Dėl sutarties sąlygos pakeitimo, be pagrindo įgytų 685 152 Lt priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–219/2007

Procesinio sprendimo kategorija 36.1 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Tas anas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Tas anas‘ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Grinda“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo, be pagrindo įgytų 685 152 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

Ieškovas prašė: 1) pakeisti sutarties 7.1 papunktį, nustatant 0,03 procento delspinigius, kurie turėtų būti mokami pardavėjui už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sutarties kainos; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 685 152 Lt kaip nesąžiningą praturtėjimą, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo vienintelis akcininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė parduoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), viešo aukciono būdu. Konkurso laimėtoju buvo pripažintas ieškovas. 2005 m. birželio 8 d. šalys pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią turtas buvo parduotas už 16 001 111 Lt. Dalį parduodamo turto kainos (500 000 Lt) ieškovas sumokėjo atsakovui kaip pradinį įnašą, siekdamas dalyvauti aukcione, o likusią kainos dalį (15 501 111 Lt) įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per trisdešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo likusios nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties pasirašymo dieną pardavėjas informavo pirkėją, kad teisme yra pareikštas fizinio asmens ieškinys dėl 2005 m. gegužės 9 d. turto pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos ir potencialaus pirkėjo teisių pažeidimo, byla su atskiruoju skundu išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą. Ieškovas turėjo pakankamą teisinį pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta piniginė prievolė pagal sutartį, turi teisę priimti jos įvykdymą ar ne. Tačiau, įvertinus tai, kad sutarties kaina buvo didelė, kad buvo rizika įšaldyti sumokėtas sumas nuo pradėto teisminio ginčo, susijusio su aukciono rezultatais, ieškovas, esant svarbioms aplinkybėms, manė atidėti mokėjimą pagal sutartį, todėl pranešė atsakovui, kad sustabdo savo prievolės įvykdymą iki to laiko, kol šis pateiks reikiamus teisės pagal sutartį buvimo įrodymus. Teismui priėmus fiziniam asmeniui nepalankų procesinį sprendimą iškeltoje byloje, ieškovas sumokėjo atsakovui pagal sutartį priklausančio daikto kainą ir atsakovo apskaičiuotus 805 052 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką. Ši delspinigių suma viršija protingus delspinigius. 0,03 procento dydžio delspinigiai (120 900 Lt) atitiktų sąžiningumo ir protingumo verslo praktikoje reikalavimus. Atsakovas be pagrindo įgijo 685 152 Lt. Kadangi ieškovas pagal aukciono sąlygas privalėjo įmokėti pradinį įnašą, po to atsiskaityti pagal sutarties sąlygas tam, kad sandoris įvyktų ir nebūtų prarastas pradinis įnašas, tai jis neturėjo galimybės nemokėti sutartimi nustatytų sumų, taip pat apskaičiuotų delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 685 152 Lt be pagrindo sumokėtą sumą, 10 851,52 Lt žyminį mokestį. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnyje nustatyta, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu ginčijama sutartis suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti 0,2 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtos turto kainos dalies už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas dėl neprotingai didelių delspinigių, palyginus jų dydį su palūkanų norma. Įstatymų leidėjas nustatė, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, kai reiškiamas reikalavimas ir dėl nuostolių atlyginimo, taip pat kad netesybos negali būti sumažinamos iki mažesnio dydžio, negu dėl prievolės netinkamo įvykdymo atsiradę nuostoliai. Be to, įstatyme imperatyviai nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat nepagrįstu laikė ir ieškovo argumentą, kad atsakovas vertintinas kaip stipresnė sutarties šalis, nes esą ieškovas galėjo sudaryti sutartį tik atsakovo pasiūlytomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad asmenų dalyvavimo aukcione faktas jau laikytinas jų siekiu sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, o sutarties pasirašymas su pripažintu aukciono laimėtoju, pasiūliusiu geriausias pirkimo sąlygas, gali būti vertinamas tik kaip pirkėjo laisvas apsisprendimas prisiimti prievolę ir įsipareigojimas ją tinkamai vykdyti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti sutarties 7.1 papunktį, kuriame pirkėjas įsipareigoja sumokėti 0,2 procento dydžio nuo likusios nesumokėtos turto kainos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su pardavėju dieną.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.344 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigą sumokėti kainą ir kitas išlaidas, 5 dalį pirkėjas, kuris turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sustabdyti kainos mokėjimą. Esant jau pateiktam ieškiniui dėl aukciono pripažinimo neteisėtu ir kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebereikia įrodinėti aplinkybių, leidžiančių manyti, kad toks ieškinys gali būti pareikštas. Dėl to ieškovas turėjo teisę sustabdyti kainos mokėjimą ir jis negali būti laikomas pažeidusiu prievolę dėl pavėluoto pagal sutarties sąlygas kainos sumokėjimo. Remdamasis CK 6.238 straipsniu teismas patenkino ieškovo prašymą dėl be pagrindo sumokėtų 685 152 Lt delspinigių priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 10 d. nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 685 152 Lt be pagrindo sumokėta suma ir 10 851,52 Lt žyminis mokestis, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija priteisė iš UAB,,Tas anas“ UAB,,Grinda“ 10 851,52 Lt žyminį mokestį ir į valstybės biudžetą 6 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju CK 6.238 straipsnis negali būti taikomas. Ieškovas šio straipsnio pagrindu nereiškė ieškinio. Šis straipsnis yra specialioji norma, nustatanti vieną iš turto gavimo be pagrindo atvejų. Jame įtvirtinta tariamo skolininko teisė išreikalauti be pagrindo sumokėtą skolą. Esminė sąlyga – kai turto gavimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Ieškovas nėra tariamas skolininkas, todėl jam CK 6.238 straipsnio pagrindu neatsiranda reikalavimo teisė. Šalys netesybas už atsiskaitymą ne laiku nustatė sutartimi. Ši sutarties sąlyga nėra nuginčyta ar pripažinta nesąžininga. Taigi pagrindas mokėti delspinigius atsirado pagal sutartį (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neturėjo stabdyti kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį mokėjimo ir CK 6.344 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, nes nebuvo pareikšta jokių reikalavimų dėl parduodamų daiktų išreikalavimo, nebuvo jokio teisių į daiktus suvaržymo (arešto ar pan.).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas, turėtas už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai aiškino ir taikė CK 6.344 straipsnio 5 dalį. Pagal šią įstatymo normą pirkėjo teisei sustabdyti kainos mokėjimą įgyvendinti nėra būtinosios sąlygos, kad ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo jau būtų paduotas ir (ar) kad toks ieškinys būtų priimtas, taip pat kad būtų suvaržytos, taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirkėjo teisės į įsigytą daiktą (pvz., daikto areštas). Pagal įstatymą šiai teisei įgyvendinti pakanka, kad ieškovas turėtų pakankamą pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio reikalavimai gali būti pareikšti ateityje.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo apie tai, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra pareikštas ieškinys, kuriuo ginčijamas viešo aukciono teisėtumas. Aplinkybė, kad informacija apie tai 2005 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo atskleista ieškovui, tik padidino jo, kaip pirkėjo pagal šią sutartį, riziką, susijusią su tuo, kad panaikinus viešo konkurso rezultatus, atsiranda įstatymo nustatyta galimybė teismo tvarka išreikalauti iš ieškovo šias sutartimi įsigytas patalpas. Ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad dėl atsakovo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, todėl ieškovo veiksmai, kuriais jis 2005 m. liepos 19 d. sustabdė savo piniginės prievolės pagal sutartį vykdymą, atitiko CK 6.344 straipsnio 5 dalies nuostatų prasmę ir turinį.

2. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pareigą teisingai kvalifikuoti ginčo santykį, parinkdamas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamas materialinės teisės normas, net ir tas, kuriomis ieškovas ieškinyje nesiremia ir kurių ieškinyje nenurodo. Tokio požiūrio laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Teisėjų kolegija teisingai pastebėjo, kad ieškovas nereiškė ieškinio CK 6.238 straipsnio pagrindu. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 685 152 Lt, nurodė CK 6.242 straipsnį, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas ginčo santykiui pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalėjo taikyti CK 6.238 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.238 straipsnį, teisingai kvalifikavo ginčo santykį.

3. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.238 straipsnis negali būti taikomas ir dėl to, kad ieškovas nėra tariamas skolininkas. Ieškovo įsitikinimu, CK 6.238 straipsnis ginčo santykiui dėl 685 152 Lt priteisimo gali ir turi būti taikomas, jeigu nustatoma, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti atsakovui netesybas, o atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad šios būtų sumokėtos; ieškovas turėjo klysti, manydamas esąs skolingas atsakovui netesybas.

Ieškovas pagrįstai sustabdė savo prievolės pagal sutartį įvykdymą dėl trečiojo asmens veiksmų, už kuriuos ieškovas negali būti atsakingas (CK 6.253 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prievolę įvykdė, išnykus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą prievolės vykdymui sustabdyti. Nėra pagrindo spręsti, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas dėl ieškovo kaltės ir kad už tai yra atsakingas ieškovas (CK 6.63, 6.64 straipsniai). Jis negali būti laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, todėl neturėjo pareigos mokėti delspinigius.

IV. Atsiliepimo kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo taikyti CK 6.344 straipsnio 5 dalį. Sandorio sudarymo metu, pirkėjas buvo informuotas apie galimą teisminį ginčą, tačiau, žinodamas šią aplinkybę, neprašė keisti sutarties sąlygų, objekto kainos, mažinti atsakomybės ar aptarti galimų nuostolių dėl galimo teisminio ginčo ar kitų jo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindas – CK 6.344 straipsnio 5 dalis – iš viso negali būti taikomas, nes ieškovas šio straipsnio pagrindu prievolės vykdymo nestabdė ir ieškinio šiuo pagrindu nereiškė. Be to, apie aplinkybę, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl aukciono rezultatų panaikinimo ir kad toks ieškinys nėra priimtas, ieškovui buvo žinoma dar prieš sutarties sudarymą, tokia nuostata yra įtvirtinta sutartyje.

CK 6.344 straipsnio 5 dalies normos tikslas yra apsaugoti pirkėją nuo galimų, jam įsigyjant turtą nežinomų pretenzijų ateityje. Tokios rizikos jis negalėjo prisiimti sutarties sudarymo atveju. Šioje byloje akivaizdu, kad pirkėjas ne tik žinojo, bet ir sutiko pirkti aukcione įgytą nekilnojamąjį turtą, kai buvo duomenų apie galimą ieškinio pareiškimą teisme (sutarties 10.4 punktas), taip visiškai prisiimdamas riziką, susijusią su dėl to galinčiomis kilti pasekmėmis. Atsakovas buvo sąžininga sutarties šalis ir informavo pirkėją apie ieškinio pateikimą teismui, tačiau ieškovas neprašė keisti sutarties sąlygų. Ieškovas nurodytomis aplinkybėmis pradėjo piktnaudžiauti, atsiradus tam tikrų galimų finansinių sunkumų dėl atsiskaitymo už nupirktą daiktą – ieškovas pinigus sumokėjo tik tada, kai sudarė preliminariąją sutartį dėl šio objekto pardavimo kitam asmeniui už daug didesnę, nei jis buvo įsigijęs, kainą.

Be to, nors ieškinys teismui buvo pateiktas, jį atsisakyta priimti dėl ieškinio trūkumų, t. y. civilinė byla nebuvo pradėta, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

CK 3.344 straipsnio 5 dalis turi būti taikoma sistemiškai su prievolės (sutarties) sustabdymą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.58, 6.207 straipsniai). Šiuo atveju ieškovas stabdyti prievolę galėjo tik tada, kai pardavėjo prievolė perduoti turtą pagal sutartį būtų numatyta pirmiau, nei pirkėjo pareiga sumokėti pinigus, ir pardavėjas savo prievolės nustatytu metu nebūtų įvykdęs arba būtų aišku, kad jis jos negalės įvykdyti.

2. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

3. Kasacinio skundo argumentas, kad nors ieškinys CK 6.238 straipsnio pagrindu ir nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas ieškinį šio straipsnio pagrindu tenkino pagrįstai, yra atmestinas. Kasatorius neteisingai aiškina teismo teisės teisiškai perkvalifikuoti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turinį. Be to, CK 6.238 straipsnio ir 6.242 straipsnio (kuriuo ieškovas rėmėsi ieškinyje) normų dispoziciją sudaro iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės.

4. Esminė sąlyga pripažinti turtą įgytu be pagrindo yra ta, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje šalys buvo susijusios sutartiniais santykiais. Be to, CK 6.238 straipsnis gali būti taikomas esant dviem sąlygoms – skolininkas sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo sumokėti, ir tokią skolą sumokėjęs asmuo klydo, manydamas esąs skolingas. Ieškovas aplinkybės, kad neva klydo, sumokėdamas delspinigius, neįrodinėja, nors kasaciniame skunde nurodo, kad tokia aplinkybė yra būtina sąlyga CK 6.238 straipsniui taikyti. Tai, kad ieškovas buvo atsakovo skolininkas, yra akivaizdu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinę šiam ginčui spręsti taikytiną teisės normą, įtvirtintą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

5. Ieškovo elgesys po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo patvirtina jo piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Be to, ieškovas yra verslininkas, todėl ieškovo atlikti veiksmai atitinka elementarią su vykdoma veikla susijusią komercinę riziką.

k o n s t a t u o j a :

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas laimėjo 2005 m. gegužės 9 d. viešą aukcioną, kuriame buvo parduoti atsakovui priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). 2005 m. birželio 8 d. šalys pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią turtas buvo parduotas už 16 001 111 Lt. Dalį parduodamo turto kainos (500 000 Lt) ieškovas sumokėjo atsakovui kaip pradinį įnašą, siekdamas dalyvauti aukcione, o likusią kainos dalį (15 501 111 Lt) įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per trisdešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo likusios nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sumokėdamas likusią kainos dalį, ieškovas taip pat sumokėjo 805 052 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaitymo laiką. Ieškovas ginčija šių delspinigių dydį.

VI. Kasacinio teismo motyvai ir išaiškinimai

3. Teismai konstatavo, kad ieškovas delspinigius sumokėjo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taigi imperatyviai draudžiama priteisti ieškovui jo sumokėtus delspinigius. Teismai šias įstatymo normas tinkamai taikė.

4. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl paliktina galioti šios instancijos teismo nutartis.

5. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas pateikė dokumentą dėl 7847 Lt. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Atsižvelgiant į ginčijamos pinigų sumos dydį, į tai, kad byla nėra sudėtinga, advokatas dalyvavo ją nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėse instancijose, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, už atsiliepimo surašymą iš ieškovo UAB,,Tas anas“ priteistina atsakovui UAB,,Grinda“ 2500 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės,,Tas anas“, (duomenys neskelbtini), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Grinda“, (duomenys neskelbtini), 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas