Dėl teismas 2014-01-27 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014-02-10 skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui 3 tinkamai pasirašyto skundo egzempliorius

NUTARTIS

(S)

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė susipažinusi su E. L. skundu,

nustatė:

Pareiškėja E. L. per atstovą 2014-01-16 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 neišmokėtą 4 634,53 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

E. L. skundas atitiko ne visus administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014-01-27 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014-02-10 skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui 3 tinkamai pasirašyto skundo egzempliorius. Skundą pasirašant įgaliotam atstovui, teismui turėjo būti pateikiami įrodymai, kad atstovas yra tinkamai įgaliotas pareiškėjos interesais kreiptis į teismą.

Pareiškėja 2014-01-30 paštu išsiuntė teismui savo vardu pasirašytą skundą, taigi ji teismo 2014-01-27 nutartyje nustatytus trūkumus pašalino.

E. L. taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti.

Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakciją 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių, o tai rodo įstatymų leidėjo poziciją, kad netgi 6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu pažeistoms teisėms apginti.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog jai atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą ji galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėja kreipėsi tik 2014 m. sausio mėnesį, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. E. L. žinojo, kada jai turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjusi, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog ji turėjo suprasti ir tikėtis, kad jos pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėja akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

E. L. nurodė, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios. Šiame įstatyme nėra numatytas sumažintų pensijų kompensavimas. Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas tik sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimas, tačiau šio pensijų kompensavimo mechanizmo nėra iki dabar ir neaišku, kada jis bus priimtas. Iš karto prašymo Vidaus reikalų ministerijai nei skundo teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies pareiškėja nepadavė, kadangi tikėjo valstybe bei tuo, kad greitai bus nustatytas mechanizmas neišmokėtų pensijų dalies grąžinimui. Mano, kad skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo yra nelogiška, nes net Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad sumažintų pensijų mechanizmas Vyriausybės turi būti nustatytas 2010 m. liepos mėnesį ir valstybinių pensijų gavėjai tikėjosi sulaukti kompensavimo mechanizmo priėmimo, todėl nebuvo pagrindo skųstis. Solidarizavosi su visais piliečiais, kuriems, esant ekonominiam sunkmečiui, buvo sumažintos įvairios išmokos ir atlyginimai.

Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21. Taigi, nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjos kreipimosi į teismą praėjo beveik 2 metai. Toks terminas negali būti pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dėl neteisėto pensijos sumažinimo reikalinga sužinoti ir kreiptis į per 6 mėnesius.

Nesikreipdama į teismą per aptartą terminą, E. L. pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiškėjos delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. E. L. turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėja nenurodo jokių priežasčių, kurias būtų galima svarstyti, aiškinantis, ar jos gali būti laikomos svarbiomis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. L. nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi teismas atmetė E. L. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jos skundą atsisakoma priimti.

Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 37 straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r ė:

Atmesti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti E. L. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti E. L..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė