Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-60-594/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30043-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.1.14; 2.1.15.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Priteista iš civilinio atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) civilinei ieškovei N. K. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei V. G. – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei B. K. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, iš dalies tenkinus Departamento atstovės advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendis pakeistas: nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K., B. K. ir V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš Departamento civilinei ieškovei V. G. priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Išieškota iš Departamento nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. naudai dalis apeliacinio proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo – 691 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugos taisykles, būtent: 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 9.55 val., dirbdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (duomenys neskelbtini) budinčios pamainos vyriausiuoju ugniagesiu gelbėtoju, pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymo Nr. TE-5-302 „Dėl iškvietimo į tarnybą poilsio dieną“ 1.12 papunktį 2021 m. rugpjūčio 31 d. iškviestas į tarnybą teikti pagalbos Valstybės sienos apsaugos tarnybai likviduojant ekstremalios situacijos padarinius – pasienio užtvaros montavimui, atlikdamas teritorijos valymo darbus pasienio ruožo dalyje, šalia Lietuvos Respublikos valstybinę sieną žyminčio ženklo Nr. 0362, esančio Kalvių kaimo ribose, Kaniavos seniūnijoje, Varėnos rajone, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto („kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: 1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus“); 2020 m. vasario 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. I-53 patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojo, dirbančio su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga, saugos ir sveikatos instrukcijos 15 punkto („pavojingos zonos apie pjaunamą medį (taip pat ir pjaunant krūmapjove) spindulys turi būti lygus dvigubam to medžio aukščiui, bet ne mažesnis kaip 10 m. Šioje zonoje gali būti tik darbą atliekantys pjūklininkai“); 2017 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-3 patvirtintos Darbuotojo, vykdančio ūkio darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos 36.9 papunkčio („naudojant vejapjovę ir žoliapjovę draudžiama: pjauti žolę, kai šalia žoliapjovės ar vejapjovės yra pašaliniai žmonės“) reikalavimus, dėl to dirbdamas su krūmapjove 555RXT Nr. 001337K1205, neįsitikinęs, kad krūmapjovės pjovimo zonoje yra pašalinis žmogus, pjaudamas augaliją, krūmapjovės besisukančiais peiliais sužalojo šalia dirbantį nukentėjusįjį E. K., ir šis dėl išorinio nukraujavimo, pjautinių-plėštinių abiejų šlaunų žaizdų su pagrindinių kraujagyslių sužalojimu įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal civilinio atsakovo Departamento atstovės advokatės D. Murauskienės apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. K. ir B. K. neturtinės žalos atlyginimą iš Departamento priteisė nepagrįstai, nes joms civilinio atsakovo pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu, (toliau – ir Statutas) nuostatas išmokėtos išmokos (kiekvienai po 46 050,98 Eur) buvo skirtos tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl N. K. ir B. K. civilinio ieškinio išsprendimo naikintina dėl padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 382 straipsnio 4 punktas).

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir NADPLSDĮ), valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina tinkamo jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymo sąlyga, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad juose reglamentuojama asmenų draudimo sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir anksčiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-584/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-584/2009">3K-3-584/2009</a>). Konstatuotina, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus specialiaisiais teisės aktais, prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas.

3.3. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas iš dalies dvilypis (reguliuojamas dviem teisės aktais) atitinkamų valstybės tarnautojų socialinės apsaugos mechanizmas yra suvokiamas kaip draudimo sistema, kuri saugo nuo potencialių pavojų ir rizikų tarnybos metu. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog nurodyta papildoma socialinių garantijų apsauga priskirtina sveikatos ir gyvybės draudimo institutams, kurie užtikrinami valstybės lėšomis. Kiekviena valstybės įstaiga, draudžianti darbuotojus specialiaisiais teisės aktais, prilyginama socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas.

3.4. Sutiktina su skundžiamos nutarties teiginiu, jog Statutas nedetalizuoja, kokią žalos formą atitinka žodis „kompensacija“. Tačiau, sistemiškai aiškinant Statuto normas, matyti, kad Statute vartojamas žodis „kompensacija“ išskirtinai siejamas su objektyviai apskaičiuojamomis išlaidomis (turtine žala). Statuto normos neįtvirtina, pavyzdžiui, kad pareigūnui ar jo šeimos nariams išmokama kompensacija yra skirta ir patiriamiems išgyvenimams, nepatogumams dėl perkėlimo į kitą tarnybos vietą ir kt. padengti. Šių normų turinys išskirtinai kalba apie turtinės žalos atlyginimą.

3.5. Įvertinus Statuto 60 straipsnio 1 dalies normą, darytina išvada, jog Statutas tiesiogiai susijęs su NADPLSDĮ ir šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, nes būtent Statuto 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacija yra mažinama atsižvelgiant į NADPLSDĮ nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydį. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienkartinės draudimo išmokos dydis yra suvokiamas kaip išskirtinai asmens negautos pajamos (turtinė žala) (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis).

3.6. Aptartas įstatymo normų sąveikavimas suponuoja ir kitą reikšmingą pastebėjimą nagrinėjamu aspektu, t. y. jeigu pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus vienkartinė kompensacija, išmokama pagal Statutą, gali apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tai reikštų, kad NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalies pagrindais išmokama vienkartinė draudimo išmoka konkrečiu atveju buvo skirta (ne)turtinei žalai sumažinti. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymas kompensuoja išskirtinai negautas pajamas (turtinę žalą). Manytina, jog toks žalos dydžio mažinimo būdas galimas tik esant analogiškai žalos rūšiai, t. y. turtinės žalos mažinimas vienkartinės draudimo išmokos dydžiu (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis) galimas tik mažinant analogiškos rūšies žalą – turtinę žalą. Priešingas aiškinimas konkurencijos prasme paneigtų NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą.

3.7. Pabrėžtina ir tai, kad tiek NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalies pagrindais išmokama vienkartinė draudimo išmoka, tiek Statuto 60 straipsnio 1 dalies pagrindais išmokama vienkartinė kompensacija yra paremtos minėtuose įstatymuose įtvirtintomis darbo pajamų (atlygio) apskaičiavimo metodikomis, kurių mokėjimo tikslas – kompensuoti asmens netektas darbo (tarnybos) pajamas (turtinę žalą). NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Statuto 60 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog vienkartinė kompensacija išmokama remiantis vidutiniu konkretaus pareigūno darbo užmokesčiu. Tokia paminėtų įstatymų normų analizė leidžia daryti kategorišką išvadą, kad vienkartinės draudimo išmokos ir kompensacijos dydis, nesvarbu, kokiu įstatymu būtų vadovaujamasi, priklauso nuo nukentėjusio ar žuvusio asmens turėtų (netektų) darbo (tarnybos) pajamų dydžio – turtinė žala. Šių įstatymų pagrindais išmokama vienkartinė draudimo išmoka ar kompensacija turi nepaneigiamų panašumų ne tik pagal paskirtį, sąveikavimą, bet ir apskaičiavimo metodiką.

3.8. Statute įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, kuris suteikia socialines garantijas vidaus tarnybos pareigūnams žūties tarnyboje, žūties, susijusios su tarnyba, metu, de facto (faktiškai) panašus į savanorišką gyvybės draudimo institutą, už kurio įgyvendinimą nagrinėjamu atveju yra atsakingas Departamentas. Įvertinus asmens gyvybės draudimo požymius, reguliavimą ir teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog Statuto 60 straipsnio 1 dalies pagrindais išmokama vienkartinė kompensacija atitinka sumų draudimo sutarties požymius, o konkrečiai – gyvybės draudimą. Nagrinėjamu atveju nė vienam iš civilinių ieškovų, kurie Statuto pagrindais gavo vienkartinę kompensaciją, įrodinėjimo našta nekyla ir negali kilti, nes suma yra apskaičiuota iš anksto. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje minima kritika, kad civiliniai ieškovai neįrodinėjo, kodėl jiems išmokėta kompensacija yra per maža, vertintina kaip nepagrįsta.

3.9. Lyginant neturtinės žalos, gyvybės draudimo paskirtį, sampratą, įžvelgiami akivaizdūs skirtumai, kurie pritaikomi ir nagrinėjamu atveju. Darytina išvada, kad E. K. kaip vidaus tarnybos pareigūnui valstybės suteikta papildoma socialinė garantija visiškai nesusijusi su civilinių ieškovių patirtais išgyvenimais dėl E. K. žūties. Pažymėtina ir tai, kad jeigu Statuto 60 straipsnio 1 dalies pagrindais išmokamą kompensaciją prilygintume gyvybės draudimo institutui, tai kompensacija de jure (teisiškai) nebūtų įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos.

3.10. Remiantis teismų praktikoje pateikta formuluote, kad valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus specialiaisiais teisės aktais, prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas, galima konstatuoti, jog Departamentas buvo E. K. draudėjas, kuris vykdė socialinio draudimo funkciją. Socialinio draudimo funkcija yra aiški – atlyginti asmeniui ar jo šeimos nariams negautas pajamas, kurias asmuo, tikėtina, būtų gavęs, jeigu nebūtų įvykęs tam tikras neigiamas įvykis. Socialinio draudimo, kaip reiškinio, funkcija negali būti siejama su asmens arba giminaičių patirta neturtine žala, kuri suprantama visiškai skirtingai. Be to, NADPLSDĮ pagrindais asmens ar giminaičių gauta išmoka nėra kriterijus mažinti neturtinės žalos dydį.

3.11. Tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėta kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a>, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu atveju. Kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a> buvo sprendžiamas regreso taikymo klausimas žalą padariusiam asmeniui, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Prievolė išmokėti vienkartinę kompensaciją Statuto 60 straipsnio 1 dalies pagrindais pirmiausia saisto tik Departamentą, nes ši prievolė – valdžios politikos išraiška, savanoriška. Regresinio reikalavimo kontekste nurodyta nuostata suponuoja ir tai, kad regresinį reikalavimą įgyvendinanti institucija negali tikėtis atgauti kompensacijos dydžiui prilyginamos piniginės išraiškos iš kalto asmens, nes tai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Manytina, kad būtent tokią poziciją ir atskleidžia kasacinės nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a> motyvuojamoji dalis, kurioje nurodyta, kad išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai.

3.12. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad kasacinės nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a> formuluotė, jog nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai, yra visiškai neapibrėžta aiškiais kriterijais – kada gali, o kada negali, žodžių junginys „gali dengti“ negali būti prilyginamas žodžiui „dengia“, kaip tai aiškina apeliacinės instancijos teismas šioje byloje arba buvo pripažinta Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a>.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl Statuto pagrindu nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms išmokėtos kompensacijos apimties. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamai teisinei situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos įvertinimu bei išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. nepagrįstai priteisė papildomą neturtinės žalos atlyginimą.

4.2. Kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais išmokėjimas yra reglamentuotas Statute, kurio 59 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti NADPLSDĮ nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Remdamasis šiomis Statuto nuostatomis, Departamentas nustatė ir išmokėjo nukentėjusiosioms B. K. ir N. K. vienkartinę kompensaciją. Pagal byloje esančius duomenis, šioms nukentėjusiosioms išmokos buvo skirtos tiek pagal Statuto nuostatas (kiekvienai po 46 050,98 Eur), tiek pagal NADPLSDĮ nuostatas (kiekvienai po 31 484,09 Eur), be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 22 d. sprendimu B. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 18 d. skirta 212,05 Eur našlaičių pensija ir 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu nuspręsta, kad B. K. turi teisę į periodinę draudimo išmoką – 285,97 Eur per mėnesį, apdraustajam E. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pripažino draudžiamuoju įvykiu), nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 19 d.

4.3. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, jog Statute nėra nurodyta, kokią žalos rūšį – turtinę, neturtinę ar abi apima išmokėta kompensacija. Įvertinus teismų praktiką, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad vienkartinė kompensacija gali apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a> nors ir buvo aptariama situacija, susijusi su pareigūno sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybines funkcijas, o ne su jo žūtimi, kaip nagrinėjamoje byloje, tačiau šioje nutartyje iš esmės pasisakyta ir dėl nukentėjusiųjų atstovo kasaciniame skunde ginčijamo klausimo – apie vienkartinės kompensacijos skyrimo mechanizmą pagal Statutą ir apie žalos rūšis, kurias apima ši kompensacija. Nurodytoje kasacinėje nutartyje išaiškinta, kad Statute minima vienkartinė kompensacija yra siejama ne tik su turtinės žalos, bet ir su neturtinės žalos rūšimi, t. y. kompensacija pagal Statutą, priešingai nei pagal NADPLSDĮ, gali dengti ir neturtinę žalą. Taigi Statuto nuostatos nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai.

4.4. Nors šioje baudžiamojoje byloje kompensacija buvo išmokėta žuvusio tarnybos metu pareigūno šeimos nariams – nukentėjusiosioms B. K. ir N. K., o ne dėl pareigūno sveikatos sužalojimo tarnybos metu, tačiau įvertinus tai, kad kompensacija žuvusio pareigūno šeimos nariams yra išmokama to paties Statuto pagrindu, manytina, jog ir nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir žuvus pareigūnui tarnybos metu jo šeimos nariams (nukentėjusiosioms B. K. ir N. K.) išmokėta kompensacija apima (padengia) ir jų patirtą neturtinę žalą.

4.5. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nenurodė, kad būtų patyrusios kokio nors pobūdžio ir dydžio turtinę žalą, ir prašė priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, todėl, įvertinus nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. išmokėtos kompensacijos dydį, kad kompensacija yra siekiama kompensuoti žuvusio pareigūno šeimos nariams ir dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl staigios šeimos nario netekties (neturtinio pobūdžio žalą), taip pat įvertinus teismų praktiką dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 132 straipsnyje, padarymo atvejais nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad, nepaneigiant nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų ir emocinio sukrėtimo), nagrinėjamu atveju Departamento išmokėta kompensacija (be jos, nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. buvo skirta ir vienkartinė draudimo išmoka pagal NADPLSDĮ) padengia jų patirtą neturtinę žalą.

5. Civilinio atsakovo Departamento atstovė advokatė D. Murauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Civilinis atsakovas šioje byloje nuosekliai laikosi pozicijos, kad: 1) civilinėms ieškovėms išmokėta kompensacija, kurios bendras dydis – 92 101,96 Eur, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš Departamento yra perteklinis; 2) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, civilinėms ieškovėms priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas tinkamai neįvertinus visų svarbių faktinių aplinkybių, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, proporcingumo ir teisingumo principų.

5.2. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Statuto 59 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) nėra nurodyta, kad išmoka yra skiriama siekiant atlyginti turtinę žalą. Priešingai, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtinė žala (su pareigūno mirtimi susijusios laidojimo išlaidos) yra atlyginama atskirai. Ši turtinė žala jau yra atlyginta išmokant atskirą kompensaciją. Nukentėjusiosios bylos nagrinėjimo metu iš esmės nenurodė, kad būtų patyrusios kokio nors pobūdžio turtinę žalą, ir patvirtino, kad nepatyrė žuvusiojo laidojimo išlaidų.

5.3. Minėta išmoka negali būti laikoma ir negautomis pajamomis, kurios pagal teismų praktiką taip pat pripažįstamos turtine žala. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai, ar: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Šiuo atveju išmoka nėra nukentėjusiųjų numatytos gauti pajamos, nes šios negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai negautos. Taip pat N. K. nebuvo išlaikoma asmens, kuris žuvo (tokios aplinkybės byloje ir nebuvo įrodinėjamos), todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu jai turėtų būti priteisiamos negautos pajamos. Todėl ši išmoka negali būti laikoma negautomis pajamomis, kaip turtinės žalos išraiška. Pats įvardijimas, kad tai yra kompensacija, leidžia pagrįstai teigti, kad šia išmoka, kiek to nepadengia socialinio draudimo išmoka, yra kompensuojama bendra (tiek turtinė, tiek neturtinė) žala dėl praradimų, susijusių su sveikatos sutrikdymu ar pareigūno žūtimi. Galiausiai ir civilinės ieškovės byloje neįrodinėjo, kad patyrė tokio dydžio turtinę žalą, kokia buvo išmokėta kompensacija.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nors ir negausią, bet ganėtinai aiškią teismų praktiką ir padarė pagrįstas išvadas, jog Statute nurodyta vienkartinė kompensacija sietina ne tik su turtinės žalos, bet ir su neturtinės žalos rūšimi. Nutartyje aiškiai išdėstyta, kad kompensacija pagal Statutą, priešingai nei pagal NADPLSDĮ, kuriuo bandoma remtis kasaciniame skunde, yra siejama ne tik su patirta turtine žala, o gali dengti ir neturtinę žalą. Šią išvadą paneigiančių pagrįstų teisinių argumentų kasaciniame skunde nepateikta. Kasaciniame skunde analizuojamos Statuto nuostatos ir jomis remiantis bandoma daryti išvadą, kad Statutas apskritai neskirtas neturtinei žalai kompensuoti, jos yra niekaip nesusijusios su šia konkrečia situacija, kadangi joje nekalbama apie žalos atlyginimą kompensacijos forma; šiose nuostatose aptariamos situacijos, kurioms susiklosčius yra pagrindas išmokėti kompensaciją kaip patirtas papildomas išlaidas pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitus pareigoms ir pan. Todėl ši kasacinio skundo dalis apskritai nėra susijusi su šios bylos ginčo dalyku. Taip pat nepagrįstai kasaciniame skunde bandoma ieškoti analogijos su draudimo išmoka teigiant, kad Statuto pagrindu išmokėta kompensacija prilygintina draudimo išmokai, todėl, kaip galima suprasti iš kasacinio skundo argumentų, jos prigimtis negali būti siejama nei su turtine, nei su neturtine žala. Su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi ir draudimo išmokos yra skirtos konkrečiai žalai – turtinei ir (ar) neturtinei, priklausomai nuo draudžiamojo įvykio rūšies, kompensuoti.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis klausimas teismų praktikoje jau yra aptartas ir išvados yra aiškios (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a>). Kasatorius skunde nepateikia jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos.

5.6. Departamento kompensacijos E. K. mirties atveju dydis, kaip vien tik turtinei žalai atlyginti, būtų neproporcingai didelis ir neatitiktų Statuto reguliavimo paskirties, be to, jis pažeistų ir civilinio atsakovo teisėtus interesus gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio. Šiuo konkrečiu atveju kompensacija buvo išmokėta jau po civilinio ieškinio pareiškimo, tokiu būdu pripažįstant prašomą kompensuoti žalą, ją kompensuojant didesne apimtimi, nei buvo prašoma, ir pagrįstai tikintis, kad žalos atlyginimo pareigą Departamentas įvykdė. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, protingumo ir teisingumo principą, pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis pozicijos, kad Departamento civilinėms ieškovėms išmokėtos kompensacijos apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Šią pirmosios instancijos teismo klaidą apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai ištaisė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. atstovo advokato A. Pėstininko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Statuto 59 straipsnio 1 dalies (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) (analogiškas reglamentavimas nurodytas galiojančio Statuto 60 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija)) nuostatų taikymo

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmetė civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal Statutą nukentėjusiosioms, kaip žuvusio pareigūno šeimos nariams, išmokėta kompensacija pareigūno mirties atveju apima tik turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą, taip teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aptariamą klausimą išsprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (B. K. priteista visa ieškiniu prašyta suma – 25 000 Eur, o N. K. priteista šiek tiek mažesnė suma – 15 000 Eur), nurodė, kad neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama pagal NADPLSDĮ. Šią žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad statutinės įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nenurodė, tačiau Statuto pagrindu išmokamą vienkartinę kompensaciją jis prilygino socialinio draudimo išmokai, kuri apima tik turtinę žalą, ir savo išvados, kad Statuto pagrindu išmokėta kompensacija neapima neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės nemotyvavo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog Statute nėra išskirta, kokią žalos rūšį – turtinę, neturtinę ar abi – apima išmokėtina kompensacija, todėl ši vienkartinė kompensacija gali apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taigi šioje byloje teisėjų kolegija pasisakys dėl to, ar pagal Statuto 59 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) (analogiškas reglamentavimas nurodytas galiojančio Statuto 60 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija)) pareigūno mirties atveju jo šeimos nariams išmokama kompensacija apima ir neturtinės žalos atlyginimą.

9. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, todėl iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

10. Tuo tarpu Statuto 59 straipsnio 1 dalyje (analogiškas reglamentavimas nurodytas galiojančio Statuto 60 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, jog pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris). Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje nurodytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

11. Taigi, aptariamoje normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta išmokamos kompensacijos paskirtis, todėl, priešingai nei nurodo kasatorius ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, ji nėra siejama tik su negautų pajamų, t. y. turtinės žalos, atlyginimu, kaip tai nustatyta NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje, todėl aptariamos pagal Statutą išmokamos kompensacijos nėra pagrindo vertinti tik kaip patirtų kitokio pobūdžio išlaidų (turtinės žalos) atlyginimo.

12. Tokią išvadą leidžia daryti ir išmokamos kompensacijos dydis (93,1 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio), išmokos adresatų ratas – kiekvienas žuvusio pareigūno šeimos narys ir išlaikytiniai, kaip jie apibrėžti Statute, t. y. valstybės teikiama finansinė parama žuvusio pareigūno šeimos nariams – vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ir motinai (įmotei), kas savo esme yra artima neturtinės žalos atlyginimo mechanizmui. Taip pat tai, kad tiek pagal Statutą, tiek pagal NADPLSDĮ nustatyta atskira turtinės žalos (negautų pajamų, laidojimo, palaikų pervežimo, kitų išlaidų) atlyginimo tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl kompensacijos apskaičiavimo metodikos ir išmokos pagal NADPLSDĮ išskaitymo iš kompensacijos sumos nurodytos išvados niekaip nepaneigia. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pagal Statutą išmokama vienkartinė kompensacija gali apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-133-695-2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNTk0LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3594-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3594-520/2017">A-3594-520/2017</a>).

13. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2022 m. sausio 5 d. bendrą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, jame N. K. prašė priteisti 20 000 Eur, B. K. prašė priteisti 25 000 Eur, o V. G. prašė priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. išmokos buvo skirtos tiek pagal Statuto nuostatas (kiekvienai po 46 050,98 Eur), tiek pagal NADPLSDĮ nuostatas (kiekvienai po 31 484,09 Eur). Bendras pagal Statutą nukentėjusiosioms išmokėtos kompensacijos dydis – 92 101,96 Eur. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 22 d. sprendimu B. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 18 d. skirta 212,05 Eur našlaičių pensija, o 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu nuspręsta, kad B. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. sausio 19 d. turi teisę į periodinę draudimo išmoką – 285,97 Eur per mėnesį, apdraustajam E. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios būtų patyrusios kokio nors pobūdžio turtinę žalą, o ir savo civiliniame ieškinyje jos prašė priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Taigi nurodytomis išmokomis pagal NADPLSDĮ ir be pagal Statutą išmokamos kompensacijos nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. buvo visiškai užtikrintas turtinės žalos atlyginimas tiek negautų pajamų, tiek kitų išlaidų forma.

14. Šiame kontekste pažymėtina, jog bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalos sveikatai atliekant tarnybines pareigas, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-133-695/2017). Pažymėtina, jog tokius neigiamus padarinius tiek turtinės, tiek neturtinės žalos forma gali patirti ne tik nuo neteisėtų veiksmų nukentėjęs pareigūnas, bet ir jo šeimos nariai šiam pareigūnui žuvus. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad N. K. – žuvusiojo E. K. motina ir B. K. – E. K. duktė, kaip artimi šeimos nariai, dėl artimojo mirties patyrė dvasinių išgyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo Departamento nukentėjusiosioms N. K. ir B. K. išmokėta kompensacija (kiekvienai po 46 050,98 Eur) padengia jų patirtą neturtinę žalą ir papildomas neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš civilinio atsakovo, nepaneigiant nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo ir išgyvenimų, neatitiktų proporcingumo, teisingumo principų reikalavimų, būtų perteklinė priemonė.

15. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmesti nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo N. K. ir B. K. yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nenustatyti apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodyti pagrindai, todėl kasacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo

16. Nukentėjusiųjų N. K. ir B. K. atstovas advokatas A. Pėstininkas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2026 m. vasario 10 d. pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo M. N. 2881,01 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, V. G. naudai atlyginimą.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).???

18. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. atstovo advokato A. Pėstininko kasacinį skundą, kuris yra atmetamas, ir paliekama galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis, todėl nėra pagrindo atlyginti jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. K. ir B. K. atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinį skundą atmesti.

Netenkinti prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo V. G.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis