Dėl avansu sumokėtos sumos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-220/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 44.8; 114.4; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Axis Industries“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Klaipėdos viešbučio ieškinį atsakovui AB „Axis Industries“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Voltas“, dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo AB „Axis Industries“ priešieškinį ieškovui AB Klaipėdos viešbučiui dėl avansu sumokėtos sumos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Klaipėdos viešbutis prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovo AB „Axis Industries“ 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą ir priteisti iš atsakovo 1 127 283,97 Lt nuostolių atlyginimą, 63 936,01 Lt palūkanų, 6 procentų procesinių palūkanų, iš viso 1 191 219,98 Lt.

2008 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti visas ieškovo nuosavybės teise valdomas trečiojo asmens UAB „Voltas“ 1 850 403 vnt. paprastąsias vardines akcijas, sudarančias 89,09 proc. visų išleistų ir balsavimo teisę suteikiančių akcijų, o ieškovui įgijus daugiau akcijų – taip pat ir šias akcijas. Sutarties pasirašymo dieną atsakovas už akcijas įsipareigojo sumokėti 5 174 851,32 Lt kainą, tačiau, ieškovui įsigijus papildomai 55 189 vnt. UAB,,Voltas“ akcijų, už visas 1 905 592 vnt. akcijų atsakovas dalimis turėjo sumokėti 5 274 286,12 Lt (Sutarties 5.1 punktas), t. y. 200 000 Lt turėjo sumokėti ieškovui per penkias darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 1 655 000 Lt – UAB,,Voltas“, kaip ieškovo skolą šiai įmonei, 185 773 Lt – UAB,,Voltas“, kaip ieškovo atsiskaitymą už pirktus pastatus, o likusią kainos dalį – ieškovui. Sutarties 3.1 punktu atsakovas įsipareigojo per penkiasdešimt dienų nuo 200 000 Lt avanso sumokėjimo atlikti UAB,,Voltas“ finansinės atskaitomybės dokumentų ir žmogiškųjų išteklių patikrinimą ir per penkias darbo dienas apie rezultatus informuoti ieškovą. Ieškovo teigimu, atsakovas, sumokėjęs 200 000 Lt avansą, kitų savo įsipareigojimų neįvykdė ir 2008 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 08V-328 nutraukė sutartį, motyvuodamas tuo, jog ieškovas jam pateikė netikslius ir neteisingus duomenis apie UAB „Voltas“ turtą, veiklą ir įsipareigojimus (Sutarties 6.3.1, 8.2.13 punktai); UAB „Voltas“ 2008 m. finansinius ir veiklos rodiklius atsakovas lygino su 2007 m. rodikliais, nors toks palyginimas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatytas.

Dėl neteisėto 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 118 771,47 Lt nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos, skaičiuotinos iš akcijų pardavimo kainos (5 274 286,12 Lt) atskaičius ieškovo turėtas UAB „Voltas“ akcijų įsigijimo išlaidas (3 536 790,30 Lt), taip pat išlaidas, turėtas įsigyjant pastatus iš UAB „Voltas“ (186 000 Lt), mokėtiną 232 724,37 Lt pelno mokestį, atsakovo ieškovui sumokėtą 200 000 Lt avansą, 8512,50 Lt tiesioginių nuostolių. Be to, pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dalis atsakovo ieškovui mokėtinos akcijų pirkimo kainos (1 655 000 Lt) turėjo būti ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 25 d. pervesta UAB „Voltas“, kaip paskolos grąžinimas pagal ieškovo ir UAB „Voltas“ 2007 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį. Kadangi atsakovas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nevykdė, ieškovo skola UAB „Voltas“ negrąžinta, tai už naudojimąsi paskola skaičiuojamos 8512,50 Lt palūkanos laikytinos tiesioginiais ieškovo nuostoliais, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsniu, taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo likusios nesumokėtos 5 074 286,12 Lt (atėmus 200 000 Lt) sumos nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki ieškinio padavimo 2009 m. vasario 10 d., atsižvelgiant į sutartyje nustatytą sumokėjimo terminą (63 936,01 Lt).

Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo 200 000 Lt, kuriuos šis gavo kaip avansą pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovo atsakovui 200 000 Lt avansą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad pagal ieškovo atsakovui pateiktą 2007 m. finansinę ataskaitą, kaip neatskiriamą 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalį, ieškovas prieš sutarties sudarymą atsakovui teikė tik pozityvią informaciją apie UAB „Voltas“ finansinę būklę, turimą turtą, pajamas bei būsimą naudą, kurią jis įgis kaip akcijų savininkas. Teismas nustatė, kad įmonės finansiniai rodikliai vedant derybas, sutarties sudarymo ir vykdymo metu skyrėsi – 2008 m. rugpjūčio 31 d. įmonės veiklos pajamos, palyginti su 2007 m. pabaigos rodikliu, sumažėjo perpus; 2007 m. pelningai dirbusi įmonė, 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo patyrusi 10 032 Lt nuostolio. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas apdairus pirkėjas, pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6.3 punktą įsipareigojo sumokėti nustatytą akcijų kainą tik tuo atveju, jei ieškovas tinkamai įvykdys savo pareigą pateikti visais atžvilgiais tikslią ir teisingą informaciją apie įmonės finansinę ir ekonominę būklę. Taigi atsakovas neprisiėmė rizikos, susijusios su akcijų kokybe. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas netinkamai įvykdė 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.13 punktu prisiimtas pareigas dėl pateiktos informacijos teisingumo, tikslumo, konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipdamas į teismą. Aplinkybę, kad atsakovas, prieš nutraukdamas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neįspėjo apie tai raštu ieškovo prieš 15 dienų ir nepareikalavo pašalinti trūkumų, teismas laikė neesminiu Sutarties 6.5 punkto pažeidimu, nes ieškovas net ir gavęs įspėjimą nebūtų galėjęs pakeisti įmonės finansinių ir ekonominių rodiklių, buvusių praeityje. Pripažinęs 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti nuostolių atlyginimą ir palūkanas (CK 6.256 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nevykdo 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkte nustatyto įsipareigojimo grąžinti avansu iš atsakovo gautų 200 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 17 d. daliniu sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, ir dėl šios dalies priėmė dalinį sprendimą – pripažino neteisėtu 2008 m. rugsėjo 15 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pagal atsakovo 2008 m. spalio 31 d. pranešimą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis ir iš ieškovo priteista atsakovui 200 000 Lt avanso, 6 proc. metinių palūkanų, ir dėl šios dalies taip pat priėmė dalinį sprendimą – atmetė atsakovo priešieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirminės teismo buhalterinės ekspertizės metu buvo tiriama ne UAB „Voltas“ finansinė apskaita 2007 m. gruodžio 31 d., o UAB „Rubicon Group“ audito išvada, kuri buvo surašyta pagal įmonės būklę 2008 m. rugpjūčio 31 d. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šios ekspertizės išvadomis nesirėmė, o vadovavosi pakartotinės ekspertizės išvadomis, nes nei teismui, nei ekspertui nebuvo pateikta duomenų, teikiančių pagrindą abejoti UAB „Voltas“ 2007 m. audituotos metinės finansinės atskaitomybės dokumentų 2007 m. gruodžio 31 d. tikrumu ir atitinkamai šios ekspertizės išvada. Remdamasis pakartotinės ekspertizės išvadomis teismas sprendė, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.13 punkto įsipareigojimus pateikti atsakovui visą žinomą informaciją apie UAB „Voltas“ veiklą ir dokumentus įvykdė tinkamai. Atsakovas, iš esmės pažeisdamas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, be pagrindo iš karto taikė ultima ratio (kraštutinę) priemonę – sutarties nutraukimą. Pripažinęs, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad įstatymas suteikia kreditoriui teisę į nuostolių atlyginimą sutarties pažeidimo atveju, tačiau kartu jam priskiria patirtų nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo naštą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Negautos pajamos suprantamos kaip nauda, kurią kreditorius būtų gavęs, jeigu skolininkas nebūtų pažeidęs sutarties. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2009 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009). Ieškovas negautų pajamų dydį skaičiuoja nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos preliminarios akcijų kainos kartu su papildomai įgytų akcijų verte – 5 274 286,12 Lt, šią sumą mažinant akcijų įsigijimo verte, iš UAB „Voltas“ nusipirktų pastatų verte, mokėtino pelno mokesčio dydžiu bei atsakovo pagal Sutarties 5.1.1 punktą sumokėto išankstinio mokėjimo dydžiu. Tačiau galutinė akcijų pirkimo–pardavimo kaina Sutartyje nustatyta nebuvo, dėl tokios kainos šalys taip ir nesusitarė. Ieškovo negautų pajamų dydžiui nustatyti yra svarbi aplinkybė, kad Sutartyje nurodytas akcijas ieškovas 2009 gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė D. L., G. L. ir UAB „Agrekas“ už 600 000 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu su nurodyta akcijų pardavimo kaina nesutiko, prašė skirti byloje teismo ekspertizę realiai UAB „Voltas“ akcijų vertei, buvusiai minėtų sandorių sudarymo metu, nustatyti. Teismas sprendė, kad, siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl ieškovo patirtų nuostolių – negautų pajamų dydžio, aktuali yra UAB „Voltas“ akcijų vidutinė rinkos vertė jų pardavimo 2009 m. gruodžio 6 d. momentu. Šiam tikslui teisėjų kolegija sprendė atnaujinti civilinės bylos dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 191 219,98 Lt nagrinėjimą (CPK 256, 302 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą; tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo 591 219,96 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija vadovavosi CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas byloje grindžiamas ieškovo akcijų iš trečiųjų asmenų įsigijimo kainos ir sutartyje su atsakovu pagal formulę apskaičiuotos pardavimo kainos skirtumu. Kadangi atsakovas neginčija UAB „Voltas“ akcijų įsigijimo kainos – 3 536 790,30 Lt, tačiau nesutinka su ieškovo pagal Sutarties 2.3 punkte nurodytą formulę skaičiuojama 5 274 286,12 Lt akcijų pardavimo atsakovui kaina, kuri yra pradinis dėmuo skaičiuojant negautas pajamas, tai teisėjų kolegija sprendė pasisakyti dėl šios kainos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovo teigimu, Sutarties pasirašymo dieną jo įsigyjamų UAB „Voltas“ akcijų kaina buvo ne 5 274 286,12 Lt, o 4 526 677 Lt, kad mažesnė kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į Sutarties 2.5, 3.1.1 punktuose nurodytas taisykles, įmonės faktinių finansinių rodiklių atitiktį finansinės atskaitomybės duomenims, pradelstas mokėti bendrovės klientų skolas, medžiagų ir žaliavų vertę, darbuotojų skaičių ir kt. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su UAB „Rubicon Group“ 2008 m. rugsėjo 26 d. atlikto UAB „Voltas“ patikrinimo rezultatais ir 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto J. V. išvada, yra iš esmės paneigtos teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. priimtu šioje byloje daliniu sprendimu, kurio atsakovas kasacine tvarka neskundė (CPK 342 straipsnis). Šiame sprendime nurodyta, kad byloje 2011 m. kovo 7 d. ekspertizės išvadomis nesiremiama (CPK 218 straipsnis), o vadovaujamasi pakartotinės 2013 m. sausio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės D. J. ekspertizės išvadomis, nes nei teismui, nei ekspertei nebuvo pateikta duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti UAB „Voltas“ 2007 m. audituotos metinės finansinės atskaitomybės dokumentų 2007 m. gruodžio 31 d. tikrumu ir šios ekspertizės išvada (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovo argumentai, kad pakartotinės ekspertizės metu UAB „Voltas“ akcijų pirkimo kaina bei faktinė įmonės dokumentuose nurodytų finansinės atskaitomybės duomenų (atsargos, abejotinos debitorių skolos) vertė nebuvo vertinama ir nustatinėjama, teisinės reikšmės neturi, nes pačios šalys turto (akcijų) vertės nustatymo ekspertizės atlikti neprašė. Teisėjų kolegijai pasiūlius, tokios ekspertizės apeliacinės instancijos teisme nei atsakovas, nei ieškovas atlikti nereikalavo (CPK 42, 212 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo remiantis Sutarties 2.5, 3.1.1 punktais mažinti pagal 2.3 punkte nurodytą formulę nustatytą kainą (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir ekspertės D. J. paaiškinimai, kad nėra duomenų, jog UAB „Voltas“ pirminių dokumentų duomenys registre buvo pateikti netiksliai, o nustatyti atsargų nuvertėjimo ekspertas–finansininkas neturi kompetencijos. Tai, ar skolą apskaityti kaip beviltišką, yra kiekvienos įmonės vidinis reikalas (CPK 217 straipsnio 2 dalis).

Daliniame sprendime teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas Sutarties 3.3 punkto reikalavimus, ieškovo su atlikto audito išvadomis nesupažindino, taigi ieškovas neturėjo galimybės pareikšti savo pastabų dėl atlikto patikrinimo rezultatų, taip eliminuojant šalių derybas dėl galutinės kainos nustatymo, užkertant kelią atlikti susitartą nepriklausomą auditą, nes atsakovas nutraukė sutartį. Taigi atsakovas, elgęsis neteisėtai ir nesąžiningai, prarado galimybę koreguoti akcijų kainą Sutarties 2.5, 3.1.1 punktų pagrindu.

Dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. UAB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; kt.). Atsakovas pripažįsta, kad akcijų pirkimo kaina nesumokėta dėl jo kaltės, be to, atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant sutartį yra konstatuoti 2013 m. gegužės 17 d. daliniu sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovas, prašydamas sumažinti sutartyje nustatytą akcijų pardavimo kainą iki 4 526 677 Lt, iš esmės nekvestionuodamas ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, faktiškai pripažino, kad ieškovo pasirinkta negautų pajamų atlyginimo metodika yra pagrįsta, t. y. negautas pelnas gali būti skaičiuojamas iš akcijų pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 5 straipsniu, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, nurodė, kad, sutartimi perleidus akcijas atsakovui, ieškovo galimybė gauti pelną atitiko negautų pajamų realumo kriterijų – pelnas realiai buvo tikėtinas gauti, todėl pripažintina, kad ieškovo pasirinkta nuostolių skaičiavimo metodika yra leistina. Kita vertus, ieškovas, pasirinkęs tokią savo teisių gynimo strategiją ir įrodinėdamas negautų pajamų dydį vien tik negautu pelnu, kai sutarties objektas lieka jam pačiam, prisiima riziką, kad ne visi nuostoliai gali būti kompensuoti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo nauja aplinkybė, kad visos šalių sutarties objektu buvusios akcijos 2009 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduotos D. L., G. L. ir UAB „Agrekas“ už 600 000 Lt. Ieškovas, teigdamas, jog ieškinio dalyko keitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, net ir pardavęs visas akcijas tretiesiems asmenims, kaip negautas pajamas vis tiek prašo priteisti visą pelną, kurį būtų gavęs perleidęs akcijas atsakovui, neatskleisdamas, kaip pakito negautų pajamų dydis susiklosčius tokiai faktinei situacijai (CPK 141, 178, 314 straipsniai, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys neprašė paskirti teismo ekspertizės, kurios metu būtų nustatyta UAB „Voltas“ akcijų vidutinė rinkos vertė, tai pagal pareikštą reikalavimą skaičiuojant nuostolius nėra galimybės tiesiogiai taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių elgesį teikiant įrodymus, tai, kad reikalaujama negautų pajamų (1 118 771,47 Lt) suma sudaro net apie 1/5 dalį visos sutarties kainos, kad ieškovas neneigia, jog 2009 m. gruodžio 6 d. už 600 000 Lt akcijas pardavė su ieškovu susijusiems asmenims (UAB „Agrekas“ administracijos vadovas R. J. yra ieškovo ir UAB „Voltas“ valdybos narys nuo 2007 m. kovo 2 d.), kad UAB „Voltas“, 2009 m. kovo 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, buvo gavusi 163 732 Lt pelno, kas sudaro pagrindą spręsti, jog sėkmingai veikiančios įmonės akcijos galėjo būti parduotos brangiau, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principus, sprendė mažinti ieškovui priteistinas negautas pajamas (pelną) 600 000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis). Taigi ieškovui detaliai nepagrindus nuostolių dydžio, o atsakovui nepaneigus ieškovo teisės į negautų pajamų atlyginimą, priteistina suma mažintina iš esmės per pusę; ji neviršys atsakovo atsakomybės ribų, nepaneigs teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų nuostatų, sprendžiant dėl ieškovo teisėtų lūkesčių gauti protingo dydžio kompensaciją pardavus akcijas tretiesiems asmenims (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė priteisti ieškovui 518 771,45 Lt negautų pajamų (5 274 286,12 Lt (pardavimo atsakovui kaina) – 3 536 790,30 Lt (įsigijimo kaina) – 186 000 Lt (pastatų kaina) – 232 724,37 Lt (15 proc. pelno mokestis) – 200 000 Lt (bauda) – 600 000 Lt (pardavimo tretiesiems asmenims kaina).

Dėl tiesioginių nuostolių ir palūkanų teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo prievolės nevykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovo patirtomis išlaidomis – jis palūkanas trečiajam asmeniui nuo nurodytos datos privalėjo mokėti tik dėl to, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, pervesdamas už šį trečiajam asmeniui 1 655 000 Lt. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas priteisti 8512,50 Lt tiesioginių nuostolių tenkinamas visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neprieštaravo ieškovo reikalavimui priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 26 d., kai turėjo būti visiškai atsiskaityta pagal sutartį, iki 2009 m. vasario 10 d. ieškinio pareiškimo teisme dienos, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas pagal sutartį sumokėjo tik 200 000 Lt, priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 63 936,01 Lt palūkanų nuo 5 074 286,12 Lt nesumokėtos sumos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Teismas negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) pripažino ieškovo pelną, kurį jis būtų gavęs sudaręs sutartį, visiškai nevertindamas, kad po sutarties nutraukimo akcijos liko pas ieškovą. Ieškovas turėjo galimybę UAB „Voltas“ akcijas parduoti kitiems subjektams lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovui, nes sutarties nutraukimas visiškai nepaveikė akcijų kainos (vertės). Teismas objektyviai nevertino nuostolių realumo, faktinio jų dydžio, priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais. Atsakovo teigimu, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, jų negali būti priteista daugiau, nei faktiškai buvo patirta; ieškovui negali būti suteikiama galimybė praturtėti atsakovo sąskaita (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių atlyginimo tikslas – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007). Atsakovo nuomone, prekės, netesybų (200 000 Lt) ir pelno, kuris būtų gautas pardavus prekę, palikimas pardavėjui nėra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, tai reiškia nepagrįstą vienos iš šalių padėties pagerinimą, o kitos – pabloginimą. Atsakovo teigimu, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tada, kai yra nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Be to, pardavėjas turi įrodyti negautas pajamas, kurių jis galėjo pagrįstai tikėtis, jų realumą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. B. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). Nustatant nuostolius turi būti atsižvelgiama į parduodamo daikto rinkos vertę ir jos pokytį, t. y. turi būti vertinama parduodamo daikto vertė sutarties sudarymo ir nutraukimo metu. Būtent šių verčių skirtumas, jei jis buvo nulemtas sutartį pažeidusios šalies neteisėtų veiksmų, ir gali sudaryti negautas pajamas (UNIDROIT principų 7.4.6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003). Tuo atveju, kai per protingą terminą sudaroma nutrauktą sutartį pakeičianti sutartis, dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, UNIDROIT principų 7.4.5 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-40/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; kt.). Jeigu sudaroma nutrauktą sutartį pakeičianti sutartis už daug mažesnę kainą, pardavėjas turi teisę reikalauti iš prievolės neįvykdžiusio pirmojo pirkėjo kompensuoti kainų skirtumą tik tuo atveju, jei įrodo, jog parduodamas daiktą antrajam pirkėjui pardavėjas buvo iš tiesų suinteresuotas ir įdėjo maksimalias pastangas tam, kad tas daiktas antrajam pirkėjui būtų parduotas kuo aukštesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama, ar sutarties nutraukimas padarė žalos akcijų vertei. Lygiai taip pat nebuvo tinkamai nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (nuostoliai, priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais), nuostolių realumas ir tikslus dydis. Atsakovo nuomone, negautos pajamos negali būti preziumuojamos. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio; neįvertino, ar 2009 m. gruodžio 6 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos per protingą terminą nuo šalių Sutarties nutraukimo, ar ieškovas, sudarydamas šias sutartis, buvo suinteresuotas ir dėjo maksimalias pastangas dėl akcijų pardavimo kuo aukštesne kaina. Kasacinio teismo praktikoje neanalizuotas atvejis, kai iš pirkimo–pardavimo sutartį nutraukusio pirkėjo būtų priteistos ir netesybos, ir pardavėjo turėtas gauti pelnas, t. y. kai netiesioginiai nuostoliai būtų apskaičiuoti vertinant tik planuotą prekių pardavimo kainą ir tik tokių prekių įsigijimo savikainą. Atsakovo nuomone, ieškovas realiai jokių nuostolių nepatyrė. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, priteisiant negautas pajamas – nustatant jų dydį, griežtai draudžiama remtis vien teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (kas padaryta šioje byloje), nes pats negautų pajamų reikalaujantis asmuo privalo itin tiksliai įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtu vienašaliu sutarties nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jau yra sumokėjęs ieškovui 200 000 Lt baudą. Šios netesybos, ieškovui tinkamai neįrodžius savo nuostolių dydžio, ne tik padengia visus jo nuostolius, bet ir juos viršija (jei tokių nuostolių apskritai buvo).

2. Dėl negautų pajamų dydžio nustatymo metodo. Atsakovo nuomone, teismas, pripažinęs, kad 2009 m. gruodžio 6 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta per protingą terminą nuo šalių sutarties nutraukimo, negautas pajamas turėjo vertinti kaip šių sutarčių kainų skirtumą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nustatęs, kad ieškovo akcijų kainos skiriasi beveik 10 kartų (neprotingai daug) ir byloje esant duomenų, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas ir nedėjo maksimalių pastangų dėl akcijų pardavimo kuo aukštesne kaina, ieškovo reikalavimą teismas turėjo atmesti. Tuo atveju, jei teismas būtų pripažinęs, kad 2009 m. gruodžio 6 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per protingą terminą nuo ginčo sutarties nutraukimo, negautos pajamos turėjo būti nustatytos kaip akcijų verčių sutarties sudarymo ir nutraukimo metu skirtumas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo duomenų ir ieškovas neįrodinėjo, kad akcijų vertė dėl sutarties nutraukimo nukrito, ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas. Tačiau teismas įvertino tik akcijų įsigijimo savikainą ir ieškovo subjektyvius lūkesčius dėl pirkimo kainos, kurią neva atsakovas būtų sumokėjęs. Atsakovo nuomone, 600 000 Lt atėmimas iš tariamų negautų pajamų esmės nekeičia, nes netinkamai yra apskaičiuotas ir neįrodytas pirminis dėmuo – negautos pajamos. 600 000 Lt neatitinka realios akcijų vertės 2009 m. gruodžio 6 d., už šią kainą akcijos buvo parduotos susijusiems asmenims ir daug pigiau nei rinkos kaina.

3. Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Atsakovas remiasi CK 6.247 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad, sprendžiant tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą, be kitų sąlygų, turėjo būti nustatytas ne tik tiesioginių nuostolių atsiradimo faktas, jų dydis, bet ir priežastinis ryšys tarp atitinkamų veiksmų (sutarties nutraukimo) ir jų padarinių (tiesioginių nuostolių). Šioje byloje ieškovui buvo priteisti tiesioginiai nuostoliai – 8512,5 Lt palūkanos, kurios apskaičiuotos dėl netinkamo ieškovo ir UAB „Voltas“ 2007 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties vykdymo. Tokie nuostoliai nesusiję priežastiniu ryšiu su sutarties nutraukimu – atsakovo veiksmais. Sutarties nutraukimas visiškai nepakenkė ieškovo turtinei padėčiai, nes akcijos liko ieškovui, kuris galėjo jas parduoti kitiems asmenims tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovui.

4. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teismas neatsižvelgė į savo paties toje pačioje byloje nustatytus prejudicinius faktus, kurie privalomi ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 182 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-74/2009; kt.). Šioje byloje be jokio papildomo tyrimo pirkimo kaina buvo pripažinta 5 274 289,12 Lt, nors teismo daliniame sprendime nustatyta, kad tokia kaina šalių sutartyje nenustatyta ir negali būti atskaitos tašku skaičiuojant ieškovo nuostolius. Teismas akcijų pardavimo verte 2009 m. gruodžio 6 d. pripažino 600 000 Lt, nors daliniame sprendime nustatyta, kad realiai akcijų vertei, buvusiai 2009 m. gruodžio 6 d., nustatyti yra reikalinga ekspertizė arba kitoks įrodymų tyrimas. Be to, net ir kasacine tvarka skundžiamame sprendime konstatuota, kad ši kaina per maža (galėjo būti parduota brangiau), kad akcijos parduotos susijusiems asmenims, kas reiškia galimą ieškovo nesąžiningumą. Taigi teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Ieškovas neįrodė nuostolių realumo ir dydžio, priežastinio ryšio (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). Be to, teismas nuostolių dydžio įrodinėjimo pareigą netiesiogiai perkėlė atsakovui, nurodydamas, kad, ieškovui neįrodžius nuostolių dydžio, o atsakovui nepaneigus ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nepagrįstai laikė ieškovo reikalavimą įrodytu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas pažymi, kad ieškovui teismas buvo suteikęs papildomą galimybę įrodyti nuostolius atnaujindamas bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus ir prašymus (CPK 14, 185 straipsniai). 2013 m. birželio 17 d. atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus, kaip turėtų būti įvertinti ieškovo nuostoliai, ir prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas jo nevertino, nurodydamas, kad toks prašymas nepateiktas. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas nuostolių dydžiui pagrįsti naudoja klaidingai apskaičiuotą akcijų pirkimo kainą. Teismas neanalizavo 2008 m. ekonominės krizės įtakos tariamiems ieškovo nuostoliams; nesilaikė kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas vadovaujasi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.247 straipsniu, 6.248 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nes jis neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį. Kadangi pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, tai ieškovas turi įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk inc. v. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006, nurodyta, kad pagal generalinio delikto (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atsakovo neteisėtas Sutarties nutraukimas (neteisėti veiksmai) konstatuotas apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 17 d. daliniu sprendimu, taigi ieškovas turėjo įrodyti tik dvi civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ieškovas įrodė iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino tik dalį ieškinio (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl 518 771,45 Lt negautų pajamų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-516/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikoma, kad negautos pajamos kaip nuostoliai suprantami kaip grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008).

Dėl pirkimo kainos nustatymo atsakovas nurodo, kad Sutarties 2.4 punkte nustatyta konkreti akcijų kaina jos pasirašymo dieną – 5 174 851,32 Lt, kuri buvo apskaičiuota pagal Sutarties 2.3 punkte nurodytą formulę (3 183 144 Lt (nuosavas kapitalas) – 185 773 Lt (Pastatai) – 1 655 000 Lt (Paskolos) + 2 400 000 Lt (Premija) x 89,09 proc.) + (185 773 Lt (Pastatai) + 1 655 000 Lt (Paskolos) = 5 174 851,32 Lt). Sutarties 11.1 punktu ieškovas įsipareigojo parduoti papildomai įsigytas akcijas tik atsakovui, kuris įsipareigojo jas nupirkti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Iš viso pagal Sutartį 1 905 592 vnt. akcijų kaina turėjo būti 5 274 286,12 Lt. 2008 m. spalio 14 d. ieškovas papildomai nusipirko 55 189 vnt. akcijų, apie tai 2008 m. spalio 16 d. raštu Nr. 609 pranešė atsakovui bei iš viso turėjo 1 905 592 vnt. akcijų arba 91,747 proc. viso UAB „Voltas“ įstatinio kapitalo (1 905 592 vnt. : 2 077 000 vnt. x 100), šios akcijos turėjo būti įtrauktos į Sutarties 2.3 punkte nurodytą akcijų kainos skaičiavimo formulę, t. y. (3 183 144 Lt (NK) – 185 773 Lt (Pastatai) – 1 655 000 Lt (Paskolos) + 2 400 000 Lt (Premija) x 91,747 proc.) + (185 773 Lt (Pastatai) + 1 655 000 Lt (Paskolos) = 5 274 286,12 Lt). Ne konkrečios sumos, o kainos nustatymo tvarkos įtvirtinimas sutartyje, yra leidžiamas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnis). Taigi Sutartyje nustatytos akcijų kainos apskaičiavimui nebuvo jokio poreikio skirti teismo ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose atsakovas teigė, jog ši suma, atitinkamai – ir akcijų kaina, turėjo būti mažesnė, nes nepagrįstai į UAB „Voltas“ nuosavą kapitalą buvo įtrauktas tam tikras ilgalaikis turtas, atsargos, skolos. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė net dvi ekspertizes. Atsakovo prašymu į teismo posėdį kviesta ekspertizę atlikusi ekspertė D. J.. Apskaičiuojant negautas pajamas, iš akcijų kainos, apskaičiuotos pagal Sutarties 2.3, 2.4, 11.1 punktus, buvo atskaitytos akcijų įsigijimo išlaidos. Ieškovas 1 905 592 vnt. akcijų įsigijo nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2008 m. spalio 14 d. pagal 19 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių už 3 536 790,30 Lt. Ieškovas pagal Sutarties 6.1.2 punktą turėjo įsigyti iš UAB „Voltas“ pastatus, nurodytus Sutarties 1 punkto 10 pastraipoje. Ieškovas šiuos pastatus įsigijo pagal 2008 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 186 000 Lt. Kadangi už šią išleistą pinigų sumą ieškovas gavo pastatus, tai tokia suma buvo sumažintas ieškinio reikalavimas. Taigi skirtumas tarp 1 905 592 vnt. akcijų ir pastatų įsigijimo kainos bei akcijų pardavimo kainos yra 1 551 495,82 Lt (5 274 286,12 Lt – 3 536 790,30 Lt – 186 000 Lt). Nuo akcijų įsigijimo nepraėjo treji metai, todėl nuo šios sumos ieškovas būtų turėjęs sumokėti 15 proc. pelno mokestį, t. y. 232 724,37 Lt (1 551 495,82 Lt x 15 proc.). Atėmus šią sumą, ieškovo negautos pajamos sudaro 1 318 771,47 Lt (1 551 495,84 Lt – 232 724,37 Lt). Kadangi Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, tai jo sumokėti 200 000 Lt liko ieškovui kaip bauda (Sutarties 5.1.1 punktas). Kadangi ieškovo nuostoliai viršijo sutartyje nustatytą baudą, o netesybos yra įskaitinės, tai baudos suma buvo įskaityta į nuostolių atlyginimą ir šia suma sumažintas ieškinio reikalavimas.

3. Dėl 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovas pardavė visas turėtas 1 905 592 vnt. UAB „Voltas“ akcijas už 600 000 Lt ir šia suma apeliacinės instancijos teismas sumažino nuostolių atlyginimą. Byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, todėl teismas, nesant šalių valios, ex officio neturėjo skirti ekspertizės. Pagal įrodinėjimo taisykles būtent atsakovas, nesutikdamas su 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–padavimo sutartyse nurodytomis kainomis, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad akcijų kaina yra pernelyg maža. Ieškovo teigimu, atsakovas apeliacinės instancijos teisme nepareiškė konkretaus prašymo skirti teismo ekspertizę. 2013 m. birželio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose konkretus prašymas skirti teismo ekspertizę nesuformuluotas. Vėlesniuose teismo posėdžiuose konkretaus prašymo skirti teismo ekspertizę atsakovas taip pat nepareiškė. Buvo apsiribota pakartotine ekspertės D. J. apklausa 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdyje. Aplinkybė, kad kai kurie asmenys, dalyvavę trečiojo asmens UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo procese, gali būti susiję, a priori nereiškia, kad akcijų pardavimo kaina yra pernelyg maža, nesąžininga ir pan. Įrodymų, kad 2009 m. gruodžio 6 d. sutartyse buvo nustatyta pernelyg maža akcijų kaina, atsakovas nepateikė.

Ekonominė krizė – visuotinai žinoma aplinkybė, todėl papildomai neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Akcijų kainos skirtumui tarp šalių Sutartyje ir 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų didelės reikšmės turėjo aplinkybė, kad 2008 m. IV ketvirtyje prasidėjo ekonominė krizė, kurios pakilimas kaip tik ir buvo 2009 m. Kadangi UAB „Voltas“ pagrindinė veikla (elektros instaliacijos įrengimas) tiesiogiai susijusi su statybų sektoriumi, kuris ypač nukentėjo ekonominės krizės metu, tai turėjo tiesioginę įtaką akcijų vertei. Dėl nurodytos priežasties ekonominė krizė turėjo įtakos ir ieškovo galimybei parduoti akcijas. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika nenustato laikotarpio, kuris a priori būtų laikomas protingu naujoms sutartims sudaryti. Ieškovo nuomone, laikotarpis nuo šalių sutarties nutraukimo iki 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo vertintinas kaip protingas.

4. Dėl 8512,50 Lt tiesioginių nuostolių priteisimo. Ieškovas remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, kasacinio teismo praktika priežastinio ryšio nustatymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-263/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB„GRIFS AG“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2013). Ieškovas nurodo, kad patyrė žalą būtent todėl, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Sutartį. Ieškovas pagal 2007 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį iš UAB „Voltas“ pasiskolino 1 055 000 Lt su 5,6 proc. metinėmis palūkanomis. 2008 m. sausio 2 d. buvo pakeistas paskolos sutarties 1 punktas – paskolos suma nustatyta 1 655 000 Lt. Sutarties 5.1.2.1 punkte nustatyta, kad atsakovas 1 655 000 Lt pirkimo kainos nustatymo pareiškimo pasirašymo dieną, t. y. ne vėliau, kaip 2008 m. lapkričio 25 d., sumokės ieškovui, šią sumą pervesdamas UAB „Voltas“ kaip ieškovo paskolos grąžinimą. Atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį, ieškovo gauta paskola būtų buvusi grąžinta vėliausiai 2008 m. lapkričio 25 d. ir atitinkamai tik iki tos dienos būtų skaičiuojamos palūkanos. Kadangi atsakovas šios sumos nesumokėjo, tai palūkanos buvo skaičiuojamos ir po 2008 m. lapkričio 26 d. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir šių ieškovo išlaidų yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). 2008 m. ieškovas turėjo sumokėti 86 307,32 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai (už 36 dienas ieškovas turėjo sumokėti 8512,50 Lt palūkanų (86 307,32 Lt : 365 d. x 36 d.). Pažymėtina, kad atsakovas palūkanų dydžio neginčija.

5. Dėl 63 936,01 Lt palūkanų priteisimo. Ieškovas remiasi CK 6.210 straipsniu ir nurodo, kad atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 5 274 286,12 Lt, tačiau sumokėjo tik 200 000 Lt. Nesumokėta suma yra 5 074 286,12 Lt (5 274 286,12 Lt – 200 000 Lt). Nuo šios sumos ir buvo skaičiuojamos palūkanos nuo 2008 m. lapkričio 26 d. įskaitytinai, nes Sutarties 1 punkte buvo nustatyta, kad pirkimo kainos nustatymo pareiškimas, kurio surašymo dieną turėjo būti sumokama likusi akcijų kainos dalis, bus pasirašytas ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 25 d. Iš atsakovo pagrįstai buvo priteistos 6 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki ieškinio pareiškimo 2009 m. vasario 10 d. įskaitytinai, iš viso 63 936,01 Lt. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nereiškia prieštaravimų dėl skaičiavimo teisingumo ir iš viso nenurodo jokių motyvų ir argumentų šiuo klausimu.

5. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika galima remtis išaiškinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje išaiškinta atitinkama teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. M. neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. AB „Dvarčionių keramika“, bylos Nr. 3K-3-532/2013; kt.). Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų įstatymo reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-506/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evirina“ V. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2013; kt.). Atsakovas nenurodo, kokia teismų praktika yra suformuota ir kodėl apeliacinės instancijos teismas nuo jos nukrypo.

6. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas nesukonkretino, kokių konkrečiai įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų padarė apeliacinės instancijos teismas ir kokią tai turėjo reikšmę sprendimo priėmimui. Tai reiškia, kad atsakovas kelia ne CPK 185 straipsnio 1 dalies taikymo klausimus, o siekia kitokių faktinių aplinkybių nustatymo, kvestionuojamos teismo išvados. Atsakovo kasacinio skundo turinys neatitinka reikalavimų pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evirina“ V. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2013). Vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. įmonė „Alna“ v. Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2010; kt.). Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB lizingas v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013; kt.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. UAB „Miravista“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-484/2013). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van deHurk v. Netherlands, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tikroji Vaivorykštė“ v. UAB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB lizingas v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013; kt.). Ieškovas pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, įvyko keli teismo posėdžiai, šalių atstovai turėjo neribotas galimybes teikti paaiškinimus raštu ir žodžiu, rašytinius įrodymus, reikšti prašymus, formuluoti ir užduoti klausimus ekspertams ir kt. Atsakovo atstovai aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tarp jų – teisėjų nušalinimo teise, todėl teigti, kad teismas buvo šališkas, apribojo atsakovo procesines teises ir pan., yra nesąžininga.

7. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.). Ieškovo nuomone, nurodyta teisės norma šiuo atveju neturėtų būti taikoma, nes tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų praktika prejudicinę ir res judicata galią suteikia aplinkybėms, nustatytoms kitoje civilinėje byloje, o ne daliniu sprendimu toje pačioje byloje. Be to, teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai jo nevaržo kitaip aiškinti taikytiną įstatymą ir teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-639/2013). Ieškovo nuomone, teisėjų kolegija, priimdama 2013 m. gegužės 17 d. dalinį sprendimą, nepasisakė dėl bylos esmės nuostolių atlyginimo klausimu. Dalinis sprendimas buvo priimtas ir bylos dalis dėl nuostolių atlyginimo buvo atnaujinta būtent dėl to, kad buvo būtina papildomai aiškintis šiam klausimui aktualias aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl kasacijos dalyko

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 17 d. daliniu sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, ir dėl šios dalies priėmė dalinį sprendimą – pripažino neteisėtu 2008 m. rugsėjo 15 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pagal atsakovo 2008 m. spalio 31 d. pranešimą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis ir iš ieškovo priteista atsakovui 200 000 Lt avanso, 6 proc. metinių palūkanų, ir dėl šios dalies taip pat priėmė dalinį sprendimą – atmetė atsakovo priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, iš esmės pažeisdamas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, be pagrindo iš karto taikė ultima ratio (kraštutinę) priemonę – sutarties nutraukimą. Pripažinęs, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacijos dalykas šioje byloje yra būtent Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovui priteistas iš atsakovo nuostolių atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. dalinis sprendimas, kuriuo pripažinta, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nebuvo apskųstas kasacine tvarka, todėl teisėjų kolegija dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo nesprendžia. Teismo daliniu sprendimu nustatytos aplinkybės byloje dalyvaujantiems asmenims turi prejudicinę galią, jų įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėta, kad teismo daliniu sprendimu pripažinta ieškovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimą, jų dydis nustatytas byloje priimtu ir kasaciniu skundu skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

Dėl priteisto netiesioginių nuostolių atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą (iš viso 591 219,96 Lt) konstatavo, kad pats atsakovas pripažįsta, jog akcijų pirkimo kaina nesumokėta dėl jo kaltės, be to, atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant sutartį yra konstatuoti teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. daliniu sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos teigimu, atsakovas, prašydamas sumažinti sutartyje nustatytą akcijų pardavimo kainą iki 4 526 677 Lt, iš esmės nekvestionuodamas ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, faktiškai pripažino, kad ieškovo pasirinkta negautų pajamų atlyginimo metodika yra pagrįsta, t. y. negautas pelnas gali būti skaičiuojamas iš akcijų pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą (CPK 185 straipsnis). Kadangi šalys neprašė skirti teismo ekspertizės, kurios metu būtų nustatyta UAB „Voltas“ akcijų vidutinė rinkos vertė 2009 m. gruodžio 6 d. sandorio metu, tai pagal pareikštą reikalavimą skaičiuojant nuostolius nėra galimybės tiesiogiai taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių elgesį teikiant įrodymus, tai, kad reikalaujama negautų pajamų (1 118 771,47 Lt) suma sudaro net apie 1/5 dalį visos sutarties kainos, kad ieškovas neneigia, jog 2009 m. gruodžio 6 d. už 600 000 Lt akcijas pardavė su ieškovu susijusiems asmenims (UAB „Agrekas“ administracijos vadovas R. J. yra ieškovo ir UAB „Voltas“ valdybos narys nuo 2007 m. kovo 2 d.), kad UAB „Voltas“, 2009 m. kovo 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, buvo gavusi 163 732 Lt pelno, kas sudaro pagrindą spręsti, jog sėkmingai veikiančios įmonės akcijos galėjo būti parduotos brangiau, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principus, sprendė mažinti ieškovui priteistinas negautas pajamas (pelną) 600 000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis).

Kasatorius teigia, kad ieškovas turėjo galimybę UAB „Voltas“ akcijas parduoti kitiems subjektams lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovui, nes sutarties nutraukimas visiškai nepaveikė akcijų kainos (vertės). Jo manymu, teismas objektyviai nevertino nuostolių realumo, faktinio jų dydžio, priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais. Kasatoriaus teigimu, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, jų negali būti priteista daugiau, nei faktiškai buvo patirta; ieškovui negali būti suteikiama galimybė praturtėti kasatoriaus sąskaita; teismas neįvertino, ar 2009 m. gruodžio 6 d. UAB „Voltas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos per protingą terminą nuo šalių Sutarties nutraukimo, ar ieškovas, sudarydamas 2009 m. gruodžio 6 d. sutartis, buvo suinteresuotas ir dėjo maksimalias pastangas dėl akcijų pardavimo kuo aukštesne kaina. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama, ar Sutarties nutraukimas padarė žalos akcijų vertei. Lygiai taip pat nebuvo tinkamai nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (nuostoliai, priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais), nuostolių realumas ir tikslus dydis. Kasatoriaus nuomone, negautos pajamos negali būti preziumuojamos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

CK 6.259 straipsnio, reglamentuojančio mišrią kaltę sutartinėje atsakomybėje, 2 dalyje nustatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Ši nuostata įtvirtina vadinamąją žalos mažinimo (angl. mitigation of damage) taisyklę, kuria atsakovas gali remtis atsikirsdamas į ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atkreipia dėmesį į tai, kad procesinę naštą įrodyti, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą mažinti nuostolius, turi tas proceso subjektas, kuris taip argumentuoja, t. y. atsakovas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas negautas pajamas sieja su UAB „Voltas“ akcijų nepardavimu atsakovui ir vėlesniais nuostoliais dėl akcijų pardavimo stipriai kritus jų kainai. Atsakovas ginasi teigdamas, kad ieškovas turėjo galimybę UAB „Voltas“ akcijas parduoti kitiems subjektams lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovui, nes sutarties nutraukimas visiškai nepaveikė akcijų kainos (vertės). Vertindama šiuo argumentus teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad pagal įrodinėjimo taisykles būtent atsakovas, nesutikdamas su 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–padavimo sutartyse nurodytomis kainomis, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad akcijų kaina yra pernelyg maža. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme nepareiškė konkretaus prašymo skirti teismo ekspertizę. 2013 m. birželio 19 d. posėdyje teismo iniciatyva buvo sprendžiama dėl ekspertizės skyrimo, bet atsakovas jos skirti nepageidavo, nors nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo 2009 m. gruodžio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nustatyta pernelyg maža akcijų kaina. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta procesine įrodinėjimo tvarka neįrodė, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą mažinti nuostolius, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo konstatuotomis išvadomis dėl ieškovo patirtų nuostolių. Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principus, nusprendė mažinti ieškovui priteistinas negautas pajamas (pelną) 600 000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis), todėl atsakovo turtinė atsakomybė skundžiama teismo nutartimi buvo net palengvinta, palyginti su ta, kuri galėjo būti teismui vadovaujantis vien nuostolių apskaičiavimu ir papildomai netaikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą atmesti kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo daliniu sprendimu nustatyta atsakovo kaltė dėl 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir ieškovo teisė į nuostolių, kuriuos šis patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimą, konstatuoja, kad esminis šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – priteisto netiesioginių nuostolių atlyginimo klausimas, dėl kurio šioje nutartyje pasisakyta. Dėl ieškovui iš atsakovo priteistų tiesioginių nuostolių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo prievolės pagal Sutarties 5.1.2.1 punktą pervesti UAB „Voltas“ 1 655 000 Lt kaip AB Klaipėdos viešbučio skolos grąžinimą ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 25 d. nevykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovo patirtomis išlaidomis – jis palūkanas trečiajam asmeniui privalėjo mokėti nuo nurodytos datos dėl to, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, pervesdamas už jį trečiajam asmeniui 1 655 000 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 8512,50 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 32,84 Lt tokių išlaidų. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti iš kasatoriaus 2600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovui iš kasatoriaus 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB Klaipėdos viešbučiui (juridinio asmens kodas 140557410) iš kasatoriaus AB „Axis Industries“ (juridinio asmens kodas 165707056) 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš kasatoriaus AB „Axis Industries“ (juridinio asmens kodas 165707056) 32,84 Lt (trisdešimt du Lt 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus