etilo alkoholio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 68, 73), kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. ryte sugyventinei E. L. priklausančiu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienas iš Elektrėnų išvažiavo į Jonavą. Sugyventinės automobilį pasiėmė nieko apie tai nesakęs ir jai nežinant kai ši išėjo į darbą. Jonavoje susitiko su draugu, trumpai pasikalbėjo ir išvažiavo į Garliavą pas nepilnametę dukrą G. G.. Nuvykęs pas dukrą su ja bendravo, bet susipyko su jos motina ir išvažiavo. Garliavoje susitiko su draugais, su kuriais apie 13.30 val. išgėrė tris butelius alaus, po to dar nuvyko į barą, kur trise išgėrė vieną 0,5 l butelį degtinės, o pats dar po to išgėrė vieną butelį alaus. Nežino kiek buvo valandų, bet iš Garliavos vienas išvažiavo namo į Elektrėnus. Važiavo pro Prienus, Birštoną. Birštone kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė 1,56 promilės neblaivumą. Po to buvo nuvežtas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujas. Dėl šio pažeidimo sutinka pilnai, visiškai prisipažįsta, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo.

Apklausta liudytoja E. L. parodė (b. l. 20), kad 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 05.30 val., iš namų išėjo į darbą, V. G. liko namuose. Jai priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti namo kieme. Automobilio raktelius buvo palikusi namuose spintelės stalčiuje. Kai pati būna namuose V. G. nevairuoja jos automobilio, jam jo neduoda, o kai nebūna namuose nežino ir negali pasakyti, ar V. važinėja su jos automobiliu. Vakare jai paskambino policijos pareigūnė ir pasakė, kad V. yra sulaikytas dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam ir, kad automobilis yra laikomas Birštono policijos komisariate. Dėl automobilio paėmimo be jos žinios V. pretenzijų neturi.

Liudytojas Ž. M. parodė (b. l. 22, 23) 2017 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.05 val., patruliuojant gavo iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie tai, kad nuo Prienų link Birštono pavojingai manevruodamas važiuoja mėlynos spalvos VW Passat automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 91 kilometre, už žiedo, sustabdė minėtą automobilį. Priėjęs prie vairuotojo durelių paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registracijos dokumentus. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, iš kurios nustatė, jog tai V. G.. Minėtam piliečiui alkotesteriu buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas. Jis buvo pristatytas į VšĮ Prienų ligoninę medikų apžiūrai, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Patikrinus policijos informacinėje sistemoje informaciją apie V. G. vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, jog šis pilietis teisės vairuoti transporto priemones neturi. Taip pat nustatyta jog automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. L. vardu. V. G. paaiškino, kad automobilis priklauso jo sugyventinei ir kad jį paėmė jai nežinant, kai ši buvo darbe.

Be kaltinamojo V. G., liudytojų E. L., Ž. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), kurioje nurodyta, jog V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 promilės etilo alkoholio;

2017 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 12-18), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelias A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 91 kilometras. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalikelėje priekiu Vilniaus kryptimi. Automobilio priekinio bamperio kairėje pusėje matomi apgadinimai. Daugiau išorinių apgadinimų nėra.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. G., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo E. L. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,70 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamais, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio, prašė paskirtą baudą išdėstyti mokant dalimis per 24 mėnesius (b. l. 78-80).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui ir aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis V. G. praeityje teistas (b. l. 58-59, 60-62), eilę kartų baustas administracine tvarka, tris kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 53-57), dirbantis (b. l. 51-52), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 48).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, šeiminę – materialinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad V. G. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, su kuria kaltinamasis sutinka.

Kaltinamasis prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis sumokant ją dalimis per 24 mėnesius (b. l. 80). Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas rodo, kad ankstesni baustumai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų gauti pajamų, nėra pateikta, duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį (registruotiną turtą, indėlius, santaupas ir pan.) byloje taip pat nėra pateikta, todėl prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis per 24 mėnesius netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą nustato 4 mėnesių terminą baudai sumokėti.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad V. G. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad yra pagrindas V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 1,70 promilės girtumo laipsnis, vairavo sugyventinės automobilį, transporto priemonę pasiėmė be savininkės žinios ir leidimo. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės V. G. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, dėl ko vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad V. G. vairuoto automobilio VW Passat konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Kadangi minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, vertinant, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. L. (b. l. 24), kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojama turi būti minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 400 Eur (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) (b. l. 31-34). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDM2LTIxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-436-211/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-436-211/2017">1A-436-211/2017</a>), nes V. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamsis V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.19 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 13.05 val. (b. l. 74, 75), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

V. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 45 MGL (1 694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką V. G. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.19 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 13.05 val. (1 parą), ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. išieškoti konfiskuotino turto - automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 400,00 Eur.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti V. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti V. G., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti V. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė