Administracinė byla Nr. eI3-2655-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjui V. K.,
atsakovės atstovei Renatai Gadliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus (toliau – Skyrius) 2015-04-30 sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.), kuriuo buvo tyčia neteisėtai įteisintas 0,84 ha miško ploto atėmimas iš jam bendros dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 18,5708 ha žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) padarytos žalos, priteisti jo naudai iš valstybės 588 000 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad kaltina NŽT paslapčia pavogus iš jo itin vertingą žemės sklypo plotą ir atidavus didžiąją jo dalį konkuruojančio ūkio savininkui ūkininkui A. K.. NŽT tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, kurioje teigiama: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Tokiais savo veiksmais NŽT smarkiai pakenkė jo ūkiui ir turtiniams interesams. Jam padaryta itin didelė turtinė ir neturtinė žala.
Paaiškina, kad jis yra registruotas ūkininkas. Ūkininkauju nuo 1992 metų. 1998-06-24 tapo 18,5708 ha žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančio viso nekilnojamojo turto bendrasavininku (jam priklauso 1/2 dalis). Matininkas V. S. 2012-12-10 paslapčia nuo jo, konkuruojančio ūkio savininko A. K. užsakymu atliko minėto 18,5708 ha žemės sklypo kadastrinį matavimą. Šio paslapčia atlikto kadastrinio matavimo metu matininkas iš minėtame 18,5708 ha sklype esančio 4,75 ha miško ploto pavogė 0,84 ha žemės sklypą (su minėtu mišku) ir didžiąją jo dalį prijungė (primatavo) prie šalia esančio ūkininkui A. K. priklausančio miško ploto. Dėl nesąžiningo minėto matininko veiksmų A. K. neteisėtai praturtėjo vertingu miško plotu, kuris randasi gražioje didelio vandens telkinio pakrantėje. 2015-04-02 minėtą kadastrinį sklypo matavimą patikrino ir suderino atsakingos NŽT Jurbarko skyriaus specialistės.
Pareiškėjas teigia, kad minėta didelio ir vertingo miško ploto vagystė būtų buvusi neįmanoma be NŽT sutikimo, t. y jei NŽT Skyrius nebūtų priėmęs 2015-04-30 sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.).
Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog 18,5708 ha sklypui 2012 metais paslapčia buvo padaryti ir 2015 metais įteisinti kadastriniai matavimai, atsitiktinai sužinojo 2017 metais. Tada sužinojo, kad 18,5708 ha sklypas po matavimų neteko kelių šimtų metrų miškingos pakrantės. Bet nebuvo duomenų apie pavogto miško ploto dydį. Dar buvo tikimybė, kad atimtos miško pakrantės vietoje matininkas primatavo miško ploto kitoje vietoje, toliau nuo pakrantės. Dėl atimtos miško pakrantės (pakeistų ribų) 2017 metais kreipėsi į įvairias institucijas su skundais, prašydamas atlikti tyrimą, panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo buvo įteisinti minėti kadastriniai matavimai, ir atstatyti 18,5708 ha sklypo ir jame esančio 4,75 ha miško ribas į buvusias vietas iki kadastrinių matavimų. Tačiau gaudavo atsakymus, kad minėti kadastriniai matavimai jo apie tai neinformuojant buvo atlikti teisėtai. Dėl to kreipiausi ir į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą atmetė, nurodė, kad 2012 metais nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2MC02NTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1560-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1560-658/2012">2A-1560-658/2012</a> teismas savo sprendimu nuosavybės teises į visus 18,5708 ha sklype esančius statinius (atstatytą sodybą) pripažino sklypo bendrasavininkei I. K., ir kad teismo sprendimas tuo pačiu suteikė I. K. teises, remiantis Statybų įstatymu (siekiant užbaigti statybų įteisinimą), be jo žinios atlikti kadastrinius to sklypo matavimus. Tokie NŽT veiksmai, įteisinant paslapčia atliktus matavimus būtų buvę teisėti, jeigu 18,5708 ha sklypo ribos, plotai ir jų vertė po matavimų būtų likusi nepakitusi arba pakitusi nežymiai, leistinų paklaidų ribose. Tačiau kai po tokių matavimų sklypas ženkliai pakeičia savo padėtį, netenka didelės turtinės vertės ir itin dideli bei vertingiausi to sklypo plotai atitenka konkurentams - tai jau yra sukčiavimas, piktnaudžiavimas civilinėmis teisėmis ir didelės vertės svetimo turto vagystė. Minimi NŽT sukčiavimai pradėjo pilnai aiškėti tik 2020-2021 metais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-146- 876/2020 dėl 18,570 ha sklypo padalinimo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad NŽT savo neteisėtais veiksmais nuo 2015 metų talkina jo žemės sklypo bendraturčiui A. K. pritardama žemės sklypo padalinimui (formavimo projektui) visose teismų instancijose, dėl ko jis patyrė didelę turtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtai atimtos 200 metrų pakrantės su vaizdu į tvenkinį dėl ko ženkliai sumažinto jo turto vertė.
Pareiškėjas nurodo, kad NŽT ne tik pavogė didelės vertės miško plotą bei ženkliai sumažino jo turto vertę (neteisėtai atimta 200 metrų pakrantės su vaizdu į tvenkinį), tačiau beveik šešis metus veikė kartu nusikalstamoje grupuotėje su teismais, prokuratūra ar atskirais teisėjais prieš jį. Būtent dėl nesibaigiančio žemės sklypo padalinimo projekto nagrinėjimo teismuose, jis išpardavė visą savo turtą, žemės ūkio techniką, atsirado finansinis nepriteklius, patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą dėl ko atsirado neturtinė žala.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 9430-0004-0020, kurio bendras plotas 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas: 4,7500 ha (miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 3,9107 ha) esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. l/2 dalies sklypo savininku yra nuo 1998 m, o šio žemės sklypo bendraturtis (pareiškėjo brolis) A. K. sklypo savininku įregistruotas 2015 m. Žemės sklypą abiem broliams lygiomis dalimis po 1/2 dalį dovanojo jų mama I. K.. Iš pradžių bendraturčiai žemės sklypu naudojosi bendrai, tačiau nuo 2000 m. prasidėjo konfliktai, jų interesai išsiskyrė. Šiame žemės sklype yra pareiškėjo broliui A. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuose jis su šeima gyvena. Pažymi, kad būtent dėl šių pastatų įteisinimo šiame žemės sklype vyko teisminiai ginčai tarp pareiškėjo V. K. ir jo tėvų Izabelės ir J. K. (pareiškėjas nedavė sutikimo įteisinti pastatus šiame ginčo žemės sklype) ir 2012-08-27 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2MC02NTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1560-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1560-658/2012">2A-1560-658/2012</a> priėmė sprendimą pripažinti ieškovams I. ir J. K. teisę statinius įteisinti (statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti) be atsakovo V. K. sutikimo.
Atsakovė paaiškina, kad kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Pabrėžia, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo kontūrai nepakito, bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo 0,0208 ha (iki kadastrinių buvo-18,5500 ha, atlikus kadastrinius -18,5708 ha), miško žemės plotas liko toks pats - 4,7500 ha. Tai matyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose: 2012-10-17 išraše (iki kadastrinių matavimų) yra įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas- 18,5500 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro - 13,1000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas -1,6000 ha, sodų plotas - 11,5000 ha, miško žemės plotas -4,7500 ha, kelių plotas 0,2000 ha, kitos žemės plotas - 0,2000 ha. 2015-04-22 išraše (jau atlikus kadastrinius matavimus) įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas - 18, 5708 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro - 12,7552 ha, iš jo: ariamos žemės plotas -1,6000 ha, sodų plotas - 11,1552 ha, miško žemės plotas - 4,7500 ha, užstatyta teritorija - 0,7014 ha, kitos žemės plotas - 0,3642 ha, nusausintos žemės plotas - 11,4800 ha. Išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus kai kurių žemės naudmenų plotai pasitikslino, t. y. šiek tiek kito, bet nekito miško žemės plotas ginčo žemės sklype.
Nurodo, kad matininkas. atlikdamas kadastrinius matavimus vietoje, fiksuoja duomenis natūroje, taip pat vadovaujasi pirminiais žemės sklypo privatizavimo dokumentais bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir Nekilnojamojo turto kadastras funkcionuoja kaip atskiri kadastrai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo (Valstybinės miškų tarnybos) duomenys neteisingi. Būtent kadastro duomenų neatitikimai matosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše 2020-07-16, kuriame įrašyti tokie duomenys apie miško žemę: miško žemės plotas - 4,7500 ha, o miško plotas įregistruotas Miškų valstybės registre - 3,9108 ha. Suprantama, jog per laiko tarpą miško naudmenų plotas kinta, t. y būna savaiminis miško apžėlimas arba dėl ligų miško sunykimas ir kita.
Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės plotus Nekilnojamojo turto registrui pradėjo teikti tik nuo 2020 m., t. y. tik po sutarties su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju sudarymo, todėl įrašai „Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre” Nekilnojamojo turto registro išrašuose atsirado tik nuo 2020 metų.
Atsakovė pažymi, kad miškų inventorizacija yra atliekama kas 10 (dešimt) metų. Valstybinė miškų tarnyba mus informavo (2022-02-18 raštas Nr. (39.4)-R6-l 173), kad miško žemės plotas, kuris šiuo metu priskirtas Jurbarko regioninio padalinio (JRB) Veliuonos girininkijos 625 kvartalo 11-13, 21 taksaciniams miško sklypams ir patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2005 metais pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas 2015 m. pagal (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto) perduotus 2014 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Be abejo, per laikotarpį nuo 2012 m (pradėtų kadastrinių matavimų) iki 2020 m (pateiktos V. K. M. tarnybos pažymos) miško plotas galėjo sumažėti dėl pirmiau nurodytų priežasčių arba dėl netikslių preliminarių matavimų privatizuojant šį žemės sklypą. Todėl žemės sklypo savininkas gali kreiptis į matininką ir atlikti būtent miško žemės naudmenų patikslinimą, atliekant kadastrinius matavimus, arba kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl jam priklausančio miško inventorizacijos patikslinimo, patikslinant miško taksacinius duomenis.
Atsakovė dar kartą akcentuoja, kad atlikus minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, miško plotas nesumažėjo, nei vienam iš žemės sklypo bendraturčių nebuvo „pridėta ar atima 0,84 ha miško“, kaip teigia pareiškėjas. Miško žemės plotas tiek iki kadastrinių matavimų, tiek po kadastrinių matavimų išliko toks pats - 4,7500 ha. Be to, iki šiol šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalintas (atidalintas) ir abu bendraturčiai valdo jį lygiomis dalimis po 1/2 dalį, tame tarpe ir miško žemės plotą. Todėl iš Valstybės reikalaujama 588 000 Eur turtinė žala yra nepagrįsta.
Atsakovė nurodo, kad apibendrinant aukščiau išdėstytus faktus, NŽT neįžvelgia savo padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
Atsakovė aptaria teisminių ginčų procesus ir pažymi, kad NŽT žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projekto eigoje dalyvavo bei buvo atsakinga tik už projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, buvo tik šio projekto organizatorius (nebuvome nei iniciatorius, nei rengėjas) ir neturėjo tiesioginio intereso vienokia ar kitokia bylos baigtimi.
Atsakovė sutinka, kad ginčų nagrinėjimas teismuose užsitęsė, tačiau tikrai ne dėl NŽT kaltų veiksmų. Mano, jog šių aplinkybių tikrumas įrodymais nepatvirtintas. Viešajai atsakomybei atsirasti nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas argumentais ir įrodymais nepagrindė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, žalos bei priežastinio ryšio.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš NŽT veiksmų, dėl kurių neteko didelės turtinės vertės ir vertingiausio sklypo dalies.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus NŽT ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.
Pareiškėjas prašo priteisti 588 000 Eur turtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl nuosavybės teisių netekimo į atimtą 0,84 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, NŽT yra atsakinga už veiksmus, kurie buvo atliekami nuo 2015 m., talkinant jo žemės sklypo bendraturčiui A. K. pritariant žemės sklypo padalinimui (formavimo projektui) visose teismų instancijose, dėl ko jis patyrė ne tik didelę turtinę žalą, tačiau ir neturtinę žalą, kurią jis įvertina 15 000 Eur. Šiuos neteisėtus veiksmus atsakovė tęsia ir klaidos netaiso.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjui kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 9430-0004-0020, kurio bendras plotas 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas: 4,7500 ha, Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 3,9107 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. l/2 dalies sklypo savininku yra nuo 1998 m, o šio žemės sklypo bendraturtis, pareiškėjo brolis A. K., sklypo savininku įregistruotas 2015 m. Žemės sklypą abiem broliams lygiomis dalimis po 1/2 dalį dovanojo jų mama I. K.. Iš pradžių bendraturčiai žemės sklypu naudojosi bendrai, tačiau nuo 2000 m. prasidėjo konfliktai, jų interesai išsiskyrė. Šiame žemės sklype yra pareiškėjo broliui A. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuose jis su šeima gyvena. Būtent dėl šių pastatų įteisinimo šiame žemės sklype vyko teisminiai ginčai tarp pareiškėjo V. K. ir jo tėvų I. ir J. K., kadangi pareiškėjas nedavė sutikimo įteisinti pastatus šiame ginčo žemės sklype. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU2MC02NTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1560-658/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1560-658/2012">2A-1560-658/2012</a> priėmė 2012-08-27 sprendimą pripažinti ieškovams Izabelei ir J. K. teisę statinius įteisinti, t. y. statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti be atsakovo V. K. sutikimo.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai) 15 punkte yra nurodyti atvejai, kada yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Nuostatų 15.5 papunktį, žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Taigi, norint įregistruoti pastatus, reikėjo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.
Pastatų savininkė I. K. po priimto teismo sprendimo, 2012 metais kreipėsi į matininką V. S. dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio kartu su pareiškėju V. K., kadastrinių matavimų atlikimo.
Matininkas 2015-04-16 pateikė NŽT Jurbarko skyriui tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. NŽT Jurbarko skyriaus specialistė, patikrinusi matininko pateiktą kadastro duomenų bylą, 2015-04-24 patikrinimo akte „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminario matavimo klaidos nustatymo“ pažymėjo, kad po kadastrinių matavimų, žemės sklypo plotas - 18,5708 ha (iki kadastrinių buvo - 18,5500 ha), t. y. padidėjo 0,0208 ha (neviršijant leistinos paklaidos).
NŽT Jurbarko skyrius, atsižvelgdamas į 2012-08-24 Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą, kuris leido įregistruoti pastatus minimame žemės sklype be V. K. sutikimo bei vadovaudamasis Nuostatų 84.1.1.2.3 ir 84.1.1.2.5 papunkčiais, 2015-04-30 NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 32SK-240-(14.32.110) „Dėl žemės sklypo kadastro (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino naujus kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kontūrai nepakito, bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo 0,0208 ha (iki kadastrinių buvo - 18,5500 ha, atlikus kadastrinius matavimus -18,5708 ha), miško žemės plotas liko toks pats - 4,7500 ha: 2012-10-17 išraše (iki kadastrinių matavimų) yra įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas - 18,5500 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro - 13,1000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas -1,6000 ha, sodų plotas - 11,5000 ha, miško žemės plotas - 4,7500 ha, kelių plotas 0,2000 ha, kitos žemės plotas - 0,2000 ha. 2015-04-22 išraše (jau atlikus kadastrinius matavimus) įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas - 18, 5708 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro - 12,7552 ha, iš jo: ariamos žemės plotas -1,6000 ha, sodų plotas - 11,1552 ha, miško žemės plotas - 4,7500 ha, užstatyta teritorija - 0,7014 ha, kitos žemės plotas - 0,3642 ha, nusausintos žemės plotas - 11,4800 ha. Išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus kai kurių žemės naudmenų plotai pasitikslino, t. y. šiek tiek kito, bet nekito miško žemės plotas ginčo žemės sklype.
Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir Nekilnojamojo turto kadastras funkcionuoja kaip atskiri kadastrai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo (Valstybinės miškų tarnybos) duomenys neteisingi. Būtent kadastro duomenų neatitikimai matosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše 2020-07-16, kuriame įrašyti tokie duomenys apie miško žemę: miško žemės plotas - 4,7500 ha, o miško plotas įregistruotas Miškų valstybės registre - 3,9108 ha. Suprantama, jog per laiko tarpą miško naudmenų plotas kinta, t. y būna savaiminis miško apžėlimas arba dėl ligų miško sunykimas ir kita.
Atsakovė pažymėjo, kad miškų inventorizacija yra atliekama kas 10 (dešimt) metų. Valstybinė miškų tarnyba mus informavo (2022-02-18 raštas Nr. (39.4)-R6-l 173), kad miško žemės plotas, kuris šiuo metu priskirtas Jurbarko regioninio padalinio (JRB) Veliuonos girininkijos 625 kvartalo 11-13, 21 taksaciniams miško sklypams ir patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2005 metais pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas 2015 m. pagal (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto) perduotus 2014 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad paslapčia atliktų kadastrinių matavimų metu matininkas V. S., talkinant NŽT, iš 18,5708 ha sklype esančio 4,7500 ha miško žemės, pavogė 0,84 ha žemės sklypo su mišku ir didžiąją jo dalį prijungė (primatavo) prie šalia esančio A. K. priklausančio miško ploto.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir aptartus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atlikus minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, miško plotas nesumažėjo, nei vienam iš žemės sklypo bendraturčių nebuvo „pridėta ar atima 0,84 ha miško, kaip teigia pareiškėjas. Miško žemės plotas tiek iki kadastrinių matavimų, tiek po kadastrinių matavimų išliko toks pats - 4,7500 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol šis žemės sklypas, nėra padalintas (atidalintas) ir abu bendraturčiai valdo jį lygiomis dalimis po 1/2 dalį, tame tarpe ir miško žemės plotą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo nurodomą NŽT atliktą pažeidimą, dalies jo sklypo nusavinimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjui kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 9430-0004-0020, kurio bendras plotas 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas: 4,7500 ha, Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre. Teismas NŽT neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, reikalaujama 588 000 Eur turtinė žala yra nepagrįsta, todėl pareiškėjui nepriteistina.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl minėto žemės sklypo padalinimo projekto užsitęsusio nagrinėjimo teismuose, patyrė neturtinę žalą. Akcentuoja, kad būtent NŽT talkino žemės sklypo bendraturčiui A. K. teismuose, pritardama žemės sklypo padalinimui (formavimo projektui).
Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad užsitęsę teisminiai ginčai jam galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau pažymi, kad byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad NŽT žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto eigoje dalyvavo ir buvo atsakinga tik už projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, buvo tik šio projekto organizatorius, NŽT nebuvo nei iniciatorius, nei rengėjas ir neturėjo tiesioginio intereso vienokia ar kitokia bylos baigtimi. Teismas konstatuoja, kad aptartos faktinės aplinkybės nepatvirtina NŽT neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė prielaidų dėl neigiamų išgyvenimų, atsiradusių, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų dėl kilusios neturtinės žalos. Pareiškėjo teiginiai vertinti kaip neindividualizuoti ir hipotetiniai, taigi pareiškėjas neįrodė NŽT neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė ir kilusios žalos atsiradimo fakto.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, byloje nėra įrodyta, kad atsakovės atstovė pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos dydį iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
