Civilinė byla Nr. 3K-7-414/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06816-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 95.7; 124.1; 124.2.9; 124.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus, Gedimino Sagačio, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, taip pat asmenų teisės kreiptis į teismą, skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, klausimai.
Pareiškėjas K. J. prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDAzLTIyMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1003-221/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1003-221/2011">2-1003-221/2011</a>, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino, ar teismų procesiniuose sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normos taikymo klaidų, tik nurodė, jog byloje nėra viešojo intereso.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos pareiškėjo butui dėl netinkamo stogo remonto padarytos 3556,29 Lt žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti priežastis, dėl kurių bute drėksta sienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė iš atsakovo pareiškėjui (byloje ieškovui) 2470,37 Lt žalos atlyginimo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Pareiškėjas ir atsakovas šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė dviem pagrindais: 1) atsakovas pripažintas netinkamu; 2) pareiškėjas neįrodė, kad jo butui padaryta žala. Be to, teismas tenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo – panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir pareiškėjo ieškinį atmetė. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. kasaciniu skundu šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskundė kasacine tvarka, tačiau kasacinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, kurį kasacinio teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakyta priimti dėl tos pačios priežasties. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. gruodžio 8 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDAzLTIyMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1003-221/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1003-221/2011">2-1003-221/2011</a> CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; nurodyta, kad teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas, todėl ši aiški teisės normos taikymo klaida lėmė pareiškėjui nepalankių sprendimų priėmimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi tenkino dalį skundo – panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 17.9.-2723 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDAzLTIyMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1003-221/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1003-221/2011">2-1003-221/2011</a>; kitą skundo dalį atmetė.
Teismas, remdamasis Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>, išaiškinimais, nurodė, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso teisės normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas sprendė, kad gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, nepažeidė jo nagrinėjimo procedūros, tačiau negali pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nėra viešojo intereso, apsiribojo šiuo argumentu ir netyrė pareiškėjo prašymo antruoju aspektu, t. y. dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, nors privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais. Tik taip išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymą, galima spręsti apie viešojo intereso (ne)egzistavimą, nes galima tokia teisinė situacija, kai viešojo intereso buvimą nulemia būtent teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, o tokių klaidų pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad buvo pažeista pareiškėjo prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmestas kaip perteklinis, nes pareiškėjui reikšmingus teisinius padarinius sukelia procesinis sprendimas panaikinti skundžiamą 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, be to, teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės.
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymą atnaujinti procesą, siekdamas apginti viešąjį interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytą pagrindą; 2) turi būti siekiama apgint viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime visiškai nėra aptarta pirmoji sąlyga, kuri sietina su pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teisingas įstatymo aiškinimas ir taikymas yra viešasis interesas. Pats viešasis interesas gali būti kildinamas iš teisės normos taikymo aiškios klaidos. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteikta išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, bet ir bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka, kas lemia išvadą, jog aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų. Atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių aplinkybės sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-57/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-57/2008">3K-7-57/2008</a>; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAE „Graanul invest“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-465/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-465/2008">3K-7-465/2008</a>; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-675/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-675/2013">3K-3-675/2013</a>).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nurodydamas pareigą ginti viešąjį interesą, remiasi Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 19 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16.1.2, 19.3.2 punktais; nurodo, kad skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro priimtą sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą, o 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka (iki šiol jokiu teisės aktu nenustatyta prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo tvarka) sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje skundžiamas teismui, kuris, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tačiau nei Prokuratūros įstatyme, nei vidaus teisės aktuose, nei teismų sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenurodomos proceso normos, kurios nustato skundo tyrimo procedūrą, dėl kurios pažeidimo gali būti naikinamas prokuroro nutarimas. Nepaisant to, teismai pripažino, kad prokuroras pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo (skundo) tyrimo tvarką, kas prieštarauja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 3 dalių, CPK 49 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 5 punkto, 365 straipsnio 2 dalies nuostatoms; teismai nepagrįstai taikė Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.
Prokuroro teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą, siekiant apginti viešąjį interesą, įtvirtinta įstatyme (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 3 dalys, CPK 49 straipsnio 1 dalis, 365 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2010">3K-3-546/2010</a>). Prokuroras, prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, privalo išsiaiškinti: a) ar ginčo teisinis santykis sietinas su viešuoju interesu; b) ar prokuroro nustatytas galimas teisės aktų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą. Tik esant abiejų aplinkybių visetui atsiranda prokurorui teisė ir pareiga kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, viešojo intereso nenustatė, nes K. J., gindamas savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomus interesus, kreipėsi į teismą teisminės gynybos, t. y. tinkamai įgyvendino Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Nagrinėjant civilinę bylą dalyvavo pats K. J., jo interesams pagal įgaliojimą atstovaujanti sutuoktinė I. J., advokatas R. L., t. y. pareiškėjas tinkamai įgyvendino CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę, t. y. turėjo visas sąlygas tinkamai pasinaudoti proceso šalies teisėmis, nustatytomis CPK 42 straipsnyje, bei įvykdyti savo pareikšto reikalavimo įrodinėjimo pareigą, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje. Nė viename iš procesinių dokumentų pareiškėjas neužsiminė apie tai, kad jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso pažeidimas, nes jam padaryta turtinė žala yra visai visuomenei ar didžiajai jos daliai rūpimas klausimas. Tik kasaciniam teismui du kartus atsisakius priimti pareiškėjo advokato parengtus kasacinius skundus, pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašymą ginti viešąjį interesą proceso atnaujinimo instituto pagrindu. Be to, pareiškėjas nenurodė, o prokuroras nenustatė teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai sutampa su viešuoju interesu. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės amžius, jų gaunamos pajamos taip pat nėra nei faktinis, nei teisinis pagrindas prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, juolab teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje visų instancijų teismuose pareiškėjas gynė savo privačias teises ir, jo manymu, teisėtus interesus. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, tai šia teise jis negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus ginti savarankiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, t. y. tik ginant viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2010">3K-3-363/2010</a>). Nustačius, kad K. J. teisės ir teisėti interesai nesutampa su viešuoju interesu, teisminio proceso metu nebuvo pažeistos Konstitucijos, CPK normomis užtikrintos teisės (kreiptis į teismą teisminės gynybos ir naudoti visomis proceso dalyvio teisėmis), pareiškėjo argumentai dėl proceso teisės normų galimo pažeidimo buvo pripažinti kaip nebegalintys turėti teisinės reikšmės sprendimui dėl kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nes joks teisės akto pažeidimas, jeigu jis ir būtų nustatytas, negali pakeisti visiškai privataus ginčo teisinio santykio turinio į viešojo intereso elementą turintį ginčo teisinį santykį.
Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokio proceso ir kokią proceso teisės normą pažeidė prokuroras, kokiu įstatymu nustatyta, kad klaidų pašalinimas yra įstatymu įtvirtintas viešasis interesas, nors pagal CPK 291 straipsnio 5 punktą nutartyje būtina nurodyti ne tik motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, bet ir įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Procesiniame dokumente remiamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir nurodoma, kad prokuratūra, priimdama skundžiamą nutarimą, nevertino, ar teismų sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normos taikymo klaidų, tik apsiribojo įvertinimu, jog bylos ginčo išsprendimas yra reikalingas tik pačiam pareiškėjui (privatus interesas), o ne visai visuomenei (viešasis interesas). Toks atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nesuderinamas su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nes prokuratūra privalėjo įvertinti, ar civilinėje byloje, kurioje prašoma kreiptis dėl proceso atnaujinimo, buvo padarytos teisės normų taikymo klaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos, kasacinio teismų procesiniuose sprendimuose.
Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>, išaiškinimai lemia išvadą, kad aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjktMjMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-29-230/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-29-230/2012">2A-29-230/2012</a>, atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo. Pareiškėjo nuomone, teismų sprendimais pažeistos įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Be to, byloje nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis) – konstatuotina teismų sprendimuose (nutartyse) aiški teisės normos taikymo klaida.
Pareiškėjas remiasi CPK 365 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 19 straipsniu, nurodo, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybe kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, todėl jis šia teise turi įgyvendinti asmeniškai ir negali pavesti to daryti kitiems prokuratūros pareigūnams.
Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo prokuroras gali tik tada, kai teismo sprendimas pažeidžia viešąjį visuomenės interesą bei kitų asmenų, t. y. neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių ir kitų, turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. O. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-671/2003). Tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras paduoda prašymus pagal fizinių asmenų prašymą, nelaikytina, kad jis gina privatų, o ne viešąjį interesą.
Pareiškėjas prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apginti jo pažeistas civilines teises, kartu ir viešąjį interesą, nes aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Pareiškėjas yra pensinio amžiaus, gauna 905 Lt pensiją, o jo sutuoktinė – 575 Lt, todėl patirta žala iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Pareiškėjui iki šiol nėra atlyginta žala, padaryta jo butui dėl neteisėtų namo bendrijos veiksmų (neveikimo), toliau naikinamas pareiškėjo butas dėl namo bendrijos neveikimo ir nepriežiūros, o priteistų bylinėjimosi išlaidų priverstinis išieškojimas blogina pareiškėjo materialinę padėtį. Dėl to pareiškėjas prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjktMjMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-29-230/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-29-230/2012">2A-29-230/2012</a>, nes apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovą, tačiau bylos negrąžino nagrinėti iš naujo tam, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlytų jį pakeisti, o tiesiog ieškinį atmetė, net nepasiūlęs pakeisti atsakovo (aiški teisės normos taikymo klaida). Taigi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė proceso teisės normas, nes neįvertino, ar teismų procesiniuose sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normos taikymo klaidų, o tik apsiribojo įvertinimu, kad bylos ginčo išsprendimas yra reikalingas tik pareiškėjui (privatus interesas), o ne visai visuomenei (viešasis interesas).
Remdamasis Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>, išaiškinimais, pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas galėjo pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė šio prašymo nagrinėjimo procedūros, tačiau teismas negali pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo nustatytas viešojo intereso elementas, todėl nebesprendė dėl teisės normų taikymo pažeidimo, nors jo pašalinimas yra viešasis interesas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės – nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais, t. y. tiek dėl viešojo intereso, tiek dėl teisės pažeidimo fakto. Tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymą šiais aspektais, galima buvo spręsti dėl viešojo intereso. Tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus. Tai tik vienas tokios išimties aspektas.
Privataus intereso skirtumas nuo viešojo intereso įpareigoja valstybę įtvirtinti tam tikrus viešojo intereso gynimo mechanizmus. Viešojo intereso gynimą, kaip dispozityvumo principo išimtį, nulemia viešojo intereso prigimtis. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, kurioje metodologiškai konstruojama viešojo intereso samprata, paprastai ieškoma pusiausvyros tarp viešojo intereso ir partikuliarių interesų – grupinių ar individulių, juolab kad jie taip pat tampa tarsi vieši, nes yra ginami viešosios teisės priemonėmis. Žinoma, tokia pusiausvyra pateisinama tik tada, kai ne tik viešasis, bet ir partikuliarus interesas yra konstituciškai pagrįstas. Taigi viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų interesą; jei tam tikras partikuliarus interesas negali būti konstituciškai pagrindžiamas, viešasis interesas su juo nėra „derinamas“. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis.
Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra sudėtinga. Teismai tai atlieka vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Dažnai viešasis ir privatus interesai gali iš dalies arba visiškai sutapti (viešasis interesas gali būti personifikuotas), kitaip tariant, yra nemažai atvejų, kai asmens subjektinė teisė ar teisėtas interesas reikšmingas ir visuomenei ar jos daliai. Taigi riba tarp viešojo ir privataus intereso yra labai sąlyginė: remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Tačiau ši riba išlieka, kai teismai taiko savo suformuluotus viešojo intereso nustatymo kriterijus.
Viešasis interesas civiliniame procese ginamas įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt. Tokios išimtys yra pateisinamos ir būtinos, siekiant suderinti privataus ir viešojo intereso gynybą, užtikrinti šių interesų pusiausvyrą. CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinti prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemonės (teisė pareikšti ieškinį, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, atitinkamos institucijos turi teisę duoti išvadas bylose, kuriose yra išreikštas viešasis interesas). Taigi civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis.
CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Kadangi ši prokuroro teisė numatyta proceso principus reglamentuojančiose normose, tai galima teigti, kad šios viešojo intereso gynimo priemonės yra pagrindinės ir suderintos su proceso principais: dispozytivumo, rungimosi, lygiateisiškumo, numatant prokurorui procesinį bylos šalies statusą. CPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatytos prokurorui ieškovo teisės ir pareigos, ginant viešąjį interesą ir reiškiant ieškinį. Prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje yra kitokio pobūdžio viešojo intereso gynimo priemonė, kurios ypatumą lemia proceso atnaujinimo išimtinis pobūdis ir prašymo atnaujinti pagrindai bei tai, kad ginti viešąjį interesą tokiu būdu įstatymo leidėjas suteikia teisę tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą
CPK XVIII skyriuje nustatyta, kad užbaigtų bylų procesas gali būti atnaujintas. Prašyti atnaujinti procesą gali bylos šalys ir asmenys, neįtraukti į bylą, kai užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo pagrindus nustatanti norma taikoma visiems subjektams, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokį interesą jie prašo apginti – privatų ar viešąjį, išskyrus atvejį, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (jei sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Toks teisės suteikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nereiškia, kad jis prašo atnaujinti procesą visose užbaigtose bylose, išnagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą lieka neteisingo teisės normų pritaikymo tikimybė. Tokią teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi, ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 d dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Priešingas aiškinimas, pagal kurį bet kuris teisės normų pažeidimas savaime reikštų ir viešojo intereso pažeidimą, lemtų, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalėtų reaguoti į visus galimus netinkamo teisės normų taikymo atvejus, o tai reikštų jo vykdomą bendrą teismų procesinių sprendimų teisėtumo priežiūrą, nesuderinamą su konstitucinėmis prokuratūros funkcijomis, taip pat neleistiną kišimąsi į asmenų, kurių byla išnagrinėta, privatinę autonomiją.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitiems asmenims, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nėra suteikta teisės teikti tokį prašymą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos galimo padarymo ar tokios klaidos neištaisymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nereiškia jų teisių gynybos susiaurinimo ar kad teisę į tokią gynybą jie turi netiesiogiai, prašant Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti tokį prašymą. Įstatymo leidėjas išskyrė privataus ir viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgdamas į tokių interesų gynimo priemonių skirtumą. Pavyzdžiui, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją, o prokuroras – tik tuo atveju, jei byloje dalyvavo. Tais atvejais, kai prokuroras nedalyvavo byloje, ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui gali tekti naudotis prašymo atnaujinti procesą teise, taigi – ir dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Šių priemonių taikymo tikslas – atkurti prieš pažeidimą buvusią padėtį, grąžinant buvusias visuomenės ar jos narių poreikių tenkinimo galimybes, todėl prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje reiškiamas paprastai tuo atveju, kai nėra teisinių priemonių kitaip apginti viešąjį interesą. Valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Kaip jau minėta, tam tikslui numatyti subjektai, privalantys ginti viešąjį interesą, didesnis nei įprasta teismų aktyvumas ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra res judicata principo, lemiančio pagarbą teisinio apibrėžtumo principui, išimtis. Siekiant teisinio tikrumo teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Jokia proceso šalis neturi teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti teisės normos taikymo klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisinei sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal bankrutuojančios AB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). Šios proceso atnaujinimo taisyklės taikomos ginant tiek privatų, tiek viešąjį interesą. Taigi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė prašyti atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, skiriasi nuo kitų viešąjį interesą ginančių priemonių, ir yra išimtinė tiek dėl subjekto, kuriam suteikta ši teisė, tiek dėl šios teisės taikymo.
Nagrinėjama byla buvo pradėta remiantis fizinio asmens skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti teikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje privataus ginčo byloje. Pareiškėjo nuomone, šioje užbaigtoje byloje buvo pažeistas viešasis interesas – apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl tokios apskundimo teisės (ne)buvimo.
Dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą
Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2009">3K-3-365/2009</a>; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-706/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-706/2013">3K-3-706/2013</a>; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus;
2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.
Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį prokuroras, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, siekia, kad toks interesas būtų apgintas. Asmuo yra privataus intereso subjektas, o viešojo intereso subjektai – visuomenė ar jos socialinės grupės. Asmuo kreipiasi pats į teismą, o socialinę grupę ar visuomenę gina prokuroras, pareikšdamas ieškinį ar pareiškimą. Jei privatus asmuo turi informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, tai jis praneša prokurorui, kuris pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją, tiria šį pranešimą ir priima sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Galiausiai tai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato nagrinėjantis bylą teismas. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. G. skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose nenustatytų teisių suteikimas asmenims gali pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus proceso principus bei be pakankamo teisinio pagrindo iškreipti konstituciškai pagrįstų tiek privataus, tiek viešojo interesų gynimo pusiausvyrą. Tais atvejais, kai asmuo naudojasi visomis jo privataus intereso gynimui įstatyme nustatytomis priemonėmis, ir po to, kai ginčas išsprendžiamas jam nepalankiu sprendimu – prašo prokuroro spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo nustatymo užbaigtoje byloje, būtina nustatyti, ar net ir esant viešajam interesui, visais atvejais yra būtina, kad specialus valstybės įgaliotas pareigūnas (Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras) įsikištų į pasibaigusį procesą.
Jau buvo nurodyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi ieškovo teises ir pareigas, todėl, naudodamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi suteikta teise ginti viešąjį interesą, turi tiek teisių, kiek ir kita proceso šalis ar proceso dalyvis. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, jis paprastai nėra tos bylos šalis ir reiškia prašymą tik viešojo intereso gynimo tikslu. Atsižvelgdama į išimtinius šios viešojo intereso gynimo priemonės pobūdį ir subjektą, kuriam suteikta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kuriame sprendžiama, ar byla dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo turėtų būti atnaujinta (prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo stadija); laikoma, kad vieną kartą asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas jau buvo išspręstas; nusprendus atnaujinti procesą, Konvencijos 6 straipsnio garantijos vėl ima veikti (žr., pvz., Carlotto v. Italy, no. 22420/93, Commission decision of 20 May 1997, DR 89-B, p. 27, ir X. v. Austria, no. 7761/77, Commission decision of 8 May 1978, Decisions and Reports (DR) 14, p. 173-174, Zasurtsev v. Russia, no. 67051/01, judgment of 27 April 2006, par. 62; Rizi v. Albania, no. 49201/06, 8 November 2011, par. 47; kt.). Europos Tarybos 2012 m. rugsėjo 19 d. Rekomendacijoje dėl prokuroro veiklos už kriminalinės justicijos ribų (2012)11 dėl prokuroro pareigų asmenų atžvilgiu nustatyta, kad tais atvejais, kai prokuroro veikla paliečia pamatines asmens teises, tokia veikla gali būti kontroliuojama teismo (Rekomendacijos aiškinamojo rašto 27 punkto ii papunktis). Minėta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Prokuratūros įstatyme įtvirtinta bendroji nuostata, jog prokuroro veiklą kontroliuoja teismas (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis), tačiau joje nedetalizuojama, pagal kurių asmenų kreipimąsi ir kokiais atvejais tokia kontrolė vykdoma. Taigi Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti principai, kurie įgyvendinami specialiosiose atskirų teisės šakų normose.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Nurodytos nuostatos skirtos prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti. Nors ir skirtos viešojo intereso gynimui, šios nuostatos taip pat turi bendrąjį pobūdį ir turėtų būti konkretizuotos atitinkamų teisės šakų normose. Jau minėta, kad CPK asmenims tokios skundimo teisės nenumatyta.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kuriuo šis nenustatė viešojo intereso, t. y. teisės normos taikymo klaidos, kurią, pareiškėjo nuomone, padarė apeliacinės instancijos teismas privataus pobūdžio byloje, kurioje pareiškėjas buvo bylos šalis. Kaip teisės normos taikymo klaidą jis nurodė proceso teisės normos pažeidimą, t. y. kad jam nebuvo sudaryta galimybės pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kasatoriaus kreipimąsi vertino ir, neįžvelgęs viešojo intereso pažeidimo, atsisakė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Teismai nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl tokio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo remdamiesi bendrosiomis Prokuratūros įstatymo nuostatomis (įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis), pagal kurias prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui, taip pat asmens teise kreiptis į teismą ir suformuotu precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>.
Dėl bylą nagrinėjusių teismų argumentų Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies taikymo bei asmens teisės kreiptis į teismą klausimais šioje nutartyje jau pasisakyta. Dėl precedento taikymo išplėstinė teisėjų kolegija pasisako, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta dėl precedentų reikšmės, kad jie taikomi ne a priori, o panašių ar tapačių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. R. v. UAB „Magna charta“, bylos Nr. 3K-3-420/2014; kt.). Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a> buvo sprendžiamas klausimas dėl prokuroro atsisakymo paduoti ieškinį, o nagrinėjamoje byloje teismai sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Minėta, kad tai skirtingos viešojo intereso gynimo priemonės. Šioje byloje teisėjų kolegija nagrinėja klausimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pateikti teismui prašymą atnaujinti procesą, o ne dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pateikti ieškinį, ginant viešąjį interesą, apskundimo. Kasacinio teismo praktikoje klausimas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pateikti prašymą atnaujinti procesą nebuvo nagrinėtas; prieštaravimo su nurodyta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>, nėra.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymu, kuriuo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neginamos pareiškėjo teisės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas
Rimvydas Norkus
Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
