Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1722

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00342-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 24 d. paduotu suinteresuoto asmens J. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo J. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis dėl BUAB „Baltic foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde įvardijamas CPK 177 straipsnio 2 dalies, CPK 178 straipsnio netinkamas taikymas, nukrypimas nuo teismų praktikos; nurodoma, kad byloje leistinu įrodymu pripažinta audito ataskaita, kuri buvo parengta kaip vidaus audito ataskaita; toks auditas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas; bendrovė yra privatus juridinis asmuo; auditą atlikęs auditorius nedirba bendrovėje, auditas neatitiko vidaus audito uždavinių ir tikslų. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas nulėmė netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą, nes šios audito ataskaitos pagrindu tyčinis bendrovės bankrotas pripažintas įrodytu. Be to, nustatydami bendrovės nemokumo momentą, teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo praktikos. Teismai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-l 548-230/2020 nustatytais faktais kaip prejudiciniais, nors kasatorius nebuvo toje byloje dalyvaujančiu asmeniu; tokia byla neužbaigta procesinius sprendimu, kuriuo išspręstas šalių ginčas.

Kasaciniame skunde keliamas ir JANĮ 6 straipsnio 2 straipsnio 2 punkto netinkamo taikymo klausimas; nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo savalaikio vykdymo, nepagrįstai nemokumo inicijavimo pradžią siejo su paskutiniu bendrovės pareiškėjui teiktu pranešimu. Kadangi teismas neteisingai nustatė nemokumo inicijavimo pradžios momentą, tai neteisingai galėjo nuspręsta dėl vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procedūras įgyvendinimo momentą. Be to, teismai, konstatuodami, kad bendrovė atliko nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus veiksmus, netinkamai taikė JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą. Teismai, konstatuodami, kad sandorių nuostolingumas kaip tyčinio bankroto požymis pasireiškė iš esmės tuo, jog produkcija buvo gaminama nepagrįstai didelėmis sąnaudomis ir parduota už kainą, mažesnę negu savikaina, sutapatino bendrovės buhalterinius nuostolius ir sandorių ekonominį nuostolingumą ir nepagrįstai nesiaiškino šių sandorių atitikimo rinkos vertei.

Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos medžiagos įrodymus, paneigiančius nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų veiksmų atlikimą, pažeidė CPK 314 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, taigi iš esmės neatsižvelgė į įrodymo įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklauso bylos išnagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, nenagrinėjo visų pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų tyčinio bankroto požymių, taip pažeidė CPK 331 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė