E. Š. pagal BK 227 str. 2 d., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–382/2010 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.9.1; 1.1.10.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimu.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas; nustatyta, kad E. Š. paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. papirko valstybės tarnautoją: 2009 m. spalio 17 d., apie 4.23 val., Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam bei neturėjimą teisės vairuoti, prašydamas nebausti ir paleisti, davė kyšį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyresniajam patruliui A. G. bei vyresniajam patruliui A. Ž.; išlipęs iš tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini), ant kapoto prie valytuvo padėjo dvi kupiūras po 200 Lt, iš viso 400 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutartį: pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę.

Skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą: pirmosios instancijos teismas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskyrė aiškiai per griežtą bausmės rūšį ir dydį, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Teismai visiškai nesvarstė kasatoriui, nuteistam už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, mažesne nei trejų metų laisvės atėmimas, BK 75 straipsnio taikymo galimybės, paskyrė vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą; taip, anot nuteistojo E. Š., pažeidė ir BK 54 straipsnio reikalavimus – netinkamai vertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei skirti svarbius kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį nuteistojo skundą, pasak kasatoriaus, suteikė išskirtinę reikšmę jo teistumui už nusikaltimus nuosavybei, paviršutiniškai išanalizavo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl bausmės, nesvarstė galimybės taikyti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius teigia, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės po nusikalstamos veikos padarymo – jis sukūrė šeimą ir vienas ja rūpinasi. Šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje. Reali laisvės atėmimo bausmė, pasak E. Š., paveiks jo teigiamus socialinius ryšius – jis gali netekti žmonos, prarasti galimybę įsidarbinti ir išlaikyti šeimą. Kasatorius pabrėžia, kad įstatymas asmenims, turintiems neišnykusį teistumą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nedraudžia, juolab kad jo ankstesni teistumai savo pobūdžiu skiriasi; dėl jo padaryto apysunkio nusikaltimo nebuvo padaryta turtinė žala, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kasatorius visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol, dėl jo padarytos veikos aplinkybių nustatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui nekilo jokių sunkumų, E. Š. dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir nesislėpė nuo teismo, suvokė savo elgesio pasekmes bei padarė atitinkamas išvadas, suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, niekada nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nėra linkęs sukurti konfliktinių situacijų, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, neparodo jo tikrosios vertybinės orientacijos. Bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo – skirdami kasatoriui laisvės atėmimo bausmę, teismai buvo šališki. Jam paskirta bausmė, anot kasatoriaus, pažeidžia BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą; turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsiliepime į nuteistojo E. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė siūlo nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant ir individualizuojant bausmę kasatoriui, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatų nepažeidė; baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad teismai nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės (sukūrė šeimą, ja rūpinasi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra registruotas darbo biržoje) nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, tad BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnyje numatytų sąlygų taip pat nenustatyta.

Kasacinis skundas atmestinas.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai paskyrė nuteistajam E. Š. bausmę, tinkamai vadovaudamiesi BK nuostatomis. Teisinio pagrindo keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą: nustatė, kad padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai), dėl kurio padarymo kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi jį padaręs, šis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) – tai turėjo įtakos jo padarymui, taip pat į tai, kad kasatorius turi šeimą, padarė veiką, neišnykus teistumui už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau teismas taip pat atsižvelgė ir į šių pobūdį, t. y. į tai, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį E. Š. nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, vadinasi, padarė savo pobūdžiu skirtingą nuo ankstesnių jo veikų veiką. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rūšies – laisvės atėmimo – bausmė iki ketverių metų. Minimali laisvės atėmimo trukmė nurodyta BK 50 straipsnio 2 dalyje (trys mėnesiai), tad matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam E. Š. bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis už BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės vidurkį.

Taip pat pažymėtina, kad paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo konkrečiu atveju tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai bei teisingumo principas įgyvendinti tinkamai tiek skiriant bausmės rūšį ir jos dydį, tiek ir nenustatant galimybės kasatoriui taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ar BK 54 straipsnio 3 dalies. Tam, kad būtų taikomas BK 62 straipsnis, t. y. paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, turi būti konstatuotos tam tikros BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos: šioje byloje esančiai situacijai BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų nėra. Nuteistasis E. Š. nors ir prisipažino bei gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau buvo sulaikytas in flagranti. BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Be to, net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas bausmės nešvelnina, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-401/2008). Net ir nustatęs BK 62 straipsnio 1 daliai taikyti būtinas sąlygas, teismas gali šios įstatymo nuostatos netaikyti, jei atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-321/2008). BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje taikoma tada, kai nustatoma išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai prieštaringas teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Taip pat sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bausmės tikslų pasiekimo E. Š., kaip recidyvistui, tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Tokia išvada padaryta, be kitų aplinkybių, įvertinus kasatoriaus elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo metu, tiek ir po veikos padarymo.

BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Nuteistasis E. Š. 2009 m. liepos 31 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, atlikęs jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas asmens nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje, padarė 2009 m. spalio 17 d.; teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Dalia Bajerčiūtė

Gintaras Goda