S. K. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 7 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-889/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19130-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. K. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. ir jo gynėja advokatė J. Jablonskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio l dalį, 140 straipsnio 2 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, ir bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų D. B. ir E. B. civilinius ieškinius atmesti; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl S. K. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 140 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 2 dalies, taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Dėl minėtų pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo S. K. teisės, be to, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Visų pirma, teismų sprendimuose neteisingai nurodoma viena iš įvykio aplinkybių – veikos padarymo vieta, kuri yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), T. K. priklausančiame sklype. Tai patvirtina bylos duomenys, tačiau teismai šios aplinkybės nepatikslino.

Teismai padarė prielaidomis, o ne bylos duomenimis patvirtintais faktais grįstą išvadą, kad, pasibaigus filmavimui, S. K. ir jo sutuoktinė A. K. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Teismai nevertino, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės tik S. K. sesers D. B. ir jos sutuoktinio E. B. parodymais, kurie dėl konfliktiškų santykių, būdami suinteresuoti bylos baigtimi, melagingai juos apkalba. Kadangi jų parodymai nepatikimi, vertintini kritiškai. Nukentėjusieji viso bylos proceso metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus dėl įvykių aplinkybių, be to, jų parodymai prieštarauja tarpusavyje ir kitiems bylos duomenimis (medicininiams dokumentams ir kt.). S. K. bei jo sutuoktinės kaltės nepatvirtina ir policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašai, nukentėjusiųjų asmenų apžiūros duomenys.

Gynybos baigiamosiose kalbose ir apeliaciniame skunde pateikta išsami įrodymų analizė, kuria remiantis galima teigti, kad sužalojimus E. B. ir D. B. padarė ne S. K.. Tai liko nepaneigta. Tačiau teismai šių aplinkybių netyrė, jas nutylėjo ir šališkai nevertino S. K. naudai. Be to, S. K. kaltinime nurodytų veiksmų prieš nukentėjusiuosius negalėjo padaryti ir dėl savo sveikatos būklės. Teisiamojo posėdžio metu gynyba teikė prašymą paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar S. K., būdamas blogos sveikatos būklės dėl diagnozės ir vartojamų vaistų, įvertinus nukentėjusiojo E. B. fizinį pranašumą, galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiesiems. Tačiau teismai prašymo netenkino, nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, taip pažeisdami rungtyniškumo principą.

Teismai, pripažindami S. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, nesilaikė teismų praktikos, neatskleidė jo tyčios turinio, nenustatė priežastinio ryšio tarp jo veikos ir padarinių. Teismų išvados dėl S. K. kaltės kelia abejonių, nes nebuvo ištirtas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, nepašalinti prieštaravimai, prioritetas suteiktas nukentėjusiųjų ginčytiniems parodymams, kurių nepakanka S. K. kaltei pagrįsti. Įrodymų pakankamumo klausimas išspręstas neteisingai, byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Dėl to pati įvykio situacija liko iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių. Tokią situaciją teismas, nesilaikydamas nekaltumo prezumpcijos, vertino S. K. nenaudai, taip iš esmės perkeldamas nekaltumo įrodinėjimo naštą kaltinamajam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. K. ir jo gynėja J. Jablonskienė nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad S. K. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliamais klausimais (dėl nusikaltimo padarymo vietos, nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, kitų bylos įrodymų vertinimo) apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisakė, pateikdamas išsamius motyvus. Nuteistasis S. K. ir jo gynėja nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, ir tik formaliai nurodo, kad taikant baudžiamąjį įstatymą nebuvo laikytasi teismų praktikos ir kad buvo padaryti BPK nuostatų, rungtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimai, suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės į gynybą.

Kasaciniame skunde, be kita ko, akcentuojamas įrodymų pakankamumo klausimas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad įrodymų pakankamumo klausimas yra žemesnių instancijų teismų kompetencijos sritis. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. K. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė