Dėl panaudos ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo, taip pat pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Promata“ savarankišką reikalavimą pripažinti bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir šios sutarties sąlygą pripažinti negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-128/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.10; 42.11.1; 123.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Promata“, uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“ ir uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus vandens parko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl panaudos ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo, taip pat pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Promata“ savarankišką reikalavimą pripažinti bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir šios sutarties sąlygą pripažinti negaliojančiais; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Promata“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandens parkas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elguva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ teismo prašė pripažinti 1997 m. spalio 1 d. ilgalaikio bei trumpalaikio turto panaudos ir 1999 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiais, priteisti iš atsakovo 108 170 Lt nuostolių.

Sveikatos apsaugos ministerija ir UAB „Aušveita“ 1997 m. spalio 1 d. sudarė tipinę panaudos sutartį dėl sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu ieškovui perduoti neatlygintinai valdyti ir naudotis nekilnojamieji daiktai, esantys Trakų rajone, Stirnių kaime. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Vilniaus apskrities viršininko administracijai perduotos VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ steigėjo funkcijos bei materialiniai ir finansiniai ištekliai; 2001 m. vasario 15 d. priėmimo–perdavimo aktu ieškovo valdomi materialiniai ir finansiniai ištekliai perduoti į atsakovo balansą. Ieškovas ir atsakovas 1999 m. gegužės 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovui suteikta teisė 99 metų terminui naudotis 206 526 kv. m žemės sklypu, esančiu Trakų rajone, Stirnių kaime. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas yra ne tik panaudos davėjas ir žemės sklypo nuomotojas, bet ir ieškovo dalininkas; po to, kai atsakovui buvo perduotos ieškovo steigėjo funkcijos, atsakovui, kaip savininkui, netinkamai finansuojant, administruojant ir valdant įmonę, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d. iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ieškovas, tretieji asmenys ir atsakovas 2006 m. vasario 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią tretieji asmenys įsipareigojo savo lėšomis patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus, atkurti mokumą bei investuoti lėšas į ieškovo turtą ir jį pritaikyti pagrindinei veiklai – sveikatingumo paslaugų tiekimui; atsakovas šia sutartimi įsipareigojo trečiuosius asmenis priimti įstaigos dalininkais; sutartyje taip pat nurodyta, kad Panaudos bei Žemės nuomos sutartys galioja ir ateityje galios. Tretiesiems asmenims visiškai atsiskaičius su ieškovo kreditoriais, teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo bankroto byla nutraukta. 2006 m. liepos 31 d. tretieji asmenys tapo ieškovo dalininkais. Anot ieškovo, naujieji dalininkai savo lėšomis atliko techninę ieškovo pastatų, įrenginių ir įrengimų ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad statiniams būtinas kapitalinis remontas ir be tokio remonto negalima pradėti sveikatingumo, reabilitacijos paslaugų teikimo. Tam neprieštaravo ir visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris 2006 m. gruodžio 8 d. balsavo, jog pastatams būtinas ne einamasis, o kapitalinis remontas. Ieškovas pažymėjo, kad tretieji asmenys, kaip dalininkai, iki 2007 m. gruodžio 31 d. veiklai atkurti įnešė 1 379 384,54 Lt. Ieškovo teigimu, jis atliko savo įsipareigojimus pagal sutartį: rengė projektinę dokumentaciją, saugojo pastatų būklę, prižiūrėjo, saugojo teritoriją. Atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. raštu pranešė ieškovui, kad vienašališkai nuo 2008 m. sausio 7 d. nutraukia Panaudos, o nuo 2008 m. vasario 7 d. – Nuomos sutartis. Anot ieškovo, vienašališkai nutraukdamas sutartis, atsakovas nenurodė jokių faktiškai egzistuojančių esminių sutarčių pažeidimų, pažeidė sąžiningumo principą, nes iškėlus bankroto bylą jokia veikla nebuvo vykdoma, tačiau atsakovas nei Panaudos, nei Nuomos sutarčių nenutraukė, tai padarė tik investavus milijonines sumas ir atkūrus mokumą, taip užkirto galimybę plėtoti veiklą. Ieškovo teigimu, dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo jis patyrė iš viso 108 170 Lt nuostolių: 50 000 Lt – už projektavimo darbus, 24 500 Lt – už teritorijos tvarkymo darbus, 26 000 Lt – už verslo plano parengimą, 7670 Lt – už statinių būklės tyrimą.

Trečiasis asmuo UAB „Promata“ prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališką Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir jos 1.2.6 punkto sąlygą „Esminiu sutarties pažeidimu taip pat laikomi Sutarties 4.16 punkte numatytų Šalių detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinimui per 160 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos“. Jis nurodė, kad tretieji asmenys savo lėšomis įvykdė sutartinius įsipareigojimus; tapę ieškovo dalininkais nuolat teikė ieškovui finansavimą ir nematerialaus pobūdžio pagalbą. O atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal Bendradarbiavimo sutartį, neprisidėjo prie bendros veiklos. 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame dalininkų susirinkime nutarta pakeisti Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1 preliminariame veiklos ir investicijų projekte nustatytus terminus, tačiau, UAB „Promata“ teigimu, atsakovas vengė priimti šiuo klausimu sprendimą, ignoravo siunčiamus prašymus. 2006 m. spalio 27 d. sudaryta sutartis su UAB „Abrisas“ dėl veiklos ir investicijų projekto parengimo, tačiau, 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame dalininkų susirinkime nutarus keisti net preliminaraus investicinio ir veiklos projekto etapus ir sutarties šalims nesusitariant bei atsakovui vilkinant pakeitimų pasirašymą, 2006 m. spalio 27 d. sutarties vykdymas užsitęsė. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovas nesąžiningas, nutraukdamas sutartis ketino patenkinti kokių nors kitų asmenų interesus, nes objektą iš karto įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą, t. y. žlugdo privačių asmenų (dalininkų) siekį atkurti centro veiklą. Trečiojo asmens teigimu, Bendradarbiavimo sutarties 1.2.6 punkto sąlyga yra nesąžininga, įtvirtina šalių nelygybę, nes buvo įrašyta atsakovo iniciatyva, pasirašyta prisijungimo būdu, trečiųjų asmenų, kaip silpnesniosios šalies, nenaudai, be to, yra formalaus pobūdžio, nes pagrindinis tikslas – centro veiklos atkūrimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Panaudos bei Nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiais; kitą ieškinio dalį atmetė; trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad Bendradarbiavimo sutarties dalykas – atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas būtų susijęs su šiuolaikiškos medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, tinkamos kokybės medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės išplėtimu. Sutarties priede Nr. 1 šalys sudarė ir pasirašė preliminarų veiklos ir investicijų projektą, nutarta esamų pastatų rekonstrukciją ir remontą atlikti dviem etapais: pirmuoju – 2006 metais, antruoju – 2007–2011 metais. Sutarties 2006 m. balandžio 3 d. pakeitimu šalys susitarė dėl kai kurių sutarties punktų pakeitimo. 2007 m. lapkričio 15 d. Bendradarbiavimo sutarties priedu Nr. 2 šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo: nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1 d. sutarties priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasirašyti detalų veiklos ir investicijų projektą sutarčiai įgyvendinti. Atsakovas 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavo ieškovą ir trečiuosius asmenis, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukia Bendradarbiavimo sutartį dėl esminių sąlygų nevykdymo: neatlikti sutarties priede Nr. 1 pastatų rekonstrukcijos darbai 2006 metų etape, neatlikta 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos ir inventoriaus; 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas nepateiktas tvirtinti, dėl to centro veikla neatnaujinta. Nurodęs, kad būtent tretieji asmenys Bendradarbiavimo sutarties pagrindu visiškai atsiskaitė su ieškovo kreditoriais, t. y. atkūrė ieškovo mokumą, ir tuo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 15 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą, teismas konstatavo, jog tretieji asmenys įvykdė atitinkamus sutartinius įsipareigojimus. 2006 m. liepos 3 d. tretieji asmenys buvo priimti VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ dalininkais. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat privalėjo dėti maksimalias pastangas šios įstaigos veiklai atnaujinti (Sutarties 4.8.4 punktas, CK 6.200 straipsnio 2 punktas). Pagal sutarties priedą Nr. 1 per pirmąjį etapą 2006 metais visi dalininkai įsipareigojo atlikti sąraše nustatytus darbus: stogo dangos remontą, katilinės įrengimų remontą, komunikacinių įrengimų renovaciją, esamų pastatų einamąjį remontą, valgyklos įrengimų renovaciją, esamos medicininės įrangos ir inventoriaus renovaciją ir naujos įsigijimą. Po ieškovo bankroto bylos nutraukimo ieškovas ėmėsi veiksmų veiklai plėtoti ir atitinkamai prisiimtiems įpareigojimams per 2006 metus atlikti – įstaigos direktorius per gana trumpą laiką atliko darbą, kuris leido nustatyti įstaigos techninę būklę, jos realią padėtį, nuo kurios tiesiogiai ir priklausė tolimesnis Bendradarbiavimo sutarties vykdymas. 2006 m. gruodžio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu įstaigos direktorius informavo visus dalininkus, kad, užsitęsus bankroto bylai, įrengimų būklė pasikeitė fiziškai ir technologiškai; tokios informacijos pagrindu dalininkai vienbalsiai pritarė siūlymui kreiptis dėl kritinės situacijos į Bendradarbiavimo sutarties dalyvius, pakeisti sutarties etapų vykdymo terminus. Teismo vertinimu, Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 preliminarios veiklos ir investicijų projekto įgyvendinimas tuo metu buvo neįmanomas, vien šių darbų atlikimas nepadėtų atkurti sveikatingumo centro veiklos; vien dėl itin blogų pastatų ir įrengimų būklės šalių susitarimai negalėjo būti įgyvendinami be atitinkamų sutarties pakeitimų abipusiu sutarimu; visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas pakeisti Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 aprašytame veiklos ir investicijų projekte nustatytus įstaigos veiklos atkūrimo etapus ir terminus buvo padarytas laiku ir būtinas, siekiant sutartyje įtvirtintų tikslų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės sutiko, jog VšĮ „Aušveita“ pastatams reikalingas būtent kapitalinis remontas, nes pranešime dėl Panaudos ir Nuomos sutarčių nutraukimo vienu iš sutarties nevykdymo pagrindu nurodė būtent kapitalinio remonto neatlikimą. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip steigėjas, perėmęs materialinius ir finansinius įstaigos išteklius, įsipareigojimų neįvykdė ar (ir) vengė vykdyti, taip pat liko neįvykdytas ir susirinkime priimtas nutarimas dėl sutarties etapų vykdymo terminų pakeitimo. Teismo vertinimu, nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas, kaip įstaigos steigėjas ir materialinių, finansinių išteklių valdytojas, kaip viešasis juridinis asmuo, būtų ėmęsis veiksmų ar teikęs kitoms sutarties šalims pagalbą dalininkų susirinkimo nutarimui įgyvendinti. O ieškovas ir kitame etape, t. y. 2007 metais, atliko gana daug darbų Bendradarbiavimo sutarties tikslams pasiekti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas su trečiųjų asmenų pagalba nuolat vykdė sutartines pareigas, ėmėsi reikalingų priemonių esamiems pastatams išsaugoti, rengė naujus būtinus dokumentus kapitaliniam remontui atlikti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, neatlikus pastatų rekonstrukcijos, naujos medicininės technikos pirkimas taptų nuostolingas, neprotingas. Teismo nuomone, atlikus įstaigos valdomų pastatų techninę ekspertizę ir išsiaiškinus faktinę statinių, komunikacijų ir kt. būklę, investicijų ir veiklos planas turėjo būti perdarytas. Pagal sutarties 1.2.6 punktą esminiu sutarties pažeidimu nelaikytinas preliminarios veiklos ir investicinio projekto, numatyto priede Nr. 1, nesilaikymas, juolab kad atsakovas, kaip ir kitos sutarties šalys, 2006 m. gruodžio 8 d. susirinkime nusprendė jį pakeisti. Teismo vertinimu, vienašalis sutarties nutraukimas vien dėl formalių pažeidimų, jei neatsiranda neigiamų padarinių nukentėjusiai šaliai, negali būti pagrindas nutraukti sutartinius santykius CK 6.217 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad Bendradarbiavimo sutartyje šalys nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo galimybės. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo nenurodė, kokioms būtent imperatyviosioms įstatymo normoms prieštarauja sutarties 1.2.6 punkto sąlyga, neįrodė, kad jei sutarties šalys būtų susitarusios dėl šios sąlygos, būtų pažeista kokios nors šalies valia ar egzistuotų kiti šios sąlygos negaliojimo pagrindai. Nustatęs, kad žemės sklypas buvo išnuomotas kitai veiklai – reabilitacijos centrui, kad pagal Panaudos sutartį turtas perduotas ieškovui įstatuose nurodytai veiklai plėtoti, kad pagal tuo metu galiojusius įstatus ieškovas vertėsi reabilitacinio ir sanatorinio gydymo komercine-ūkine veikla, teismas konstatavo, kad po bankroto bylos nutraukimo ieškovas vykdė Bendradarbiavimo sutartį, be kurios nebuvo įmanomas tiek Panaudos sutartyje nustatytas panaudos objektų panaudojimas pagal ieškovo įstatuose numatytą veiklą, tiek žemės panaudojimas reabilitacijos centrui; Panaudos sutartimi perimti pastatai buvo prižiūrimi, ruošiami rekonstrukcijai, saugojami. Teismo vertinimu, atsakovo rašte nurodyta aplinkybė, kad pastatai nebuvo naudojami pagal tiesioginę paskirtį, yra formali. Būtent dalininkų lėšomis atlikta pastatų ekspertizė nustatė, kad pastatų, įrengimų ir įrenginių būklė pasikeitė, būtinas kapitalinis remontas, todėl juose negalėjo būti vykdoma jokia sveikatingumo veikla. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pastatus perėmė būtent dėl netinkamos atsakovo priežiūros tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir jos metu; atsakovas pats neketina naudoti pastatų komplekso pagal jų paskirtį, nes, juos perėmęs, iš karto įtraukė objektą į privatizuojamų objektų sąrašą. Teismas sprendė, kad, nenustačius sutarčių esminių pažeidimų, atsakovas vien formaliais pagrindais nutraukė abi sutartis, taip užkirsdamas kelią tolimesnei rekonstrukcijai; ieškovas nepažeidė sutarčių esminių sąlygų, atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo nebuvo didelis, negalima teigti, kad numatytų sutarties vykdymo rezultatų nebuvo pasiekta vien dėl ieškovo veiksmų. Be to, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusi šalis (jei šiuo atveju atsakovą tokia galima iš viso laikyti) turėjo nenumatytų turtinio pobūdžio didelių nuostolių. Nurodęs, kad ieškovas kaip nuostolius prašo priteisti tiesioginius atsiskaitymus už atliktus darbus, vykdant Bendradarbiavimo sutartį, teismas sprendė, jog atsakovas negali atlyginti už darbus, kurie buvo atlikti ir vykdyti pagal šalių sutartį – atsiskaitymai už juos nelaikytini tiesioginiais nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas, nes neįrodyta atsakovo kaltės. Priešingai, teismui konstatavus neteisėtą sutarčių nutraukimą, ieškovas ne tik galės, bet ir privalės toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis ieškovo VšĮ „Aušveita“ ieškinį bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Promata“ ieškinį patenkinti iš dalies, ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškiniai tenkinti iš dalies, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinius atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 konstatuota aplinkybė, jog visiems pastatams reikalinga rekonstrukcija arba kapitalinis remontas. Ši aplinkybė sutarties šalims buvo žinoma iki sutarties sudarymo ir jos savo tarpusavio teises ir pareigas nustatė atsižvelgdamos į nurodytą aplinkybę. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl aptariamo Bendradarbiavimo sutarties pakeitimo. Tai patvirtina ir ieškovo nurodomi 2007 m. rugpjūčio 6 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. kreipimaisi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo. 2007 m. lapkričio 15 d. prašymas pakeisti Bendradarbiavimo sutartį buvo pateiktas po to, kai ieškovas ir tretieji asmenys buvo informuoti apie šios sutarties nutraukimą. Nuo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo 2006 m. vasario 2 d. iki jos nutraukimo 2007 m. gruodžio 21 d. faktiškai jokie esminiai pastatų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, numatyti sutarties priede Nr. 1, neatlikti, taip pat nepasiektas tikslas atkurti ieškovo tiesioginę veiklą. Ieškovas ir tretieji asmenys nesiėmė įstatyme numatytų priemonių, kad, jų teigimu, iš esmės pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms, sutartis būtų pakeista, todėl įsipareigojimų nevykdymo neigiami padariniai tenka būtent jiems. Vertinant padarytus Bendradarbiavimo sutarties pažeidimus, darytina išvada, kad jie yra esminiai – atsakovai negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš sutarties: per pakankamai ilgą laiko tarpą pastatai nesuremontuoti (nerekonstruoti), ieškovo veikla neatkurta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovas, nutraukdamas Bendradarbiavimo sutartį, kaip jos nutraukimo pagrindą, be kitų aplinkybių, nurodė ir tai, kad nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas tvirtinti sutarties 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas. Bendradarbiavimo sutarties 1.2.6 punkte nustatyta, kad šios sutarties 4.16 punkte numatyto detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas ir tretieji asmenys pripažino, kad detalus veiklos ir investicijų projektas turėjo būti pateiktas 2006 m. gruodžio 2 d., tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jis buvo pateiktas tik 2007 m. antroje pusėje. Įvertinus tai, kas nurodyta, ir konstatavus, kad ieškovas ir tretieji asmenys nesiėmė įstatyme nurodytų priemonių Bendradarbiavimo sutarčiai pakeisti, šis pažeidimas taip pat teismo pripažintas pagrindu nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Padarius išvadą, kad Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 numatyti pastatų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai neatlikti, ieškovo tiesioginė veikla neatnaujinta, spręstina, kad, apeliantui nutraukus šią sutartį, taip pat atsirado pagrindas nutraukti Panaudos ir Žemės nuomos sutartis – panaudos teise perduoti pastatai ir išnuomotas žemės sklypas nenaudojami pagal paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.641 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“, tretieji asmenys UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visos trys sutartys vienašališkai nutrauktos teisėtai. Kasatoriai nepripažįsta atlikę esminių sutarčių pažeidimų. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo pareigą išsiaiškinti, ar atsakovas vykdė Bendradarbiavimo sutartį, ar yra didelis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, ar griežtas sutarties sąlygų laikymas atitiko šalių valią ir tikruosius ketinimus, ir tik nustačius šias aplinkybes vertinti, ar pagrįstai buvo nutrauktos sutartys – tai vertinti perdavęs bylą nagrinėti iš naujo nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje. Atsakovas, nutraukdamas sutartis, pranešime tik formaliai išvardijo pagrindus, nenurodydamas aiškių ir konkrečių aplinkybių, motyvų, įrodančių buvus esminį sutarties pažeidimą. Sutartys nutrauktos tik formaliais pagrindais, nesant realaus esminio sutarčių pažeidimo, nebuvus didelio atotrūkio tarp sutarties nevykdymo ir pažadėto vykdymo. Kasatoriai ėmėsi priemonių, kad Bendradarbiavimo sutartyje nustatyti tikslai būtų pasiekti: iš viso nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. vykdant Bendradarbiavimo sutartį, siekiant tenkinti viešąjį interesą, tretieji asmenys į VšĮ „Aušveita“ veiklos atkūrimą įnešė 1 379 384,54 Lt. Ieškovas ir tretieji asmenys, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, siekė Bendradarbiavimo sutartimi nustatyto tikslo – pradėti sveikatinimo veiklą, t. y. suderino žemės sklypo ribas, parengė projekto dokumentus reabilitacijos centro pastatų rekonstrukcijai (renovacijai), saugojo pastatus, juos konservavo, tvarkė aplinką ir kt. Atsakovas buvo viena iš Bendradarbiavimo sutarties šalių ir turėjo analogišką pareigą prisidėti prie jos tikslų siekimo, dėl savo pareigų nevykdymo atsakovas negali būti laikomas nukentėjusia sutarties šalimi. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovas pakankamai bendradarbiavo, kad būtų užtikrintas sklandus Bendradarbiavimo sutarties vykdymas. Byloje nenustatyta, kad dėl kasatorių veiksmų atsakovas būtų patyręs didelio turtinio pobūdžio praradimų. Tai patvirtina aplinkybė, kad praėjus penkeriems su puse metų nuo sutarčių nutraukimo „Aušveita“ pastatų kompleksas yra nenaudojamas. Priešingai nei tai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kasatoriai nežinojo reabilitacijos centro „Aušveita“ pastatų ir komunikacijų būklės iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Kasatoriai jau 2007 m. rugpjūčio 7 d., o ne 2007 m. lapkričio 15 d., kaip nepagrįstai nustatė teismas, atsakovui pateikė pasiūlymą pakeisti Bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino, kad po 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkimo atsakovas ignoravo kitų sutarties šalių kelis kartus jam siųsto priedo Nr. l pakeitimo projektą, neprisidėjo prie žemės sklypo ribų suderinimo, būtino siekiant gauti leidimus pastatų renovacijai ir kapitaliniam remontui, neprisidėjo ir prie detaliojo plano bei projektinės dokumentacijos, būtinos statybos leidimui gauti, derinimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Atsakovas pažymi, kad 1999 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią VšĮ reabilitacijos centrui „Aušveita“ išnuomotas žemės sklypas Trakų rajone, Stirnių kaime, nutraukta vadovaujantis CK 6.217, 6.218 ir 6.564 straipsniais, t. y. nustačius, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – reabilitacijos centrui, už ginčo žemės sklypą nemokamas nuomos mokestis (šį faktą patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 17 d. raštas), taip pat nuomininkas nesilaikė 1999 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje nurodytų ir nuomininko įsipareigojimu jų laikytis nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (šį faktą patvirtina 2007 m. gruodžio 4 d. pavedimu sumokėtas žalos atlyginimas už medžių ginčo žemės sklype iškirtimą, apskaičiuotas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros specialistų, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą bei aktą). Tai teikė pagrindą atsakovui manyti, kad Nuomos sutartis bus nevykdoma bei pažeidinėjama ir ateityje. Atsakovas kaip Nuomos sutarties nutraukimo teisiniu pagrindu rėmėsi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kuria valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1997 m. spalio 1 d. panaudos sutarties, valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999 m. gegužės 12 d. sutarties, 2006 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutarties esminiai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Bendradarbiavimo sutarties 1.2.6 punkte jos šalys sulygo, kad esminiai sutarties pažeidimai, be kita ko, yra: šalių veikos, dėl kurių daugiau kaip 45 dienas tampa neįmanoma vykdyti šioje sutartyje numatytų veiksmų; sutarties 4.16 punkte numatyto detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties priede Nr. 1 šalys sudarė ir pasirašė preliminarų veiklos ir investicijų projektą, kuriame nutarta esamų pastatų rekonstrukciją ir remontą atlikti dviem etapais: pirmuoju – 2006 metais ir antruoju – 2007–2011 metais. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavusi ieškovą ir trečiuosius asmenis, nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukė Bendradarbiavimo sutartį dėl esminių sąlygų nevykdymo, nes neatlikti sutarties priede Nr. 1 numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbai 2006 m. etape, neatlikta pirmame etape numatytų 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos ir inventoriaus; nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas sutarties 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas tvirtinti; nepasiektas laukiamas rezultatas – ieškovo veikla neatnaujinta. 2007 m. lapkričio 30 d. raštu informavusi ieškovą, Vilniaus apskrities viršininko administracija atitinkamai nuo 2008 m. sausio 7 d. ir nuo 2008 m. vasario 7 d. nutraukė Panaudos ir Nuomos sutartis dėl esminių sąlygų nevykdymo, nes pagal Panaudos sutartį perduotas turtas nebuvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, neatliktas neatidėliotinas kapitalinis remontas, nevykdoma pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, panaudos gavėjas nesivertė panaudos gavėjo įstatuose (nuostatuose) nurodyta veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas; Nuomos sutartimi perduotas žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – reabilitacijos centrui. Išvardyti ieškovo ir trečiųjų asmenų įsipareigojimų nevykdymai buvo tie esminiai sutarčių pažeidimai, kurie nulėmė sutarčių nutraukimą prieš terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų po to, kai ankstesne kasacinio teismo nutartimi byla buvo perduota ir išnagrinėta žemesnės instancijos teismo

Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir trečiųjų asmenų kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pavesta apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėti ir įvertinti nutartyje aptartas aplinkybes ir klausimus, susijusius su Bendradarbiavimo sutarties, dėl kurios nutraukimo kilo ginčas, neįgyvendintomis šalių pareigomis atlikti pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbus, jų vykdymo terminus, taip pat pateikti detalų veiklos ir investicijų projektą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesniųjų instancijų teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba, jei atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose.

Dėl bylos ginčo dalyko – Bendradarbiavimo, nekilnojamųjų daiktų Panaudos ir Nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartyje (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2011">3K-3-18/2011</a>) konstatuota, kad byloje nustatyti tam tikri ginčo sutarčių netinkamo vykdymo faktai, juos nustačius išvadai, kad sutartys nutrauktos neteisėtai, nėra pakankamo teisinio pagrindo, o darydamas šią išvadą apie sutarčių nutraukimo neteisėtumą apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, pakeitimą ir nutraukimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.217, 6.233 straipsniai, 6.641 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nutartyje konstatuota, kad ginčo sutarčių nutraukimui arba tolesniam tęsimui lemiamą reikšmę turi Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumo įvertinimas, nes nuo to priklauso ir kitų susijusių sutarčių – pastatų ir žemės sklypo Panaudos bei Nuomos sutarčių nutraukimo – teisėtumas. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių pakeitimą, nutraukimą reglamentuojančias teisės normas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, tretieji asmenys ir atsakovas 2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios dalykas – atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas būtų susijęs su šiuolaikiškos medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, tinkamos kokybės medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės išplėtimu. Sutarties 1.2.6 punkte jos šalys sulygo, kad esminiai sutarties pažeidimai, be kita ko, yra: šalių veika(-os), dėl kurių daugiau kaip 45 dienas tampa neįmanoma vykdyti šioje sutartyje numatytų veiksmų; sutarties 4.16 punkte numatyto detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties priede Nr. 1 šalys sudarė ir pasirašė preliminarų veiklos ir investicijų projektą, nutarta esamų pastatų rekonstrukciją ir remontą atlikti dviem etapais: pirmuoju – 2006 metais ir antruoju – 2007–2011 metais. Pirmojo etapo – 2006 m. – darbai: stogo dangos remontas, katilinės įrengimų remontas, komunikacinių įrengimų renovacija, esamų pastatų einamasis remontas, valgyklos įrengimų renovacija, esamos medicininės įrangos ir inventoriaus renovacija ir naujos įsigijimas. Pagal sutarties priedą Nr. 1 pirmajame etape numatoma 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos bei inventoriaus; laukiamas rezultatas – VšĮ Reabilitacijos centro veiklos atnaujinimas. Atsakovas, 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavęs ieškovą ir trečiuosius asmenis, nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukė Bendradarbiavimo sutartį motyvuodamas tuo, kad ją nutraukia dėl esminių sąlygų nevykdymo: neatlikti sutarties priede Nr. 1 numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbai 2006 metų etape, neatlikta pirmame etape numatytų 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos ir inventoriaus; nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas tvirtinti; negautas laukiamas rezultatas – reabilitacijos centro veikla neatnaujinta. Vėlesniu raštu informavęs ieškovą atsakovas nutraukė ir pastatų Panaudos bei žemės sklypo Nuomos sutartis dėl jų dalyku esančių nekilnojamųjų daiktų naudojimo ne pagal paskirtį ir jų ūkinės priežiūros neatlikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad Bendradarbiavimo sutartimi šalys susitarė, jog visiems pastatams reikalinga rekonstrukcija arba kapitalinis remontas. Kolegija pažymėjo, kad nenustatyta fakto, jog Bendradarbiavimo sutarties šalys susitarimu pakeitė šios sutarties priede Nr. 1 nustatytus rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo etapų įvykdymo terminus, kurių nesilaikymas sutartyje prilygintas esminiam sutarties pažeidimui. Išaiškinti, ar buvo pakeisti darbų atlikimo etapų įvykdymo terminai, byla perduota nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiam teismui pavesta ištirti ir nustatyti aplinkybes taip pat ir dėl kito Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo faktinio pagrindo, kurį nurodė atsakovas, t. y. dėl to, kad sutarties nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas tvirtinti sutartyje numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas.

Be to, nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo apie reikalingumą ištirti ir įvertinti atsakovo argumentus dėl to, kad Bendradarbiavimo sutarties vykdymas nustatytais terminais ir tvarka turėjo užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą pagal jo paskirtį (socialinės ir sveikatos reabilitacijos paslaugos), tačiau dėl netinkamo ieškovo ir trečiųjų asmenų įsipareigojimų vykdymo pastatų būklė nuolat blogėja, valstybė, kaip turto savininkė, patiria nuostolių.

Iš naujo išnagrinėjus bylą Lietuvos apeliacinio teismo konstatuota, kad byloje nenustatyta faktinių duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl Bendradarbiavimo sutarties sąlygų – pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo terminų – pakeitimo. 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame ieškovo dalininkų susirinkime pareikštas pasiūlymas keisti sutartį ir vėlesni ieškovo kreipimaisi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo nereiškia jos pakeitimo CK 6.204 ar 6.223 straipsniuose nustatyta tvarka bei nesuteikia teisės šaliai nevykdyti sutarties. Nuo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo 2006 m. vasario 2 d. iki jos nutraukimo 2007 m. gruodžio 21 d. faktiškai jokie esminiai pastatų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, numatyti sutarties priede Nr. 1, neatlikti, taip pat nepasiektas tikslas atkurti ieškovo tiesioginę veiklą. Šiuos sutarties pažeidimus Lietuvos apeliacinis teismas įvertino kaip esminius, nes atsakovas negavo iš sutarties to, ko pagrįstai tikėjosi (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kitas sutartyje įvardytas esminiu pažeidimas – detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos – apeliacinės instancijos teismo įvertintas taip pat kaip pagrindas nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo aptartos aplinkybės pagrįstai pripažintos esminiu sutarties pažeidimu, kaip pagrindu nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 dalį, ir nenukrypta nuo šios normos kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad nutraukus Bendradarbiavimo sutartį atsakovui atsirado teisė nutraukti ir Panaudos bei Nuomos sutartis, nes pagal jas suteikti pastatai ir žemės sklypas nenaudojami pagal paskirtį.

Kasaciniame skunde ieškovas kartu su dalininkais (trečiaisiais asmenimis) nesutinka su sutarčių pažeidimų vertinimu kaip esminių, nurodo, kad tretieji asmenys padarė įnašą į reabilitacijos centro veiklos atkūrimą, siekė Bendradarbiavimo sutartyje nurodyto tikslo – sveikatinimo veiklos atkūrimo. Kasatoriai teigia nežinoję apie reabilitacijos centro „Aušveita“ pastatų ir komunikacijų būklę ir jų rekonstrukcijos bei remonto būtinybę iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo.

Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginys, jog esą kasatoriai nežinojo apie pastatų būklę iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo prieštarauja byloje nustatytiems faktams apie tai, kad šioje sutartyje jau buvo atskleista pastatų būklė – jog jiems reikalinga rekonstrukcija arba remontas, tokia pastatų būklė neatsirado per trumpą laiką ir ją buvo galima pastebėti dar prieš sudarant sutartį. Iš naujo bylą išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendime ištirtos, nustatytos ir įvertintos tos faktinės aplinkybės, dėl kurių byla buvo grąžinta šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pagal surinktų bylos įrodymų duomenis apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas kartu su dalininkais praleido terminą pirmojo etapo pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbams atlikti, reabilitacijos centro veikla nebuvo atnaujinta, nors dėl šio tikslo buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, taip pat nepateiktas detalus veiklos ir investicijų projektas, kurio nepateikimas laiku Bendradarbiavimo sutartyje įvardytas kaip esminis pažeidimas. Pažymėtina tai, kad aptariamų Bendradarbiavimo sutarties nevykdymo aplinkybių vertinimo esminiais sutarties pažeidimais pobūdis jau buvo konstatuotas šią bylą pirmą kartą išnagrinėjus priimtoje kasacinio teismo nutartyje. Joje nurodyta papildomai ištirti ir išaiškinti pažeidimus sudarančias aplinkybes. Konstatuotina, kad bylą iš naujo išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų ar kitokių faktinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pateikti kitokius teisės taikymo išaiškinimus, negu yra pateikti byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė, nustatė ir įvertino aplinkybes, taip įvykdė kasacinio teismo nutarties nurodymus (CPK 362 straipsnio 2 dalis), dėl to priėmė iš esmės teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio teisėtumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 16,95 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. sausio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Kadangi netenkinus kasacinio skundo kasatoriams paskirstytinos lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės už nurodytą minimalų dydį, tai jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė