Civilinė byla Nr. 3K-3-227/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.6; 41
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams G. G., N. G., trečiajam asmeniui antstoliui Albinui Zenkevičiui dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. P. 2005 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0017/04/0443 bei taikyti dvišalę restituciją - ieškovei priteisti natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovui G. G. - 25 150 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. gegužės 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0017/04/0443 antstolis A. Zenkevičius ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 150 Lt pardavė kreditoriui - atsakovui G. G. Anot ieškovės, iš esmės ji buto nepardavinėjo, o iš atsakovo skolinosi nurodytą sumą, kad galėtų atiduoti skolą kitam kreditoriui - R. B., t. y. faktiškai ji gavo iš G. G. paskolą, už kurią garantavo savo butu. Ieškovės teigimu, buto įkeisti ji negalėjo, nes butas buvo areštuotas ir pardavinėjamas iš varžytynių, todėl ji su atsakovu susitarė, kad, kai ji grąžins skolą, atsakovas jai perrašys butą. Kai atsakovas pareiškė ieškinį dėl jos iškeldinimo iš buto, ji suprato, kad atsakovas susitarimo laikytis neketina. Ieškovės nuomone, sandoris - turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas - turi būti pripažintas apsimestiniu ir negaliojančiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kaip specialios procesinės turto realizavimo formos, pripažinimo negaliojančiu pagrindai nustatyti CPK 602 straipsnyje. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų buvimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2004 m. gegužės 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir priteisė ieškovei iš atsakovo G. G. 32 848 Lt kompensacijos. Kolegija nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ir turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais ne tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, bet ir CK Pirmosios knygos IV skyriuje nustatytais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Kolegija nustatė, kad ieškovė, siekdama, jog areštuotas butas nebūtų parduotas iš varžytynių, iš atsakovo G. G. pasiskolino 25 150 Lt, kad galėtų grąžinti skolą R. B. Kolegija taip pat nustatė, kad, kadangi ieškovės butas buvo areštuotas ir jį įkeisti užtikrinant paskolos grąžinimą nebuvo įmanoma, tai ieškovė susitarė su atsakovu, jog butas bus parduotas atsakovui, kaip ieškovės pasiūlytam pirkėjui, už tą sumą, kurios reikia skolai grąžinti ir vykdymo išlaidoms padengti, o kai ieškovė grąžins paskolą, atsakovas grąžins ieškovei butą. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad ieškovė, parduodama butą atsakovui G. G., ir atsakovas, jį nupirkdamas, iš tikrųjų neketino sukurti pirkimo-pardavimo teisinių santykių, o tik sudaryti paskolos sutartį ir jos grąžinimą užtikrinti buto įkeitimu. Kolegija darė išvadą, kad turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui sandoris buvo apsimestinis, t. y. sudarytas paskolos sandoriui pridengti, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.87 straipsnis). Kolegija nurodė, kad sprendžiant restitucijos taikymo natūra klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė tebėra skolinga atsakovui G. G.; neatmestina tikimybė, jog ši skola būtų išieškoma iš ieškovės buto. Remdamasi CK 6.146 straipsnio nuostata, kad restitucija natūra neatliekama, kai tai sukeltų didelių nepatogumų šalims, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, kolegija konstatavo, kad restitucijos taikymas ieškovei iš atsakovo priteisiant ginčo buto ekvivalentą pinigais labiausiai atitiktų šalių interesus. Kolegija pažymėjo, kad 2005 m. balandžio 28 d., t. y. tuo metu, kai buvo sudarytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, vidutinė buto rinkos vertė buvo 87 200 Lt. Kolegija sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina nurodytos sumos dydžio kompensacija, iš šios sumos atimant tą, už kurią parduotas butas, t. y. 25 150 Lt, ir atimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. sprendimu atsakovui G. G. iš ieškovės priteistus 29 202 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 18 d. nutartimi išaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodė, kad kita ieškinio dalis atmetama; butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lieka atsakovui G. G.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė N. P. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria taikyta kompensacinio pobūdžio restitucija, ir taikyti restituciją natūra - grąžinti jai butą natūra, o ją įpareigoti G. G. grąžinti 25 150 Lt. Likusią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, parinkdamas restitucijos formą, netinkamai taikė CK 6.145, 6.146 straipsnius, neatsižvelgė į jos nepilnamečio vaiko interesus bei kitas restitucijai taikyti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad sandoris, pagal kurį atsakovai įgijo butą, yra negaliojantis ir niekinis, atsakovai, kasatorės nuomone, butą turi grąžinti jai natūra (CK 6.145 straipsnis). Kasatorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, teigia, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad taikant restituciją natūra bylos šalims gali kilti sunkumų, nes atsakovas gali reikalauti teismo priteistos sumos išieškojimą nukreipti į ginčo butą, yra nepagrįsta, nes G. G. priteistos 29 202 Lt sumos išmokėjimas gali būti atidėtas ar išdėstytas pagal CPK 284 straipsnį. Anot kasatorės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji šiuo metu savo vardu neturi jokio kito nekilnojamojo turto, ginčo bute ji gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi, todėl, butą palikus atsakovui, kasatorė ir jos nepilnametis sūnus bus iškeldinti ir palikti be gyvenamojo ploto, taip bus pažeisti vaiko interesai. Kasatorės teigimu, parinkdamas restitucijos formą, teismas prioritetiškai turėjo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir visų pirma ginti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. G. ir N. G. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė restitucijos taikymo klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tebėra atsakovui skolinga. Atsakovų teigimu, restitucijos natūra atveju ieškovė bus vėl skolinga atsakovui G. G. 54 352 Lt, išieškojimo užtikrinimui vėl bus areštuojamas bei parduodamas iš varžytynių ginčo butas ir tai prieštaraus teisingumo bei protingumo principams. Atsakovų nuomone, teismas teisingai taikė CK 6.146 straipsnio nuostatą, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Atsakovų teigimu, tas faktas, kad ginčo bute gyvena nepilnametis vaikas, negalėtų būti pagrindu atsisakyti ginti turto savininko - G. G. nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003).
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-860-36/2004 iš ieškovės N. P. R. B.naudai buvo išieškoma 20 600 Lt. 2004 m. vasario 25 d. antstolis areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Arešto metu butas įvertinas 65 800 Lt suma. Vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 2 d. nutartį G. G. reikalavimo dėl 28 157,13 Lt skolos iš N. P. priteisimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti N. P. butą, prie išieškojimo vykdomojoje byloje prisidėjo ir antstolė B. Tamkevičienė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu priteisė G. G. iš N. P. 29 202 Lt. 2004 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. 2005 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė antstoliui prašymą leisti parduoti areštuotą butą už 21 150 Lt kainą jos pasiūlytam pirkėjui, t. y. G. G. 2004 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Ieškovė, turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu parduodama butą atsakovui G. G., ir atsakovas, jį nupirkdamas, neketino sukurti pirkimo-pardavimo teisinių santykių, o siekė sudaryti paskolos sutartį ir jos grąžinimą užtikrinti buto įkeitimu. Ieškovė N. P. tebėra skolinga atsakovui G. G.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Konstitucinėms normoms garantuojant nuosavybės teisę, galimybę laisvai disponuoti turimu turtu, ir civilinėje teisėje vyraujant dispozityviam reguliavimo metodui, asmenys privačios autonomijos principą įgyvendina sudarydami sandorius. Tačiau sandorių šalių veiksmai sukuria jų siekiamas teisines pasekmes tik tuomet, jei valios išreiškimas atitinka įstatymų nustatytas sandorių galiojimo sąlygas. Sandorių pripažinimas negaliojančiais vertintinas kaip tam tikra sankcija, nustatyta už sandorių sudarymą reglamentuojančių teisės normų bei sandorio turinio ar formos pažeidimą, sukelianti sandorio šalims specifines teisines pasekmes. Sandorio pripažinimas negaliojančiu panaikina jo teisinę galią. Apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnis).
Viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių yra restitucija. Ji apibūdinama kaip šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, ir yra pažeistų civilinių teisių gynimo būdas. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK Šeštosios knygos I dalies X skyriaus normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) bei įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą individualiais požymiais apibūdintų daiktų restitucija natūra turi pirmenybę prieš restituciją piniginių ekvivalentu ir teismas tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais gali pakeisti šį restitucijos būdą kitu.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, atsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad ieškovė tebėra skolinga atsakovui G. G., taip pat atsižvelgė į tikimybę, jog ši skola būtų išieškoma iš ieškovės buto. Remdamasis CK 6.146 straipsnio nuostata, kad restitucija natūra neatliekama, kai tai sukeltų didelių nepatogumų šalims, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad restitucijos taikymas ieškovei iš atsakovo priteisiant ginčo buto ekvivalentą pinigais labiausiai atitiktų šalių interesus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatyme įtvirtintas restitucijos taikymo sąlygas (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis) bei bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.146 straipsnį, restitucijos būdą nustatė ir ją taikė pažeisdamas materialinės teisės normas. Byloje nustatytos aplinkybės, tarp jų, susijusios su ginčijamo daikto būkle, galimybe jį grąžinti buvusiam savininkui ir pan., neįgalina pripažinti, kad restitucija natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims. Pagal bylos duomenis ginčo butas nėra perleistas tretiesiems asmenims, jo būklė nepakitusi, ginčo bute ieškovė gyvena iki šiol ir tai yra jos bei jos nepilnamečio vaiko vienintelė gyvenamoji patalpa. Vien tai, kad ieškovė tebėra skolinga atsakovui G. G. ir kad ateityje skolos išieškojimas būtų nukreipiamas į tą patį ginčo butą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti traktuojama kaip CK 6.146 straipsnyje numatytos sąlygos - sukeltų didelių nepatogumų šalims - egzistavimas, tuo labiau kad, kaip nustatyta byloje, ginčijamu apsimestiniu pirkimo-pardavimo sandoriu buvo pridengti paskolos ir buto įkeitimo sandoriai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad restitucijos taikymas piniginiu ekvivalentu labiausiai atitiktų šalių interesus, nėra tinkamai motyvuota ir dėl ieškovės, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje restitucijos taikymas natūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra įmanomas ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad restitucija natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims, taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį. Dėl to darytina išvada, kad restitucija nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma natūra (CK 6.145, 6.146 straipsniai).
Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria restitucija taikyta piniginiu ekvivalentu ir iš ieškovės atsakovo G. G. naudai priteista 32 848 Lt kompensacija, naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Restitucija taikytina natūra - ieškovei grąžintinas ginčo butas, o iš jos atsakovo G. G. naudai priteistina 25 150 Lt, gautų (sumokėtų) pagal pripažintą negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą. Naikinant aptartą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, taip pat naikintina ir apeliacinės instancijos teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, kuria išaiškinta teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Kaip jau minėta, viena iš apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių yra tai, kad taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje šios teisinės pasekmės nepritaikė, todėl, ją taikant, apeliacinės instancijos teismo sprendimas papildytinas, pripažįstant, jog 2004 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo G. G. buvo sudaryta 25 150 Lt paskolos sutartis ir skolinį įsipareigojimą pagal šią paskolos sutartį užtikrinanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo (hipotekos) sutartis. Pastaroji sutartis formos aspektu nėra niekinė, sutartis yra patvirtinta teismo.
Paduodama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo iš viso 985,44 Lt žyminio mokesčio (2 T., b. l. 106, 115). Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria ieškovei N. P. priteista iš atsakovo G. G. 32 848 Lt kompensacija, panaikinti ir priimti naują sprendimą. Vykdytiną teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0017/04/0443, kuriuo antstolis Albinas Zenkevičius skolininkės N. P. pasiūlytam pirkėjui G. G. pardavė skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad 2004 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės N. P. ir atsakovo G. G. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią N. P. pasiskolino iš G. G. 25 150 (dvidešimt penkis tūkstančius šimtą penkiasdešimt) Lt, ir šio skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sutartis (hipoteka).
Ieškovei N. P. iš atsakovo G. G. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. G. iš ieškovės N. P. priteisti 21 150 (dvidešimt vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) Lt.
Priteisti iš atsakovo G. G. 985,44 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt ir 44 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei N. P.“
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 18 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovų G. G. ir N. G. po 492,72 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt du Lt ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. P. naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis