Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. bylos Nr. 1S-321-719/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.
(S)
2013 m. balandžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant: prokurorui Aurelijui Navickui
nukentėjusiesiems K. A. ir R. A.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs K. A. skundą dėl 2013 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo,
n u s t a t ė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2013-02-21 buvo gautas K. A. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2013-01-15 nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. N. 2012-11-15 nutarimo, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-03-18 skundžiama nutartimi pareiškėjos K. A. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2013-01-15 nutarimo atmetė ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2013-01-15 nutarimas yra pagrįstas, kadangi visi V. A. patirti sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis kritimo metu iš aukštumos, atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius, nors pomirtinių sužalojimų, sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, lavone nėra (2009-12-29 specialisto išvada Nr. M 1955/09 (01)). Taip pat skundžiamoje nutartyje akcentuota ir tai, jog iš 2012-01-11 ekspertizės akto Nr. EKM 31(118)/12(01) matyti, kad objektyvių medicininių duomenų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpyje nuo V. A. mirties iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje, buvo keičiama lavono poza, nėra, V. A. patirti sužalojimai padaryti prieš mirtį, tikslaus V. A. iškritimo mechanizmo nustatyti neįmanoma, nes nėra patikimų šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metodikų, nėra duomenų apie tai, kokioje psichinėje būklėje buvo V. A. prieš mirtį, o be to, S. G. apklausta, kaip specialistė, paaiškino, kad V. A. būsenos prieš mirtį, t.y. 2009-12-27, nustatyti nėra įmanoma, nes nėra jokių objektyvių duomenų. Pirmosios instancijos priimtoje nutartyje taip pat buvo akcentuota ir tai, jog liudytoja E. K. parodė, jog atvykę iškviesti policijos pareigūnai merginos galvą pridengė mėlynos spalvos polietileniniu maišu, o iš 2012-01-11 ekspertizės akto Nr. EKM 31(118)/12(01) matyti, kad V. A. mirties priežastimi buvo kūno sumušimas, pasireiškęs aortos, kepenų, blužnies plyšimais, dešinės pusės II-VIII šonkaulių, dubens kaulų lūžiais, nukraujavimu į krūtinės ir pilvo ertmes, dėl ko tikėtina, jog V. A. iškrito pro pravirą langą (1 t., 13 b.l.), nes balkonas buvo uždarytas (liudytojo A. L. parodymai).
Skundu K. A. prašo nušalinti visus Panevėžio apygardos teisėjus, visą teismą nuo šio skundo nagrinėjimo, bylą perduoti Lietuvos Apeliaciniam teismui, kad paskirtų kitą, nesuinteresuotą teismą, galimai - Vilniaus apygardos teismą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį Nr. ITS-34-389/2013 ir priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro 2013-01-15 nutarimą netenkinti skundo, ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. N. 2012-11-15 nutarimą nutraukti tyrimą, tyrimą atnaujinti, įpareigoti prokuratūrą įvykdyti visus neskundžiamu teismų nutarčių reikalavimus, vykdyti visus veiksmus, kuriais būtų nustatyta objektyvi tiesą, pašalintos visos prieštaros, visi spėjimai ir netikslumai.
Skunde pareiškėja nurodo, jog įvykio vietoje nubraižyta schema yra neinformatyvi, neaišku, kurioje vietoje guli lavonas, per kurį langą neva iškrito ar iššoko, o šitas trūkumas tyrime ir liko neištaisytas. Teigiama, jog nebuvo išpildyta ir teismo nutartis - išsiaiškinti, kas atnešė ir užmovė ant lavono plastikinį maišą ir kada tai įvyko, tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta ir nustatyta, iš kur atsirado ant mirusiosios sužalojimai – visas kūno priekis buvo sužalotas (tai įrodo nukentėjusiųjų pateiktos nuotraukos iš šarvojimo salės, kur matyti sužalota ir kažkuo užtepta kakta, mėlynės ant riešų, pirštų, prakirstas smakras, bei keistai sužalotas kaklas, kuris prapjautas, o paskui priklijuotas lipnia balta juosta bei išsukta dešinioji ranka), nors lavonas rastas nukritęs ant nugaros. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra ištirta, kodėl yra trūkusi širdies aorta, kaip mirusioji galėjo iškristi pro per vidurį besisukantį ir vinimi užkaltą langą bei išvis per kokį langą ji iškrito. Teigiama, jog taip pat byloje yra pakoreguotas mirties laikas, liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip absoliutūs, kadangi šie liudytojai buvo prieš tai paveikti V. A. duotų instrukcijų, byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs bei skiriasi, prokuroras A. N. neįvykdė teismų nutarčių apklausti laidojimo namų darbuotojus. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog tyrėjai nesiaiškino daugelio klausimų keliančių aplinkybių, bylą tyrę prokurorai neatliko jų kompetencijai priskirtų pareigų, dalis liudytojų parodymų yra likę neanalizuoti, kai kurie liudytojai, duodami parodymus, akivaizdžiai nurodė netiesą, įvykio vieta buvo apžiūrėta jau su pakeistais baldais bei padarytu remontu, o byloje yra neįvykdyti dvejomis neskundžiamomis nutartimis nustatyti reikalavimai.
Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2013-03-18 nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjos K. A. skundą, todėl dėl ko skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Iš byloje esančių duomenų – 2009-12-29 specialisto išvados Nr. M 1955/09 (01) (1 t., 17-23 b.l.), 2012-01-11 ekspertizės akto Nr. EKM 31(118)/12(01) (5 t., 1-11 b.l.), 2010-11-17 specialisto paaiškinimo (2 t., 36-38 b.l.) bei papildomo specialisto paaiškinimo (2 t., 39 b.l.) – matyti, jog V. A. mirties priežastimi buvo kūno sumušimas, pasireiškęs aortos, kepenų, blužnies plyšimais, dešinės pusės II-VIII šonkaulių, dubens kaulų lūžiais, nukraujavimu į krūtinės ir pilvo ertmes. Šiuose dokumentuose taip pat nurodoma, jog sprendžiant iš nustatytų sužalojimų pobūdžio, mirtis galėjo įvykti neužilgo (laikas vertinamas keliomis minutėmis) po kritimo iš aukštumos patirtos traumos 2009-12-27, o V. A. lavone yra šie sužalojimai: kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje ir dešinio peties srityje, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje ir kairio žasto nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės išnirimas, aortos, blužnies, kepenų plyšimai, dešinės pusės II-VIII šonkaulių ties mentės linija bei kryžkaulio – klubakaulio jungties, gaktikaulio sąvaržos lūžiai, tačiau visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti krentant iš aukštumos bei kūno dalimis kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Be to, yra nurodoma, jog V. A. lavone nėra sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami, kaip kovos ar savigynos požymiai, visi kūno sužalojimai, esantys ant V. A. lavono, galėjo būti padaryti kritimo iš aukštumos metu, o V. A. lavone nėra sužalojimų, kurie galėjo būti vertinami, kaip bandymai koordinuoti savo judesius ar kritimo trajektoriją. Taip pat matyti, jog nurodoma, kad sužalojimų pobūdis ir išsidėstymas leidžia teigti, kad V. A. kūnas atsitrenkė į žemę nugariniu paviršiumi, o iškritus iš aukštumos, kuomet yra padaromi daugybiniai kaulų lūžiai, vidaus organų plyšimai/pažeidimai, nukentėję patiria sunkų trauminį šoką, todėl tikimybė, kad konkrečiu atveju nukentėjusioji po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, atmestina. Taip pat teigiama, kad laikas, per kurį V. A. po patirtų sužalojimų galėjo būti gyva, vertinamas keliomis minutėmis, nukentėjusiosios drabužiuose pažeidimų nenustatyta, o V. A. sužalojimai nėra būdingi/paaiškinami eismo įvykių, smūgių rankomis, kojomis ar kitais daiktais sudavimu. Nurodoma, jog V. A. kakle pjautinių sužalojimų nenustatyta, V. A. lavono tyrimo metu kūno priekiniame paviršiuje buvo atliktas įprastinis išilginis sekcijinis pjūvis, prasidedantis kaklo apatiniame trečdalyje, einantis per krūtinę, pilvą ir pasibaigiantis pilvo apatinėje dalyje virš gaktikaulio projekcijos, o pateiktose fotonuotraukose matomi odos pakitimai kaktoje, plaštakose, vertinami kaip pomirtinės odos apdžiūvimo dėmės. Be to, nurodoma, jog V. A. veide ir rieše yra ne sužalojimai, o pomirtines odos apdžiūvimo dėmės, V. A. kūno sužalojimai nėra būdingi eismo įvykių, smūgių rankomis, kojomis ar kitais daiktais sudavimu. Iš šių dokumentų taip pat matyti, jog objektyvių medicininių duomenų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpyje nuo V. A. mirties iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje, buvo keičiama lavono poza, nėra, kas rodo, jog V. A. kūno poza susiformavo krentant iš aukštumos ir kūnas nebuvo judinamas po mirties iki apžiūros įvykio vietoje. Be to, pastebėtina ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pateiktomis specialisto išvada Nr. M 1955/09 (01) bei ekspertizės aktu Nr. EKM 31(118)/12(01), o liudytojų – A. L. ir E. K. – parodymai apie įvykio aplinkybes (jog iki įvykio mirusiosios bute buvo girdėti triukšmas be pašalinių balsų, mirusioji gulėjo po praviru šešto aukšto langu, o taip pat buvo pastebėtas žemyn skrendantis šešėlis), atsižvelgiant dar ir į tai, jog prie 2009-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2010-11-17 specialisto paaiškinimo esančių mirusiosios lavono fotonuotraukų jokių kaktos ar kaklo sužalojimų nematyti (1 t., 11-13 b.l., 2 t., 36-38 b.l.), V. A. sirgo paranoidine šizofrenija, ligos klinikiniame vaizde vyravo haliucinacijos, kliedesiai, o taip pat nėra duomenų, kokioje psichinėje būklėje buvo V. A. prieš mirtį (5 t., 24-31 b.l.), sudaro vieningą duomenų visumą, leidžiančią daryti išvadą, jog mirusioji V. A. nebuvo jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ar neteisėtų veiksmų, lėmusių jos mirtį, auka bei leidžia atmesti pareiškėjos skundo argumentus dėl galimai pakeistos lavono kūno pozicijos, lavono kūno judinimo po įvykio, dėl menamų V. A. nustatytų ir konstatuotų sužalojimų neatitikimų ar jų papildomo neištyrimo tokiu būdu neįvykdant įsiteisėjusių kitų teismų sprendimų bei pastarosios mirties priežasties.
Taip pat atmetami ir skundo argumentai, jog byloje nėra nustatyta, kas mirusiajai užmovė plastikinį maišelį ant galvos, kadangi liudytoja E. K. savo parodymuose nurodė, jog įvykio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę, merginos galvą pridengė mėlynos spalvos polietileniniu maišu (1 t., 104-106 b.l., 4 t., 112-113 b.l.). Be to, pastebėtina ir tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ar netikėti šiais nuosekliais ir vieningais liudytojos parodymais, juo labiau, kad pastarosios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nėra nustatytas.
Atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei kitą byloje esančią medžiagą taip pat atmetami skundo argumentai, jog yra suklastotas V. A. mirties laikas, V. A. paveikė kitus liudytojus bei įvykio metu kartu su sūnumi ir kita dukterimi buvo namuose, kadangi byloje nėra nustatyta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl V. A. bandymo paveikti liudytojus bei jų duodamus parodymus, egzistuoja liudytojas, tiesiogiai girdėjęs smūgio garsą bei pamatęs kieme ant žemės gulinčią moterį, o liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų visuma patvirtina V. A., jos sūnaus ir kitos dukters įvykio metu nebuvimo namuose faktą. Liudytojas M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2009-12-27, apie 15.00 val., būnant namuose išgirdęs kieme stiprų smūgio garsą ir pamatęs, jog kieme ant žemės guli moteris su pižama, suprato, jog moteris iškrito per langą ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu (1 t., 39-40 b.l.). Kaip matyti iš R. A. ir V. A. mobiliojo ryšio telefonų išklotinių, MRT abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. A.) 2009-12-27 11.44 val. buvo Žalioji g. 4; nuo 15.01 val. iki 15.21 val. Gedimino pr.; 15.36 val. Žalioji g. 4 ir 15.44 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (bei minėtų gatvių prieigose), o MRT abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (V. A.), 2009-12-27 15.10 val. buvo Savanorių pr. 7; 15.13 val. A. V. g. 23; 15.16 val. Goštauto g. 40 ir 16.22 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (bei minėtų gatvių prieigose) (2 t., 57, 60, 63, 66 b.l.). Be to, liudytojai J. N. ir J. Š., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. A. įvykio metu buvo Vyskupo M. V. blaivybės sąjūdžio Vilniaus skyriaus ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime, kuris vyko 2009-12-27 (1 t., 95-96 b.l., 2 t., 40-42 b.l.), o iš Vyskupo M. V. blaivybės sąjūdžio Vilniaus skyriaus ataskaitinio rinkiminio susirinkimo, vykusio 2009 m. gruodžio 27 d., dalyvaujančių narių papildomo sąrašo matyti, jog 9 numeriu užrašytas R. J. A., kaip minėtos dienos susirinkimo dalyvis, taip pat toje pačioje eilutėje yra R. J. A. parašas (1 t., 93 b.l.). Be to, V. A., L. A. ir R. A. duotus parodymus, jog įvykio metu nebuvo namuose, be jau išdėstytų aplinkybių patvirtina ir liudytojų E. K. (1 t., 104-106 b.l., 4 t., 112-113 b.l.), A. L. (1 t., 41-42 b.l., 2 t., 44-45 b.l., 4 t., 123-124 b.l.), H. L. T. (1 t., 98-99 b.l.), E. K. (1 t., 100-101 b.l.), E. D. P. (1 t., 102-103 b.l.) parodymai, jog įvykio metu, nei namuose, nei kieme V. A., L. A. ir R. A. nebuvo, o pastarieji grįžo tik jau atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai. Be to, kaip matyti iš 2010-02-10 pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą (1 t., 4 b.l.), 2009-12-27 tarnybinio pranešimo (1 t., 6 b.l.), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos (1 t., 9 b.l.), 2009-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., 11-13 b.l.) V. A. kūno lavonas buvo aptiktas 2009-12-27 apie 14.45 val. vidiniame kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bendrojo pagalbos centro telefonu gauti viso septyni pranešimai api9e šį įvykį, o pirmas pranešimas gautas 14.43 val. Šiais ikiteisminio tyrimo duomenimis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, dėl ko pareiškėjos skundo argumentai apie suklastotą V. A. mirties laiką ir telefoninį pokalbį su ja įvykio dieną 15.35 val. yra atmetami. Tuo labiau, kad byloje gautos telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog toks telefoninis pokalbis nebuvo fiksuotas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimi nežymūs R. A. parodymų neatitikimai, atsižvelgiant į tai, jog šis asmuo nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas bei yra gydytas dėl paranoidinės šizofrenijos (1 t., 58 b.l.), negali būti vertinami kaip iš esmės paneigiantys byloje esančių duomenų visumą.
Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės apie galimai V. A. padarytą avariją, per kurią buvo sužalota V. A., bei O. K. galimai keistą V. A. vairuojamo automobilio saugos diržą ar remontuotą patį automobilį yra paneigti byloje esančiais duomenimis – paties O. K. parodymais, jog po jokio autoįvykio nėra remontavęs V. A. automobilio ar keitęs saugos diržo (5 t., 145-146 b.l.), Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, jog ši tarnyba neturi informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose Lietuvoje ar pasišalinimą iš jų 2009 m. gruodžio 25-26 dienomis (2009 m. gruodžio 25-26 dienomis Lietuvoje įvyko 139 eismo įvykiai, iš 18 eismo įvykių pasišalino automobiliai, tačiau nėra informacijos, kad nors viename eismo įvykyje dalyvautų juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis) (4 t., 96 b.l.), liudytojo L. M. parodymais, kad paskutinio apsilankymo A. šeimoje metu, V. A. veide, rankose nebuvo matyti jokių akivaizdžių sužalojimų, sveikata nesiskundė, jokių kalbų apie kokius nors tarpusavio konfliktus ar buvusi eismo įvykį nebuvo (4 t., 133-134 b.l.), Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos 2010-01-29 pažyma apie eismo įvykį (3 t., 116 b.l.) bei pačios V. A. parodymais, jog eismo įvykis įvyko 2010-01-29, 15.55 val. kelyje Vilnius – Utena 12,650 m t.y. po V. A. žūties, už ką buvo surašytas ATPK protokolas ir taikyta nuobauda (1 t., 46-47, 48, 49-52, 2 t., 22-24, 3 t., 109-111 b.l.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – 2010-10-28 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytos ir 2011-06-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje paminėtos aplinkybės, leidusios abejoti atlikto ikiteisminio tyrimo išsamumu, iš esmės byloje yra pašalintos – apžiūrėtas butas, kuriame iki įvykio buvo mirusioji V. A., atlikti A. L. ir E. K. parodymų patikrinimai įvykio vietoje, apklausti kiti liudytojai, atlikta ekspertizė Nr. EKM 31(118)/12(01), pateikta ir gauta užklausa iš UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, gauta ir išanalizuota informacija apie MRT abonentų naudotojų (R. A. ir V. A.) bei TEO LT išklotines bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėtina, kad reikėtų atkreipti dėmesį į įrodymų pakankamumo reikalavimą. Baudžiamojo proceso įstatyme nereikalaujama atlikti visų įmanomų veiksmų, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti. Nagrinėjamu atveju, nors ir nėra nustatytas mechanizmas, kaip galėjo iškristi ar iššokti V. A., tačiau byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pastarosios moters mirties nelėmė jokie kitų asmenų nusikalstami ar neteisėti veiksmai, dėl ko nėra tikslinga toliau tęsti ikiteisminį tyrimą.
Taip pat pastebėtina ir tai, jog skunde nurodytas prašymas nušalinti visą Panevėžio apygardos teismą ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais tvirtinti egzistuojant nušalinimo pagrindus. Juo labiau, kad pradėjus nagrinėti skundą posėdyje, nei nukentėjusioji, nei jos atstovas nušalinimo skundą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė. Todėl laikytina, kad skundas dalyje dėl nušalinimo buvo atšauktas.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Pareiškėjos K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Artūras Ridikas
