A. K. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 7 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-891/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19130-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. ir jos gynėja advokatė J. Jablonskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuteistosios apeliacinis skundas atmestas, ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį atmesti; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl A. K. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimus, dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios A. K. teisės, be to, padaryti pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teismai savo sprendimuose neteisingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą, kuri yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), T. K. priklausančiame sklype.

Teismai padarė prielaidomis, o ne bylos duomenimis grįstą išvadą, kad, pasibaigus filmavimui, A. K. ir jos sutuoktinis S. K. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Teismai nevertino, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės tik S. K. sesers D. B. ir jos sutuoktinio E. B. parodymais, kurie dėl konfliktiškų santykių, būdami suinteresuoti bylos baigtimi, melagingai juos apkalba. Nukentėjusieji viso bylos proceso metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus dėl įvykių aplinkybių, be to, jų parodymai prieštarauja tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims. Taigi nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikimi ir vertintini kritiškai. Be to, A. ir S. K. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepatvirtina ir policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašai bei nukentėjusiosios D. B. asmens apžiūros duomenys.

Gynyba baigiamosiose kalbose ir apeliaciniame skunde pateikė išsamią bylos įrodymų (nukentėjusiųjų parodymų, medicininių dokumentų, specialisto išvados, eksperto paaiškinimų ir kt.) analizę, kuria remiantis negalima teigti, kad sužalojimą dešinio momens srityje D. B. padarė būtent A. K. Bylos duomenys neįrodo A. K. inkriminuotų veiksmų –plaukų kuokšto išpešimo nukentėjusiajai aplinkybės. Tačiau teismai gynybos nurodytų aplinkybių netyrė, jas nutylėjo ir šališkai nevertino A. K. naudai. Be to, A. K. kaltinime nurodytų veiksmų prieš nukentėjusiąją negalėjo padaryti ir dėl savo sveikatos būklės. Teisiamojo posėdžio metu gynyba teikė prašymą paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar A. K., būdama blogos sveikatos būklės dėl savo ligų ir paveikta vartojamų vaistų, galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus ir išpešti nukentėjusiajai plaukų kuokštą. Teismai, netenkindami šio prašymo, pažeidė rungtyniškumo principą.

Teismai, pripažindami A. K. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė teismų praktikos, neatskleidė jos tyčios turinio, nenustatė priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Teismų išvados dėl A. K. kaltės kelia abejonių, nes nebuvo ištirtas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, nepašalinti prieštaravimai, prioritetas suteiktas nukentėjusiųjų ginčytiniems parodymams, kurių nepakanka nuteistosios kaltei pagrįsti. Įrodymų pakankamumo klausimas išspręstas neteisingai, byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Dėl to pati įvykio situacija liko iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių. Tokia situacija, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, buvo vertinama A. K. nenaudai, taip iš esmės perkeliant nekaltumo įrodinėjimo naštą kaltinamajai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji A. K. ir jos gynėja J. Jablonskienė, nesutikdamos su A. K. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą bylos įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jų nuomone, patvirtina nuteistosios A. K. pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų (neteisingai nustatytos nusikalstamos veikos padarymo vietos, netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir kt.) apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistoji A. K. ir jos gynėja J. Jablonskienė kasaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo netinkamai (nesilaikant teismų praktikos) pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, rungtyniškumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimai, suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės į gynybą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde, be kita ko, akcentuojamas įrodymų pakankamumo klausimas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad įrodymų pakankamumo klausimas yra žemesnių instancijų teismų kompetencijos sritis. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė