Z. P. pagal BK 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-359/ 2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4

2.6.7.1 (S)

2010 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,

nuteistajam Z. P. ir jo gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. P. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

Z. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Z. P. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo Z. P. ir jo gynėjo, prašiusių panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Z. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – PAGD prie LR VRM) direktoriaus pavaduotoju, 2004 m. gruodžio 31 d. PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybės aprašymo II skyriaus 4 punkte įtvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pareigas ir tokiu būdu būdamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybinės priešgaisrines priežiūros inspekcijos darbo koordinavimą ir kontroliavimą, iš esmės grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, konkretizuojant 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo vidaus tarnyboje principus, grubiai pažeisdamas 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindinį priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslą – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukščiau minėtų, įtvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatytą tiesioginę pareigą tinkamai organizuoti ir įgyvendinti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, grubiai pažeisdamas savo pareigybės aprašymo nuostatas, sulaužydamas duotą vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų XI skyriaus 21 straipsnyje įtvirtintu pagrindu būdamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, 2005 metų liepos mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau tekste - VVPPI) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už objekto – prekybos ir pramogų centro „Babilonas“, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybų priežiūrą, žodžiu nepagrįstai nurodė nuo 2005 m. liepos 18 d., šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl aukščiau minėto objekto statybos priežiūros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S.. Tęsdamas savo kryptingą veiklą Z. P. 2005 m. rugpjūčio 11 d. iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S., kuriam nurodė 2005 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.00 val., vykti į Panevėžio miestą dalyvauti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe; L. S. atlikus įrengtų priešgaisrinės saugos priemonių patikrinimą ir dėl objekte nustatytų akivaizdžių priešgaisrinės saugos priemonių trūkumų atsisakius pasirašyti Panevėžio prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00 val., L. S. kasmetinių atostogų metu, apie tai žinodamas, Z. P., iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskambinęs pastarajam mobiliojo ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), Z. P. iniciatyva nenustatytam asmeniui pristačius dokumentą, L. S., vykdydamas neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugpjūčio 12 d. datuotą prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tęsdamas savo iš anksto suderintą, kryptingą nusikalstamą veiką, siekiant formaliai iš esmės įtvirtinti ir pripažinti besąlygišką prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ tinkamumą naudojimui, paprašytas savo seno draugo, AB „Ogmios centras“, kuris buvo vienas iš objekto užsakovų, generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetinių atostogų metu, jų nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkcijų vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigūnui, tokiu būdu tyčia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsnį, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsnį, Z. P. 2005 m. rugsėjo 19 d., 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu tyčia nurodė pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors realiai žinojo, kad projekte numatytas automatinės adresinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, taip pat yra ir kitų esminių, su tuo tiesiogiai susijusių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, tą pačią dieną, t. y. 2005 m. rugsėjo 19 d., apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete Nr. 502, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdydamas akivaizdžiai tyčinį, neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, pastarojo iniciatyva AB „Ogmios centras“ atstovui, technikos direktoriui, J. H. T. pristačius dokumentą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugsėjo mėn. aktą Nr. 45041/GSI „Dėl priešgaisrinės signalizacijos pramogų ir prekybos centre „Babilonas“ (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose priėmimo eksploatacijai“. Tokiu būdu vykdant tyčinius, neteisėtus ir nepagrįstus Z. P. nurodymus, buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikinė statybos norma RSN 138-92 „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, Respublikinė statybos norma RSN 136-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros įrenginių įrengimo taisyklės bei Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, taip sukeliant, o nelaimės ar gaisro atveju neišvengiant, realios grėsmes visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Tokiu būdu Z. P., tyčia viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Sprendimą priimti išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad: Z. P. telefonu duotas paliepimas pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ Panevėžio mieste pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą nesukėlė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, nes vyriausieji specialistai L. S. ir E. T. tų aktų galėjo nepasirašyti, o savo prieštaravimus išdėstyti raštu, tačiau jie to nepadarė; prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ veikla nėra sustabdyta ar nutraukta. Teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad Z. P. veiksmai padarė didelę žalą valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, todėl juose yra ne nusikalstamos veikos, o tik drausminio nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad Z. P. tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą L. S., piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo. Teismas nurodė, jog nekyla abejonių, kad Z. P. žinojo, kad neteisėtus nurodymus duoda L. S. būnant atostogose, t.y. tuo metu, kai L. S. pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo atlikti jokių su tarnyba susijusių veiksmų. Analogiškai buvo įvertintas ir nurodymų davimas E. T., pačiam Z. P. būnant atostogose. Teismas padarė išvadą, kad neteisėtais Z. P. veiksmais padaryta žala valstybei laikytina didele.

Nuteistasis Z. P. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. klaidingai kvalifikavo Z. P. veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi šios veikos kvalifikavimui reikia nustatyti tyčią. Tokiu atveju, pasak kasatorių, Z. P. veiksmuose turėtų būti įrodytas dviejų momentų buvimas: 1) Z. P. žinojo, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi arba viršija įgaliojimus ir tai darė sąmoningai ir valingai; 2) Z. P. žinojo, kad jo veiksmai padarys didelę žalą valstybei, sąmoningai ir valingai siekė žalos ar bent sąmoningai ir valingai leido šiai žalai atsirasti, todėl jis turėjo sąmoningai ir valingai siekti pažeminti tarnybos prestižą ir pareigūno vardą ar bent žinoti, kad jo veiksmai pažemina tarnybos prestižą ir pareigūno vardą ir sąmoningai leisti tam įvykti. Tačiau, kaip skunde nurodo kasatoriai, šie momentai, konstatuojant Z. P. tyčios buvimą, nebuvo nustatinėjami. Kasatoriai teigia, kad Z. P. savo veiksmais siekė išsaugoti tarnybos autoritetą ir jos prestižą, kad to nepaneigė nei kuris nors liudytojas, nei valstybinis kaltintojas. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorių, nagrinėdamas Z. P. ir L. S. pokalbio aplinkybes ir darydamas išvadas, visiškai neatsižvelgė į tokius faktus: 1) L. S. apžiūrinėjo ir trūkumus nustatinėjo nepriduodamose patalpose. Apeliacinės instancijos teismas žinojo, kad statinys buvo priduodamas etapais (2005-08-12; 2005-12-28; 2006-03-29) ir aptariamuoju laikotarpiu buvo priduodama tik dalis statinio, todėl statybos darbai neturėjo ir negalėjo būti baigti; 2) L. S., grubiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir sudarydamas sąlygas artimas kyšio prievartavimui, nepasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, bet nepateikė esamų trukumų sąrašo. Priešingai, nei teigia apeliacinės instancijos teismas, tai nėra vien formalaus pobūdžio pažeidimas; 3) K. B. aiškiais ir nedviprasmiškais parodymais nustatyta, kad visi reikiami dokumentai jau buvo paruošti, tik, pasirašant priėmimo aktą, jis šių dokumentų neturėjo su savimi ir susitarė su L. S. juos atvežti kitą dieną. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. S. negalėjo būti pateikti jo reikalaujami dokumentai, kadangi jie paprasčiausiai tuo metu dar nebuvo pasirašyti, prieštarauja bylos aplinkybėms (liudytojų P. Č., V. Ž., B. B., B. S. parodymams, byloje esančioms dokumentų kopijoms ir kitiems dokumentams, įrodantiems, kad priešgaisrinės sistemos buvo įrengtos pagal projektą, priduotos eksploatacijai iki 2005-08-12). Kasatorių nuomone, visi šie faktai tiesiogiai patvirtina nuoseklius ir patikimus Z. P. parodymus ir paneigia L. S. teiginius, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių faktų nenagrinėjo. Taip pat, kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neužsiminė apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme posėdžio metu L. S. bandė visus klaidinti, aiškindamas, kad tarp jo kolegų buvo paplitusi praktika pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir nepateikinėti raštu nustatytų trūkumų sąrašo, nors šiuos žodžius paneigė liudytojas E. T.. Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Pažeidimai, anot kasatorių, pasireiškė tuo, kad teismas kaltinamojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, rašytinius įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių, kaip numato BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, kasatoriai pažymi, kad teismas rėmėsi spėlionėmis, visus neaiškumus vertino tik kaltinamojo nenaudai, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų. Kasatoriai teigia, kad teismas besąlygiškai priėmė liudytojo L. S. parodymus, neaptarė jų prieštaravimų ir nenurodė, kodėl kitus įrodymus atmeta. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas atsietai vertino įrodymus, nes: 1) nevertino liudytojų J. H. T., A. Ž., P. Č. ir V. Ž. parodymų; 2) nekreipė dėmesio į faktą, kad PAGD komisijos nariai L. S. ir E. T. savo parodymuose patvirtino, jog nežinojo, kad priduodamos ne visos patalpos ir trūkumai galėjo būti nustatyti nepriduodamose patalpose; 3) fragmentiškai vertino specialisto V. Stankevičiaus atsiliepimą ir darė klaidingas išvadas, kad V. Stankevičius nepaneigė komisijos išvadų, o tik nurodė, jog, jo nuomone, jos turėtų būti konkretesnės, o dalis trūkumų galėjo būti pašalinta, dar iki jam tikrinant statinį, ir neįvertino fakto, kad V. Stankevičiui visiškai nereikėjo atlikti objekto apžiūros, nes šiuo atveju jis turėjo nagrinėti tik dokumentaciją; 4) neatsižvelgė į Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvadą, kur paneigta PAGD komisijos išvada dėl metalinių konstrukcijų atsparumo ugniai; 5) neaptarė fakto, kad E.T., pasirašydamas 2005-07-14 gaisro gesinimo sistemos priėmimo eksploatacijai aktą, patvirtino, jog sistema ir vidaus priešgaisrinis vandentiekis įrengti be trūkumų ir tuo dalinai paneigė PAGD komisijos išvadas; 6) neatsižvelgė į L. S. parodymų dalį, kur jis nesutinka su PAGD komisijos išvadomis dėl metalinių konstrukcijų padengimo priešgaisriniais dažais ir dėl leistino maksimalaus atstumo iki artimiausio evakuacinio išėjimo; 7) neaptarė E. P. parodymų, kad jam L. S. konkrečiai jokių trūkumų neišvardino, kad tais atvejais, kai trūkumai nėra nurodyti raštu, aktas turi būti pasirašytas; 8) nevertino E.T. parodymų, kuriais jis patvirtino, kad jo pasirašytas aktas atitiko faktinę padėtį ir neigė, kad Z. P. liepė jam pasirašyti šį aktą; teismas šiuos parodymus iškreipė, vertino tik fragmentiškai; 9) neatsižvelgė į E.T. parodymus apie akto pasirašymo aplinkybes ir nepalygino jų su liudytojo J. H. T. parodymais, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartyje tai nurodė; 10) nevertino fakto, kad visa priešgaisrinė sistema, tame tarpe ir jutiklių skaičius, atitiko suderintą ir patvirtintą projektą, neaptarė fakto, kaip L. S., grubiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vizualiai nepatikrinęs statinio atitikties projektui ir neišnagrinėjęs visų pateiktų dokumentų, galėjo tinkamai atlikti komisijos nario pareigas ir nustatyti, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams bei įvertinti statinio tinkamumą naudoti, kaip to reikalauja „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatos; 11) neįvertino prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akto pateikimo L. S. aplinkybių, B. S. parodymų dalies, kur jis sako, kad 2005-08-16 buvo pas Z. P., kad reikėjo išsiaiškinti, kas įvardins trūkumus ar pasirašys aktą, kad girdėjo kaip Z. P. prašė L. S. priimti atstovą (K. B.) dėl trūkumų, kad L. S. jau ir taip buvo susitaręs susitikti su K. B., todėl, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog Z. P. davė nurodymą L. S. pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir kad jo skambutis padarė įtaką L. S. susitikimui su K. B. ir akto pasirašymui, yra nepagrįstas; 12) neatsižvelgė į V.S. parodymų dalį, kur jis charakterizuoja savo buvusį pavaldinį L. S. kaip darbuotoją, linkusį kelti nepagrįstų reikalavimų; 13) nevertino 2005 m. rugsėjo mėnesį pasirašyto akto dėl priešgaisrinės signalizacijos prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ priėmimo eksploatacijai turinio bei E.T. parodymų ir padarė klaidingą, nepagrįstą išvadą, jog šiuo aktu patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams; 14) neatsižvelgė į PAGD komisijos sudarymo aplinkybes, nevertino PAGD įsakymo teisėtumo pavedant komisijai atlikti objekto priešgaisrinį patikrinimą.

Kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad Z. P. nepagrįstai žodžiu nurodė, nuo 2005-07-17 E.T. išeinant kasmetinių atostogų, dėl prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ statybos priežiūros susikeisti su L. S., prieštarauja to pateis nuosprendžio daliai, kur konstatuota, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Z. P. šį nurodymą davė, pažeisdamas teisė aktų reikalavimus. Kasatorių teigimu, teismo išvada, kad remiantis liudytojų parodymais galima teigti, jog Z. P. buvo informuotas apie tai, kad nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Be to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo ir nesiremdamas jokiais byloje esančiais įrodymais daro neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad apie neteisėtus Z. P. veiksmus buvo žinoma J. H. T. ir K. B.. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad PAGD vadovas, susipažinęs su komisijos pateikta medžiaga, nenurodė uždrausti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ eksploataciją, kol bus ištaisyti trūkumai, nors pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir kitų teisės aktų nuostatas taip privalėjo pasielgti, jeigu trūkumai buvo nustatyti. Anot kasatorių, tai dar kartą įrodo, kad realių, pavojingų visuomenės saugumui statybos trūkumų prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ nebuvo, o L. S. vertino nepriduodamas patalpas ir piktybiškai nepasirašė statinio priėmimo akto.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pats atliko dalinį įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausdamas kai kuriuos liudytojus, ir dar kartą įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai buvo jau trečias kartas, kai byla pagal prokuroro skundą buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Todėl kasatoriai skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, rašytinius įrodymus vertino, išsamiai neišnagrinėjus bylos aplinkybių, kaip tai numato BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Aptariamas skundo argumentas nepagrįstas dar ir todėl, kad kasatoriai nenurodo, kurios bylai reikšmingos aplinkybės, jų nuomone, liko neištirtos. Jie ginčija patį įrodymų vertinimą, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. kad tų išvadų byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu: ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos tesimas įstatymo nėra įgaliotas tikrinti, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai nustatė bylos aplinkybes. Kasatoriai skunde tvirtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas pasireiškė dar ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, t. y. jų nelygino tarpusavyje, į kai kuriuos iš jų neatsižvelgė. Kasaciniame skunde papunkčiui pateikiamas sąrašas įrodymų, kurie, kasatorių nuomone, liko neįvertinti arba buvo įvertinti netinkamai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas kasacinio skundo argumentas prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo bylai reikšmingus duomenis, gautus iš visų įrodymų šaltinių, juos sugretino ir tik po to padarė atitinkamas išvadas. Skundžiamame nuosprendyje teismas konkrečiai nurodė, kodėl dėl vienų ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo jam nekyla abejonių, taip pagrįsdamas savo vidinį įsitikinimą. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotą reikalavimą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl priešingas kasatorių teiginys, tvirtinant, kad tos nuostatos buvo pažeistos, taip padarant esminį BPK reikalavimų pažeidimą, yra nepagrįstas.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Aptariamo nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – darant poveikį kitų subjektų veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie buvo būtini, tinkamai atliekant savo pareigas.

Šioje byloje nustatyta, kad Z. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas PAGD prie LR VRM direktoriaus pavaduotoju, 2004 m. gruodžio 31 d. PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 296 patvirtinto šios pareigybės aprašymo II skyriaus 4 punkto pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pareigas ir dėl to būdamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybinės priešgaisrines priežiūros inspekcijos darbo koordinavimą ir kontroliavimą, t. y. turėdamas tiesioginę pareigą tinkamai organizuoti ir įgyvendinti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą:

- 2005 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00 val., VVPPI vyriausiojo specialisto L. S. kasmetinių atostogų metu, apie tai žinodamas, iš savo tarnybinio kabineto paskambinęs pastarajam mobiliojo ryšio telefonu, tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu;

- 2005 m. rugsėjo 19 d., 14.13 val., savo kasmetinių atostogų metu, telefonu kalbėdamasis su VVPPI vyriausiuoju specialistu E. T., tyčia nurodė pastarajam pasirašyti prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors žinojo, kad projekte numatytas automatinės adresinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išdėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, taip pat yra ir kitų esminių, su tuo tiesiogiai susijusių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų.

Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas padarė šias išvadas: iš paminėtų Z. P. veiksmų matyti, kad jis, būdamas atsakingas už valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimą ir įgyvendinimą, ignoravo šią savo pareigą, iš esmės veikė prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti žmogų ir turtą); tokiais veiksmais buvo pažeisti kaltinime nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai; Z. P. elgesys su pavaldžiais tarnybos darbuotojais menkino tarnybos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetą, sudarė įspūdį, jog valstybės institucijos nevykdo savo pagrindinės funkcijos – tarnauti žmonėms; taip valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartus Z. P. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes tie veiksmai visiškai atitinka šios BK normos dispoziciją. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Todėl BK 228 straipsnio 1 dalies pritaikymui būtiną didelės žalos valstybei požymį apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrįstai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad užimdamas gana aukštas pareigas valstybės tarnyboje (būdamas departamento direktoriaus pavaduotoju), Z. P. suvokė, kad jo akivaizdžiai neteisėti nurodymai pavaldiems tarnybos darbuotojams diskredituos ir sumenkins PADG prie LR VRM, kaip institucijos, autoritetą, dėl to didelės neturtinės žalos patirs valstybė. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis šių padarinių norėjo, tačiau nustatyta, kad, atlikdamas jam inkriminuotus valingus veiksmus, jis sąmoningai leido aptartiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Todėl kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. klaidingai kvalifikavo Z. P. veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta tyčia, yra nepagrįstas.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nuteistojo Z. P. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Tomas Šeškauskas

Valerijus Čiučiulka