Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-454/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03089-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 77.1; 77.4.3; 78.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vienu skyrium gyvenančių tėvų nustatymą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė 2012 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų U. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo vaikams išlaikyti po 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų; 3) nustatyti tik dukters ir atsakovo bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikia 2800 Lt per mėnesį, todėl atsakovo nuo 2011 m. spalio teikiamas išlaikymas – po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį – nepakankamas; paaiškino, kad šalys, pradėjusios gyventi skyrium, nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovės nuomone, galimybė likti nakvoti pas atsakovą gali būti numatyta tik dukteriai; sūnus jautrus, ilgą laiką su atsakovu nebendravo, bijo pas jį likti, todėl iki tol, kol vaikas pasveiks ar pats panorės būti su tėvu, konkreti jų bendravimo tvarka nenustatytina.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, nurodydamas, kad kiekvienam vaikui išlaikyti gali skirti kas mėnesį 425 Lt; daugiau negali mokėti, nes gauna apie 2300 Lt atlyginimo, kurio daugiau kaip 1000 Lt išleidžia buto nuomai, 1356 Lt – už išsimokėtinai įsigytą butą JAV, darbui reikalingoms priemonėms ir mokslinei literatūrai įsigyti. Atsakovo teigimu, ieškovė jam neleidžia tinkamai bendrauti su vaikais, riboja jų bendravimą, t. y. formuoja vaikams tėvo atstūmimo sindromą, nesilaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduotos bendravimo su vaikais tvarkos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė kiekvienam jų iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012 m. kovo 6 d. iki vaikų pilnametystės; nustatė vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką darbo, švenčių ir savaitgalių dienomis; nustatė, kad tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, bet jis negali vaikų pasiimti, nekompensuojamos; nustatė, jog atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 dienų iš eilės. Atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovę turi įspėti prieš 1 mėnesį. Atsakovas atostogų su vaikais laikui vaikus turi pasiimti iš atsakovės pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną 18 val. Jei šalių atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem šalims; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; nustatė, kad atsakovas turi informuoti ieškovę apie planuojamų atostogų su vaikais vietą ir pobūdį; ieškovė turi pateikti atsakovui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; vaikai gali išvykti už Lietuvos Respublikos ribų tik ieškovei sutikus; nustatė, jog, vaikams susirgus, atsakovas turi informuoti apie tai ieškovę ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei; sergančius vaikus atsakovas turi teisę lankyti namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su ieškove; nustatė, kad bendravimo tvarka su atsakovu šalių sūnui taikytina kiekvienu atveju atsižvelgiant į jo norą vykti (nevykti) su atsakovu, išreikštą ieškovės ar vaiką prižiūrinčio suaugusio asmens akivaizdoje; kiekvienu atveju atsakovas privalo iki 20 val. grąžinti vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė valstybei iš atsakovo 460 Lt žyminio mokesčio, 26 Lt pašto išlaidų atlyginimo, ieškovei – 2466 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 71 Lt žyminio mokesčio, 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų atlyginimo; priteisė atsakovui iš ieškovės 71 Lt žyminio mokesčio, 666,70 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo; nurodė grąžinti atsakovui 200 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad šalys nesudarė santuokos, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. gyvena skyrium, vaikai gyvena su ieškove jos tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini); dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo atsakovas neprieštarauja.

Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį – apie 2200 Lt. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrai su ieškove išsimokėtinai įsigytą butą JAV, už kurį įmokas moka atsakovas, senovinių pinigų kolekciją, kurios vertė, ieškovės teigimu, apie 60 000 Lt, automobilį. Ieškovė dirba auklėtoja vaikų lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini), gauna per mėnesį apie 1200 Lt, Lietuvoje turto neturi, gyvena su vaikais ieškovės tėvams priklausančiame bute, kuriame naudojasi vienu kambariu. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, todėl jis turėtų mokėti vaikams didesnę jiems reikalingo išlaikymo dalį; tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti vaikams ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą, teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog šalių sūnaus sveikata sutrikusi, jam rekomenduojamos psichologo konsultacijos, į šalių dukters priešmokyklinį amžių ir su tuo susijusias išlaidas, taip pat į tai, kad, iškėlus bylą teisme, atsakovas vaikams pirko dovanų, žaislų, apsilankymo baseine abonementus ir plaukimo reikmenis, kt. Aplinkybę, kad teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė prašė priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), teismas vertino kaip apsirikimą, nes visuose procesiniuose dokumentuose ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo.

Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad dėl ieškovės įtakos vaikams formuojamas tėvo atstūmimo sindromas (CPK 178 straipsnis); pažymėjo, jog, remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 m. spalio 15 d. pažyma, diskusija apie tėvų atstūmimo sindromą vyksta įvairiose šalyse, tačiau šis sindromas neįtrauktas į pagrindinius sveikatos būkles aprašančius dokumentus ir į Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (TLK-10-AM), neaprašytas Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikimų vadove (DSM), t. y. medicinoje nepripažintas sveikatos sutrikimu. VšĮ Paramos vaikams centro nuomone, tėvų atstūmimo sindromo kaip vaiko psichikos sutrikimo pripažinimas reikštų, kad vaikui kažkas negerai, nors už tokią situaciją, kai vaikas nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsakingas suaugęs asmuo. Iš Vilniaus moterų namų Krizių centro 2012 m. spalio 15 d. pažymos, kuri surašyta remiantis Specializuotos pagalbos centro ieškovei teiktų konsultacijų (15 kartų) pagrindu, teismas nustatė, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę vaikų akivaizdoje ir tai kelia pavojų vaikų sveikatai ir gerovei, todėl sprendė, jog šalių sūnaus nenoras pasilikti vienam su atsakovu, nakvoti jo namuose natūralus; šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikui konstatuotas ūmus motorinis tikas. Teismas nurodė, kad atsakovas turi ieškoti būdų, kaip susigrąžinti vaiko pasitikėjimą, tačiau šiam tikslui pasiekti neturi naudoti prievartos priemonių.

Teismas nesutiko, kad ieškovei būtų nustatyta pareiga kompensuoti atsakovo nepanaudotą bendravimo su vaikais laiką, nes šalys turi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu nesusitaria kitaip; atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) tvarką, nes tam nepritarė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, atsižvelgusi į tai, kad vaikai maži, o pokalbiai prieš vaikų miegą (20–20.30 val.) apskritai nerekomenduojami, be to, atsakovas gyvena greta, todėl taikyti tokių priemonių nėra būtinybės. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sumažino atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu trukmę iki 14 dienų; pripažino perteklinėmis atsakovo siūlomas nuostatas, apibrėžiamas dalyje „Kitos sąlygos“ (papildomos 2 val. bendravimo su vaikais nesusitarus su ieškove, pareigos ieškovei informuoti atsakovą apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, draudimų tretiesiems asmenims, draudimo vaikams išvykti gyventi į užsienį nustatymas, šalių bendravimo tvarkos klausimų sprendimo formos apibrėžimas ir pan.), nes jos jau aptartos įstatymuose, reglamentuojančiuose tėvų pareigas vaikams, todėl nustatyti jų teismo sprendimu nėra būtinybės.

Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka su vaikais, atsižvelgiant į sprendime nurodytus pakeitimus, atitinka vaikų interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis); visiškas draudimas atsakovui bendrauti su sūnumi neatitiktų vaiko interesų; tiek ieškovė, tiek atsakovas turi siekti, kad būtų atkurtas saugus atsakovo ir sūnaus emocinis ryšys bei galėtų būti taikoma įprasta bendravimo tvarka. Įvertinęs tai, kad šalių sūnus mažametis (4 m.), jam svarbus tinkamas dienos režimas, įprasta aplinka, taip pat jo emocinę būseną, atsižvelgdamas į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis), teismas sprendė, jog bendravimo tvarka turi būti taikoma, atsižvelgiant į vaiko norą ir bet kuriuo atveju nakvynei jis turi būti grąžinamas į ieškovės gyvenamąją vietą.

Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka: atsižvelgdamas į tai, kad du ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai, vienas – iš dalies, priteisė jai iš atsakovo 2/3 dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, t. y. 2466 Lt, o atsakovui iš ieškovės 1/3 dalį – 666,70 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo 360 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 100 Lt už gyvenamosios vietos nustatymą; priteisė atsakovui ir valstybei iš ieškovės po ½ dalį žyminio mokesčio (po 71 Lt) už bendravimo tvarkos nustatymą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl šios dalies nutarė:

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu tėvas R. K. su sūnumi A. K. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui (psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto ieškovė ir atsakovas susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Ieškovė R. K. įpareigojama užtikrinti A. K. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka savo susitarimu. Jeigu šalys nesutaria, už paslaugas specialistui apmoka R. K., kuriam 1/3 jo patirtų išlaidų dalį privalo kompensuoti ieškovė R. K. Tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki minėtas specialistas duos išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be specialisto tarpininkavimo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, su A. K. tėvas R. K. bendrauja toliau nustatyta bendra bendravimo su vaikais tvarka.

Bendravimui su dukterimi U. K. pereinamas laikotarpis nenustatomas ir su dukterimi tėvas bendrauja toliau nustatyta tvarka.

Nustatyti tokią R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

Darbo dienomis ir savaitgaliais:

kiekvienos savaitės trečiadienį vaikai bendrauja su tėvu nuo 17 val. iki 20.00 val.;

kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaikais bendrauja motina.

Švenčių dienomis vaikai su tėvu bendrauja tokia tvarka:

kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaikų gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.

Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

Atostogų metu:

Vaikai su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;

Vaikai su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 mėnesį.

Bendrosios nuostatos:

Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta.

Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti.

Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Vaikams susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Sergančius vaikus tėvas lanko jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina.

Dėl likusios dalies sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovui R. K. 1000 Lt išlaidų už ekspertizę.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl priteisto išlaikymo dydžio, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė; pažymėjo, kad senovinių pinigų numizmatinė kolekcija, butas JAV, atsakovui nuosavybės teise Lietuvoje turint kitą būstą, nebūtini, todėl, sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties, jo argumentai, kad jis turi išlaidų kreditui už butą JAV apmokėti, nevertintini kaip reikšmingi; atsakovo papildomai pateikti įrodymai, jog jo darbo pajamos sumažėjo, neįrodo, kad tokią situaciją lėmė objektyvūs veiksniai (profesijos nepatrauklumas darbo rinkoje ar pan.). Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl išlaikymo pareigos padalijimo, svarbi aplinkybė, kad vaikai gyvena su motina (ieškove), kuriai tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, susijusi su kasdiene vaikų priežiūra, kartu apribojanti ieškovės galimybes gauti papildomų pajamų. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta ekspertizės išvada, nustatė, kad abu tėvai kalti dėl sūnaus psichologinės būsenos, todėl atsakovas turi prisidėti prie jos gerinimo išlaidų; pažymėjo, jog šalių duktė – mokyklinio amžiaus, todėl jos poreikiai auga; atsižvelgdama į tai, kad atsakovas – praktikuojantis medikas (chirurgas), nuolat tobulinantis profesines žinias, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad jis neturi galimybių pagerinti savo turtinės padėties. Pasisakydama dėl to, kad ieškovė, atsakovo nuomone, prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo ieškinio pareiškimo dienos, teisėjų kolegija pažymėjo, jog klausimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenka į nagrinėjamų bylų, turinčių viešojo intereso, kategoriją, todėl, nustatęs, kad atsakovas neteikė pakankamo dydžio išlaikymo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priteisti išlaikymą vaikams nuo teisės pažeidimo momento, šiuo atveju – nuo ieškinio pareiškimo dienos.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįstas atsakovo reikalavimas nustatyti, jog atsakovo dėl užimtumo prarastos bendravimo su vaikais dienos turi būti kompensuojamos; šiuo aspektu atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesuderinta su vaikų stabilios aplinkos poreikiu, be to, tokios tvarkos nustatymas galėtų lemti šalių nesutarimus, kurie didintų žalą vaikams.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu trukmės, pagrįstai atsižvelgė į šiuo atveju svarbias aplinkybes – vaikų amžių, taip pat į tai, kad abu vaikai dėl tėvų konflikto patiria stresą; šalims trūksta gebėjimų palaikyti tinkamą bendravimą su vaikais ir vienas su kitu, geranoriškai tartis dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaikų, o ne tik į savo interesus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką, šiuo metu netikslinga nustatyti atsakovo siūlomą nekonkrečią bendravimo iki 28 dienų (dalimis arba iš karto) tvarką atostogų metu. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis šalių keliamų klausimų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos neesminiai (tarp jų – dėl pirmenybės atostogauti su vaikais, dėl vaikų dokumentų paruošimo, dėl bendravimo dienų sutapties, dėl bendravimo atostogų metu tik su vienu iš tėvų ir pan.). Pasisakydama dėl vaikų išvykų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo, su kuriuo gyvena vaikai, šiuo atveju – ieškovė, paprastai turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, pasiruošimą vykti į kelionę į užsienį, todėl pirmosios instancijos teismo šiais klausimais nustatytą bendravimo tvarką pripažino pagrįsta; pažymėjo, jog ieškovė jai suteiktomis teisėmis neturėtų piktnaudžiauti. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo teiginiais, kad bendravimo tvarkos nuostatos, taikytinos vaikams susirgus, pažeidžia jo teises, nes atsakovui nedraudžiama lankyti sergančių vaikų jų gyvenamojoje vietoje; nuostata, kad, vaikams susirgus, juos apžiūrės atitinkamos kvalifikacijos gydytojas jų gyvenamojoje vietoje, atitinka vaikų interesus.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nenustatymo pagrįstumo, rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kad nepastebėta, jog vaikas akivaizdžiai nenorėtų bendrauti su atsakovu, vengtų užmegzti su juo ryšį. Ekspertė vaiko elgesį su tėvu įvardijo kaip susikaustymą po ilgo nesimatymo, nutolimą, tačiau ne kaip atsisakymą bendrauti ar aktyvų atsakovo atstūmimą; kartu priėjo prie išvados, kad vaiko patiriamas nerimas ir įtampa, bendraujant su tėvu, yra dėl šalių konfliktų, todėl neišnyks, jei šalys ir kiti vaikui svarbūs suaugusieji nebendradarbiaus; pažymėjo, kad skatinant atsakovo ir vaiko bendravimą svarbus geranoriškas nusiteikimas; besąlyginis reikalavimo bendrauti su tėvu laikymasis ar jo vykdymas prievarta reikštų vaiko emocinės būsenos nesupratimą ir jos nepaisymą. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad abu tėvai dėl jų konfliktų nebegali visapusiškai atlikti pareigų: tinkamai suprasti vaikų interesų, jausmų, atsiliepti į jų esminius psichologinius poreikius bei konstruktyviai spręsti jų psichologinės gerovės klausimus, nesupainiojant jų su savaisiais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl vaiko psichologinės būklės, jo nenoro bendrauti su atsakovu kaltos abi šalys, negalinčios geranoriškai susitarti, bendradarbiauti, lanksčiai spręsti bendravimo su vaikais tvarkos klausimų. Eksperto išvadoje siūlomas būdas atkurti normalius tėvų ir vaiko santykius – bendravimas su profesionalaus šeimos psichologo (psichoterapeuto) pagalba ir tarpininkavimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kitus įrodymus byloje (liudytojos V. Č. (psichologė, konsultavusi šalis) parodymus, liudytojos J. S. (Psichologijos katedros docentė) parodymus, Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadą, Vaiko raidos centro 2012 m. balandžio 25 d. išrašus, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2012 m. liepos 18 d. pažymas), sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada, todėl nustatė atsakovo ir sūnaus bendravimui pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie turi galimybę bendrauti tik dalyvaujant šalių sutarimu pasirinktam šeimos psichologui (psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje iki nurodytas specialistas konstatuos, jog atsakovas pasirengęs bendrauti su vaiku savarankiškai.

Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus byloje pareikštus savarankiškus reikalavimus, teisingai nustatė, kokia dalis jų patenkinta. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priteistą išlaikymo sumą, teisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį už šį reikalavimą. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byloje nustatyta, jog dėl prastos šalių sūnaus psichologinės būklės kalti abu tėvai, teisėjų kolegija nusprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatų pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepaskirstyti (CPK 93 straipsnis).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį bei iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimus: panaikinti pereinamąjį laikotarpį – atsakovo ir sūnaus bendravimą prižiūrint psichologui; panaikinti sąlygas, susijusias su bendravimo tvarkos pasikeitimais, vaikams susirgus; panaikinti apribojimą vaikams vykti su atsakovu į užsienį tik gavus ieškovės sutikimą; panaikinti nuostatas, pagal kurias dienos, kuriomis atsakovas pagal nustatytą bendravimo tvarką negali bendrauti su vaikais, nekompensuojamos; papildyti apeliacinės instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais tvarką; pakeisti ir papildyti nuostatas dėl šalių bendravimo su vaikais jų atostogų metu, be kita ko, nustatant, iki 28 dienų bendravimo atostogų metu trukmę; papildyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką dėl bendravimo telekomunikacijų priemonėmis, taip pat nuostata, kad šalys privalo informuoti viena kitą ir tartis vaikų ugdymo, gydymo ar moralinio (dorovinio) auklėjimo klausimais; pakeisti priteisto išlaikymo dydį, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. priteisiant po 400 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. – po 425 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. – po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl bendravimo tvarkos. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pereinamąjį kasatoriaus ir jo sūnaus bendravimo laikotarpį, kurio metu bendravimas gali vykti tik per tarpininką (šeimos psichologą (psichoterapeutą) bei kad toks bendravimo būdas taikytinas tol, kol specialistas nuspręs, jog tėvai pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai, nepagrįstai, nesant tam teisės aktuose ar Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyto pagrindo, apribojo kasatoriaus ir sūnaus bendravimą ir kasatoriaus dalyvavimą sūnų auklėjant, taip pat nustatė vaikų interesų neatitinkančias kitas kasatoriaus bendravimo su vaikais sąlygas, taip pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1, 3 dalis, CK 3.155 straipsnio 1, 2 dalis, 3.156 straipsnį, 3.159 straipsnio 2 dalį, 3.161 straipsnio 3 dalį, 3.165 straipsnio 1 dalį, 3.170 straipsnio 1 dalį, 3.175 straipsnio 2 dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, be to, priėmė sąlyginį sprendimą, taip pažeisdamas CPK 267 straipsnį ir nukrypdamas nuo naujausios kasacinio teismo praktikos:

1.1. Dėl šalių sūnaus nenoro bendrauti su kasatoriumi priežasčių. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl šalių sūnaus nenoro bendrauti su tėvu (kasatoriumi) yra abiejų šalių kaltės. Anot kasatoriaus, ieškovės elgesys patvirtina, kad šalių sūnui formuojamas tėvo atstūmimo sindromas, t. y. reiškinys, apibūdinamas kaip sąmoningas ar nesąmoningas vieno iš tėvų siekis skyrybų metu apriboti ar visiškai nutraukti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaikų bendravimą. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad šalių sūnaus elgesyje matyti tėvo atstūmimo požymių. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tokius tėvo atstūmimo sindromą formuojančius ieškovės veiksmus patvirtinančius įrodymus: 1) ieškovės byloje pateikti pasiūlymai dėl kasatoriaus bendravimo su vaikais tvarkos, iš kurių matyti, kad ieškovė siekė kuo labiau apriboti kasatoriaus ir vaikų bendravimą, pvz., 2012 m. balandžio 18 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė nustatyti, kad darbo dienomis kasatorius su vaikais galėtų bendrauti 1,5 val., kas antrą savaitgalį – po 4 val. per dieną; 2) ieškovė 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdyje atsisakė bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo; 3) atsakovo į bylą teiktos susirašinėjimo su ieškove trumposiomis žinutėmis ir elektroniniu paštu kopijos, kurios patvirtina, kad ieškovė nuolat nesilaikė Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduotos bendravimo su vaikais tvarkos; 4) 2012 m. vasarą ieškovė neleido kasatoriui su vaikais atostogauti; 5) ieškovė neperduoda vaikams kasatoriaus siunčiamų laiškų su dovanomis; 6) po pirmosios instancijos teismo sprendimo kasatoriui nebuvo suteikta galimybės bendrauti su sūnumi; 7) prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovė keletą kartų apkaltino kasatorių, kad jis smurtauja, kreipėsi dėl to į policijos įstaigą; visi pradėti ikiteisminiai tyrimai atsakovui nutraukti; 8) ieškovė reiškia naujus ieškinius kasatoriui: civilinėje byloje Nr. N2-38219- 131/2013 dėl tėvų valdžios kasatoriui apribojimo ieškovė kaltina kasatorių seksualiniu dukters išnaudojimu. Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad šalių sūnaus nenoras bendrauti su kasatoriumi – ieškovės formuojamo tėvo atstūmimo sindromo padarinys. Kasatorius, be kita ko, abejoja byloje atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumu: 1) ekspertizę atlikusi psichologė D. Č. neįrašyta į teismo ekspertų sąrašą; 2) ji neįspėta dėl atsakomybės ir neprisaikdinta; 3) byloje nenustatyta, kad ekspertė susipažinusi su tėvo atstūmimo sindromu; 4) ekspertizės išvada neišsami ir prieštaringa, pvz., viena vertus, nurodoma, kad vaiko nenoras, jo atsisakymas bendrauti su kasatoriumi negali būti pagrindas apriboti jų bendravimą, kita vertus, pabrėžiama, jog nelankstus reikalavimo bendrauti su tėvu laikymasis ar jo vykdymas per prievartą reikštų vaiko emocinės būklės nepaisymą.

1.2. Dėl kasatoriaus ir sūnaus pereinamojo bendravimo per tarpininką laikotarpio nustatymo ir sąlyginio sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. G. U., bylos Nr. 3K-3-1176/2003). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant – asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas – tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-650/2002). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>). Anot kasatoriaus, byloje nenustatyta, kad betarpiškas jo ir sūnaus bendravimas negalimas, kad tiesioginis ir nuolatinis jų bendravimas kenktų vaikui, neatitiktų jo interesų, norų, pažiūrų, ar vaikui būtų padaryta žalinga įtaka ir kt. (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadose nurodyta, kad šalių sūnus neatsisako bendrauti su kasatoriumi, tačiau jų ryšys silpnas dėl nutolimo, ilgo nebendravimo ir pan., jį padėti atkurti, savo palaikymu ir padrąsinimu, be kita ko, turi ieškovė. Tik nesant galimybės geranoriškai bendradarbiauti ir susitarti buvo rekomenduojamas bendravimas per tarpininką, tačiau, kasatoriaus nuomone, ieškovei nesiekiant bendradarbiauti, bendravimo per tarpininką laikas būtų neapibrėžtas, o tai neatitinka vaiko interesų. Be to, kasatoriaus teigimu, nustačius pereinamąjį laikotarpį, priimta sąlyginė nutartis, nors priimti tokią nutartį draudžiama (CPK 267 straipsnis): 1) nenustatytas pereinamojo laikotarpio terminas, tik sąlyga, kad kasatorius bendraus su sūnumi stebint specialistui, kol šis nutars, jog jo tarpininkavimo nebereikia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>, konstatuota, kad nuostata, jog bendravimo tvarkos taikymas iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai, nepagrįsta, nes tai yra sąlyginis sprendimas, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms; 2) pagal teismo nutartį šalių surasto ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirto psichologo teismo nutartis neįpareigoja ir nesukuria jam jokių teisių bei pareigų; Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi jiems pavaldžių kvalifikuotų psichologų. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pereinamąjį laikotarpį, nepagrįstai nusprendė dėl išlaidų specialisto paslaugoms apmokėti šalims paskirstymo, atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį, o ne į kaltę, taip pažeisdamas CK įtvirtintą tėvų lygiateisiškumo principą (CK 3.156 straipsnis, 3.159 straipsnio 2 dalis), taip pat Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jei vaikui neteisėtai atimamas identiškumo elementas – teisė į šeimos ryšius – valstybė suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atkurti.

1.3. Dėl kompensacinio mechanizmo (bendravimo tvarkos lankstumo) nenustatymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad, nustačius kasatoriui galimybę bendrauti su vaikais kitu nei bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, būtų neužtikrinamas vaikų stabilaus gyvenimo poreikis, nepagrįstas. Kasatorius pažymi, kad jo darbo grafikas, dirbant pagal profesiją (chirurgu), nuolat keičiasi, t. y. kasatorius ne visada gali bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, todėl neužtikrinamas pakankamas jo ir vaikų bendravimas. Nustačius, kad bendravimo laikas kompensuojamas, nepasikeistų vaikų poilsio ar ugdymo režimas, bet to, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip turinti didesnę reikšmę, nei vaikų poreikis bendrauti su tėvu; aplinkybė, jog turėtų būti taikoma lanksti bendravimo tvarka, jeigu to reikia dėl konkrečių aplinkybių (darbo, vaikų ligų), be kita ko, nurodyta ekspertizės išvadoje.

1.4. Dėl bendravimo atostogų metu trukmės. Kasatoriaus teigimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai argumentuotai nepagrindė, kodėl 28 dienų kasatoriaus ir vaikų atostogos neatitiktų jų interesų, o 14 dienų – atitiktų. Aplinkybė, kad vaikai – mažamečiai (6 ir 7 m.), tokios išvados nepagrindžia. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės rekomendacijas nustatyti 28 dienų kasatoriaus atostogas su vaikais, be to, nenustatė, nuo kokio amžiaus vaikų ir kasatoriaus atostogų trukmė gali būti ilginama.

1.5. Dėl kasatoriaus atostogų su vaikais pradžios ir pabaigos laiko (dėl vaikų pasiėmimo prieš pirmąją atostogų dieną ir jų grąžinimo paskutiniąją atostogų dieną). Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl vaikų pasiėmimo prieš atostogas laiko ir grąžinimo po jų, t. y. kad kasatorius negali vaikų pasiimti iš vakaro 20 val. ir grąžinti jų paskutinės atostogų dienos 20 val. Argumentai, kad kitu atveju ieškovei pasunkės galimybės tinkamai suruošti vaikus atostogoms, taip pat kad vaikams būtina skirti laiko grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, anot kasatoriaus, nepagrįsti ir nelogiški.

1.6. Dėl pirmenybės atostogauti su vaikais (šalių atostogų dienų su vaikais sutapties). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jei šalių atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau, tačiau to nemotyvavo. Kasatoriaus teigimu, tokia nuostata reiškia, kad, susidarius pirmiau nurodytai situacijai, kasatorius galėtų atostogauti su vaikais 7 kalendorines dienas, o taip neužtikrinama maksimali tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Tokios tvarkos nustatymas, be kita ko, riboja kasatoriaus galimybes planuoti atostogas, pvz., rezervuojant kelionės bilietus, nes ieškovė gali prieš keletą savaičių informuoti kasatorių, kad ji ketina atostogauti su vaikais. Kasatoriaus nuomone, atostogos neturėtų būti dalijamos, o pirmenybė atostogauti su vaikais turi būti suteikta tam iš tėvų, kuris atostogų klausimą išspręs anksčiau.

1.7. Dėl kasatoriaus išvykimo su vaikais į užsienį atostogų metu tik su ieškovės sutikimu. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jo išvykos su vaikais per atostogas į užsienį galimos tik su ieškovės sutikimu, pažeidžia Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 2 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, Europos Tarybos reglamente Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje garantuojamą vaikų ir tėvų judėjimo laisvę laisvai atostogų metu išvykti iš šalies, taip pat priimta neatsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės 2012 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje išvadą, kad kasatoriaus išvykimas su vaikais į užsienį neturėtų būti ribojamas. Kasatorius – gydytojas ir turi galimybę pasirūpinti vaikų sveikata bei gauti apie ją visą reikiamą informaciją. Nustatant tik vienam iš tėvų pareigą gauti kito tėvo sutikimą, vykstant su vaikais į užsienį, pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumas, skyrium gyvenantis tėvas diskriminuojamas (Konstitucijos 29 straipsnis, CK 3.156 straipsnis).

1.8. Dėl vaikų dokumentų išankstinio pateikimo tėvui prieš atostogas. Pirmosios instancijos teismas dėl kasatoriaus prašymo nustatyti ieškovei pareigą pateikti kasatoriui prieš atostogas su vaikais jų dokumentus nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad šis klausimas neesminis, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Ieškovei nepateikiant vaikų dokumentų, kasatorius negali atostogų metu su vaikais išvykti į užsienį.

1.9. Dėl bendravimo su vaikais, jiems susirgus. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad, vaikams susirgus kasatoriaus bendravimo su jais laikotarpiu, vaikai turi būti grąžinti ieškovei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius, būdamas gydytojas ir turėdamas specialių žinių, negalėtų pasirūpinti vaikų sveikata. Kasatoriaus teigimu, vaikams susirgus, jam draudžiama lankyti.

1.10. Dėl pareigos informuoti kasatorių dėl vaikų vizitų pas gydytojus, psichologus nustatymo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareigos ieškovei informuoti kasatorių apie vaikų vizitus pas gydytojus ar psichologus nustatymas būtų perteklinis, o apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas šiuo klausimu, pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, ieškovei tokios pareigos nenustačius, neužtikrinama, kad vaikams bus suteiktas tinkamas gydymas.

1.11. Dėl bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis nenustatymo. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, atsižvelgdami tik į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, netenkino kasatoriaus prašymo įtvirtinti galimybę bendrauti su vaikais telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bendravimas tokiomis priemonėmis kenktų vaikams. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė, taip, be kita ko, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį.

2. Dėl išlaikymo dydžio. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus turtinę padėtį ir neatsižvelgdamas į tai, kad kasatorius turi išlaidų grąžinant paskolą už butą JAV, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir nukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, anksčiau jis dirbo 1,5 etato, o šiuo metu – 1 etatu pagal turimą kvalifikaciją (gydytojas–rezidentas), tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė; be to, netyrė ieškovės galimybių susirasti geriau apmokamą darbą pagal profesiją (ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą, tačiau dirba vaikų darželyje auklėtojos padėjėja).

3. Dėl teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė teisės į išlaikymo atsiradimo momentą, taip pažeidė CK 3.200 straipsnio, CPK 140, 185 straipsnių reikalavimus. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo skolą ir prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. pripažino, kad kasatorius iki tol tinkamai vykdė vaikų išlaikymo prievolę. Šios aplinkybės užfiksuotos teismo posėdžio garso įraše. Dėl to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti išlaikymą ne nuo 2012 m. kovo 6 d., o nuo 2012 m. lapkričio 13 d.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir žyminio mokesčio dydžio. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. kasatorius sutiko, kad jie gyventų su ieškove, todėl dėl šio reikalavimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo negali būti priteisiamas. Pagrindinis ginčas byloje – dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jam spręsti buvo skiriama daugiausia laiko teisme, taip pat teikiant procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs tam tikrus papildymus ir pakeitimus, iš esmės pritarė kasatoriaus pasiūlytai bendravimo tvarkai; apeliacinės instancijos teismas tenkino dalį kasatoriaus prašymų. Dėl to, kasatoriaus nuomone, neaišku, kodėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos taip, kad didžiąją jų dalį (2/3) turi atlyginti kasatorius, taip, be kita ko, pažeisti CPK 3 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir protingumo principai. Ieškovės išlaidos, turėtos už atstovavimą advokatui E. Luotei, nepriteistinos, nes ieškovė nustatytu terminu nepateikė dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas (CPK 3, 88, 98 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai netinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį už išlaikymo priteisimą (1000 Lt x 12 mėn. x 3 proc.= 360 Lt) ir pažeidė CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą). Kasatorius neginčijo visos išlaikymo sumos, o tik teikto išlaikymo (850 Lt/mėn.) ir teismo priteisto išlaikymo (1000 Lt/mėn.) skirtumą (150 Lt/mėn.), todėl mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo būti apskaičiuota nuo jo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl bendravimo tvarkos. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad šalių sūnui sunku bendrauti su tėvu (kasatoriumi), dėl tėvų nesutarimų jam atsirado nervinis tikas, todėl, ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai, siekdami sumažinti daromą žalą vaiko psichologinei būsenai, pagrįstai nustatė nutrūkusio kasatoriaus ir sūnaus ryšio atkūrimo tvarką. Byloje buvo paskirta ir atlikta psichologinė ekspertizė, kurios išvadų kasatorius neskundė, neprašė atlikti pakartotinės ekspertizės; eksperto pasirašytas priesaikos tekstas pridėtas prie ekspertizės akto. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad jei nėra galimybės tėvams geranoriškai susitarti ir bendradarbiauti, būtina skirti profesionalaus psichologo (psichoterapeuto) pagalbą ir tarpininkavimą, kurio metu konsultacijos vyktų reguliariai pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir nustatytoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas į šias nuostatas atsižvelgė, nuspręsdamas dėl kasatoriaus ir sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos per tarpininką nustatymo. Ekspertizės išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad šeimos nariai turi stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą, atkurti jo saugumo jausmą ir psichologinę pusiausvyrą, todėl nelankstus reikalavimo bendrauti su tėvu laikymasis ar jo vykdymas prievarta reikštų vaiko emocinės būsenos nesupratimą ir jos nepaisymą. Kasatoriaus teisė bendrauti su sūnumi negali būti vertinama kaip prioritetinė vaiko teisei į saugią, stabilią aplinką. Tėvų teisė maksimaliai bendrauti su vaiku gali būti įgyvendinama visa apimtimi tada, kai toks bendravimas nesudaro problemų, nežaloja vaiko psichikos, sveikatos, tačiau šioje byloje nustatyta, kad kiekvienas susitikimas su tėvu vaikui sukelia stresą, o kasatoriaus reikalavimas, kad, neatsižvelgiant į tai, sūnus vis tiek su juo bendrautų, neatitinka vaiko interesų. Ieškovė pažymi, kad nė vienas specialistas, pas kurį lankėsi šalių sūnus, be kita ko, atlikęs ekspertizę ekspertas, nekonstatavo vaikui tėvo atstūmimo sindromo; ekspertizės išvados patvirtina, kad dėl vaiko psichologinės būklės kalti abu tėvai.

2. Dėl kompensacinio mechanizmo (bendravimo tvarkos lankstumo) nenustatymo. CPK 267 straipsnyje draudžiama priimti sąlyginį sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo kokios nors aplinkybės buvimo (nebuvimo). Patenkinus kasatoriaus reikalavimą nustatyti teismo sprendimu alternatyvią jo bendravimo su vaikais tvarką, kuri turėtų būti taikoma, jei kasatorius jam nustatytu bendravimo su vaikais laiku būtų užimtas, vykdyti teismo sprendimą būtų neįmanoma, nes jo vykdymas priklausytų išimtinai nuo kasatoriaus valios, o ieškovė turėtų derinti savo planus ar juos keisti, atsižvelgiant į kasatoriaus norus; tokios tvarkos nustatymas neužtikrintų vaikams stabilios aplinkos, saugumo poreikio, jie negalėtų planuoti susitikimų su tėvu, šiems ruoštis, kartu būtų pažeista vaikų teisė leisti laiką su ieškove.

3. Dėl bendravimo atostogų metu trukmės, kasatoriaus atostogų su vaikais pradžios ir pabaigos laiko (vaikų pasiėmimo prieš pirmąją atostogų dieną ir jų grąžinimo paskutiniąją atostogų dieną), pirmenybės atostogauti su vaikais (tėvų atostogų dienų su vaikais sutapties). Ieškovės nuomone, kasatoriaus argumentai, kuriais jis kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl bendravimo su vaikais atostogų metu, paremti išimtinai kasatoriaus interesais ir neatsižvelgiant į ieškovės poreikį planuoti poilsį su vaikais. Vaikams paaugus, atostogų trukmė su kiekvienu tėvų gali būti pakeista.

4. Dėl kasatoriaus išvykimo su vaikais į užsienį atostogų metu tik su ieškovės sutikimu. Ieškovės įsitikinimu, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatorius turi teisę su vaikais išvykti į užsienį tik su jos sutikimu, pagrįsta, nes ieškovė, būdama motina, turi teisę žinoti, kokiomis sąlygomis ir kokioje šalyje atostogaus vaikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai konfliktiški ir bijoma, jog kasatorius neišvežtų vaikų į šalį, iš kurios negalėtų vaikų susigrąžinti.

5. Dėl vaikų dokumentų išankstinio pateikimo tėvui prieš atostogas. Ieškovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pateikti vaikų dokumentus prieš jų atostogas su tėvu – neesminis ir įrodo kasatoriaus priešišką nusiteikimą bei nenorą bendradarbiauti. Teismo sprendimu negali būti sureguliuoti visi įmanomi šalių ir jų vaikų bendravimo aspektai.

6. Dėl bendravimo su vaikais, jiems susirgus, pareigos informuoti tėvą dėl vaikų vizitų pas gydytojus, psichologus nustatymo. Ieškovės nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad jis gali pasirūpinti vaikų sveikata, jiems susirgus, nepagrįsti, nes kasatorius – ne vaikų gydytojas ir neturi kompetencijos diagnozuoti bei gydyti įvairių jų susirgimų; nors vaikai serga dažnai, jais rūpinasi ieškovė; kasatorius nesiūlo pagalbos nei bendraujant su gydytojais, nei rūpinantis sergančiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareigos ieškovei informuoti kasatorių apie vizitus pas gydytojus ar psichologus nustatymas perteklinis; nustačius tokią pareigą, ieškovei būtų apribotos galimybės skubiai suteikti vaikams medicininę pagalbą, juos nuvežant pas gydytoją. Ieškovė daug kartų kreipėsi į psichologus, siekdama padėti sūnui atkurti jo ir kasatoriaus ryšį, o kasatorius tokių priemonių nesiėmė, neprisidėjo prie jų apmokėjimo.

7. Dėl bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis nenustatymo. Ieškovės teigimu, kasatoriaus prašymas nustatyti jo bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis tvarką atmestinas, nes realiai neįvykdomas – sūnus nenori su kasatoriumi kalbėti, o, bendraudamas su dukterimi, kasatorius jos nuolat prašo perduoti telefoną broliui, kyla barnių, duktė pradeda verkti.

8. Dėl išlaikymo dydžio. Bylą nagrinėję teismai tinkamai sprendė vaikų išlaikymo dydžio klausimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kasatorius turi galimybių pagerinti savo turtinę padėtį; vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pagrįstai nurodė, jog ieškovei tenka pagrindinė vaikų priežiūros našta, vaikai dažnai serga, todėl ji neturi galimybės ieškoti geriau apmokamo darbo. Ieškovės nuomone, įvertinus jos turtinę padėtį (neturi jokio nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena tėvams priklausančiame bute, gauna minimalų darbo užmokestį), kasatoriaus gaunamą darbo užmokestį, turimą nekilnojamąjį turtą, vaikų amžių, poreikius ir sveikatą, nustatytas išlaikymo dydis (500 Lt per mėnesį) nedidelis.

9. Dėl teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės atstovės prašymą priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kalbos klaida. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdo ne visa apimtimi, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Į tai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nustatydamas išlaikymo priteisimo momentą.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas; kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovės turėtos išlaidos advokatui E. Luotei neatlygintinos, nes šis advokatas surinko ir pateikė teismui pagrindinį dokumentų rinkinį, reikalingą bylai nagrinėti; iš kasatoriaus priteista žyminio mokesčio suma galėtų būti mažinama tik tuo atveju, jeigu būtų mažinamas priteistas išlaikymo dydis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasatoriaus rašytinių paaiškinimų

Atsakovo 2014 m. birželio 17 d. pateiktas kasacinis skundas priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartimi. Kasatorius 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo kasacinį skundą papildančius argumentus, pareiškė nuomonę apie ieškovės teisinę poziciją byloje. Vertindama šiuos neprocesinio pobūdžio atsakovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, teisėjų kolegija nurodo tai, kad kasacinį procesą reglamentuojančio CPK normose nustatyta, jog kasacinis procesas pradedamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus kasacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 340–351 straipsniai). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus bylos teisės klausimais. Šių procesinių dokumentų formai ir turiniui, pateikimo tvarkai CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas kasacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl kasacinio skundo atsiliepimą. CPK 350 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Kodekse nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius negu šiame Kodekse išvardyti procesinius dokumentus. Dėl to teisėjų kolegija nevertina argumentų, pateiktų CPK kasacinį procesą reglamentuojančių teisės normų nenumatytuose kasatoriaus rašytiniuose paaiškinimuose, pagrįstumo, kartu pažymi, kad šiuose atsakovo paaiškinimuose patvirtinta jo teisinė pozicija ir prašymas teismui, kurie jau yra suformuluoti anksčiau atsakovo pateiktame kasaciniame skunde.

Dėl kasatoriaus išvykimo su vaikais į užsienį atostogų metu tik su ieškovės sutikimu

Kasatorius tvirtina, kad teismų sprendimas dėl jo galimybės išvykti su vaikais atostogauti į užsienį tik gavus motinos sutikimą, pažeidžia vaikų ir tėvų judėjimo laisvę bei tėvų lygiateisiškumo principą.

Siekiant atsakyti į kasatoriaus iškeltus klausimus, pirmiausia būtina plačiau apžvelgti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius tėvų ir vaikų santykius po skyrybų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu nustatyti tėvo (motinos) tėvų valdžios (globos teisių) apimtį.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė poreikį gauti motinos sutikimą, tėvui siekiant išvykti su vaikais atostogų į užsienį, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų psichologinę būseną, tėvų santykius, į tai, kad motina, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę. Be to, nagrinėjamoje byloje yra nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimo per psichologą pereinamasis laikotarpis, ribojantis tėvo galimybę bendrauti su sūnumi maksimalia apimtimi. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaikų amžius, jų psichologinė būsena, tėvų konfliktiškumas) yra proporcingos priemonės kasatoriaus šeimos gyvenimo (tėvų valdžios lygybės) ir judėjimo laisvės su vaikais (jo paties judėjimo laisvė nėra ribojama) ribojimo atžvilgiu ir pateisina bendrosios taisyklės dėl tėvų galimybės netrukdomai atostogauti su vaiku, jei tai patenka į nustatytos bendravimo tvarkos ribas, išimtį. Nors tai ir yra kasatoriaus bendravimo su vaikais galimybių suvaržymas, tačiau tik dalinis, tėvas gali bendrauti su vaikais Lietuvoje (be to, motina gali duoti sutikimą ir išvykoms su vaikais į užsienį). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje (žr., mutatis mutandis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė apie būtinumą skyrium gyvenančiam tėvui (kasatoriui) gauti motinos, su kuria nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, sutikimą atostogų metu išvežti vaikus į užsienį.

Dėl kasatoriaus ir sūnaus pereinamojo bendravimo per tarpininką laikotarpio nustatymo ir sąlyginio teismo sprendimo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius pereinamąjį jo ir sūnaus bendravimo laikotarpį per tarpininką (šeimos psichologą (psichoterapeutą)) bei tokio bendravimo pabaigos momentą susiejus su specialisto išvados priėmimu, buvo pažeistos nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatos (Konstitucijos 29 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, Vaiko teisių konvencijos 8, 7, 9 straipsniai, CK, Vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatos, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos).

Atsakant į pirmiau nurodytus kasatoriaus argumentus, pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pereinamojo (atkuriamojo) tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpio su profesionaliu šeimos psichologu (psichoterapeutu) nustatymo, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada dėl siūlomo bendravimo būdo (jos patikimumą kasatorius ginčija, nors pats jos neskundė, neprašė pakartotinės ekspertizės ir pats ja remiasi sau palankiais aspektais), bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės neprieštaraujančiais eksperto išvadai, - psichologų, konsultavusių šeimą, parodymais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Vaikų psichologinė būsena dėl įtampos šeimoje, būtinybė skirti konsultacijas tėvams buvo akcentuojama ir Vaiko raidos centro išraše, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymose. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl atitinkamo pobūdžio pereinamojo laikotarpio nustatymo nėra nepagrįstas, nes vaiko interesus svarstę specialistai laikėsi iš esmės vienodos pozicijos dėl specialios pagalbos poreikio kasatoriaus šeimos ryšių palaikymo srityje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Vis dėlto iškeltos pereinamojo laikotarpio nustatymo problemos kontekste atkreiptinas dėmesys į kasatoriaus argumentą dėl teismo nustatytos sąlygos, kad kasatorius bendraus su sūnumi stebint psichologui, kol šis nutars, jog tarpininkavimo nebereikia (sąlyginis sprendimas). Su šiuo kasatoriaus argumentu galima sutikti, nes toks sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, iš tiesų yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjanti bylą kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovo bendravimas su sūnumi nustatytas per psichologą iki šis pateiks išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be psichologo tarpininkavimo; pakeičiant šią dalį – nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas galės nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek kasatoriaus teisių pažeidimu, dėl ko kasatorius turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo.

Dėl kompensacinio mechanizmo (bendravimo tvarkos lankstumo) nenustatymo

Kasatorius nurodo negalėsiąs visada bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, dėl to jis prašo kompensuoti tas teismo paskirtas bendrauti su vaikais dienas, kurias jis praleis, paskiriant papildomas dienas bendrauti su vaikais. Kasatorius kompensacinio bendravimo mechanizmo nustatymo poreikį grindžia tuo, kad jo, kaip chirurgo, darbo grafikas nuolat keičiasi, t. y. kasatorius ne visada gali bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, todėl neužtikrinamas pakankamas jo ir vaikų bendravimas. Bylą nagrinėję teismai pabrėžė, kad šiuo aspektu tėvo siūloma bendravimo tvarka nesiderina su vaikų poreikiais, jų gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikus.

Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes.

Dėl bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis tvarkos nenustatymo

Nagrinėjamoje byloje Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nepritarė tėvo ir vaikų bendravimui telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), atsižvelgiant į vaikų amžių ir į tai, kad pokalbiai prieš vaikų miegą (20.00-20.30 val.) nerekomenduojami dėl sveikatos. Be to, byloje atsižvelgta į tai, kad tėvas gyvena kaimynystėje ir toks nedidelis atstumas nesukuria didelio poreikio bendrauti nuolatos ryšio priemonėmis. Vis dėlto toks bendravimas galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

Dėl kasatoriaus atostogų su vaikais tvarkos

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad vaikai su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui. Vaikai su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu.

Kasatorius nurodo nesutinkantis su teismo nustatytu 14 dienų laikotarpiu atostogauti su vaikais ir pageidauja ilgesnio, 28 dienų, laikotarpio. Dėl šio kasatoriaus prašymo pažymėtina tai, kad abiem tėvams lygiais pagrindais priskirta po 14 dienų atostogų su vaikais laikotarpis, taigi kasatoriaus galimybės turėti bendrų atostogų su vaikais trukmę nėra labiau suvaržytos už ieškovei nustatytą atostogų su vaikais trukmę. Kasatoriui nustatyto 14 dienų laikotarpio trukmė gali būti grindžiama Darbo kodekse įtvirtintų darbuotojams suteikiamų 28 dienų kasmetinių apmokamų atostogų trukme, kurios lygiomis dalimis paskirstytos vaikų tėvams, taigi šiuo aspektu atsakovo teisės nesuvaržytos. Kasatorius taip pat nurodo pageidaujantis pasiimti vaikus ne, kaip nustatyta teismo, pirmą atostogų dieną 9.00 val. ryte, o išvakarėse, 20.00 val., ir sugrąžinti vaikus ieškovei paskutinę atostogų dieną 20.00 val., taip pat įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui reikiamus išvežti į užsienį vaikų dokumentus. Šio prašymo teismas nepripažįsta pagrįstu, nes aptariamu kasatoriaus siūlymu nebus labiau užtikrinti geriausi vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas vaikų pasiėmimo ir sugrąžinimo dienos laikas yra normalus, atitinkantis vaikų dienos režimo poreikius, pasiėmimas ryto laiku leis vaikams dienos metu priprasti prie vieno iš tėvų pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui. Taip apeliacinės instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti reikiamus vaikų daiktus ar dokumentus atostogoms kartu su atsakovu, tačiau akivaizdu, kad ieškovės įpareigojimas perduoti atsakovui vaikų dokumentus išvykti į užsienį peržengtų nustatytas bendravimo tvarkos ribas, pagal kurias toks išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jiems susirgus

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad, vaikams susirgus jo bendravimo su jais laikotarpiu, vaikai turi būti grąžinti ieškovei, o vaikams sergant, jam draudžiama šiuos lankyti. Kasatorius taip pat nurodo, kad ieškovei nenustatyta pareiga informuoti jį apie vaikų vizitus pas gydytojus ar psichologus, tokios pareigos nenustačius, neužtikrinama, kad vaikams bus suteiktas tinkamas gydymas.

Vertinant nurodytų kasacinio skundo teiginių pagrįstumą pažymėtina tai, kad kasatorius klaidingai perteikia apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytą bendravimo su vaikais tvarką jiems susirgus – nutartyje nustatyta, kad vaikams susirgus tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; sergančius vaikus tėvas lanko jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina. Taigi vaikų bendravimo su kasatoriumi metu jiems susirgus teismo nustatyta kasatoriaus alternatyvi pareiga sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus arba nedelsiant pačiam juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Taip kasatorius yra atsakingas ir turi pasirūpinti reikiamos medicininės pagalbos vaikams suteikimu arba perduoti juos motinai ir jai atskleisti, kuo pasireiškė vaikų sveikatos pablogėjimas. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jam draudžiama lankyti sergančius vaikus ieškovės namuose – pirmiau nurodyta, kad ši teisė lankyti vaikus kasatoriui nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasatoriaus teiginys, kad, ieškovei nenustačius pareigos informuoti jį apie vaikų vizitus pas gydytojus ar psichologus, neužtikrinama, jog vaikams bus suteiktas tinkamas gydymas, neteikia pakankamo pagrindo tokiai išvadai. Dėl to šis kasatoriaus argumentas nepripažintinas pagrįstu.

Dėl išlaikymo

CPK XIX skyriuje,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-572/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-572/2006">3K-3-572/2006</a>). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>).

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus turtinę padėtį ir priteisdamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad kasatorius turi išlaidų grąžinant paskolą už butą JAV. Be to, anksčiau jis dirbo 1,5 etato, o šiuo metu – 1 etatu pagal turimą kvalifikaciją (gydytojas–rezidentas), o ieškovė turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą pagal profesiją (ieškovė įgijo pedagoginį išsilavinimą, tačiau dirba vaikų darželyje auklėtojos padėjėja). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė teisės į išlaikymo atsiradimo momentą, nes ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vertinant kasatoriaus nurodytų argumentų pagrįstumą, pažymėtina tai, kad asmens turtinei padėčiai įvertinti ir nustatyti jo galimybes teikti išlaikymą reikšmingos tik tos to asmens patiriamos išlaidos, kurios yra būtinos, ir kurias įskaičius to asmens gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti tam tikrą išlaikymo dydį, dėl to šis dydis gali būti mažinamas. Kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytu vertinimu, kad būsto JAV išsimokėtinai pirkimas ir įmokų mokėjimas nėra būtinos kasatoriaus išlaidos. Tokių nebūtinų išlaidų turėjimas nepakankama priežastis dėl savo turtinės padėties pajėgiam mokėti deramo dydžio išlaikymą asmeniui sumažinti prioritetiškai svarbų išlaikymą savo vaikams. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų apskaičiuojant priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį įvertinta šalių turtinė padėtis, jų darbo pajamos, vaikų poreikiai, į tai atsižvelgus teismų priteistas išlaikymas iš atsakovo vaikams yra pakankamas ir ne per didelis. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė prašė priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), šis teismas pagrįstai įvertino kaip apsirikimą, nes visuose procesiniuose dokumentuose ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) nustatyta iki šis specialistas duos išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be jo tarpininkavimo, pakeistina į atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. kasatorius sutiko, kad jie gyventų su ieškove, todėl dėl šio reikalavimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo negali būti priteisiamas, o ginčas byloje kilo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Be to, atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tenkino ieškinio reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą, iš dalies tenkino reikalavimą nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su vaikais, dėl to, atsižvelgdamas į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas sprendime priteisė ieškovei iš atsakovo 2/3 dalis ieškovės turėtų advokato atstovavimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 1/3 dalis atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų, laikantis proporcijų šalims paskirstytas ir priteistas pirmosios instancijos teisme žyminis mokestis ir apeliacinės instancijos teisme – ekspertizės išlaidos. Kasacinio teismo vertinimu, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjusių teismų apskaičiuotos pagal jų dydį patvirtinančius įrodymus ir paskirstytos teisiškai pagrįstai, laikantis CPK 93 straipsnyje išdėstytų proporcingumo taisyklių, o atsakovo dalinis sutikimas su ieškovės reikalavimais nereiškia teisinio pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo, nes pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus iš kitos šalies priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1400 Lt, išlaidų dydį patvirtina pateiktas mokėjimo dokumentas (T. 4, b. l. 97). Netenkinus kasacinio skundo, ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovo R. K. ir jo sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) nustatyta iki šis specialistas duos išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be jo tarpininkavimo, pakeisti į atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas